Pleiskanojantis naujagimio veidukas: priežastys ir priežiūra

Ne vieno gimusio kūdikio tėvai susiduria su problema - ką daryti su pleiskanų luobu ant mažylio galvos? Išklausykime gydytojos patarimų. Ne vieno kūdikio galvytė yra nusėta pleiskanomis. Kartais jų tiek daug, kad uždengia visą galvą tarsi kepurė. Reikia jas gydyti ar ne? Kada kreiptis į gydytoją? Į šiuos klausimus atsako vaikų ligų gydytoja ir neurologė Rūta Maciulevičienė.

Kas tai yra?

Pleiskanų luobas - tai vienas seborėjinio dermatito pasireiškimo būdų. Seborėja - tai riebalų liaukų veiklos sutrikimas, pasireiškiantis pleiskanomis ir kt. Seborėjinis dermatitas labai būdingas mažiems vaikams, ypač pleiskanoja tam tikros vietos, kaip antai „skalpo“ plote, kaktoje, antakiuose. Pleiskanos gali išplisti ir po visą kūną.

Gimus kūdikiui, daugelio tėvų gyvenimas apsiverčia 180 laipsnių kampu. Visas dėmesys staiga sutelkiamas į naujagimio saugumą, sveikatą ir gerovę, todėl natūralu jaudintis dėl kiekvieno pokyčio. Naujagimio išvaizda, įskaitant ir odą, per pirmąsias gyvenimo savaites gali smarkiai keistis. Kūdikio plaukai gali keisti spalvą, tapti šviesesni ar tamsesni, o oda - pradėti pleiskanoti ar luptis jau ligoninėje arba per kelias pirmąsias dienas po grįžimo namo. Odos lupimasis gali pasireikšti įvairiose kūno vietose - ant rankų, kojų padų, kulkšnių ar kitose srityse.

Naujagimiai gimsta apsupti įvairių skysčių, įskaitant vaisiaus vandenis, kraują ir vadinamąjį vernix caseosa - balkšvą, vaškinę apsauginę dangą. Vernix veikia kaip natūralus barjeras, saugantis kūdikio odą nuo vaisiaus vandenų poveikio nėštumo metu. Kai vernix sluoksnis išnyksta, kūdikio oda pradeda natūraliai šalinti išorinį odos sluoksnį - būtent tada pasireiškia lupimasis. Lupimosi intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo to, ar kūdikis gimė neišnešiotas, laiku ar pernešiotas. Neišnešioti kūdikiai dažniausiai turi daugiau vernix, todėl jų oda linkusi luptis mažiau. Tuo tarpu kūdikiai, gimę 40 nėštumo savaitę ar vėliau, dažniau patiria ryškesnį odos pleiskanojimą.

Mamos, pamačiusios ant kūdikėlio galvos luobelę, dažnai sunerimsta - ar tai normalus reiškinys, o gal kūdikio pleiskanų luobelė byloja apie sutrikimą? Ar reikia ją šalinti, ar palikti? Kūdikio pleiskanų luobelė visiškai normalus reiškinys. Pleiskanų luobelė (kūdikių seborėjinis dermatitas) apibūdinama kaip geltonų ar rusvų pleiskanų atsiradimas daugiausiai ant viršugalvio. Plotas, padengtas luobele, gali būti labai įvairus, tai priklauso nuo individualių kūdikio organizmo sąlygų.

Manoma, kad pleiskanų luobelę sukelia perteklinis riebalų išsiskyrimas (riebalinėse liaukose). SVARBU! Pleiskanų luobelė NESUSIDARO (kaip dažnai yra manoma) dėl prastos higienos ar alergijų! Iš esmės pleiskanų luobelė yra vertinama kaip labai dažna būklė, pasitaikanti apytiksliai 50 procentų visų kūdikių.

Mažiems kūdikiams seborėjinis dermatitas atsiranda dėl tų hormonų, kurie į vaiko kraują patenka iš motinos kraujo. Paprastai pleiskanų atsiranda pirmo mėnesio pabaigoje ir jos gali būti ryškios iki pirmųjų metų pabaigos. Pleiskanų luobas gali būti labai ryškus ant galvos, kaktos ir antakių. Tai tam tikras riebalinių liaukų veiklos sutrikimas, kurio priežastis nėra žinoma.

