Naujagimio plaukai - tai dažna tėvų susidomėjimo ir nuostabos priežastis. Kūdikiui gimus, jo organizme vyksta dideli hormoniniai pokyčiai. „Po gimimo kūdikio kūne įvyksta dideli hormoniniai pokyčiai, dėl kurių visi jo plaukai tuo pačiu metu gali patekti į ramybės fazę. Gydytojo teigimu, dėl gimdymo kūdikio organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie yra gyvybiškai svarbūs už gimdos ribų. Vienas hormonas, vadinamas kortizoliu, padeda kūdikių plaučiams subręsti ir leidžia jiems pirmą kartą įkvėpti. Jis taip pat padeda kūdikio kūnui gamintis šilumą. Po gimimo visi kūdikio plaukai nustoja augti, kol atsiranda daugiau energijos išteklių.“
Pirmąjį nėštumo trimestrą vaisiui pradeda augti plaukai. Tiesa, nesvarbu, ar kūdikis gimsta su plonais pūkeliais, ar su gana vešliais plaukais, jie pradės slinkti. Normalu, kad tiek gimusiems su plonais pūkeliais, tiek su vešliais plaukais kūdikiams dalis plaukų neišvengiamai išslenka. Tai reiškia, kad vaikas prisitaiko gyventi už mamos įsčių ribų - organizmui reikia palaikyti begalę kitų gyvybinių funkcijų, o plaukų auginimas tikrai nėra pati svarbiausia jų. „Įprastai plaukai pradeda slinkti, kai kūdikis būna nuo 8 iki 12 savaičių, o vėl pradėti augti, vaikui sulaukus 3-7 mėnesių.“

Gana dažnai pasitaiko, kad kelių mėn. kūdikių pakaušis yra nuplikęs. Tai natūralus fiziologinis reiškinys, mat kūdikiai trina pakaušį į pagalvę ar čiužinuką. Tiesa, kartais pakaušio nuplikimas siejamas su vitamino D trūkumu, todėl reikėtų atlikti tyrimus, ar kūdikiui netrūksta šio vitamino. Nusitrynę pakaušio plaukeliai yra vienas akivaizdesnių vitamino D stygiaus simptomų.
Kūdikių plaukų skutimas yra tradicija, kuri egzistuoja įvairiose kultūrose ir šeimose. Daugelis tėvų susiduria su klausimu, ar reikėtų nuskusti naujagimio plaukus, ir ar tai turi kokią nors įtaką vaiko sveikatai ar plaukų augimui ateityje. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių mitų yra tas, kad nuskutant kūdikio plaukus, naujieji plaukai augs stipresni ir tankesni. Tačiau šis įsitikinimas neturi mokslinio pagrindo. „Kalbos apie kūdikio galvos skutimą, kad plaukai galėtų augti storesni, nėra tiesa.“ Plaukų storis, tankumas ir tekstūra yra genetiškai paveldimos savybės, ir jų negalima pakeisti skutant plaukus. Plaukų skutimas tiesiog pašalina plaukus nuo galvos paviršiaus, bet neturi įtakos plaukų folikulų veiklai po oda. „Atskirų plaukų folikulų skaičius ir vieta yra nulemti genetiškai, sakė Katie Ellgass, Stanfordo pediatrų asociacijos pediatrė Los Altos mieste, Kalifornijoje.“ Genai atsakingi ir už plaukų svogūnėlių skaičių, taigi jų kiekis nekinta nei reguliariai šukuojant, nei plaukus nuskutant, nei atliekant kitas procedūras. Specialistai paprastai nerekomenduoja skusti kūdikių plaukų, nebent tam yra konkreti medicininė priežastis. Pediatrai dažniausiai pataria leisti plaukams natūraliai augti ir nesikišti į šį procesą, nes tai nekenkia kūdikio sveikatai.
