Povilas Jakutis: Biografija ir Kovos už Laisvę

Ši apžvalga apmąsto Povilo Jakučio gyvenimo istoriją, pažymėtą nakvyžą į Laisvės kovas už Lietuvą.

Šeimos Šaknys ir Augimo Metai

Povilas Jakutis gimė 1921 m. Puknių šeimoje, kurioje augo trys vaikai. Jaunuoliui teko išgyventi sunkumus, lemiantis jį įsitraukti į kovą už tėvynės laisvę.

Partizaninė Veikla ir Kovos

1944 m. vengdamas šaukimo į rusų okupacinę kariuomenę, kartu su sesers vyru Mykolu Saruliu išėjo į Darpolio mišką ir ten partizanavo. Su jais kartu buvo Juozas Baniulis, Petras Baniulis ir kiti draugai, iš viso šeši žmonės.

Čekistų operacijos metu partizanai buvo apsupti, Rapolas Jakutis ir kiti partizanai žuvo. Išsigelbėjo tik du partizanai - Petras Baniulis ir Mykolas Dapkus. Petras Baniulis iki šiol yra gyvas.

Laisvės Kovų Atminimas

Povilas Jakutis buvo vienas iš Laisvės kovotojų, kurių pavyzdys ir auka atmintina visuomenei. Jo istorija atskleidžia Laisvės kovų archyvuose, kur įamžinti atminimai apie partizanų kovas ir jų aukas.

Informacija apie partizanų kovas ir žuvusiuosius galima rasti įvairiuose archyvuose ir istorinėse publikacijose. Vienas iš tokių šaltinių yra "Laisvės kovų archyvas".

Kiti Žymūs Asmenys, Susiję su Šiauliais

Šiauliuose gimė ir dirbo daug žymių asmenų, atlikusių didelį vaidmenį Lietuvos kultūroje, moksle ir mene. Štai keletas iš jų:

• Juliija Adamkevičienė-Bertašiūtė: Televizijos režisierė ir aktorė, parengusi daug muzikinių ir literatūrinių laidų.
• Regimantas Adomaitis: Teatro ir kino aktorius, sukūręs daug vaidmenų teatre ir kine.
• Leonardas Andriuškevičius: Teatro aktorė ir poetas, išleidęs poezijos knygą „Šviesi akimirka“.

Žymūs Šiaulių Dramos Teatro Asmenys

Šiaulių dramos teatras turėjo daug žymių aktorių ir režisierių, kurių pavyzdys įsimintinas visuomenei:

• Regina Arbačiauskaitė-Flick: Teatro, kino ir televizijos aktorė, sukūrusi apie 40 pagrindinių vaidmenų.
• Vladas Auga: Teatro aktorius, buvęs Šiaulių dramos teatro direktorius.
• Audronė Bagatyrytė: TV ir teatro režisierė, pastačiusi spektaklių Šiaulių dramos teatre.

Šiaulių dramos teatre dirbo ir kiti aktoriai, pavyzdžiui, Vladas Baranuskas, Saulius Bareikis, Šarūnas Bartas, Vytautas Benokraitis, Nomeda Bėčiūtė, Elena Bindokaitė-Kernauskienė, Juozas Bindokas, Lina Bocytė, Irena Bučienė, Adolfina Budrikaitė-Zulonienė.

Širdies Chirurgijos Raida Lietuvoje

Širdies chirurgijos raida Lietuvoje buvo labai permaininga. Domėjimasis širdies ligomis ir jų moksliniai tyrinėjimai Vilniaus universitete prasidėjo XIX amžiaus pradžioje.

Pirmoji širdies operacija ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Europoje, Vilniuje buvo padaryta tuo laikotarpiu, kai Vilniaus universitetas buvo uždarytas. 1900 m. chirurgas G. Romas, terapeutui L. Lenkijos vadovui J. Pilsudskiui pasiuntus generolo J. Želigovskio armiją į Vilnių ir jį bei Vilniaus kraštą okupavus, mokslo, kultūros ir švietimo centras persikėlė į Kauną.