Kitos teorijos teigimu pleiskanojimą lemia grybeliai ir bakterijos. Kada pasireiškia? Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, praeina savaime per pirmuosius metus. Tai labiau estetinė, kūdikiui problemų nekelianti problema.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jeigu oda niežti, ji smarkiai pleiskanoja, o po luobu vystosi uždegimas - jį reikia gydyti. Jeigu oda paraudusi, pleiskanų atsiranda ant veido, kaklo, už ausyčių, taip pat būtina kreiptis į gydytoją. Kartais seborėjinis dermatitas būna kartu su atopiniu dermatitu. Jeigu bėrimas labai stiprus, taip pat reikia kreiptis į gydytoją.

Labai dažnai sakoma, kad odos niežulį sukėlė alergija, motinos mityba ir t. t. Tai netiesa. Iš tiesų tai odos liga, kurią reikia gydyti. Tai odos liga, kurią reikia profesionaliai gydyti.

Jeigu pleiskanų luobas nuolat atsinaujina, atsiranda paraudimas, niežulys ir t. t., būtina kreiptis į gydytoją. Gydymas yra gana efektyvus, o vaistai - receptiniai.

Į gydytoją reikėtų kreiptis ir jeigu vyresnio nei 2 sav. Jos tėvams dažnai kelia nerimą, tačiau nėra pavojingos, yra laikinos ir dažniausiai pranyksta savaime per keletą savaičių. Simptomai: pirmosiomis savaitėmis po gimimo naujagimį gali berti įvairaus pavidalo bėrimais: inkštirais, spuogeliais, dėmėmis.

Jeigu pleiskanų luobelių atsiranda vyresniam nei trejų metų vaikui, reikia kreiptis į odos gydytoją. Šios pleiskanų luobelės gali būti ne tik seborėjinio dermatito, bet ir žvynelinės požymis.

Sunerimti reikia tuomet, kai mažylio galva ir pakaušis yra apaugęs storu baltu luobu, o pakėlus žvynelius - net matyti kraujas. Tai sunki seborėjinio dermatito forma. Kartais seborėjinis dermatitas būna kartu su atopiniu dermatitu.

Ką daryti su pleiskanų luobu?

Jeigu yra tik nelabai didelis pleiskanų luobelis, t. y. be bėrimo, ir odos neniežti, jį galima nesunkiai panaikinti tankiomis šukomis, prieš tai odą sutepus riebiu kremu, aliejumi (šildyti nereikia), vazelinu. Kai kurios mamos tepa ir grietine. Galima ir ja, nes tinka bet kokie riebalai. Jokiu būdu nekrapštyti nagais, nes gali patekti užkratas.

Įprastas kasdienis šukavimas. Nors ir atrodo banalu, bet tikrai retai pagalvojame apie dar plikos kūdikio galvytės šukavimą, nes atrodo - nėra plaukų, nereikia ir šukavimo.

Tepimas aliejumi/riebiu kremu - galvos plovimas - švelnus šukavimas. Jei paprastai šukuojant luobelė nemažėja, galima išbandyti šį populiariausią ir paprasčiausią naminį būdą luobelei pašalinti.

Likus maždaug valandai iki maudynių, ištepkite pleiskanotą kūdikio galvos vietą aliejumi. Jei turite specialaus aliejuko kūdikiams - gerai, jei ne - irgi ne bėda. Tinka bet koks natūralus aliejus (būtinai nerafinuotas, neparfumuotas), pavyzdžiui, grynas alyvuogių aliejus. Ištepkite galvytės luobelę gana riebiai. Po išmaudymo kaskart šukuojant luobelė pamažu išsišukuoja. Deja, vieno ar kelių kartų gali neužtekti. Jei po kurio laiko pleiskanų luobelė atsinaujins, pakartokite procedūrą.

