Prano Mažylio Gimdymo Namai: Istorija, Įtaka ir Pokyčiai
Prano Mažylio gimdymo namai - tai ne tik gydymo įstaiga, bet ir gyvas Lietuvos medicinos istorijos liudininkas, įkūnijantis profesoriaus Prano Mažylio, iškilios asmenybės Lietuvos medicinoje, viziją ir pastangas. Ši keturių aukštų istoriniame pastate įsikūrusi įstaiga ilgus metus buvo svarbus akušerijos ir ginekologijos centras Kaune, aprūpinta šiuolaikine medicinine įranga ir alsuojanti namų aplinka.
Prof. Prano Mažylio Kelias į Mediciną ir Indėlis
Pranas Mažylis gimė 1885 m. sausio 24 d. Šilaikiškio vienkiemyje netoli Skapiškio. Jo tėvai, apsišvietę žmonės, pasirūpino sūnaus išsilavinimu, iš pradžių leidę jį mokytis į Šiaulių gimnaziją, o vėliau perkėlę į Liepoją, kur mokėsi nemažai lietuvių. P. Mažylis įstojo į slaptą būrelį, suburtą Jono Biliūno, ir pradėjo domėtis tautinio išsivadavimo iš carizmo priespaudos klausimais. Jis aktyviai dalyvavo 1905 m. revoliucijos įvykiuose, buvo suimtas, kalinamas Ukmergėje ir Kaune. Vengdamas tolimesnio persekiojimo ir norėdamas studijuoti, P. Mažylis 1908 m. įstojo į Krokuvos Jogailos universiteto Medicinos fakultetą.
Krokuvoje jis greitai pasižymėjo kaip gabus ir darbštus studentas, pradėjo dirbti demonstratoriumi anatomijos katedroje, vėliau tapo asistentu, aktyviai dirbo mokslinį darbą, už ką buvo premijuotas. 1914 m. P. Mažylis gavo medicinos daktaro laipsnį ir pradėjo dirbti gydytoju didelėje Krokuvos Šv. Lozoriaus ligoninėje bei universitete. Tik 1918 m. jam pavyko grįžti į Lietuvą.
Įsikūręs Panevėžyje, P. Mažylis savo iniciatyva įvedė tvarką apskrities ligoninėje. Priėmė į darbą ir atvykusį iš Dorpato dar studentą Vladą Kuzmą. Kai bolševikus iš Panevėžio galutinai išstūmė Lietuvos kariuomenė, dr. P. Mažylis ir V. Kuzma, kaip buvę miesto tarybos nariai socialdemokratai, buvo suimti ir atiduoti karo lauko teismui. Tik miesto visuomenei ir Lietuvos kariuomenės Panevėžio bataliono karininkui Juozui Urbšiui užtarus, jie buvo paleisti. 1919 m. Raudonojo Kryžiaus vadovybė nutarė Panevėžyje įsteigti dar vieną ligoninę sužeistiesiems. Tai buvo pavesta dr. P. Mažyliui. Jis tai padarė per neįtikėtinai trumpą laiką - beveik du mėnesius, ir vadovavo abiem ligoninėms.
Akušerijos ir Ginekologijos Plėtra Kaune
Tuo metu laikinojoje sostinėje Kaune buvo įsteigti Aukštieji kursai, jiems reikėjo lektoriaus akušerijai ir ginekologijai dėstyti, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ligoninei Kaune reikėjo direktoriaus, be to, reikėjo įsteigti akušerių kursus. Į visas šias pareigas 1920 m. buvo pakviestas dr. P. Mažylis. 1922 m. vasario 16 d. įkūrus Lietuvos universitetą, jis išrinktas Akušerijos ir ginekologijos katedros vedėju, jam suteiktas docento, o 1930 m. - profesoriaus vardas.
Prof. P. Mažylis buvo nuolat renkamas į įvairias komisijas, ypač gydytojų etikos klausimais. Jis priklausė Kauno medicinos draugijai, 1935 m. buvo vienas iš Kovos su vėžiu draugijos steigėjų. Jo pastangomis buvo rekonstruota Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė: įkurta moderni Akušerijos ir ginekologijos klinika su ambulatorija, laboratorija, įrengtas operacinis blokas, bendrabutis tarnautojams. Prie ligoninės veikė ir poliklinika, kurioje ligones priiminėdavo ir prof. P. Mažylis: neturtingas moteris jis priiminėdavo nemokamai, o savo privačiame kabinete iš turtingųjų imdavo brangiai.
