Vaikų rankų priežiūra ir bendros sveikatos problemos: priežastys ir gydymas

Vasarą vaikai daug laiko praleidžia gamtoje. Skubantys mažyliai dažnai nespėja nė rankų nusiplauti, kartais užkanda neplautų vaisių ar daržovių, paglostę augintinį, nepasirūpina rankų higiena. Dėl netinkamos rankų higienos ir prastų rankų plovimo įgūdžių padidėja rizika susirgti ne tik žarnyno infekcijomis, tačiau ir kvėpavimo takų ligomis.

Plaukų slinkimas, arba alopecija - tai plaukų netekimas, kuris dažniausiai paveikia galvos plaukuotumą. Įprasta manyti, kad tokia būklė pasireiškia suaugusiems vyrams ir moterims, tačiau plaukai gali nuslinkti ir vaikams. Taip pat, plaučių uždegimas, kitaip dar žinomas kaip pneumonija, yra ūmus plaučių infekcinis susirgimas. Ūminis bronchiolitas - tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija (ŪVRI), pasireiškianti viršutinių kvėpavimo takų uždegimu ir apatinių kvėpavimo takų susiaurėjimu (obstrukcija), atsiradusia dėl uždegiminių pokyčių smulkiausiuose bronchuose ir bronchiolėse. Kad vaikai saugiai leistųsi į povandeninius nuotykius, labai svarbu pasirūpinti tinkamomis plaukimo priemonėmis.

Rankų higienos svarba ir kirmėlinės ligos

Užsikrėtusiems vaikams gali pasireikšti įvairūs simptomai: sumažėjęs apetitas, galvos svaigimas, aukšta temperatūra, pykinimas, pilvo skausmai, odos bėrimai, seilėtekis, tarpvietės niežulys, irzlumas. Didžiausią visų kirmėlinių susirgimų sudaro enterobiozė, pasitaiko askaridozės ir toksokarozės atvejų.

Enterobiozė (spalinės)

Enterobiozė yra spalinių infekcija, kuri pasireiškia išeinamosios angos niežuliu. Kirmėlaitės yra 8-13 mm ilgio, baltos spalvos. Jos gyvena žmogaus žarnyne. Kai jos žarnyne užauga, dažniausiai vakare ar naktį pradeda aktyviai šalintis per išeinamąją angą. Šliauždamos jos dirgina tarpvietės, išeinamosios angos, lytinių organų odą, todėl atsiranda stiprus niežulys. Sveikatos specialistai įspėja, kad vaikai, turintys šių kirmėlių, blogai miega, o per miegus blaškosi, stengiasi pasikasyti tarpvietę. Vaikai tampa irzlūs, pablogėja jų apetitas. Įtarus, kad vaikas turi spalinių, reikia atlikti tyrimus. Paprastai spalinių kiaušinėliai aplinkoje išgyvena iki 30 dienų.

Askaridozė (apvaliosios kirmėlės)

Askaridozė - kirmėlinis susirgimas, kurį sukelia apvaliosios kirmėlės - askaridės. Tai jau stambesnės kirmėlės, kurios gali užaugti iki 15-40 cm ilgio. Infekcijos šaltinis yra askaridoze sergantis žmogus, kuris su išmatomis išskiria askaridžių kiaušinėlių. Kad jie taptų pavojingi žmogui, turi subręsti dirvožemyje. Užsikrėsti galima patekus į burną per nešvarias rankas, valgant neplautas daržoves, vaisius, uogas, geriant užterštą vandenį. Šia liga dažnai susergama vasarą ir rudenį. Liga nustatoma atlikus tyrimus gydymo įstaigoje.

Toksokarozė

Toksokarozė yra kirmėlinė liga, kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų lervos. Jas platina užsikrėtę šunys, katės. Žmogus toksokaroze užsikrečia toksokarų kiaušinėliams per burną patekus į virškinimo traktą: nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius ir daržoves, vartodamas atvirų telkinių vandenį, vaikai - žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų. Vystantis simptomams užsikrėtęs žmogus gali pradėti karščiuoti, nors temperatūra yra neaukšta, atsiranda sausas kosulys, dusulys, gali varginti naktiniai kosulio priepuoliai. Būna, kad asmenį vargina pilvo skausmai, pykina, žmogus viduriuoja, gali pasireikšti bėrimas ir niežulys.