Specialios kosmetinės priemonės luobelei šalinti. Jei įprasti naminiai būdai nepadeda arba tiesiog labiau pasitikite specializuotomis priemonėmis, tai tikrai galite rasti saugią, švelnią kosmetinę alternatyvą, kuri padės lengviau ir dažnu atveju net greičiau pašalinti luobelę. Veikimo principas dažniausiai panašus kaip aliejuko - prieš maudynes užtepti, o po to švelniai iššukuoti. Yra ir tokių, kurias reikia tiesiog kasdien tepti/purkšti.

„KidsClin®“ serumas įsigeria į odą ir tiesiog švelniai tirpdo lipnų sausų riebalų sluoksnį. Ši priemonė papildomai sumažina drėgmės netekimą per odą ir atkuria odos apsauginio barjero funkciją, taip užkirsdama kelią pakartotinam luobelės atsiradimui.

Jeigu pleiskanų luobelės sritis didelė, pvz., galvos oda, pakartokite. Norėdami pašalinti lipnias odos pleiskanas naudokite šepetėlio pusę su kempinėle, LABAI ATSARGIAI masažuokite galvos odą ir pašalinkite pleiskanas šiurkščia šepetėlio puse. Šukos naudojamos ATSARGIAI pleiskanoms pašalinti vaikui iš plaukų. Tepkite „KidsClin®“ serumo kiekvieną rytą ir vakarą kol pleiskanų luobelė išnyks.

Jeigu pleiskanų luobelė susidariusi kūdikiui aplink akis, „KidsClin®“ galima užpurkšti ant vatos diskelio, kad būtų lengviau patepti reikiamą sritį ir išvengti priemonės patekimo kūdikiui į akis.

Iš tikrųjų, prieš imantis bet kokių savigydos veiksmų, visuomet geriau pasitarti su savo vaikučio gydytoju.

Kūdikio odos priežiūra

Kūdikio odos priežiūra - labai svarbi kasdienė higienos procedūra. Pirmuosius mėnesius kūdikius patariama maudyti kasdien, vėliau - tris kartus per savaitę. Vandens temperatūra turėtų būti 32-37 laipsniai. Maudynėms rinktis kuo natūralesnes priemones, kurių sudėtyje nėra parabenų (konservantų), dažiklių, kvapų, kurių dažnai būna kremuose ir kurie gali sukelti alergiją. Maudymui geriausia naudoti aliejų, kurį galima pilti į vandenį.

Sausai odai ypač tinka emolientai: jie mažina pleiskanojimą ir niežėjimą. Kremu tepkite praėjus 3-5 min. Kremas su cinku - greita pagalba sudirgusiai odai ir puiki profilaktinė priemonė. Cinkas pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, ramina sudirgusią odą, padeda sušvelninti odos paraudimus, iššutimą.

Prancūzų dermokosmetikos Noreva Xerodiane linijos priemonės tinka vaikams, kūdikiams ir naujagimiams nuo pat pirmų dienų. Be kvapiųjų medžiagų, be fenoksietanolio, be alergenų.

Pirmųjų gyvenimo metų metais mažylio oda nėra tobula - ji dar tik bręsta. Odelė kol kas per silpna, kad gerai apsaugotų nuo įvairių išorinių dirgiklių, neatspari infekcijoms. Ilgai mirkusi vaisiaus vandenyse odelė, gimus kūdikiui, patenka į kitokią aplinką, prie kurios turi prisitaikyti. Dažna naujagimio odos reakcija iš vandens patekus į sausą orą yra pleiskanojimas. Jis atsiranda ant pilvuko, krūtinės, kojyčių ir rankyčių. Tai normalus reiškinys, odai prisitaikant prie naujų sąlygų, kuris paprastai praeina savaime.

Ką tik gimusiam mažyliui ant kaktos, nosies ar smakro gali pasirodyti balti spuogai, tai naujagimių aknė (lot. milia). Jie taip pat išnyksta savaime. Kitas adaptacinis odos pokytis - prakaitinis bėrimas - rausvi taškeliai ant kaktos, kūno.