Vienas iš jų buvo garsus Panevėžio chirurgas Vitalijus Gusevas, kuris pirmas Lietuvoje du kartus užsiuvo širdies žaizdas. Didžiausios chirurgijos pažangos prieškario Lietuvoje buvo pasiekta Kauno universitetų klinikose.

Chirurgai Kauno klinikose:

Tarp daugybės represuotųjų sąrašų, kuriuose už kiekvienos pavardės slypi ne tik vieno žmogaus, bet kartais ir visos tautos likimas, randame įvairių tautybių žmones: korėjiečius, pabaltijiečius, ukrainiečius, rusus, totorius, lenkus, baltarusius. Daugelis į Balchašą pakliuvo pagal "nacionalinę žymę" - taip vadinosi įvairių tautų, kurias įtarė nepatikimumu, deportacijos priežastis. Vartydama bylas socialinės apsaugos skyriuje, kur plonučiuose 3-4 puslapių aplankuose būtina pažyma apie reabilitaciją, leidusią žmonėms gauti vienkartinę piniginę kompensaciją už visa tai, kas išgyventa, atkreipiau dėmesį į gimimo datas. Tarp jų ir buvę Balchašlago kaliniai.

Karo belaisviai japonai ir vokiečiai taip pat perėjo šį lagerį. Tarybiniai karininkai ir kareiviai, kuriems “pavyko” išgyventi svetimą nelaisvę, po karo taip pat atsidūrė už spygliuotų vielų. Mokslininkai ir poetai, darbininkai ir valstiečiai, gydytojai ir dailininkai - taip pat šio lagerio kaliniai. Jie visi įgijo lageryje vienintelę - statybininko - profesiją. Balchašlago kaliniai statė kalnų-metalurgijos kombinato cechus, dirbo visose miesto statybinėse aikštelėse.

Keturiasdešimt penktųjų žiemą, sužinoję, kad jis namuose, būrelis vyrų nuvykome kviesti į partizanų būrį. - Jūsų reikalas. Tai liudija, kad pats lemtingiausias J. Kasperavičiaus sprendimas nebuvo atsitiktinis. Jo mąstymas ir situacijos suvokimas buvo pagrįstas aiškia logika.

Romantiškomis greitų permainų nuotaikomis tuo laiku gyveno beveik visa Lietuva. Vakaruose, visai netoli jo gimtinės, Karaliaučiaus žemėje, dar tebegaudė karo kanonada. Rusų kariuomenėn gaudomi patrankų mėsai vyrai slapstėsi kur kas išmanė. Ne iš bailumo, o dėl to, kad nematė jokio reikalo tarnauti raudonųjų okupantų tikslams ir laikė tai Tėvynės išdavimu.

Nuo Bebirvaitės iki Eržvilko tik 15 km, tad kai Bebirvaitės priauganti gimnazija tapo progimnazija, mes, viršiję jos galimybes, pasklidome po Eržvilką, Jurbarką, Raseinius ir dar toliau, jei ten buvo giminių.

Eržvilko gimnaziją valdo direktorius Vincas Ulevičius, tiksliųjų mokslų atstovas. Moko fizikos, todėl ir tvarka gimnazijoje svarbiausia: iš ryto mankšta, rikiuotė, maršas su daina. Taip kas rytą iki pamokų. Po savaitės kitos pats klasės seniūnas pasikvietė pas save į svečius ir pasiūlė paskaityti "Atžalyną", "Varpą" ir "Laisvės Varpą"1. Paskaitęs supratau, kad tai Lietuvos kariuomenės laikraščiai, o juos leidžia ne "Tiesos" leidykla.