Prevencija ir rankų higiena

Keliaujant, kai nėra galimybės nusiplauti rankų, praverčia dezinfekcinės priemonės: antiseptiniai purškalai, rankų dezinfekantai, drėgnos servetėlės. Turėkite jų su savimi, kad galėtumėte pasirūpinti rankų higiena. Pravartu dezinfekuoti ir žaislus, parsineštus iš lauko.

Spalio 15 d. pažymima Pasaulinė rankų plovimo diena, kurios šių metų šūkis „Švarios rankos visiems“. Pažymint šią dieną, siekiama atkreipti dėmesį į rankų higienos būklę bei didinti supratimą apie rankų higieną, kaip paprastą, veiksmingą ir prieinamą būdą užkirsti kelią infekcinėms ligoms ir išgelbėti gyvybes. Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikų, per nešvarias rankas plinta apie 80 proc. infekcinių ligų. Tyrimų duomenimis, rankų plovimas trečdaliu sumažina viduriavimo tikimybę ir penktadaliu - sergamumą kvėpavimo takų ligomis. Tinkamai plaunant rankas apsisaugotume nuo aštuonių iš dešimties ligų.

Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 20 tūkst. žarnyno infekcinių ligų atvejų. Daugiau nei 80 proc. registruojamų protrūkių kasmet kyla dėl netinkamo maisto ruošimo ir rankų higienos. Dažniausia protrūkių priežastis rotaviruso, noraviruso ir Salmonella sukėlėjai.

ULAC rekomendacijos, kada reikia plauti rankas:

• visada, kai jos nešvarios;
• prieš valgant;
• pasinaudojus tualetu;
• prieš ir po maisto gaminimo;
• po darbo su nešvariais indais ar stalo įrankiais, kitais daiktais;
• prieš vaiko maitinimą;
• pakeitus vystyklus;
• grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo;
• pasinaudojus visuomeniniu transportu;
• pabuvus viešose vietose;
• pabendravus su sergančiu žmogumi;
• po nosies valymo, čiaudėjimo, kosėjimo;
• pažaidus su gyvūnais.

Rankų plovimas su muilu pašalina ligas sukeliančius mikroorganizmus nuo rankų ir apsaugo nuo infekcijų, nes: žmonės dažnai liečia akis, nosį ir burną, todėl mikroorganizmai gali lengvai patekti į organizmą; mikroorganizmai nuo neplautų rankų gali patekti į maistą, gėrimus, kai žmonės juos ruošia vartojimui. Be to, jie gali pasidauginti maisto produktuose ir sukelti sunkius sveikatos sutrikimus; mikroorganizmai nuo neplautų rankų gali patekti ant įvairių aplinkos objektų ir lengvai išplisti aplinkoje.

Plaukų slinkimas vaikams (alopecija)

Visi esame girdėję apie būklę, kai itin smarkiai slenka plaukai. Įprasta manyti, kad tokia būklė pasireiškia suaugusiems vyrams ir moterims, tačiau plaukai gali nuslinkti ir vaikams.

Alopecijos rūšys

Viena dažniausių alopecijos rūšių yra androgeninė alopecija. Tai genetiškai nulemtas plaukų slinkimas. Būtent androgeninė alopecija yra dažniausia vyrų plikimo priežastis, galinti pasireikšti jau nuo 15 metų. Dar viena dažna alopecija - tai stresinių veiksnių sukeliamas telogeninis plaukų slinkimas. Ši būklė paprastai praeina ir praėjus stresiniam įvykiui. O židininė alopecija - tai autoimuninė būklė, sukelianti plaukų slinkimą ir pasireiškianti lokalizuotu plaukų netekimu skalpo dalyje.

Simptomai, diagnostika ir gydymas

Simptomai priklauso nuo ligos atsiradimo priežasties. Bendrai reikėtų stebėti, ar ant galvos neatsirado išplikusių plotų, ar nepasireiškia skalpo niežulys ir paraudimas, plaukų plonėjimas, išretėjimas, ypač jei plaukai iškrenta mažais židinukais. Židininė alopecija pasireiškia lokaliu išplikimu, paliekant apvalius odos lopus, dažniausiai galvos srityje. Tačiau būna pažeidžiami ir antakiai, blakstienos, barzda, plaukai kitose kūno srityse. Visų pirma diagnozuojama remiantis klinikiniu vaizdu, vėliau atliekami papildomi tyrimai: ištyrimas dermatoskopu, odos biopsija.

