Kaip pasiruošti mokyklai: nauda ir patarimai priešmokyklinukams ir jų tėvams
Priešmokykliniai metai - tai ypatingas vaiko gyvenimo etapas, pereinamasis laikotarpis tarp darželio ir mokyklos. Tinkamas pasiruošimas šiam etapui yra itin svarbus sėkmingai vaiko adaptacijai ir tolimesnei mokymosi motyvacijai. Tėvų teigiamas nusiteikimas, vaiko savarankiško elgesio ir socialinių įgūdžių ugdymas, o taip pat žingeidumo skatinimas - tai pagrindiniai aspektai, kuriems turėtų būti skiriamas dėmesys ruošiantis mokyklai.
Priešmokyklinio ugdymo svarba ir nauda
Priešmokyklinio ugdymo tikslas - padėti vaikui pasirengti mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Tai daug sudėtingesnis procesas nei vien tik raidžių ar skaičių pažinimas. Vaikui reikia įvairių gebėjimų, kad eidamas į mokyklą jis jaustųsi saugiai ir jam sektųsi. Vienas svarbiausių priešmokyklinio ugdymo tikslų yra ugdyti motyvaciją mokytis. Jei vaikas norės eiti į mokyklą ir sužinoti kažką naujo, jis pats ieškos būdų tai padaryti.
Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje išskiriamas ugdymo siekis - kiekvienam vaikui ugdytis sveikatos, socialinę, pažinimo, komunikavimo kompetencijas. Nors skaityti ir rašyti išmokti vaikas neprivalo, tačiau labai svarbu ugdyti įgūdžius, kurie padėtų susidomėti skaitymu, rašyti ir kurti, klausytis ir klausti, formuoti matematikos ir gamtos mokslų suvokimą ir tapti sėkmingais mokinukais ateityje.
5-6 metai yra tas periodas, kai vaikai mokosi būti kuo savarankiškesni, aiškiai ir teisingai išreikšti save bei savo nuomonę. Vaikai yra pilni energijos ir noro išbandyti viską, kas nauja, todėl labai svarbu išnaudoti tai kryptingai ir padėti vaikams atrasti, pamilti mokslą.
Šiaurės licėjaus priešmokyklinio ugdymo mokytoja Evelina pastebi, jog tokio amžiaus vaikai dar turi mažai išankstinių nuostatų, o mokykla gali padėti skiepydama toleranciją, pagarbą, asmeninį atsakingumą. Pasitaiko atveju, kai į mokyklą ateina vaikai, kurie daug žino, skaito, rašo, puikiai skaičiuoja, tačiau sunkiai randa kalbą su kitais, patiria emocinių sunkumų. Todėl priešmokykliniais metais reikėtų daug dėmesio skirti socialiniams įgūdžiams - bendravimui su įvairaus amžiaus vaikais, pasitikėjimui suaugusiais, gebėjimui dirbti komandoje, susitarti.
Žaidimas ir žaismingumas yra labai svarbūs siekiant vaikus sudominti, padėti jiems ugdytis mokėjimo mokytis bei kitas kompetencijas. Ugdymo procese kasdien derinamos organizuota, kryptinga ugdomoji ir spontaniška vaiko veikla.
Priešmokyklinis ugdymas padeda formuoti naujus teigiamus įpročius, kurie labai praverčia mokykloje. Pavyzdžiui, vaikas išmoksta klausytis auklėtojos ir pagarbiai su ja bendrauti. Taip pat, jis pradeda mokytis megzti pažintis bei bičiuliautis su savo bendraamžiais. Psichologai jau seniai yra įrodę, kad vaikai, kurie nuo pat mažų dienų turi kontaktą su savo bendraamžiais kur kas lengviau susiranda draugų mokykloje. Tai reiškia, kad priešmokyklinio ugdymo įstaigą lankiusiam vaikui bus kur kas lengviau adaptuotis mokykloje, nes jis jau mokės bendrauti su kitais, laikytis taisyklių bei bus pratęs prie disciplinos.
Priešmokyklinio ugdymo įstaigose vaikai yra mokomi ne tik bendrauti, bet ir mokytis. Jau nuo mažų dienų yra lavinamos jų kalbų žinios, vaikai supažindinami su matematika, o kai kurie net išmoksta skaityti.