Pirmaisiais gyvenimo metais viršutinis odos sluoksnis (epidermis) yra plonas. Be to, silpniau funkcionuoja prakaito ir riebalų liaukos. Kūdikio oda greitai praranda drėgmę ir linkusi išsausėti. Odos išsausėjimui turi įtakos sausas oras, karštis ir šaltis, kiti dirgikliai, taip pat - netinkama priežiūra. Sausa oda pasidaro šiurkšti, pleiskanoja, parausta, susilpnėja barjeras, apsaugantis nuo įvairių aplinkoje esančių medžiagų. Tokioje odoje gali atsirasti įtrūkimų, pro kuriuos lengva prasiskverbti patogeniniams mikroorganizmams ir alergenams, galintiems sukelti uždegimą.

Ilgas buvimas vonioje, ypač karštame vandenyje, nuplauna natūralią apsauginę odos plėvelę, todėl epidermis tampa pažeidžiamas. Taigi, maudynių laiką rekomenduojama apriboti iki dešimties minučių, o vanduo turi būti šiltas (ne karštas ir ne šaltas).

Kūdikio oda itin jautriai reaguoja į kosmetikoje esančias medžiagas. Naudokite specialiai vaikams skirtą minkštą, švelnų prausiklį, kuriame nėra agresyvių ar kenksmingų cheminių medžiagų. Jo pH turėtų būti neutralus. Rinkitės maudymosi gelius ir skystus muilus su drėkinamaisiais komponentais, nes jie padeda apsaugoti odą. Venkite prausiklių su dažikliais ir kvapiosiomis medžiagomis, kurios išsausina odą ir gali ją pažeisti. Net ir švelnaus prausiklio nedera naudoti kiekvienąsyk, jo užtenka vieną kartą per savaitę. Kitoms maudynėms pakanka šilto vandens.

Rinkitės drabužius iš natūralių audinių be šiurkščių siūlių. Tokie audiniai kaip medvilnė, yra minkšti, nesukelia alergijos ir leidžia odai lengvai kvėpuoti. Kūdikio drabužiai ir patalynė skalbiami tik su specialiais vaikiškais skalbikliais be agresyvių cheminių medžiagų.

Ypač jautrios odos zonos yra sauskelnių srityje, kuri liečiasi su šlapimu ir išmatomis, taip pat - odos raukšlės. Dažniausiai kūdikius užklumpanti bėda - vystyklų dermatitas. Bėrimų atsiranda ant sėdmenų, pilvo apačioje, šlaunų viršuje, lytinių organų srityje. Oda parausta, gali atsirasti įtrūkimų, žaizdelių, pūlinukų.

Prieš kiekvieną sauskelnių keitimą kūdikį būtina apiplauti tekančiu šiltu vandeniu iš čiaupo. Intymiai kūdikio higienai tinka vaikiškas prausiklis, kuris naudojamas jį maudant. Jei nėra galimybės vaiko nuprausti po tekančiu vandeniu, galite naudoti drėgnas servetėles ar specialiai kūdikio odai valyti skirtą skystį. Šios priemonės nuo pat gimimo pravers naktį ar kelionėje, taip pat - kitais atvejais, kai negalite išmaudyti kūdikio.

Ypač kruopščiai išvalykite odos raukšles: aplink kaklą, pažastis, kirkšnis, užpakaliuką. Ten kaupiasi prakaitas ir nešvarumai.

Išnyksta savaime

Daugumai mažų vaikų pleiskanų luobas išnyksta savaime. Naujagimių odelei lupantis ir pleiskanojant dažniausiai specifinio gydymo neprireikia. Naujagimio oda gali luptis ir tik šiek tiek, ir labai intensyviai, tačiau tai nebūtinai yra ženklas, kad jo oda yra sausa. Mažiau lupasi naujagimių, gimusių su storesniu varškinio dangalo (vernikso) sluoksniu, oda. Taip pat ir tų naujagimių, kurie iškart po gimdymo nebuvo visiškai švariai nuvalyti ar nuprausti, o vernikso likučiams leista susigerti į odą.