Visos vaiko fizinės savybės, taip pat plaukų ir akių spalva, priklauso nuo unikalios ir kartu išskirtinės genų kombinacijos, kurią jis paveldi iš savo tėvų. Mokslo pasaulis dalinasi įžvalgomis ir infografikais, kuriose nurodyti dominuojantys tėvų genai, nulemiantys vaiko išvaizdą. Žinoma, apskaičiavimai nėra 100 procentų tikslūs, nes kūdikis paveldėja stipriausius genus ne tik iš mamos ir tėčio, bet ir iš savo protėvių. Tačiau mokslininkai teigia, kad pagal tam tikrus dominuojančius genus galima lengvai susidaryti savo būsimo kūdikio paveikslą.
Tikriausiai dar biologijos pamokose teko girdėti, kad genai būna silpni - recesyviniai ir stiprūs - dominuojantys. Stiprų geną turi rudaakiai, tamsiaodžiai, tamsiaplaukiai, garbanoti, kumpanosiai, storalūpiai, plačiasmakriai. Silpną geną turi šviesiaplaukiai, pilkaakiai ir mėlynakiai, šviesiaodžiai ir kairiarankiai. Todėl jei vienas iš tėvų turi bent vieną dominuojantį geną, jo vaikas taip pat jį paveldės. Genai gali „praleisti“ keletą kartų ir „išlįsti“ visiškai netikėtai. Todėl nenustebkite, jei kai kuriuos išvaizdos bruožus vaikas paveldės iš savo senelių ar prosenelių.
| Bruožas | Dominantus genas | Recesyvinis genas |
|---|---|---|
| Akių spalva | Ruda | Mėlyna, pilka |
| Plaukų spalva | Tamsi (juoda, ruda) | Šviesi (šviesiaplaukiai, raudona) |
| Plaukų struktūra | Garbanoti | Tiesūs |
| Odos spalva | Tamsi | Šviesi |
| Kiti bruožai | Kumpa nosis, storalūpiai, platus smakras | Kairiarankiškumas |
Mėlynakių genas - silpnas (recesyvinis), o rudaakių - stiprus (dominuojantis). Jei būsimas kūdikis paveldės vieno iš tėvų mėlynų akių geną, o iš kito - rudų akių, ateinančio į pasaulį mažylio akių spalva bus ruda. Standartinė paveldėjimo schema atrodo taip: abu tėvai - rudaakiai, bet turi ir mėlynų akių genų. Vadinasi, tai porai trys šansai iš keturių susilaukti rudaakio kūdikio ir tik vienas šansas - mėlynakio. Išeina, kad laikantis tokio metodo, mėlynakiai tėvai negali susilaukti rudaakio vaiko. Juk kiekvienas iš jų turi tik recesyvinių genų. Tačiau genetikai laikosi kitokios nuomonės. Anot jų, nors ir retai, mėlynakiams tėvams gimsta ir rudaakiai mažyliai. Tai aiškinama tuo, kad dėl kurio nors konkretaus būsimo kūdikio požymio atsako ne vienas genas iš kiekvieno gimdytojo pusės, o ištisa genų grupė. Vis dėlto galima atspėti negimusio kūdikio akių spalvą. Jei tėvų akys yra itin tamsios spalvos, neverta laukti mėlynakio vaiko. Užtat rudaakiams ar turintiems riešutų ar medaus atspalvio akis, gali gimti ir mėlynakiai vaikai. Tuo tarpu, tikėtina, kad pilkaakiai ir mėlynų akių gimdytojai susilauks tokių pat spalvų akių mažylių. Garantuoti, kokia bus vaikelio akių spalva, niekas nedrįstų, nes ji priklauso ne tik nuo tėvų, bet ir nuo senelių akių spalvos. Būna taip, kad abu rudaakiai tėvai susilaukia žydraakio vaiko, nes ankstesnės kartos perduoda jam recesyvinį mėlynų akių geną.