Dalyvavimas ankstyvajame instituciniame ugdyme labiausiai naudingas vaikams, augantiems socialinės rizikos ir socialinės atskirties sąlygomis. Šie vaikai šeimose negauna visaverčio ugdymo. Šeimos, kurios rūpinasi savo atžalomis, gauna dar vieną pagalbininką ugdydami savo vaikus - pedagogą. Buvimas kartu su bendraamžiais ir motyvuojančios aplinkos kūrimas priešmokyklinio ugdymo grupėje tikrai duoda vaikui labai daug.
Priešmokyklinio ugdymo programos kriterijus turi įgyvendinti tiek darželiai, tiek mokyklos. Vaikai, kurie PUG lanko mokykloje, patiria saugų adaptacinį laikotarpį, todėl pirmoje klasėje šie mokiniai labiau pasitiki savimi, gali daugiau energijos skirti būtent mokslams.
Kaip tėvams pasiruošti vaiko mokyklai
Visų pirmiausia yra būtinas teigiamas tėvų nusiteikimas mokyklai, būsimai mokytojai ir mokslui. Jei tėvams mokslas yra vertybė, jie nuosekliai ruošia savo vaiką mokyklai. Tėvai atsakingai parenka mokyklą, pirmąją mokytoją, kuri labiausiai tiktų jų vaikui.
Labai gerai, jei vaikas jau lankė paruošiamąją grupę darželyje. Tada vaikas jau žino pagrindines kolektyvo taisykles. Prieš mokyklą nėra taip svarbu, ar vaikas moka gerai skaityti ir rašyti. Bet svarbiausia vaiko savarankiškumas, socialiniai įgūdžiai. Ar jis geba pats apsirengti, susidėti tvarkingai savo daiktus, ar susitvarko savo žaislus, rašymo priemones. Ar moka užmegsti pokalbį su nepažįstamais vaikais. Ar sugeba prisitaikyti prie naujos aplinkos.
Tėvai neturėtų mokyklos pateikti kaip didžiausio siaubo sakydami, kad „Jau baigėsi tavo katino dienos, bus tau dabar!“. Ar vien tik teigiamai „Oi ten bus labai smagu, susirasi daug naujų draugų, sužinosi daug įdomių dalykų.“ Būtent nežinojimas ir kelia didžiausią stresą vaikams. Taigi labai gerai, jei vaikas jau prieš rugsėjo 1-ąją lankėsi mokykloje ir susipažino su mokytoja, savo klasiokais bei darė įvairias užduotis, bent vieną pusdienį.
Kai kuriose Lietuvos mokyklose yra praktikuojama, kad vieną gegužės ar birželio savaitę būsimi pirmokai renkasi į pamokėles. Bet jei to nebuvo, reiktų vaikui papasakoti apie laukiamą naują dienotvarkę. Galima namie pasipraktikuoti kelias pamokas su pertraukomis. Gali būti atliekamos įvairios praktinės užduotys 35-45 min. Paskui daroma pertrauka -10-15 minučių. Taip pat galima kartu su vaiku prisiminti taisykles, kokių laikėsi darželyje, kokių taisyklių laikosi namuose ir pagalvoti, kokios taisyklės gali būti mokykloje.
Su vaiku apie mokyklą reiktų kalbėtis, ne nuogąstaujant „O kaip tau ten vaikeli bus“, bet suteikiant pasitikėjimo. „Tau pavyks...“, „Aš pasitikiu tavimi, tu gali...“ „Aš žinau, tu sugebėsi...“. Išleidžiant vaiką į pirmą klasę, svarbiausia pasitikėti vaiko galimybėmis priprasti prie naujos dienotvarkės ir naujų taisyklių.
Pirmiausia, pasitikėkite savo vaiku ir stenkitės neparodyti jam savo nerimo ir baimių. Tėvai, nepasitikėdami vaiko gebėjimais, gali jį apkrauti bereikalingomis pamokėlėmis, užduotimis ir taip gali nelikti laiko pagrindiniam vaiko užsiėmimui - žaidimams. Reikia pasitikėti vaiko mokymosi tempu.
Antra, turėkite savo namų ir šeimos taisykles. Mokykite vaiką jų laikytis ir aiškinkite taisyklių prasmę. Taip vaikui bus lengviau prisitaikyti ir prie mokyklos taisyklių.