Fiziologinis odos pleiskanojimas būdingas naujagimiams iki 2 sav. ir jis praeina savaime. Ribotos odos regeneracinės savybės vaisiui esant įsčiose. Gimdoje esantį vaisių supa amniono skystis. Jis puikiai apsaugo augantį vaisių, bet kartu ir nėra labai draugiškas odai. Štai dėl to maždaug nėštumo viduryje ant vaisiaus odos pradeda formuotis varškinis dangalas (verniksas). Tačiau šis dangalas taip pat riboja odos atsinaujinimo procesus. Po gimimo, kai gimdymo namų personalas nuo vaikelio nuvalo vaisiaus vandenų ir kraujo likučius, dažniausiai kartu pašalinamas ir verniksas. Verniksas laikui bėgant plonėja, vadinasi, kuo ilgiau vaikelis būna gimdoje, tuo mažiau jo lieka ir tuo prasčiau oda apsaugoma nuo vaisiaus vandenų poveikio.

Odos prisitaikymas prie pasikeitusios aplinkos. Atopinis dermatitas. Atopinis dermatitas (AD) - lėtinė, uždegiminė odos liga, kuriai būdingas odos išsausėjimas, bėrimas ir varginantis niežulys, ypač ant veido ir galvos odos. Odai gyjant, galima pastebėti pleiskanojimą, lupimąsi: po šio proceso atkuriama nauja, sveika oda. Su šia liga susiduria net 20-25 % kūdikių ir vaikų, tad tėvams svarbu laiku ją pastebėti bei suteikti pagalbą savo mažyliams.

Ichtiozė. Ichtiozė - reta genetinė liga, kuriai būdingas intensyvus odos ragėjimas, išsausėjimas ir pleiskanojimas. Ji išsivysto paveldėjus baltymo filagrino defektą. Iš šio baltymo odos epidermio ląstelėse susidaro keratinas, todėl sutrikdomas viršutinio odos sluoksnio ląstelių ragėjimas bei vientisumas.

Žvynelinė (psoriazė). Tai lėtinė imuninės sistemos liga, labiausiai pažeidžianti odą, o jeigu atvejis yra sunkesnis - ir sąnarius. Liga susergama, kai paviršinės odos ląstelės pradeda ypač sparčiai daugintis, laiku nuo odos nepasišalina, prasideda uždegimas ir atsiranda bėrimų, padengtų pleiskanomis - žvyneliais.

Naujagimių pleiskanojimas (lot. Priežastys: po gimimo prie naujų sąlygų besitaikanti oda ima aktyviau atsinaujinti, šalinasi negyvos ląstelės, formuojasi natūrali odos mikroflora. Kuo daugiau ant naujagimio kūno varškinio dangalo (lot. Kada pasireiškia? Gydymas: dažniausiai jokio gydymo nereikia, tačiau reikia stebėti odos būklę, kad neatsirastų įtrūkimų, žaizdelių.

Simptomai: 2-3 parą po gimimo naujagimio oda, akių obuoliai pagelsta, geltonumas pasiekia piką 3-4 parą, o vėliau simptomai silpnėja. Priežastys: labai intensyvi, poras užkemšanti riebalinių liaukų veikla.

Simptomai: nesimetriška, neįprasta galvos forma. Dėl galvos deformacijų veidukas gali atrodyti asimetriškas (asimetrija, įvairūs nosies, ausų poslinkiai galimi ir dėl to, kad prieš gimdamas kūdikis buvo nepatogiai įsirėmęs į motinos dubens kaulus), nes naujagimio galvos kaulai nėra suaugę, tarp jų yra skaidulinio jungiamojo audinio intarpai - momenėliai. Ko tikėtis? Kūdikio galvytė atsistato ir įgyja įprastą formą savaime per porą savaičių.

Simptomai: pirmosios išmatos yra vadinamos mekonijumi, jos tamsiai žalios, rudos ar net juodos spalvos, gleivėtos, tirštos, bekvapės, o vėliau šviesėja, skystėja jų konsistencija, atsiranda kvapas.