Profesoriaus iniciatyva 1932 m. vasarą Birštone buvo įsteigtas Raudonojo Kryžiaus ligoninės vasaros skyrius ginekologinėms ligonėms gydyti - tai buvo ginekologinės kurortologijos pradžia. Universiteto Akušerinės ir ginekologinės klinikos struktūra, mokymo ir gydymo metodai neatsiliko nuo geriausių Vakarų Europos klinikų. Sudėtingiausias operacijas atlikdavo pats prof. P. Mažylis.
Profesorius ne tik rūpinosi gimdyvėmis, bet ir buvo vienas iš kraujo perpylimo pradininkų Lietuvoje. Jis kartu su V. Kuzma buvo kraujo perpylimo pradininkai Lietuvoje. Apie 1922-1923 metus P. Mažylio iniciatyva komplikuotų gimdymų metu nukraujavusioms moterims Raudonojo Kryžiaus ligoninėje pradėti daryti tiesioginiai kraujo perpylimai. 1934 m. Kaune prie Raudonojo Kryžiaus ligoninės buvo įsteigtas Kraujo perpylimo institutas. Iškilus medikas nemažai pastangų paskyrė ir kovai su vėžiu. 1923 m. doc. P. Mažylio dėka Raudonojo Kryžiaus ligoninėje pradėta rentgeno terapija piktybiniams augliams gydyti, o 1928 m. ir gydymas radžio spinduliais. Tai buvo vienintelė gydymo įstaiga Lietuvoje, kur buvo taikoma spindulinė terapija.
Privačios Ligoninės Įkūrimas ir Raida
1936 m. prof. P. Mažylis įkūrė privačią moterų ligoninę (dabar P. Mažylio gimdymo namai), kurioje ir gyveno. 1936 m. gegužės 1 d. atvėrė duris nauja privati moterų ligoninė, kurioje buvo 25 lovos. Pastatas iškilo per devynis mėnesius - lygiai tiek, kiek tęsiasi nėštumas. Pirmaisiais metais čia gimdė pasiturinčios moterys. Žinodamas, kokia bloga gimdymo pagalbos būklė Lietuvoje, kiek daug moterų gimdo tik padedamos bobučių, P. Mažylis skyrė 10 nemokamų lovų nepasiturinčioms moterims ir pats nemokamai priiminėjo neturtingas ligones.
Nuo 1940 m. gimdymo namams pradėjo vadovauti gydytoja akušerė ginekologė Emilija Bliūdžiūtė; pradėta teikti akušerinė pagalba visoms moterims.
1941 m. vokiečių okupacijos metais prof. P. Mažylis buvo atleistas iš universiteto kartu su kitais kairiųjų pažiūrų profesoriais ir dėstytojais. Jis toliau dirbo savo ligoninėje, kur slėpė žydus, padėjo belaisviams. Už tai 1993 m. (jau po mirties) apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, o 2003 m. Pranui ir Antaninai Mažyliams suteiktas Pasaulio Tautų teisuolio vardas. Jų garbei Teisuolių alėjoje Jeruzalėje pasodintas medis.
Praūžus karo audroms, prof. P. Mažylis vėl grįžo į universitetą vadovauti katedrai ir klinikai. 1944 m. jis paskiriamas Sveikatos apsaugos ministerijos Mokslinės tarybos pirmininku. 1946 m. išrinktas LTSR Mokslų akademijos tikruoju nariu. 1947 m. spalio 7 d. prof. P. Mažylio iniciatyva Kaune buvo įkurta Akušerių ginekologų mokslinė draugija, jis buvo pirmasis jos pirmininkas, vėliau išrinktas garbės nariu.
Akademiko P. Mažylio veikla buvo labai įvairiapusė. Jis rūpinosi ne tik pedagoginio, mokslinio bei klinikinio darbo gerinimu, bet ir diferencijuota medicinine pagalba. 1951 m. jo pastangomis įsteigtas pirmasis specializuotas akušerinis skyrius, skirtas tuberkulioze sergančioms moterims iš visos Lietuvos. 1961 m. įsteigtas neišnešiotų naujagimių skyrius. 1953 m. vietoje vieno suorganizuoti du savarankiški ginekologiniai skyriai - operacinės ginekologijos ir konservatyvios terapijos ginekologinis skyrius. Moterų konsultacijoje įsteigti specializuoti kolposkopijos, uroginekologijos ir nevaisingumo kabinetai.
Akademikas P. Mažylis visus gydytojus skatino dirbti mokslinį darbą, bet kartu teoriją visuomet sieti su praktika. Jam dalyvaujant apginta 10 kandidatinių ir viena daktaro disertacija. Jis pats aktyviai dalyvavo Lietuvos gydytojų suvažiavimuose, respublikinėse gydytojų akušerių ginekologų mokslinėse konferencijose, skaitė pranešimus, rašė straipsnius.
