Socialinės paramos planavimas vaikų globos namuose: individualių poreikių vertinimas
Vaiko individualios socialinės globos plano (ISGP) pagrįstumas yra glaudžiai susijęs su tinkamu vaiko poreikių vertinimu ir reikiamų priemonių numatymu tiems poreikiams tenkinti. Siekiant įvertinti vaiko individualaus socialinės globos plano pagrįstumą vaikų globos namuose, buvo atliktas kokybinis atvejų studijos tyrimas, nagrinėjant 5 vaikų situacijas. Tyrimo metu išanalizuoti socialinio darbo dokumentai, apimantys vaiko poreikių aprašus ir globos plano turinį.
Vaiko poreikių vertinimas kaip pagalbos planavimo pagrindas
Atliktas tyrimas atskleidė, kad vaikų globos namuose gyvenančių vaikų poreikiai, pateikiami individualios socialinės globos planuose, yra daugiau panašūs nei skirtingi. Poreikių panašumas gali reikšti, kad vaiko globos įstaigoje gyvenančių vaikų poreikiai yra bendri visiems vaikams: poreikis palaikyti ryšius su šeimos nariais, pagalba mokymosi procese, bendravimo įgūdžių formavimas, konfliktų sprendimo galimybės, saviraiškos plėtotė.
Kita vertus, toks poreikių suvienodinimas kelia pavojų socialinio darbo individualumo principui, kada pametama vaiko unikali istorija ir jam vienam būdingos patirtys. Apibūdinant vaiko ISGP numatytų veiklų pobūdį plane, remiantis išskirtomis vaiko savybėmis ir poreikiais, yra numatomos teikti paslaugos, pagalba, aplinkos pritaikymas ir kt. Šios veiklos atitinka išskirtas poreikių sritis, tačiau veiklų formuluotės ir numatomi veiksmai yra gana formalizuoti, kas daro prielaidas, jog vaiko ir socialinio darbuotojo bendravimas realybėje gali būti formalus.
Socialinių darbuotojų vaidmuo ir bendravimo ypatumai
Tyrėjo pastebėjimu, realybėje bendravimas su vaikais dažniau esti neformalus, kalbantis su vaikais visais jiems rūpimais klausimais, o ne tik tais, kurie numatyti formaliame plane. Tad galvojant apie plano pagrįstumą, kyla klausimas, kaip sudarant planą išvengti tų formalių posakių apie numatomas veiklas. Socialinis darbuotojas ir socialinio darbuotojo padėjėjas turi būti autoritetas vaikui ir savo pavyzdžiu ugdyti pozityvų socialinį elgesį: mokyti valdyti emocijas, reaguoti į nepasisekimus, stresą.
| Sritis | Poreikių pobūdis |
|---|---|
| Socializacija | Ryšių su šeima palaikymas, bendravimo įgūdžiai |
| Ugdymas | Pagalba mokymosi procese |
| Emocinė būklė | Konfliktų sprendimas, saviraiška |
Institucinės globos pertvarka ir aplinkos svarba
Institucinės globos pertvarka siekiama, kad tėvų globos netekusiems vaikams netektų augti vaikų globos namuose. Nuostata, kad infrastruktūros, kuriose teikiama institucinė globa, turi būti mažos ir kuriamos remiantis vaiko teisių reikalavimais bei vaiko poreikiais, ir tokiose aplinkose, kurios atitinka šeimos ar mažos grupės aplinką tiek, kiek tai įmanoma, yra įtvirtinta Jungtinių Tautų Vaiko alternatyvios globos gairėse.
Bendruomeniniai vaikų globos namai - tai trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą teikianti įstaiga, kurioje pagal šeimai artimos aplinkos modelį namų aplinkoje gyvena ne daugiau kaip 8 vaikai. Kaip akcentuoja ekspertai, tiek išorinė, tiek vidinė aplinka, kurioje gyvena vaikas, turi didelę reikšmę vaiko sėkmingai raidai ir tolimesniam įsitvirtinimui gyvenime. Šeimyna atlieka svarbų vaidmenį vaiko socializacijai, todėl labai svarbu, kad vaikas šeimynoje jaustų meilę, pagarbą ir nuoširdų rūpestį, turėtų galimybę išsakyti savo džiaugsmus ar nepasitenkinimą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