Šviesūs plaukai - taip pat recesyvinis genų požymis. Jei mama ir tėvas - šviesiaplaukiai, tai ir mažylis bus toks pats. O jei vienas iš gimdytojų - tamsiaplaukis, o kitas - šviesiaplaukis, vaiko plaukai bus tamsūs arba vidutinio tamsumo - tarp mamos ir tėvo plaukų spalvos. Pavyzdžiui, moteris tamsiaplaukė, garbanotais plaukais ir mėlynomis akimis bei šviesiaplaukis vyras rudomis akimis susilauks tamsiaplaukio garbanoto kūdikio su rudomis akimis. Raudonplaukė šviesiaakė ir tamsiaplaukis, tamsių akių vyras su kumpa nosimi susilauks palikuonio su tamsiais plaukais ir kumpa nosimi. Tamsiaplaukė žaliaakė putliomis lūpomis ir tamsios odos tamsių akių vyras susilauks mažylio su tamsiais plaukais, tamsiomis akimis ir putliomis lūpomis. Šviesiaplaukė mėlynakė ir rudaplaukis mėlynakis susilauks rudaplaukio mėlynakio. Įdomu tai, kad rytų šalyse gimstantys kūdikiai ankstyvoje vaikystėje būna šviesiaplaukiai ir tik sulaukę 10-12 metų jų plaukai įgauna atspalvį, kuris ir išlieka iki tol, kol žmogus pražyla.
Garbanoti plaukai - dominuojantis genų požymis. Jei bent vieno iš tėvų plaukai yra garbanoti, didelė tikimybė, kad ir mažylis bus garbanius arba jo plaukai mažų mažiausiai banguosis. Šviesiaplaukė mėlynakė ir rudaplaukis mėlynakis susilauks rudaplaukio mėlynakio. Šis su rudaplauke garbanota kumpanose (kuri tokią išvaizdą paveldėjo iš raudonplaukės garbanės žaliaakės mamos ir kumpanosio žaliaakio rudaplaukio tėvo) susilauks blondino vaikelio su žaliomis akimis arba raudonplaukio garbaniaus mėlynomis akimis.
Kūdikio plaukų spalva taip pat gali keistis kelis kartus per pirmuosius kelis mėnesius ar metus. „Oi, keisis dar ta spalva milijoną kartų.. šiaip, jei antakiai ir blakstienos nešviesios, tai greičiausiai bus tamsiaplaukis.“ Labai dažnai vaikuciai gimsta blondinais, o po to po truputi tamseja - kas greiciau, kas leciau. „Su plaukais situacija yra kiek įdomesnė, nes tiek jų spalva, tiek struktūra vaikui augant gali keistis net keletą kartų (žinoma, ne per vieną dieną - tai laipsniškas procesas).“
Tiek naujagimio akių, tiek plaukų spalva gali būti „laikina“. Tikroji mažylio akių spalva paprastai išryškėja maždaug per pirmuosius gyvenimo metus. Jei naujagimio akys pilkos ar tamsiai mėlynos, per devynis mėnesius jos gali pasikeisti ir tapti žalios, šviesiai ar tamsiai rudos. Taip yra todėl, kad kūdikiui gimus, jo rainelėje (spalvotoje akies dalyje) pradeda daugėti pigmento. Žaliose, rusvose ar rudose akyse pigmento yra daugiau nei pilkose ar žydrose akyse, todėl akys negali pašviesėti arba tapti žydresnės.
Vaikų plaukų spalvos skaičiuoklė gali padėti sužinoti tikimybę, kokia bus jūsų vaiko plaukų spalva! Įveskite savo ir partnerio plaukų spalvas, o jei norite dar tikslesnio rezultato - pasirinkite ir senelių plaukų spalvas. Skaičiuoklė apskaičiuos tikėtiną plaukų spalvų procentą, remdamasi plaukų spalvos paveldėjimo tikimybių lentele. „Plaukų spalvą lemia genetika, o skirtingos šeimos paveldėtos savybės gali turėti įtakos galutiniam rezultatui.“

Egzistuoja įvairių teorijų apie tai, kad vaiko charakterį iš dalies nulemti gali ir gimimo data, ir paros laikas, ir net apgamo vieta. Šįkart apie tai, kokiomis savybėmis yra apdovanoti skirtingų plaukų spalvų vaikai.