Simptomai: naujagimiai pirmosiomis paromis šlapinasi retai, daugiausia dėl to, kad pirmosiomis dienomis mamos pieno (ar pieno mišinio) suvalgo nedaug. Normalu, jeigu pirmą kartą naujagimis pasišlapina per 12-24 val. Pirmasis naujagimio šlapimas dažniausiai yra tamsus, gelsvai rausvas, drumstas, ant vystyklo lieka oranžinių nuosėdų - šlapimo rūgšties kristalų (kartais galima supainioti su krauju). Ko tikėtis: pirmosiomis paromis naujagimis maitinasi priešpieniu, todėl šlapimo išsiskiria nedaug ir jis yra itin koncentruotas. Po kelių dienų, atsiradus tikrajam pienui, naujagimis ims šlapintis dažniau, šlapimas po truputį šviesės ir taps gelsvo atspalvio. Jei kūdikis šlapinasi bent 4-6 kartus per parą, o šlapimas yra šviesiai gelsvas, pagrindo nerimauti nėra.

Kada pasireiškia? Pirmąją gyvenimo savaitę išsiskiria gleivių, o 5-8 parą gali labai silpnai kraujuoti (tariamos mėnesinės).

Kaip pastebėti skirtumą? Fiziologinis odos pleiskanojimas būdingas naujagimiams iki 2 sav. ir jis praeina savaime.

Kada pasireiškia? Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, praeina savaime per pirmuosius metus.

Kada pasireiškia? Paprastai pasireiškia pirmąją savaitę po gimdymo ir savaime dingsta per savaitę - kitą, rečiau - per porą mėnesių.

Kada pasireiškia? Dažniausiai jie nukrenta dar įsčiose, tačiau kartais jie (arba jų dalis) lieka ilgiau ir savaime nuslenka per pirmąsias savaites po gimimo.

Kada pasireiškia? Tai viena iš vadinamųjų pereinamųjų naujagimio būklių. Visiems naujagimiams per pirmąsias dvi gyvenimo savaites, kartais - jau 3-5 dieną, prasideda odos lupimosi fazė. Jei pleiskanoja vaikelio galvos oda, tai vadinamoji „lopšio kepurė“ (pleiskanų luobelė ant galvos).

Kada pasireiškia? Tai normalus reiškinys, odai prisitaikant prie naujų sąlygų, kuris paprastai praeina savaime.

Kada pasireiškia? Tai labiau estetinė, kūdikiui problemų nekelianti problema.

Kitos odos problemos

Kai kuriais atvejais naujagimio ar kūdikio odos sausumas ir lupimasis gali būti susijęs su odos liga - egzema, dar vadinama atopiniu dermatitu. Ši būklė pasireiškia sausais, paraudusiais, niežtinčiais odos plotais. Tiksli egzemos priežasties nėra žinoma, tačiau jos paūmėjimus dažnai sukelia įvairūs dirgikliai, pavyzdžiui, agresyvūs šampūnai, skalbikliai ar kiti odos priežiūros produktai.

Jeigu kūdikis maitinamas sojos pagrindu pagamintu mišiniu, gydytojas gali rekomenduoti pakeisti jį kitu.

Kita retesnė, bet galima odos sausumo ir lupimosi priežastis - genetinė odos liga, vadinama ichtioze. Ši būklė sukelia itin sausą, žvynuotą ir dažnai niežtinčią odą. Gydytojas gali įtarti ichtiozę, remdamasis šeimos ligų istorija ir fizine apžiūra.

Nors odos lupimasis naujagimiams yra įprastas reiškinys, tėvai dažnai sunerimsta, jei oda pradeda trūkinėti ar tampa itin sausa tam tikrose vietose. Ilgos vonios gali pašalinti natūralius riebalus nuo naujagimio odos. Vietoje karšto vandens naudokite drungną vandenį, o prausimosi priemones rinkitės tik be kvapiklių ir be muilo.

Jei kūdikio oda atrodo sausa, galite iki dviejų kartų per dieną, ypač po maudynių, patepti ją hipoalerginiu drėkinamuoju kremu. Sausas patalpų oras gali dar labiau sausinti kūdikio odą. Laikant naujagimį pakankamai drėgnoje aplinkoje, galima sumažinti odos sausumą.