Kokie gydymo metodai taikomi? Efektyvus gali būti ir galvos masažas. Masažuodami suaktyviname skalpo kraujotaką, plaukai gauna daugiau jiems reikalingų medžiagų, tai paskatina augimą, o plaukai auga stipresni ir sveikesni. Masažui galima naudoti ir papildomą priemonę, pavyzdžiui, Hårkontroll plaukų augimą skatinantį serumą. Ši priemonė stimuliuoja plaukų folikulus, paskatina augimą, padeda plaukui sustiprėti ir užtikrina gerą drėkinimą. Sudėtyje esantis RootPrepTM tai - kliniškai patvirtintas RedensylTM ir CapilmaxTM kompleksų derinys, kurį sudaro maumedžio, žaliosios arbatos, 11 aminorūgščių, mėlynžiedės liucernos, geltonžiedžio barkūno, rozmarino bei apynių ekstraktai. Šį serumą galima naudoti kasdien, tinka ir vaikams. Jei plaukų folikuliai nėra sunaikinami, plaukai neretu atveju atauga. Paprastai gydymas būna gana efektyvus. Jei išplikimas pasireiškia keliuose židiniuose, prognozės yra geros.

Psichologinis poveikis

Vaikų alopecija - sudėtinga būklė, ypač psichologiškai. Nors liga dažnai suvaldoma, su ja susigyventi nėra lengva.

Saugus plaukiojimas: plaukimo priemonės vaikams

Vaikams vasara - vandens tyrinėjimo metas. O kad vaikai saugiai leistųsi į povandeninius nuotykius, labai svarbu pasirūpinti tinkamomis plaukimo priemonėmis. Pagrindiniai du kriterijai yra vaiko amžius ir plaukimo gebėjimai.

Plaukimo priemonės pagal amžių

Renkantis vandens nuotykių palydovą, svarbu, kad jis būtų ne tik spalvingas ir smagus, bet ir atitiktų vaiko gebėjimų lygį. Jei jūsų mažylis dar tik pradeda pažintį su vandeniu, saugiausias ir naudingiausias pasirinkimas - plaukimo liemenė. O kai įgūdžiai stiprėja, galite į kelioninę kuprinę įsidėti ir kitų priemonių - kad kiekviena maudynė taptų stebuklingu nuotykiu! Žinoma, labai svarbu prisiminti, kad ir kokie vaiko gebėjimai, tėveliai ar kiti lydintys suaugę asmenys visuomet privalo su mažaisiais plaukikais būti kartu ir juos stebėti.

Kvėpavimo takų ligos vaikams

Plaučių uždegimas (pneumonija)

Plaučių uždegimas, kitaip dar žinomas kaip pneumonija, yra ūmus plaučių infekcinis susirgimas. Jį būtina nedelsiant gydyti: tik taip galima užkirsti kelią rimtoms, gyvybei pavojingoms komplikacijoms. Neretai plaučių uždegimas yra laikomas mažų vaikų bei pagyvenusių žmonių liga: juo dažniausiai suserga vaikai iki 3 m. amžiaus bei 65+ m. asmenys. Gydant dauguma bakterinės pneumonijos tipų išgydoma per 1-2 savaites.

Plaučių uždegimo priežastis yra virusinė arba bakterinė infekcija. Labai dažnai pneumoniją sukelia gripo arba respiratorinis sincitinis virusas (RSV infekcijos sukėlėjas). Sergantiems viruso sukeltu plaučių uždegimu simptomai dažniausiai pasireiškia laikui bėgant (t. y. būdinga lėtesnė ligos eiga) ir būna lengvesni. Tačiau pasitaiko ir atvejų, kai viršutinių kvėpavimo takų infekcija arba gripas komplikuojasi ir pereina į bakterinę infekcija. Rečiau plaučių uždegimą sukelia bakterijos. Plaučių uždegimo kaltininkės yra bakterijos Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae ar Staphylococcus aureus.