Stasys Jarmala, Juozo, gimė 1908 m. lapkričio 6 d. Tėvas - Juozas Jarmala, Juozo, iš savo tėvo paveldėjo 16 ha žemės gražioje vietovėje ant Nemuno kranto. Nuo mažens Stasys siekė mokslo. Vasarą dirbdavo visus ūkio darbus, talkino tėvams, o rudenį ir žiemą lankė Alytaus gimnaziją. Tėvas labai didžiavosi savo mokytu sūnumi. Šią gimnaziją Stasys baigė 1929 metais. Jam malonu buvo būti tarp žmonių, su jais bendrauti, jiems padėti. Todėl sąmoningai siekė tapti mokytoju. Įstoti į aukštąją mokyklą dėl lėšų stokos negalėjo, todėl baigęs Alytaus gimnaziją lankė trijų mėnesių mokytojų kursus Kaune. 1931 m. 22 metų jaunuolis išvyko į Rokiškio aps., Miliūnų k. Dirbdamas Bajorų, Burokiškio pradinėse mokyklose pasižymėjo kaip veiklus žmogus, geras organizatorius. Glaudžiai bendradarbiavo su mokinių tėvais, kaimo gyventojais.

Onutė gimė 1929 m. kovo 4 dieną ūkininkų Stasio Preilausko ir Petronėlės Barčaitės-Preilauskienės šeimoje. Tėvai valdė 10 ha ūkį Tauragės aps., Eržvilko vls., Pagirių kaime. Šeimos ištekliai leido vyriausiajai dukrai suteikti išsilavinimą ir Onutė 1945 m. Pagirių ir aplinkiniai kaimai antrąją bolševikinę okupaciją sutiko su nerimu, nes gerai prisiminė žudynes Rainių miškelyje, birželio tremtį ir kitas baisenybes. Tačiau visi buvo patriotiškai nusiteikę ir ruošėsi atremti okupantų išpuolius. Partizanų vadovybės paprašyti, Stasys ir Petronėlė Preilauskai įruošė savo gyvenamajame name slėptuvę 4 partizanams. Stasys Preilauskas, žinodamas koks gresia pavojus, jei kuris iš šeimos narių prasitars apie slėptuvę arba besilankančius partizanus, suklupdęs visą šeimą prieš kryžių Dievo vardu prisaikdino laikyti paslaptį, neprasitarti ne tik priešams, bet ir draugams apie pogrindžio veiklą.

1999 m. gegužės 21 d. prie Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos iškilmingai atidengtas paminklinis akmuo penkiems buvusiems šios gimnazijos moksleiviams atminti. Pirmosios sovietmečio aukos Jurbarke - penki devintos klasės gimnazistai, NKVD suimti paskutinėmis 1940 m.

Edvardo Mockevičiaus tėvai Skirsnemunėje turėjo 7 ha žemės, kuriuose augo didžiulis sodas. Gimnazisto vyresnysis brolis Vytautas Mockevičius buvo Lietuvos kariuomenės karininkas, tarnavo Tauragėje. Apie gimnazisto Edvardo Mockevičiaus ir jo brolio Vytauto likimus mažai kas žinoma. Buvęs mokytojas Benediktas Butkus savo prisiminimų knygoje "Laisvės netekus" mini, jog karui prasidėjus, juos kartu išvežė iš Raseinių kalėjimo. Netoli Kazachstano sienos Sol Ilecko kalėjime Edvardą Mockevičių, jo klasės draugą Steponą Vaitkevičių ir visus kitus nepilnamečius vaikinus atskyrė ir nežinia kur išvežė.

Suėmimo metu Vladas Paršelis buvo šešiolikmetis. Gimęs buvo Utenos apskrityje, ten ši pavardė labai paplitusi. Jis augo be tėvo, kuris buvo žuvęs, kaip sakoma, nelaimingo atsitikimo medžioklėje metu.