Vis dėlto svarbiausias prof. P. Mažylio rūpestis buvo nėščiųjų ir gimdančių moterų būklė Lietuvoje bei gimdymo pagalbos gerinimo klausimai. Jo gyvenimo tikslas - ,,sveika motina ir sveikas kūdikis“. Paskutiniais gyvenimo metais rūpinosi naujos akušerinės ginekologinės klinikos statyba, bet šios svajonės įgyvendinimo nesulaukė. Netikėta mirtis po stuburo traumos 1966 m. vasario 28 d. nutraukė jo gyvenimą. Profesorius palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
P. Mažylio Gimdymo Namų Vystymasis ir Paslaugos
Nuo 1962 m., iš viso 27 metus, gimdymo namams vadovavo gydytoja Halina Bobianskienė. 1989 m. ligoninei pradėjo vadovauti gydytojas Eugenijus Valasevičius. Tais pačiais metais įstaigai suteiktas prof. P. Mažylio vardas. Per 28 vadovavimo metus gydytojas įstaigą nuolat renovavo.
Nusprendus plėsti įstaigos veiklą, nuo 2000 m. birželio 1 d. įsteigtas Moterų konsultacinis centras. Tuomet tai buvo pirmasis ambulatorinis centras įstaigoje, teikiančioje stacionarines paslaugas. Pradėjo veikti Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius bei atidarytas pirmasis Kaune Dienos chirurgijos skyrius. Atlikta pirmoji laparoskopinė operacija. Akušerijos ginekologijos skyrius buvo sukurtas 2017 metais apjungiant akušerijos ginekologijos, dienos chirurgijos skyrius bei dienos stacionarą.
2020 m. rugsėjo 8-ąją į vieną ligoninę sujungtos Kauno klinikinė ligoninė ir Respublikinė Kauno ligoninė ir įsteigta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė. P. Mažylio gimdymo namai tapo naujosios ligoninės filialu.
25 lovų stacionare kvalifikuotą akušerinę-ginekologinę pagalbą teikia gydytojai akušeriai-ginekologai, akušerės ir kitas slaugos personalas. Pacientėms teikiama visapusiška akušerinė pagalba. Gimdymo namuose pacientėms teikiamos įvairios paslaugos, tokios kaip Nėščiųjų mokyklėlė, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius (nuo 2002 m.) bei Nėščiųjų mankšta vandenyje (nuo 2002 m.).
Gimdymo namai bendradarbiauja su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, kolegijų Medicinos fakultetais, todėl čia praktiką atlieka ir patirties semiasi studentai, rezidentai, būsimos akušerės ir bendrosios praktikos slaugytojos. Pagal mainų programą „Erasmus“ atvyksta studentai iš įvairių užsienio šalių.
Skyriaus akušerės visą parą užtikrina kvalifikuotą ir nuoširdžią gimdyvės ir naujagimio slaugą. Po gimdymo naujagimis neatskiriamas nuo mamos, gimdykloje žindomas, kartu su mama vežamas į pogimdyminę palatą. Jei atliekama cezario pjūvio operacija, naujagimis guldomas mamai ant krūtinės. Įvairūs gimdymo skausmo malšinimo būdai taikomi apie 65% gimdyvių, iš jų daugiau nei 40% atliekama epidurinė analgezija.
Pokyčiai ir Ligoninės Reorganizacija
Gimdymo namuose dirba per 100 darbuotojų. Per metus čia gimdo iki 1000 moterų, ginekologijos skyriuje gydoma per 1000 ligonių. Tačiau pastaraisiais metais LSMU Kauno ligoninės akušerijos ginekologijos skyriuose gimdymų kasmet mažėja.