O jeigu uždegimo sukėlėja - Mycoplasma pneumoniae bakterija (visų pirma sukelianti mikoplazminę kvėpavimo takų infekciją), temperatūra gali padidėti tik nežymiai, kosulys - būti sausas, be gleivių, sergant šių bakterijų sukeltu plaučių uždegimu gali skaudėti raumenis, sąnarius bei kaulus. Panaši ar net dar lengvesnė simptomatika būdinga ir bakterijų chlamidijų (Chlamydia pneumoniae) sukeltam plaučių uždegimui. Taigi, šių netipinių bakterijų sukeltą plaučių uždegimą lengva supainioti su paprastu peršalimu (juolab, kad užsikrėtimo šiomis bakterijomis neparodo CRB tyrimas). Bakterinio plaučių uždegimo vyraujančios rūšys - pneumokokinė pneumonija ir mikoplazminė pneumonija.

Diagnozavimas apima paciento apžiūrą, kraujo tyrimą. Sergant plaučių uždegimu nustatomas padidėjęs leukocitų kiekis, aptinkama toksinių granuliocitų, padidėja eritrocitų nusėdimo greitis, taip pat C reaktyvinio baltymo (CRB) koncentracija kraujo serume. Taip pat atliekamas krūtinės ląstos rentgeno tyrimas.

Jei nustatyta, kad plaučių uždegimą sukėlė virusas, antibiotikų nereikia. Įprastai bakteriniam plaučių uždegimui gydyti skiriama per burną vartojamų antibiotikų. Gydant ligoninėje, antibiotikai ir skysčiai lašinami tiesiai į veną. Jei vaikas serga bakterijų sukelta pneumonija, duokite tiksliai tiek vaistų, kiek nurodė gydytojas. Prieš duodami vaikui vaistų nuo kosulio, pasitarkite su gydytoju.

Pats plaučių uždegimas nėra priskiriamas prie užkrečiamų ligų, tačiau galima užsikrėsti jį sukeliančiais kvėpavimo takų virusais ir bakterijomis. Bakterijos taip pat gali plisti dalijantis indais, stalo įrankiais, rankšluosčiais, nosinaitėmis ir pan. Kai kurių tipų plaučių uždegimo galima išvengti skiepijant. Lietuvoje vaikai skiepijami PVC vakcina (skiepais nuo pneumokoko) bei vakcina nuo kokliušo. Taip pat rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19.

Ūminis bronchiolitas

Ligos apibūdinimas. Ūminis bronchiolitas - tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija (ŪVRI), pasireiškianti viršutinių kvėpavimo takų uždegimu ir apatinių kvėpavimo takų susiaurėjimu (obstrukcija), atsiradusia dėl uždegiminių pokyčių smulkiausiuose bronchuose ir bronchiolėse. Bronchiolitas - viena dažniausių mažų vaikų apatinių kvėpavimo takų infekcijų, dėl kurios vaikus neretai tenka hospitalizuoti.

Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis. Bronchiolito metu pažeidžiami smulkiausi kvėpavimo takai, vadinami bronchiolėmis. Kai šiuose kvėpavimo takuose vystosi uždegimas, pabrinksta jų gleivinė, juose kaupiasi lipnus ir tirštas sekretas, dėl to oras negali normaliai cirkuliuoti plaučiuose. Vaikui pasidaro sunku kvėpuoti (ypač sunku iškvėpti), jis dūsta, švokščia.

Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys. Bronchiolitu gali susirgti bet kokio amžiaus žmogus, tačiau dažniausiai šia liga serga vaikai iki dviejų metų, nes jų kvėpavimo takai maži ir siauri, todėl greičiau nei vyresniems vaikams ar suaugusiesiems užkemšami dėl uždegimo susidariusiu sekretu. 75 proc. visų sergančiųjų bronchiolitu yra jaunesni kaip vienerių metų vaikai, ypač 3-6 mėnesių kūdikiai. Berniukai serga 1,25-1,7 karto dažniau negu mergaitės. Bronchiolitu dažniau serga vaikai, trumpai ar visai nemaitinti motinos pienu, gyvenantys didelėse šeimose bei perpildytuose butuose, lankantys lopšelius-darželius, gimę neišnešioti, sergantys gretutinėmis, ypač plaučių, širdies ir nervų ligomis, taip pat vaikai, kuriems nustatyta imunodeficitinė būklė. Būsimos motinos rūkymas nėštumo metu, rūkymas vaiko aplinkoje taip pat didina tikimybę susirgti bronchiolitu. Per pirmus gyvenimo metus bronchiolitu perserga vienas iš devynių vaikų. Persirgę ankstyvoje vaikystėje bronchiolitu vaikai vėliau gali susirgti bronchų astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga.