1945 m. liepos mėn. pabaigoje iš Blinstrubiškės miško (Viduklės vls.) į Petkaičių mišką (Skaudvilės vls.) sėkmingai sugrįžo Jono Strainio-Saturno vadovaujamas partizanų būrys. Dar prieš keliantis būriui iš Varlaukio apylinkių į Blinstrubiškių mišką, Saturnas ir vyrai žinojo, kad į ten jie keliasi laikinai - nuraminti ir sudrausminti Viduklės ir Šimkaičių įsisiautėjusių stribų komunistų ir aktyvistų - ir vėl grįš į šį kraštą. Saturno būryje daugiausia buvo Batakių, Eržvilko, Skaudvilės valsčių ūkininkų vaikai. Sugrįžę į Petkaičių mišką, Saturnas ir vyrai buvo patenkinti: pažįstamos vietos, pažįstami patikimi žmonės, neatsisakantys padėti partizanams. Prieš išsiskirstant vyrams po namus Saturnas pasakė, kad būrys čia stovyklaus 2 ar 3 dienas ir pranešė kurią dieną visiems susirinkti. Vyrai susirinko nurodytu laiku ir būrys sutemus persikėlė į Užšešuvių miškelį, kuriame apsistojo toje pačioje vietoje, kurioje įvyko pirmosios kautynės 1945 m. pradžioje. Čia vėl susitikimai su artimaisiais. Trečios dienos vakare būrys perbrido Šešuvę. Netoli buvo Mickiškės miškas, į kurį būrys kėlėsi. Naktis buvo ūkanota, o įėjus į mišką ir visai tamsu, tačiau būryje buvo vyrų, kurie Mickiškės mišką žinojo, todėl ėjo gilyn į mišką, kol surado melioracijos griovį. Vieta buvo sausa ir vyrai tuojau pat sugulė poilsiui. Prieš gulant Saturnas paskirstė sargybą.

Jonas Strainys gimė 1918 m. Igno Strainio ir Malvinos Kalvaitytės šeimoje, kuri valdė 18 ha ūkį Tauragės aps., Batakių vls., Užšešuvio k. 1925 m. mirė Ignas Strainys, palikdamas našlę su būriu mažamečių vaikų. Malvina Strainienė ištekėjo už Pečkausko ir 1925 m. Jono vaikystė prabėgo Užšešuvių k., kur dirbdamas ūkio darbus baigė vietinę pradžios mokyklą. Augdamas kartu su Nepriklausoma Lietuvos valstybe tapo jos patriotu, dalyvavo tautinių jaunimo organizacijų judėjime, o sukakus šauktinio amžiui, tarnavo Tauragės kunigaikščio Butageidžio 7-ame pėstininkų pulke. Drausmingas ir gabus karys buvo nukreiptas į mokomąją kuopą ir baigė kursą puskarininkio laipsniu. Pasibaigus privalomai karo tarnybai, Jonas lieka tarnauti puskarininkiu tame pačiame pulke. 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Jonas grįžo į ūkį Užšešuvio kaime, kur praleido pirmąją okupaciją. Nors apie pasipriešinimą pirmiesiems okupantams žinių neišliko, vėlesni įvykiai rodo, kad ši patriotiškai nusiteikusi šeima nesėdėjo rankų sudėjusi. Jonui ir visai patriotiškai šeimai vokiečių okupacija ir okupantų vykdomas genocidas buvo nepriimtini. Jonas pradėjo telkti aplink save vietinį jaunimą pasipriešinimui. Susisiekė su LF, platino pogrindinę spaudą. Jis įstojo į LLA ir tapo vienu jos organizatorių ir vadovų Batakių vls.

Antanas Jonikas gimė 1913 m. Kalniškių k., Šimkaičių vls., Raseinių aps., valstiečių šeimoje. Vaikystė ir paauglystė prabėgo tėvo ūkyje kartu su broliais ir seserimi Ona. Vyriausiajam, kuriam atiteko ūkis, teko aprūpinti kraičiu ir seserį. Antanas, 1925 m. 1933 m. buvo pašauktas privalomai karo tarnybai į pėstininkų pulką. Po dvejų melų baigęs karo tarnybą, išėjo iš tėvo ūkio savarankiškam gyvenimui ir pradėjo dirbti gateristu Dirvonių malūne prie Eržvilko. Malūno savininkas atkreipė dėmesį į gabų specialistą ir paskyrė jį lentpjūvės vyresniuoju. Antanas pradėjo ruoštis šeimyniniam gyvenimui, pradėjo kaupti medžiagas nuosavo ūkio statybai. 1937 m. vedė Kotryną Dimaitytę iš Sendirvių k.

Pirmosios sovietinės okupacijos metu gimė 1950 m. sausio 1 d. Kaneišiuose (Vidiškių sen.). Slidininkas, 1968-1976 m. Lietuvos slidinėjimo rinktinės narys, 4 kartus Lietuvos slidinėjimo čempionas, apdovanotas KKSK I ir III laipsnio medaliais „Už aukštus sporto pasiekimus“.