Trečia, skatinkite vaiką užbaigti pradėtas veiklas, žaidimus. Girkite procesą, o ne rezultatą. Taip mokysite vaiką išlaikyti dėmesį ties vienu dalyku. O tai labai svarbu mokykloje per pamokas.
Ketvirta, skatinkite vaiko savarankiškumą. Leiskite padėti padengti stalą pietums, susiruošti vietą žaidimams, piešimui, lipdymui. Girkite, kai neprašytas susitvarko, susideda žaislus, drabužius kelionei. Taip jam bus lengviau mokykloje palaikyti tvarką ant stalo, pasiruošti fizinio pamokai.
Penkta, skatinkite išklausyti iki galo nepertraukiant kalbančio žmogaus. Mokykite pagarbos vyresniesiems. Tada vaikui bus jau įprasta klausytis nepertraukinėjant mokytojo.
Jei šeimoje pirmas vaikas išeina į mokyklą, tai sutampa su šeimos krize. Tėvams viskas yra nauja. Jų pirmagimis savarankiškėja. Kuo toliau tuo tėvų reikšmė vaiko gyvenime mažės, didės draugų reikšmė. Vaiko poreikiai ir reikalavimai išauga. Tėvams kils daug klausimų: Kiek vaiką vesti/nuvežti į mokyklą, o kada jis jau gali pats nueiti ir grįžti iš mokyklos? Į kokius būrelius leisti? Ar ruošti pamokas kartu? Kas atsakingas už knygų susidėjimą į kuprinę? Tėvams reikia išmokti didinti atsakomybę vaikams už jų pačių elgesį. Kaip tėvai pasitiki vaikais, taip vaikų auga pasitikėjimas savimi, didėja savarankiškumas.
Kaip palengvinti ankstyvą kėlimąsi
Kad keltis anksti būtų malonu ir smagu, reikia turėti kasdienius ritualus. Svarbiausias iš jų - laiku nueiti miegoti. Geriausia 9 val. vakaro. 7 metų vaikas per parą turėtų miegoti vidutiniškai apie 11 val. Mokyklinukui jau gali patikti pačiam keltis pagal žadintuvą. Kuo labiau pasitikėsite vaiku, tuo jis bus savarankiškesnis. Galite sutarti, kad jau lipa iš lovos po antro ar trečio skambučio.
Kitas variantas - vaiką žadinti įjungus ritmingos muzikos, pagal kurią galima padaryti rytmetinę mankštą. Labai naudinga mokyti vaikus ryte nusišypsoti sau veidrodyje ir pasisveikinti su mieliausiu žmogučiu žemėje - pačiu savimi. Tas patarimas galioja ir tėveliams. Jei tėvai gerai nusiteikę ryte, lengviau ir vaikams smagiai išsiruošti į mokyklą. Tačiau morališkai reikia pasiruošti, kad gali būti visokių rytų.
Ką daryti, jei vaikas nenori eiti į mokyklą?
Jei vaikas nenori eiti į mokyklą, visų pirma reikia išsiaiškinti to priežastis. Tos priežastys gali būti labai įvairios. Pvz.: vaikas susipyko su draugu, kažkas pasišaipė, nepavyko atlikti užduoties, mokytoja pasakė griežtesnį žodį, pralaimėjo varžybas ir t.t. Svarbiausia vaiką išklausyti ir nemenkinti problemos svarbumo. Geriausia vaiką skatinti patį atrasti problemos sprendimo būdus.
Kai kuriais atvejais gali užtekti tik išklausyti vaiką, kitais atvejais gali tekti ir įsikišti į klasės gyvenimą. Svarbiausia yra stebėti vaiko nuotaiką. Natūralu, kad pirmomis savaitėmis jis gali jaustis pavargęs ir grįžęs norėti eiti pamiegoti. Taip pat gali būti, kad vaikas po mokyklos bus piktesnis, irzlesnis, nesukalbamas.
Įprastai adaptacija pirmoje klasėje ar pakeitus mokyklą trunka nuo dviejų savaičių iki pusmečio. Adaptacija gali užsitęsti, jei vaikas nuolat ir ilgai serga, nelanko mokyklos. Uždaresniems, jautresniems ir droviems adaptacija gali užtrukti ilgiau. Labai svarbu ir vaiko santykis su pirmąja mokytoja.