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai. Bronchiolitą paprastai sukelia virusai. Respiracinis sincitinis virusas (RSV) yra pagrindinis bronchiolito sukėlėjas ir jis nustatomas 50- 90 proc. visų bronchiolitu sergančių vaikų. Kiti virusai, galintys sukelti bronchiolitą, yra rinovirusas, adenovirusas, gripo ir paragripo virusai. Bronchiolitą taip pat gali sukelti bakterijos - Mycoplasma pneumoniae bei Chlamydia pneumoniae. Didžiausias ligos pakilimas pastebimas rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį, bet nustatoma ir pavienių atvejų visų metų bėgyje. Liga plinta oro - lašiniu būdu, greitai, ypač vaikų kolektyvuose. Infekcijos šaltinis sergantis žmogus (suaugusiam žmogui minėti sukėlejai sukelia slogą, peršalimo ligas ir pan.). Nurodoma, kad RSV nuo pirmųjų ligos požymių dar gali būti išskiriamas iš nosies sekreto net iki 21-os paros. Inkubacinis periodas - 1-7 dienos.

Ligos simptomai ir požymiai. Liga prasideda palaipsniui. Pirmieji bronchiolito simptomai paprastai panašūs į bendrus peršalimo simptomus. Tai:

• Nosies užgulimas
• Sloga
• Lengvas kosulys
• Subfebrili, o kartais žemesnė negu normali arba febrili temperatūra.

Šie simptomai gali tęstis 1-3 dienas, vėliau stiprėja kosulys, pasunkėja alsavimas ir atsiranda švokštimas (aukšto tono triukšmingi garsai iškvėpimo metu). Dėl prasidedančio kvėpavimo nepakankamumo kūdikis nenori valgyti ir gerti, gali pradėti vemti, ypač po kosulio. Dėl deguonies trūkumo ir skysčių balanso sutrikimo, vaiko būklė greitai tampa sunki ir pavojinga. Rečiau, ypač neišnešiotiems vaikams bei vaikams iki 44 gyvenimo savaitės, galimi trumpalaikiai kvėpavimo sustojimai, vadinami apnėjomis. Sunkios ligos atveju sutrinka sąmonė, o kartais vystosi koma. Būdinga tai, kad, auskultuojant plaučius, girdimi gausūs smulkūs drėgni bei krepituojantys karkalai. Ligos pikas dažniausiai būna 2 - 3 ligos parą. Dusulys, pasunkėjęs alsavimas, esant nekomplikuotai ligos eigai, tęsiasi apie savaitę, o kosulys gali išlikti net keletą savaičių ar mėnesių. Paprastai liga praeina lengvai, ją galima gydyti namuose. Tačiau bronchiolitas yra viena iš tų kvėpavimo takų ligų, dėl kurios kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai patenka į ligoninę. Esant sunkiai būklei, kvėpuojama paviršutiniškai, dažnai iki 60-80 kartų per minutę, juda nosies sparneliai, kvėpavime dalyvauja tarpšonkauliniai ir pilvo raumenys, pulsas yra greitas, vaikas gali būti mieguistas, atsisako valgyti ir gerti.

Ligos diagnostika. Apžiūrint sergantį vaiką įvertinama jo būklė, dusulys ir kiti minėti požymiai. Klausant jo plaučiuose galima girdėti traškančius karkalus, ypač iškvepiant. Kraujo tyrimas gali rodyti nespecifinius uždegiminius pokyčius. Rentgeno nuotrauka - taip pat nespecifinė. Galima tirti kraujo dujas - bus sumažėjusi deguonies saturacija (hemoglobino, prisijungusio deguonį kiekis procentais). Viruso identifikavimas - ilgas ir brangus procesas, o esant sunkiai vaiko būklei, gydymą reikia taikyti kuo greičiau, todėl liga diagnozuojama daugiausiai remiantis klinikiniais požymiais.

Ligos gydymas. Bronchiolitu sergančio vaiko slauga ir gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Gydymo tikslai:

1. Kuo ankstesnis kvėpavimo nepakankamumo diagnozavimas bei jo gydymas gerinant plaučių funkciją;
2. Hipoksijos profilaktika tiekiant deguonį;
3. Simptominis gydymas.