Gimė 1935 m. sausio 1 d. Buckūnuose (Mielagėnų sen.). Inžinierius statybininkas, technikos mokslų daktaras.

Gimė 1890 sausio 14 d. Kalviškiuose (Dūkšto sen.). Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas. Nuo 1948 m.

Gimė 1905 m. sausio 16 d. Juozapinėje (Dūkšto sen.). Teisininkas, politikas, žurnalistas. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. JAV leido laikraštį „Dirva”. Buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas.

Gimė 1935 m. sausio 16 d. Kančioginoje (Ceikinių sen.). Lietuvos akademinio dramos teatro aktorius. Nusipelnęs artistas.

Gimė 1910 m. vasario 6 d. Ligūnuose (Dūkšto sen.). Humanitaras, bibliofilas.

Gimė 1955 vasario 16 d. Teliukiškėje (Kazitiškio sen.). Klarnetininkas, pedagogas, Muzikos akademijos docentas. Vadovavo lietuvių liaudies muzikos ansambliui „Žvelsa“, su juo koncertavo daugelyje užsienio šalių, įrašė 4 kompaktines plokšteles. Vakarų Lietuvos regiono pučiamųjų instrumentų asociacijos įkūrėjas, buvęs jos prezidentas Mirė 2002 m.

Gimė 1950 m. vasario 20 d. Ignalinoje. Dailininkė, keramikė. Dailininkų sąjungos narė (2005).

Gimė 1960 m. kovo 3 d. Ignalinoje. Biologė, biomedicinos mokslų dr. (1993).

Gimė 1885 m. kovo 11 d. Daubariškėje (Daugėliškio sen.). Dirvožemininkas, agrochemikas, nusipelnęs mokslo veikėjas, profesorius. 1958-1970 m. Lietuvos dirvožemininkų draugijos pirmininkas.

Gimė 1935 m. kovo 26 d. Kukutėliuose (Tverečiaus sen.). Botanikė, biomedicinos mokslų dr. (1966), vyriausioji mokslo darbuotoja.

Gimė 1945 m. balandžio 2 d. Ignalinoje. Matematikas, fizinių mokslų dr. (1978). Dirbo Vilniaus universitete dėstytoju. Už nuopelnus matematikos mokslui 1980 m. buvo pakviestas dirbti į Vokietijos Leipcigo universitetą.

Gimė 1920 m. balandžio 8 d. Tverečiuje. Vilniaus krašto švietėjas. Po karo pasitraukė į Vakarus. Aktyviai dalyvauja Vilniaus krašto lietuvių sąjungos veikloje.

Gimė 1900 m. balandžio 12 d. Senajame Daugėliškyje (Naujojo Daugėliškio sen.) Mokytoja, visuomenės veikėja. Lenkų okupacijos metais Švenčionių apskrityje organizavo lietuviškus vakarėlius, režisavo spektaklius. Nuo 1938 m.

Gimė 1945 m. balandžio 12 d. Buiviliškėje (Kazitiškio sen.). Režisierius, kino operatorius, prodiuseris, dokumentinių filmų autorius. Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys. Nufilmavo apie 200 dokumentinių kino filmų, kino žurnalų, sukūrė 15 TV filmų apie žymius Lietuvos žmones. Apdovanotas diplomais, prizais, aukso medaliu. Nuo 1996 m.

Gimė 1955 m. balandžio 14 d. Degutėliuose (Dūkšto sen.). Ignalinos rajono meras. Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas. Europos tarybos kongreso Lietuvos delegacijos sekretorius. Ignalinos AE regiono plėtros tarybos pirmininkas.

Gimė 1940 m. balandžio 18 d. Birdekšniuose ( Rimšės sen.). Humanitarinių mokslų dr. (1969)., Mykolo Romerio universiteto profesorius. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę prisidėjo prie pirmosios aukštosios policijos mokyklos Lietuvoje kūrimo. 1990-2005 m. Lietuvos policijos akademijos (dabartinis Mykolo Romerio universitetas) dėstytojas, Filosofijos katedros vedėjas, profesorius, Senato pirmininko pavaduotojas.

