Prancūzijos Kūdikių Tikėtina Gyvenimo Trukmė ir Demografinės Tendencijos

Pasauliui ir Europai susiduriant su demografiniais pokyčiais, Prancūzija nėra išimtis. Šalis susiduria su problema, susijusia su ilgesniu gyventojų amžiumi ir dėl to kylančia našta socialinės apsaugos sistemai. Siekdama išspręsti šią problemą, Prancūzijos vyriausybė bando - ir tam labai priešinasi - priimti keletą reformų, kuriomis siekiama padidinti pensinį amžių ir paskatinti asmenis ilgiau dirbti. Tačiau Prancūzija nėra vienintelė, kurios gyventojai sensta, ir ne jie vieni gyvena ilgiausiai. Visoje ES vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė jau kelis dešimtmečius didėja.

Prancūzijos gyventojų skaičiaus dinamika ir gimstamumo pokyčiai

Naujausi duomenys rodo Prancūzijos gyventojų skaičiaus augimą, tačiau jis vis labiau priklauso nuo migracijos, o gimstamumas mažėja. Kaip skelbiama, šiemet Prancūzijoje gyvena 68,6 mln. gyventojų, bet yra mažiau kūdikių. Prancūzijoje pirmąją 2025-ųjų dieną buvo 68,6 mln. gyventojų, t.y. 0,25 proc. daugiau nei prieš metus. Šalies populiacijos augimą ribojo gimstamumo sumažėjimas ir padidėjęs mirtingumas, pranešė Prancūzijos nacionalinis statistikos ir ekonomikos tyrimų institutas (L'Insee).

Gimstamumo nuosmukis ir jo istorinės paralelės

Gimstamumo rodikliai Prancūzijoje pasiekė istoriškai žemą lygį. Jau praėjusiais metais skelbta, kad gimstamumo rodiklis 2023-iaisiais buvo mažesnis nuo 1946-ųjų. Tačiau 2024-aisiais gimė dar mažiau. Skaičiuojama, kad praėjusiais metais vienai moteriai teko 1,59 kūdikio ir tai yra žemiausias lygis per daugiau nei šimtmetį. Toks pat rodiklis fiksuotas 1919-aisiais, po Pirmojo pasaulinio karo. Indeksas mažėja nuo 2010-ųjų, kai jis buvo 2,02 vaiko moteriai Prancūzijoje.

Šie pokyčiai veikia ir natūralų gyventojų balansą. Praėjusiais metais Prancūzijoje užfiksuota 646 tūkst. mirčių, 1,1 proc. daugiau. Šių pokyčių pasekmė: natūralus Prancūzijos gyventojų balansas, t. y. skirtumas tarp gimimų ir mirčių, buvo vos teigiamas. Prancūzijos gyventojų augimą daugiausia skatino migracijos balansas, tai yra skirtumas tarp atvykusių ir išvykusių žmonių, kuris siekė 152 tūkst. gyventojų.

Palyginimui, 2020 metais Prancūzijoje pasaulio šviesą išvydo 740 000 kūdikių. Pirmaisiais koronaviruso pandemijos metais Prancūzijoje mirė iš viso 658 000 žmonių, ir tai yra 7,3 proc. daugiau nei 2019-aisiais. 2020 metais gimė tik 82 000 žmonių daugiau nei mirė - metais anksčiau skirtumas buvo 140 000.

Reikėtų prisiminti, kad ne visada Prancūzijos gimstamumo rodikliai buvo tokie žemi. Remiantis EUROSTAT duomenimis, 2000 m. suminis gimstamumo rodiklis Europos Sąjungoje išaugo nuo 1,45 (1999) iki 1,53. Gimstamumas išaugo devyniose šalyse, daugiausiai Prancūzijoje: nuo 1,77 (1999) iki 1,89. Tais pačiais 2000 metais, Prancūzija kartu su Airija buvo antroje vietoje pagal gimstamumą ES (1,89).