Gimdymų Skaičiaus Mažėjimas Kaune
| Metai | Gimdymų skaičius (palyginus su 2020 m.) |
|---|---|
| 2020 m. | Referencinis |
| 2023 m. | Beveik 500 mažiau nei 2020 m. |
| 2024 m. | 136 mažiau nei 2023 m. |
LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Kliučinskas pabrėžia akušerijos ginekologijos paslaugų pokyčius visame Kauno regione: „Per pastaruosius penkerius metus, gimdymų skaičius Lietuvoje sumažėjo 20,8 proc. Nežiūrint, kad ten gimdymų nežymiai didėjo, bendrai Kauno miesto ligoninėse jų sumažėjo beveik 17 proc. Mažėjant paslaugų poreikiui toks padalinių skaičius tampa neberacionalus, tad norint išlaikyti paslaugų kokybę, būtina koncentruoti veiklą.“
Nors gimdymų per 5 metus reikšmingai sumažėjo, LSMU Kauno ligoninės infrastruktūra liko ta pati. Šiuo metu akušerijos ginekologijos paslaugos teikiamos trijuose ligoninės padaliniuose: Akušerijos ginekologijos skyriuje (Josvainių g. 2 padalinyje), LSMU Kauno ligoninės filiale P. Mažylio gimdymo namuose ir Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose. Visuose trijuose ligoninės padaliniuose per parą priimama tik apie 6 gimdymus, t. y. apie 2 gimdymus kiekviename padalinyje. Dėl šių priežasčių nuspręsta ligoninėje pertvarkyti akušerijos ginekologijos paslaugas, koncentruojant jas dviejuose padaliniuose: Akušerijos ginekologijos skyriuje (Josvainių g. 2) ir Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose ir į juos integruojant P. Mažylio filialo veiklą.
Pasak LSMU Kauno ligoninės generalinės direktorės prof. dr. Eglės Žukauskienės, „imamės ligoninės efektyviai veiklai būtino sprendimo. Lietuvos demografinė situacija yra tokia, kad visuose trijuose padaliniuose negalime užtikrinti reikiamo pacientų srauto.“ Ji paaiškino, kad P. Mažylio gimdymo namai yra nuo ligoninės pagrindinių padalinių nutolęs pastatas, kuriam prižiūrėti reikalinga atskira komanda. Be to, Krikščioniškieji gimdymo namai priklauso ligoninei ir yra iš pagrindų suremontuoti, o P. Mažylio gimdymo namai priklauso Kauno miesto savivaldybei.
P. Mažylio Gimdymo Namų Uždarymas ir Paslaugų Perkėlimas
LSMU Kauno ligoninės filialo P. Mažylio gimdymo namų vadovas doc. Artūras Šulga teigė: „Vertindami gimdymų statistiką, matome, kad ligoninės Akušerijos ginekologijos skyrius Josvainių g. padalinyje bei Krikščioniškieji gimdymo namai yra visiškai pajėgūs suteikti reikiamą paslaugų skaičių. Abu padaliniai yra šiuolaikiškai ir jaukiai įrengti, turi modernią įrangą. Jiems suteiktas naujagimiui palankios ligoninės statusas. Filialo veiklą integruoti į kitus du padalinius planuojama iki 2025 m. spalio. Sutelkus specialistus ir resursus dvejuose LSMU Kauno ligoninės padaliniuose ir koncentruojantis į dar didesnį paslaugų spektrą bei multidisciplininės komandos pagalbą bus galima siekti kokybiškesnių ir saugesnių paslaugų.“
P. Mažylio gimdymo namuose dirbanti medikė teigė, kad žinia apie uždarymą nebuvo staigmena. Apie tai darbuotojai jau kurį laiką buvo informuoti, tačiau kovo 12 dieną čia apsilankiusi gimdymo namus valdančios Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės administracija įvardijo konkrečią dieną - 89 metus Kauno centre veikę gimdymo namai duris užvers jau spalį.
Šiuo metu gimdymo namuose dirba 115 darbuotojų. „Vertiname profesionalius ir atsidavusius P. Mažylio gimdymo namų darbuotojus. Džiaugiamės, kad didžioji dalis mūsų patyrusios ir profesionalios komandos persikelia dirbti į LSMU Kauno ligoninės Akušerijos ginekologijos skyrių“, - viešojoje erdvėje informavo P. Mažylio gimdymo namų atstovai.
Kad užtikrintų sklandų paslaugų teikimą, jos į LSMU Kauno ligoninės Šilainių padalinį (Josvainių g. 2) perkeliamos palaipsniui. Iki rugsėjo 15 d. planinės operacijos atliekamos P. Mažylio gimdymo namuose, o nuo rugsėjo 15 d. planinės operacijos vyks Akušerijos ginekologijos skyriuje (Josvainių g. 2). Gimdymus P. Mažylio gimdymo namuose priima iki rugsėjo 22 d. Būsimų tėvelių laukiama Akušerijos ginekologijos skyriuje (Josvainių g. 2) arba Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose (Miško g. 27). „Nėščiųjų mokyklėlės“ paskaitos nuo rugpjūčio vyksta Akušerijos ginekologijos skyriuje (Josvainių g. 2). Anot LSMU vadovų, šie pokyčiai „sunkūs, bet reikalingi“.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