Gimė 1930 m. balandžio 21 d. Agutiškėje (Ceikinių sen.). Publicistas, matematikos mokytojas metodininkas.

Gimė 1955 m. balandžio 22 d. Šiškiniuose (Linkmenų sen.). Žurnalistė. Dirbo „Jaunimo gretų”, „Adomo” redakcijose, leidykloje „Politika”, leidyklos „Pašekšta” direktore. Vaidino Vilniaus universiteto teatre. Parašė knygą, eilėraščių rinkinį. Valstybinės darbo inspekcijos Inspektavimo organizavimo, priežiūros ir informavimo skyriaus vyr.

Gimė 1910 m. gegužės 5 d. Trilusčiuose (Mielagėnų sen.). Pedagogas, kalbininkas. Mokytojavo Vilniaus krašte. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. Dirbo Čikagos pedagoginio lituanistikos instituto direktoriumi.

Gimė 1950 m. gegužės 18 d.

Gimė 1910 birželio 1 d. Šukeliškėje (naujojo Daugėliškio sen.). Gydytojas, stomatologas. Medicinos mokslų daktaras, profesorius. Parašė knygų, mokslinių straipsnių.

Gimė 1895 m. birželio 4 d.

Gimė 1900 m. birželio 24 d. Juodagalviuose (Mielagėnų sen.) Vilniaus krašto švietėjas, mokytojas. Mokytojavo Bernotuose, įkūrė Šv. Kazimiero skyrių. 1997 m.

Gimė 1950 m. birželio 25 d. Gervelėse (Naujojo Daugėliškio sen.) Dailininkė, knygų iliustratorė. Daugiausiai dirbo knygų grafikos, plakato ir kitose taikomosios grafikos srityse.

Gimė 1915 m. liepos 1 d. Paringyje (Naujojo Daugėliškio sen.). Visuomenininkas, tautodailininkas. Nuo 1949 m. gyveno Čikagoje. 1962 ir 1966-1967 m. Amerikos lietuvių tarybos Čikagos skyriaus pirmininkas. 1983 m. Vilniaus krašto lietuvių sąjungos atstovas ALT-o valdyboje. Daugelio lietuvių renginių iniciatorius ir rėmėjas. 2002 m.

Gimė 1945 m. liepos 5 d. Makaniškėje (Vidiškių sen.). Matematikas, fizinių mokslų dr. (1978), Vilniaus pedagoginio universiteto docentas, Lietuvos matematikų draugijos Valdybos narys.

Gimė 1925 m. liepos 5 d. Puziniškyje (Linkmenų sen.). Dainininkė, tautinių šokių vadovė, poetė. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gyveno JAV, Kanadoje.

Gimė 1890 m. liepos 15 d.

Gimė 1885 m. liepos 20 d. Juodalaukio kaime (Kazitiškio sen.). Vilniaus krašto veikėjas. Dalyvavo Vilniui vaduoti sąjungos veikloje. Ilgus metus buvo Lietuvių laikinojo komiteto narys. 1944 m.

Gimė 1900 liepos 24 d. (rugpjūčio 6 d.) Degsnėje ( Mielagėnų sen.). Istorikas, kunigas. 1943-1940 m. dirbo Lietuvos centrinio archyvo direktoriumi.

Gimė 1960 rugpjūčio 21 d. Kalviškiuose (Dūkšto sen.) Dainininkas, bardas, poezijos bei prozos kūrėjas, verslininkas. Išleido poezijos knygą, kompaktinių plokštelių.

Gimė 1935 m. rugpjūčio 26 d. Linkmenyse Kalbininkas, istorikas, humanitarinių mokslų dr. (1971), VGTU docentas. Dirbo VGTU Užsienio kalbų katedros vedėju.

Gimė 1940 m. rugsėjo 23 d. Magūnuose (Rimšės sen.). Biomedicinos mokslų dr.