Šviesiaplaukiai - tai ne tik blondinai, bet ir šviesiai pilkų, tamsesnės pilkos bei aukso atspalvio plaukų savininkai. Jeigu tokius vaikus reikėtų apibūdinti vienu žodžiu, tas žodis būtų - gėris. Gerumas juose užkoduotas jau nuo pirmos pradėjimo minutės. Tačiau be įgimto gerumo šviesių plaukų vaikai turi ir tam tikrą drovumo užtaisą. Kartais jiems norisi palįsti po stalu ir pasislėpti nuo išorinio pasaulio. Bet tai nereiškia, kad šviesių plaukų vaikai neturi priešingų charakterio savybių, tokių kaip vidinis pyktis ar įžūlumas. Psichologai pastebėjo, kad šviesiaplaukiai vaikai yra linkę į pasaulį žiūrėti tarsi pro rožinius akinius. Šviesiaplaukiai kartais supainioja fantaziją su realybe, ypač, jeigu tai jiems padeda patogiau ir komfortiškiau jaustis. Tarp kitko, šį šviesiaplaukių bruožą galima paversti pozityviu charakterio aspektu. Pavyzdžiui, šviesiaplaukiai lengvai prisitaiko prie įvairių gyvenimo sąlygų, ir komforto nebuvimas jiems nebūtinai sukelia problemų. Šviesiaplaukiai dievina brolius, seseris ir naminius gyvūnus. Šviesiaplaukiai spinduliuoja meilę, ir jos tikisi sulaukti iš aplinkinių. Vaikystei užleidžiant vietą paauglystei šviesiaplaukiai gali skaudžiai reaguoti į permainas, ir tai gali pasireikšti jų elgesyje, pavyzdžiui, pabėgant iš namų. Patarimas: tėvams reikėtų neslėpti meilės ir švelnumo, negailėti tokiam vaikui apkabinimų, kūno kontakto ir atvirų pokalbių. Jų reikia visada, net kai jūsų mažasis pipiras virsta suaugusiuoju.
Ryžaplaukių vaikų viena iš charakterio savybių, pastebima gana anksti, yra ta, kad jie nuo mažų dienų turi išsiugdę savotišką gynybos mechanizmą. Tokie vaikai viduje neretai jaučia, kad aplinkinis pasaulis yra kažkas blogo, galima grėsmė, ir antpuoliui reikia tinkamai pasiruošti iš anksto. Tuo pačiu, toks vaikas augant supranta, kad gynybos būdų yra pačių įvairiausių. Tėvų užduotis - padėti tai suprasti kuo anksčiau. Tai, kad: teisybę galima ginti ir kitais būdais, ne tik kumščiais ir jėga; reikia mokytis ugdyti kantrybę ir valią; kartais sudėtingose situacijose geriausias ginklas yra ir puikiausiai gelbsti humoro jausmas. Patarimas: tokių vaikučių tėveliai turi atkreipti dėmesį į vaiko stipriąsias puses ir skatinti jas.

Brunetams kai kurie psichologai priskiria tokias charakterio ypatybes, kaip agresija, atkaklumas, ryžtingumas, tikslo siekimas. Iš vienos pusės į tai galima žiūrėti kaip į negatyvų dalyką (juodaplaukiai mėgsta nenusileisti, kovoti, patys užpulti), iš kitos pusės tai galima vadinti tikslo siekimu ir atkaklumu, o tai padeda gyvenime siekti tam tikrų tikslų. Tamsiaplaukių mergaičių mamos turi atminti, kad tamsiaplaukės mergaitės dažnai būna lyderės ne tik vaikystėje, bet ir vėliau, tapusios merginomis, moterimis ir susiradusios porą. Todėl auginantiems tamsiaplaukį vienturtį tėvams patartina pagalvoti apie šeimos pagausėjimą, kad didysis vaikas turėtų kuo rūpintis ir parodyti švelnius jausmus. Tamsiaplaukiai vaikai paprastai tėvų anksčiau ar vėliau išsiprašo naminio augintinio. Bet kokiu atveju, tamsiaplaukių vaikų namuose liūdna nebūna - čia visuomet klega būriai vaiko draugų. Patarimas: vaikas - dovana mums, tėvams. Tačiau jį auginant kyla daug klausimų, į kuriuos paieškoti atsakymo visai ne gėda, o būtina!