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Prancūzijoje

Nepaisant mažėjančio gimstamumo, Prancūzijos gyventojų ilgaamžiškumas išlieka aukštas. Stebima, kad išaugo vidutinė Prancūzijos gyventojų gyvenimo trukmė: 85,6 metų moterims ir 80 metų vyrams. Nuo 1990-ųjų vidurio gyvenimo trukmė moterims auga lėčiau nei vyrams, taip mažinant skirtumą tarp lyčių: 2024 metais jis siekė 5,6 metų, palyginti su 7,1 metų 2004 metais.

Verta paminėti, kad vos prieš 100 metų Prancūzijos mokslininkai teigė, kad vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė negali viršyti 64,75 metų - šiuolaikinė statistika akivaizdžiai paneigia šias prognozes.

Prancūzija Europos Sąjungos kontekste

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė visoje ES jau kelis dešimtmečius didėja. 2021 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė gimus ES buvo 80,1 metų, tačiau naujausi duomenys, palyginti su 2020 ir 2019 m., yra santykinai mažesni, tikriausiai dėl staigaus mirtingumo padidėjimo dėl COVID-19 pandemijos, rodo ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenys. 2019 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė gimus pasiekė rekordiškai aukštą 81,3 metų ribą, tačiau 2020 m. ji sumažėjo iki 80,4 metų. Nepaisant nedidelio nuosmukio, po kurio, tikėtina, netrukus atsigausime, ilgaamžiškumo riba nuo 2000-ųjų pradžios, kai ES pradėjo registruoti duomenis, tendencingai kilo, o oficialioji statistika rodo, kad nuo XX a. septintojo dešimtmečio vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė per dešimtmetį vidutiniškai pailgėjo daugiau nei dvejais metais.

Apskritai visame bloke moterys gyvena ilgiau nei vyrai (2021 m. - 82,9 metų, palyginti su 77,2 metų). Pagal Eurostato preliminarius 2024 m. duomenis, Prancūzijoje fiksuotas nedidelis, 0,1 metų, gyvenimo trukmės padidėjimas, lyginant su 2019 m. lygiu.

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė gimimo metu ir sulaukus 65 metų ES šalyse (2021 m.)

Skirtumai tarp šalių yra akivaizdūs, tačiau apskritai ilgaamžiškumas visoje Europoje auga.

Šalys, kuriose vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė gimimo metu yra ilgiausia, yra Ispanija - vidutiniškai 83,3 metų, po jos seka Švedija (83,1 metų), Liuksemburgas ir Italija (abi - 82,7 metų). Mažiausia gyvenimo trukmė prognozuojama Bulgarijoje (71,4 metų), Rumunijoje (72,8 metų) ir Latvijoje (73,1 metų).

Didžiausia tikėtina gyvenimo trukmė 2021 m. sulaukus 65 metų buvo Prancūzijoje ir Ispanijoje (21,4 metų), o mažiausia - Bulgarijoje (13,6 metų). Moterų didžiausia tikėtina gyvenimo trukmė sulaukus 65 metų buvo Ispanijoje (23,5 metų), o mažiausia - Bulgarijoje (15,5 metų), o vyrų - didžiausia Švedijoje (19,6 metų), mažiausia - Bulgarijoje (11,6 metų).

Tikėtina sveiko gyvenimo trukmė

Tikėtina sveiko gyvenimo trukmė gimstant taip pat yra svarbus mūsų gyventojų sveikatos rodiklis. Ji rodo, ko gero, svarbiausią rodiklį: ar paskutiniai mūsų gyvenimo metai bus nugyventi geros sveikatos. 2020 m. vidutinis sveiko gyvenimo metų skaičius gimus ES buvo 64,5 metų moterims ir 63,5 metų vyrams. Šis skaičius taip pat džiugiai kito: nuo 2011 m. iki 2020 m. jis padidėjo 2,6 metų, t. y. nuo 61,4 sveikų metų iki 64 metų.

Švedija yra šalis, kuri visame ES bloke gyvena daugiau sveikų metų (moterys vidutiniškai gyvena 72,7 sveikų metų, o vyrai - 72,8 sveikų metų. Po švedų seka italai ir maltiečiai - atitinkamai 68,7 prieš 67,2 ir 70,7 prieš 70,2 sveikų metų be negalios. Įdomu tai, kad Danija, nors ir užima aukštą vietą ilgaamžiškumo skalėje, gerokai atsilieka pagal sveikų metų skaičių - ji užima paskutinę 4 vietą: moterys gyvena 57,7 sveikų metų, o vyrai - 58,1 metų. Mažiausiai sveikų gyvenimo metų tiek moterys, tiek vyrai išgyvena Latvijoje - atitinkamai 54,3 ir 52,6 metų.