Esant lengvai bronchiolito eigai, vaiką galima gydyti namuose:

• Aiškūs nurodymai tėvams. Tėvai turėtų būti supažindinami su galimais ligos pokyčiais, kaip vertinti kvėpavimo dažnį, pagalbinių kvėpavimo raumenų darbą, sąmonės būklę, odos spalvą, vaiko gebėjimą valgyti ir gerti, kūno temperatūrą.
• Vėsi drėgna, neprirūkyta aplinka. Patogi, dažnai pusiau sėdima, sergančiojo padėtis.
• Būtina užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių - juos reikėtų skirti mažesniais kiekiais, bet dažniau nei įprastai.
• Galimas vibracinis masažas.
• Kvėpavimui pro nosį palengvinti būtina dažniau valyti nosytę specialiai tam skirtu prietaisu, jei reikia - naudoti nosiai praplauti specialius tam skirtus druskinius tirpalus ar nosies gleivinę sutraukiančius lašus. Tai palengvins vaiko maitinimą ir miegą. Reikėtų vengti tepalų nosies gleivinei.
• Įkvepiamieji ar geriamieji bronchus plečiantys vaistai vartojami tik tada, kai pastebima, kad jie išties padeda. Kitu atveju gydymą reikėtų nutraukti.
• Jei vaikas karščiuoja daugiau kaip 38 oC- jam skiriami antipiretikai.
• Reikia vengti visų aplinkos dirgiklių, iki minimumo sumažinti vaiko fizinį krūvį.
• Neskirti tiek mukolitikų, tiek kosulį slopinančių medikamentų.
• Neskubėti skirti antibakterinės terapijos.
• Šeimos gydytojo kontrolė per 24 valandas.
• Būklei blogėjant, vežti ligonį į stacionarą.

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

• Jei kvėpavimas tampa labai dažnas, yra lydimas švokštimo ir kvėpavime dalyvauja tarpšonkauliniai bei pilvo raumenys.
• Jei vaikas atsisako gerti, nevalgo ar vemia.
• Jei vaikas labai karščiuoja.
• Jei sunkėja kosulys.

Bronchiolito gydymo principai vaikų ligų skyriuje:

• Pagrindinis gydymo principas - užtikrinti pakankamą deguonies bei skysčių poreikį. Deguonis yra skiriamas per veido kaukę, nosies kaniules, kartais naudojama deguonies palatėlė.
• Esant dažniems apnėjoms priepuoliams arba progrezuojant kvėpavimo nepankamumui taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
• Skysčių poreikiui patenkinti, jei vaikas atsisako gerti, skiriama lašinė skysčių infuzija.
• Antibiotikai bronchiolito gydymui neskirtini, nes ligą dažniausiai sukelia virusai. Tačiau jie skiriami, esant sunkiai ligos eigai, kai manoma, kad greta yra ir kita - bakterinė - infekcija, ypač kai pastebimi tam tikri pokyčiai plaučių rentgenogramoje.
• Kvėpavimo takų spazmui, švokštimui, kosuliui palengvinti skiriami bronchus plečiantys vaistai, tokie kaip įkvepiamieji salbutamolis ar adrenalinas. Kartais bronchiolitui gydyti skiriami gliukokortikosteroidai (hormonai).
• Rizikos grupės vaikams, ypač kurių nusilpęs imunitetas, gali būti skiriami specifiniai priešvirusiniai vaistai, tačiau jų vartojimą riboja preparatų brangumas.

Profilaktika. Bronchiolito profilaktikai svarbu:

• Vengti kontakto su sergančiais peršalimo ligomis.
• Rankų higiena.
• Vengti pasyvaus kūdikių rūkymo.
• Kiek įmanoma trumpesnė gydymo stacionare trukmė.
• Stiprinti vaikų imunitetą.
• Vėdinti patalpas.
• Specifinę profilaktiką prieš respiracinį sincitinį virusą rekomenduojama duoti kas mėnesį RSV piko metu neišnešiotiems vaikams, sergantiems sunkia lėtine plaučių ar kita gretutine patologija iki 2-jų metų amžiaus.

tags: #plaukmenys #ant #ranku #vaikams

• apie darželio „Žaliasis klevelis“ bendruomeniškumą
• Naujagimio ir gimdyvės priežiūra
• Geriausios pramogos Taline visai šeimai
• Paklotai kūdikiams
• Šeimos gerovės iniciatyvos Jonavoje