Lauke pasirūpinkite, kad naujagimio oda būtų apsaugota nuo šalčio ir vėjo. Naujagimio oda yra itin jautri, todėl svarbu vengti stiprių cheminių medžiagų. Jei namuose oras labai sausas, vėsų garą skleidžiantis oro drėkintuvas gali padėti palaikyti tinkamą drėgmės lygį.

Užkirsti kelią naujagimio odos lupimuisi po gimimo neįmanoma - tai natūralus procesas. Kiek laiko oda luptis, priklauso nuo kiekvieno kūdikio individualiai.

Simptomai: pirmosiomis savaitėmis po gimimo naujagimį gali berti įvairaus pavidalo bėrimais: inkštirais, spuogeliais, dėmėmis. Priežastys: šie bėrimai paprastai būna nulemti hormonų poveikio, naujagimio sistemų nebrandumo, taip pat prisitaikymo prie pasikeitusios aplinkos. Dažniausiai pasitaikantys bėrimai yra baltieji naujagimių spuogai (lot. milia), naujagimių aknė (lot. acne neonatorum) ir naujagimių toksinė eritema (lot. Simptomai: rausva, netaisyklingos formos, tačiau paprastai simetriška, neiškilusi dėmė ant naujagimio sprando („Gandro žnybis“) ar ant kaktos, akių vokų („Angelo bučinys“). Šios dėmės kartais gali būti painiojamos su kitais kraujagyslių dariniais - portveino dėme (lot. Išsamiau skaitykite: „Gandro žnybis“ ir „angelo bučinys“ (lot.

Simptomai: apie 60-90% tiek mergaičių, tiek berniukų krūtys po gimimo būna pabrinkusios, maždaug 5-15% naujagimių iš krūtų gali išsiskirti pieną primenančio skysčio. Pabrinkimas paprastai būna simetriškas, apima 1-3 cm skersmens plotą aplink spenelį. Kada pasireiškia? Paprastai pasireiškia pirmąją savaitę po gimdymo ir savaime dingsta per savaitę - kitą, rečiau - per porą mėnesių. Jokių būdu negalima spaudyti krūtų siekiant išspausti tariamą pieną - tai gali paskatinti laktaciją ir pažeisti audinius, dėl ko padidėja komplikacijų (kūdikių mastito, pūlinių) rizika. Išsamiau skaitykite: Padidėjusios naujagimio krūtys: ar reikėtų sunerimti? Padidėjęs naujagimio plaukuotumas (lot. Simptomai: kūdikiai (ypač neišnešioti) gali gimti padengti plonyčiais, gan ilgais, švelniais plaukeliais (lot. Priežastys: manoma, kad plaukeliai besivystančiam vaisiui padeda palaikyti tinkamą temperatūrą, judėdami skatina vystymąsi ir reikalingi, kad odą tinkamai padengtų verniksas. Dažniausiai jie nukrenta dar įsčiose, tačiau kartais jie (arba jų dalis) lieka ilgiau ir savaime nuslenka per pirmąsias savaites po gimimo.

Simptomai. Epšteino perlai - tai smulkūs, maždaug kelių milimetrų (įprastai ne daugiau nei 3 mm) skersmens gerybiniai dariniai, dažniausiai esantys ant kūdikio dantenų arba gomurio. Priežastys. Keratino sankaupos minkštajame ir kietajame gomuryje.

Simptomai: per pirmas 3-4 gyvenimo dienas naujagimis netenka iki 5-10% gimimo svorio, daugiausiai dėl to, kad iš ląstelių pasišalina pertekliniai skysčiai (dėl to, kad vystosi vaisiaus vandenyse, naujagimis būna pabrinkęs). Ko tikėtis? Kūdikio galvytė atsistato ir įgyja įprastą formą savaime per porą savaičių.

tags: #pleiskanoja #naujagimio #veidukas

• Sužinokite viską apie bulvinių šeimos augalus
• Kodėl reikalingi savaitgaliniai darželiai?
• Raidos sutrikimų atpažinimas
• Vaikų atėmimas dėl netinkamo tėvų elgesio: ar keiksmažodžiai yra pakankamas pagrindas?
• Gėlės iš antrinių žaliavų