Kūdikių mirtingumo mažėjimas kaip ilgaamžiškumo variklis

Gyvename ilgiau - ir sveikiau - dėl daugelio veiksnių. Tačiau svarbiausias iš jų - mažėjantis kūdikių mirtingumas, kuris, Eurostato duomenimis, apibrėžiamas kaip kūdikio mirtis iki pirmojo gimtadienio. Tikimybė, kad naujagimis išgyvens vaikystę, pasaulyje padidėjo nuo 50 iki 96 proc. Nuo 2011 m. iki 2021 m. kūdikių mirtingumo rodiklis ES sumažėjo nuo 3,8 mirčių 1000 gimusiųjų iki 3,2 mirčių 1000 gimusiųjų. Analizę išplėtus iki pastarųjų 20 metų, kūdikių mirtingumo rodiklis sumažėjo beveik perpus (1999 m. - 6,2 mirtys 1000 gimusiųjų).

Kūdikių mirtingumas nurodo, kiek mirusių per pirmuosius savo gyvenimo metus kūdikių tenka tūkstančiui gimimų (kūdikiai, kurie po gimimo neparodė gyvybės ženklų, yra neskaičiuojami). Tai dažnai naudojamas šalies sveikatos sistemos lygio rodiklis. 2021 m. didžiausi kūdikių mirtingumo rodikliai ES buvo užregistruoti Bulgarijoje (5,6 mirčių 1000 gimusiųjų) ir Rumunijoje (5,2 mirčių 1000 gimusiųjų), o mažiausi - Suomijoje, Slovėnijoje ir Švedijoje (visi 1,8 mirčių 1000 gimusiųjų).

Mokslinės diskusijos dėl gyvenimo trukmės ribos ir ateities perspektyvos

Užsienio žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo naujas tyrimas, kuriame teigiama, jog vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė šiame šimtmetyje nustojo sparčiai augti. Tačiau šiuo klausimu egzistuoja dvi mokslininkų stovyklos: vieni teigia, kad egzistuoja vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės riba, o kiti sako, kad tokios ribos nėra ir vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė nuosekliai augs ir ateityje.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesorius ir Makso Planko demografinių tyrimų instituto mokslo darbuotojas D. Jasilionis su kolega iš Makso Planko demografinių tyrimų instituto Dmitrijumi Jdanovu paruošė atsaką, jį publikavo tame pačiame moksliniame žurnale. Anot jų, "rekordinės gyvenimo trukmės sulėtėjimo nematome. Iš esmės, rekordinė vidutinė gyvenimo trukmė auga kaip augusi, tik keičiasi šalys, kuriose fiksuojamas rekordas". Profesorius pažymi, kad 1950 m. rekordininkai buvo norvegai, 1970 m. tapo švedai, o nuo 1980 m. pirmą vietą nuosekliai užima Japonija arba Honkongo autonominė teritorija. Šias populiacijas sparčiai vejasi Pietų Korėja ir, tikėtina, kitos Rytų ir Pietryčių Azijos regiono šalys. Panašu, kad visuomenės sveikatos progreso centras slenkasi į Rytų Aziją, bet visos žmonijos vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė nuosekliai auga ir kol kas nematoma aiškių ženklų, kad tas augimas sustotų ar stipriai sulėtėtų.

Moksliniai proveržiai medicinoje nuolat prisideda prie ilgaamžiškumo. Štai Antrojo pasaulinio karo metais vidutinė gyvenimo trukmė sparčiai augo, nes pasitelkiant antibiotikus ir skiepus buvo susidorota su infekcinėmis ligomis. Tiesa, 1960-ųjų pradžioje medicinos apsauga nebuvo pasiruošusi šių ligų dominavimui ir gydymui, tad daugelyje šalių vidutinės gyvenimo trukmės progresas sustojo. Tačiau ilgai laukti nereikėjo ir atsiradusios naujos šių ligų gydymo technologijos vėl paskatino Vakarų šalių vidutinės gyvenimo trukmės augimą.