Pradinukai dažniausiai labai noriai eina į mokyklą. Jiems mokykloje yra svarbiausia bendravimas su draugais. Jie grįžę labai noriai pasakoja, ką žaidė per pertraukas su draugais. Tėvai vaiko adaptaciją gali palengvinti išklausydami ir padrąsindami. Nors pirmokams namų darbai ir neužduodami, labai naudinga peržiūrėti, ką vaikas darė mokykloje, gal reiktų jam pagalbos besimokant. Jei vaikas patiria sunkumų bendraujant su klasiokais, būtų naudinga kelis pasikviesti į svečius.
Ką gali grėsti sąmoningo rengimosi į mokyklą stoka?
Jei tėvai sąmoningai nerengs vaiko mokyklai, gali vaikui formuotis atmestinis požiūris į mokyklą ir mokymąsi. Jei šeimoje bus kalbama, kad „mokslas tik pinigų kišimas į balą“, tai labai tikėtina, kad vaikas gali nesistengti mokytis ar net imti praleidinėti pamokas, jau pradinėse klasėse. Taip pat, jei tėvai nekalbės, kas laukia mokykloje, vaikai gali perimti neigiamą vyresnių brolių, seserų ar draugų požiūrį. O tai lems, kad vaikas nenorės ir bijos eiti į mokyklą.
Labai svarbu sąmoningai ruoštis vaiko pirmajai klasei. Taip tėvai parodo savo požiūrį į mokslą, kas lemia ir tolesnę vaiko motyvaciją mokymuisi.
Priešmokyklinio ugdymo programos turinys
Priešmokyklinio ugdymo programa siekia užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Išskiriamos šios ugdymo(si) sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Taip pat ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Vaikai mokosi atpažinti ir pavadinti gamtos objektus, reiškinius, tyrinėja augalus, gyvūnus, dangaus kūnus. Jie mokosi skirti gamtos daiktus nuo žmogaus sukurtų, supranta gamtinių išteklių naudą ir žmogaus poveikį aplinkai.
Kalbinio ugdymo srityje vaikai plečia savo žodyną, kuria trumpus pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, mokosi išklausyti pašnekovą. Jie atpažįsta daugelį spausdintinių raidžių, skaito nesudėtingus žodžius ir sakinius, spausdintinėmis raidėmis užrašo savo vardą.
Matematinio ugdymo srityje vaikai susipažįsta su skaičiais, atlieka sudėties ir atimties veiksmus 10 ribose, klasifikuoja objektus pagal įvairius požymius.
Meninio ugdymo srityje skatinamas vaikų kūrybiškumas, jie mokosi tapyti, piešti, dainuoti, šokti, improvizuoti.
Visuomeninio ugdymo srityje vaikai mokosi bendrauti ir bendradarbiauti, gerbti kitų nuomonę, laikytis taisyklių, puoselėti draugystę. Jie susipažįsta su Lietuvos kultūra, tradicijomis.
Sveikatos ir fizinio ugdymo srityje vaikai mokosi sveikai gyventi, rūpintis savo sveikata, ugdyti fizinį aktyvumą.
Dažniausiai daromos tėvų klaidos
Dažniausiai sunkumų kyla tiems, kurie turi kategoriškus nusistatymus sau ir savo vaikų atžvilgiu. Pavyzdžiui: „Aš niekada nepadėsiu ruošti vaikui pamokų.“ Arba „Mano vaikas bus krepšininkas/pirmūnas/nevykėlis“ „Aš tai jau nevaikščiosiu į tėvų susirinkimus“. Kai iškeliame sau ar vaikams per aukštus kategoriškus reikalavimus, yra labai sunku jų laikytis.
Tėvai, nepasitikėdami vaiko gebėjimais, gali jį apkrauti bereikalingomis pamokėlėmis, užduotimis ir taip gali nelikti laiko pagrindiniam vaiko užsiėmimui - žaidimams. Reikia pasitikėti vaiko mokymosi tempu.
Jei tėvai sąmoningai nerengs vaiko mokyklai, gali vaikui formuotis atmestinis požiūris į mokyklą ir mokymąsi. Jei šeimoje bus kalbama, kad „mokslas tik pinigų kišimas į balą“, tai labai tikėtina, kad vaikas gali nesistengti mokytis ar net imti praleidinėti pamokas, jau pradinėse klasėse.
tags: #priesmokykliniai #vaikai #turetu #skatitni #pasakoti
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