Gimė 1920 m. spalio 7 d. Salomiankoje (Mielagėnų sen.) Žurnalistė, spaudoje bendradarbiavo nuo 1939 m., 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Iki 1949 m. gyveno Vokietijoje, vėliau JAV, Niujorke. Dalyvavo lietuvių žurnalistų sąjungos veikloje, buvo Pasaulio lietuvių žurnalistų organizacijos narė, centro valdybos sekretorė, leidinio „Lietuvos žurnalistas” redaktorė. Dirbo reporterės darbą. Išleido 2 monografijas. Mirė 2000 m. gegužės 31 d. Brooklyne, JAV. 2002 m.

Kalmantas Mykolas ( iki 1928 m. Gimė 1895 m. spalio 5 d. Mešonyse (Mielagėnų sen.). Kariškis, kapitonas, nepriklausomybės kovų dalyvis, 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvis, žymus Lietuvos karinis, skautų ir politinis veikėjas. Apdovanotas 14 aukštų ordinų bei medalių. 1944 m. pasitraukė į Vakarus.

Gimė 1910 m. spalio 13 d. Astraviškiuose (Tverečiaus sen.). Užsienio lietuvių veikėjas. Vilniaus krašto lietuvių sąjungos Toronte narys, sąjungos sekretorius.

Gimė 1930 m. spalio 31 d. Kylatrakyje (Ignalinos sen.). Istorikas. Istorijos mokslų dr. (1971). VU docentas. Parašė knygų. Sudarė ir parengė spaudai aklųjų raštu dokumentų rinkinį. Mirė 1991 m.

Gimė 1880 lapkričio 11 d. Žąsiniuose (Dūkšto sen.). Kunigas, profesorius. Vilniaus krašto lietuvių kultūros veikėjas.

Gimė 1960 m. lapkričio 15 d. Bikėnuose (Dūkšto sen.). Geografas. Dr. (fizinių mokslų daktaras). Dėstė VU. Nuo 1995 m. buvo Lietuvos geografų d-jos prezidentas. 2000-2002m. Geologijos ir geografijos instituto Tarybos pirmininkas. Monografijos bendraautoris, parašė mokomųjų knygų, vadovėlių. Mirė 2009 m.

Gimė 1930 m. lapkričio 15 d. Ažvinčiuose ( Kazitiškio sen.). Inžinierius hidrotechnikas. Technikos mokslų kandidatas (1967). Paskelbė mokslinių straipsnių.

Gimė 1880 lapkričio 18 d. Senajame Daugėliškyje (Naujojo Daugėliškio sen.). Spaudos darbuotojas, publicistas, vertėjas. Nuo 1911 m. gyveno JAV. Dirbo spaustuvėse.

Gimė 1965 m. gruodžio 12 d. Ignalinoje. Lietuvos irklavimo meistrė, irklavimo rinktinės narė. XXIV olimpinių žaidynių X vietos, 1994 m.

Gimė 1885 m. gruodžio 22 d. Ceikiniuose. Operos dainininkas, tenoras.

ėmė 1940 m. gruodžio 25 d. Pasamanėje (Dūkšto sen.). Botanikė, biomedicinos mokslų, habil. dr.(1994). Botanikos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, instituto tarybos, atestacinės komisijos narė. 3 išradimų, 12 rac.

Gimė 1925 m. Vasiuliuose (Naujojo Daugėliškio sen.) Biomedicinos mokslų dr. (1969). VU Medicinos fakulteto pediatrijos katedros docentė. Lietuvos pediatrų draugijos garbės narė.

Gimė 1855 m. Sekonyse (Didžiasalio sen.) Liaudies dainininkė, dainų karalienė.

Gimė 1900 m. Mielagėnuose. Pedagogas. Nusipelnęs mokytojas. Mirė 1980 m.

tags: #povilas #jakutis #gimimo #metai

• Kaip taikyti holistinį ugdymą vaikams
• Bitės ir jų reikšmė
• patarimai tobulam kiaušiniui
• Sužinokite, kaip darželio ir šeimos bendradarbiavimas padeda vaikams adaptuotis.
• Vaikų futbolo treniruotės Lazdijuose