Dabar visos išsivysčiusios šalys susidūrė su nauju iššūkiu - kovoti su senėjimo pasekmėmis, senėjimo ligomis, su senėjimu susijusiomis ligomis (pvz., Alzheimeriu), kurios didžiausią poveikį turi būtent vyriausio (80-90 metų) amžiaus asmenims. Norint sumažinti mirtingumą vyriausiųjų žmonių amžiaus grupėse (per 80, 90 ar net 100 metų), būtinas naujas proveržis medicinoje, kuris leistų sulėtinti biologinį senėjimą.

Šeimos politika ir gimstamumo problemos

Mažėjantis gimstamumas yra problema, būdinga ne tik Lietuvai, bet ir daugumai vakarietiškų visuomenių. Olandijos bei Didžiosios Britanijos mokslininkai po atliktų tyrimų padarė išvadą, jog gimstamumas yra atvirkščiai proporcingas vidutinei gyvenimo trukmei. Kitaip tariant, pati gamta reguliuoja, kad ten, kur yra stichinių nelaimių, epidemijų ar bado grėsmė, t.y. didelė mirties rizika, gimtų pakankamai vaikų, o tuomet, kai žmonės yra saugūs, jų vaisingumas nesulaikomai mažėja. Antra priežastis - gimstamumo mažėjimas dėl visuomenės ir ypač medicinos išsivystymo. Tai - natūralus dalykas. Šiais laikais absoliuti dauguma pagimdytų kūdikių išgyvena, ilgėja žmonių gyvenimo trukmė, todėl jeigu išsilaikytų toks pat gimstamumas, kaip prieš keletą šimtų metų, būtų didžiulė gyventojų perprodukcija, Žemė paprasčiausiai negalėtų tiek išmaitinti. Todėl gimstamumas visų pirma ir mažėja labiausiai išsivysčiusiose šalyse.

Šioms šalims, beje, būdinga ir dar viena priežastis - padidėjusi tėvų atsakomybė už vaikų ateitį. Be to, tikros politikos šeimos atžvilgiu stoka taip pat galima paaiškinti, kodėl šeimos negali turėti tiek vaikų, kiek iš tiesų norėtų.

Palyginus ES šalis, gimstamumo rodikliai labai skiriasi. Žemiausias gimstamumas 2000 m. Europos Sąjungoje buvo Ispanijoje (TFR=1,22), antra nuo galo Italija (1,25), trečia - Graikija (1,30). Tuo tarpu rekordinis gimstamumas buvo Islandijoje (2,08). Antrojoje vietoje - (1,89) - Prancūzija (o ten kaip tik feminizmo pakilimas) ir Airija (ekonominis pakilimas, optimizmas). Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ne tik Islandijoje, bet ir kitose Šiaurės šalyse gimstamumo rodikliai palyginus geri: Norvegija - 1,85, Danija - 1,76, Suomija - 1,73 ir Švedija - 1,54. Paprasčiausia išvada - jei norime pasisemti patirties apie gimstamumo didinimą, turime žvalgytis ne į pietus, o į Šiaurės šalis.

Šiaurės šalių sėkmę daugiausia nulėmė du dalykai: gerovės valstybės politika ir atsižvelgimas į šiuolaikinės visuomenės realijas. Gerovės valstybė siūlo užtikrintą ateitį, todėl sukelia optimizmą. Šeimos politika orientuojasi į šeimą, kurioje abu tėvai dirba ir abu atsakingai rūpinasi vaikais. Be to, akcentuojamos moterų ir vyrų lygios galimybės. Parama šeimai pirmiausiai teikiama per visuomenines vaikų priežiūros institucijas ir švietimo sistemą, kuri užtikrina lygias galimybes visiems vaikams.

tags: #prancuzija #vidutine #metais #gimusiu #kudikiu #tiketina

• Komfortiški ir išskirtiniai drabužiai mažiesiems
• kam naudojami elastiniai tvarsčiai
• Egidijus Dragūnas: muzika ir gyvenimas
• Ugdymas ir veiklos „Vyturėlio“ darželyje
• Darbo pokalbiai ir šeimos planavimas