Placentos pirmeiga: priežastys, simptomai ir priežiūra
Placentos pirmeiga (lot. placenta praevia) - tai patologija, susijusi su placentos padėtimi, kai ji prisitvirtina per žemai gimdoje, dažnai dalinai ar visiškai uždengdama gimdos kaklelį. Nėštumo metu placenta yra gyvybiškai svarbus organas, aprūpinantis augantį vaisių deguonimi ir maisto medžiagomis iš mamos kraujo per virkštelę. Paprastai ji prisitvirtina prie gimdos sienelės viršutinėje ar šoninėje dalyje, tačiau esant šiai patologijai, placenta dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis arba yra itin arti jų.
Placentos pirmeigos tipai
Skiriami keli tipai pagal placentos padėtį gimdos kaklelio atžvilgiu:
- Visiška placentos pirmeiga: placenta visiškai dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis.
- Dalinė placentos pirmeiga: placentos kraštas iš dalies dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis.
- Kraštinė placentos pirmeiga: placentos kraštas siekia vidinius gimdos kaklelio žiomenis, bet jų nedengia.
- Žemai prisitvirtinusi placenta: placentos kraštas yra arti vidinių gimdos kaklelio žiomenų (paprastai ≤ 2 cm atstumu), bet jų nesiekia ir nedengia.
Kodėl atsiranda ši patologija?
Manoma, kad placentos pirmeiga dažniau vystosi jau gimdžiusioms moterims. Patologiją lemia apvaisinto kiaušinėlio ir besivystančio gemalo pakitimai, taip pat choriono (gemalo dangalo) vystymosi patologijos, distrofiniai gimdos gleivinės pokyčiai, sutrikusi apatinės gimdos dalies kraujotaka. Pagrindinės rizikos priežastys yra ankstesni cezario pjūviai, daugiavaisiai nėštumai, vyresnis motinos amžius, ankstesni nėštumo sutrikimai (pvz., placentos atšoka) ir gimdos anomalijos.
Placenta: jos vystymasis ir funkcija
Simptomai ir diagnostika
Pagrindinis placentos pirmeigos simptomas yra kraujavimas iš makšties, kuris dažniausiai prasideda antroje nėštumo pusėje. Kraujuoti nėščioji dažniausiai pradeda netikėtai (pavyzdžiui, naktį ar po lytinių santykių). Kraujavimas gali būti lengvas iki sunkaus, kartotis arba būti vienkartinis. Kartais įtarimą gali sukelti neįprasta vaisiaus padėtis gimdoje (pvz., sėdmeninė ar skersinė), nes žemai esanti placenta gali trukdyti vaisiui įsistatyti galvute žemyn.
Diagnostikai naudojamas ultragarsinis tyrimas, kuris leidžia vizualizuoti placentos padėtį. Tiksliausiai patologija nustatoma, kai tiriama transvaginaliniu davikliu. Nors diagnozė gali kelti nerimą, svarbu žinoti, kad jei žemai prisitvirtinusi placenta nustatoma ankstyvesniame nėštumo etape, dažnai nerimauti nereikia - augant gimdai, placenta kartu su ja „pakyla“ aukštyn.
| Tyrimo metodas | Paskirtis |
|---|---|
| Ultragarsinis tyrimas | Pagrindinis būdas placentos padėčiai nustatyti. |
| Transvaginalinis daviklis | Tiksliausias būdas vizualizuoti gimdos kaklelį. |
| Magnetinio rezonanso tomografija | Naudojama rečiau, sudėtingesniais atvejais. |
Nėštumo priežiūra ir gimdymo būdas
Jei diagnozuota placentos pirmeiga, nėštumo priežiūra tampa atidesnė. Gydytojai rekomenduoja dubens ramybę („Pelvic Rest“), vengti lytinių santykių, sunkaus fizinio krūvio bei ilgų kelionių. Esant didelei rizikai ar pasikartojantiems kraujavimams, gali būti rekomenduojama hospitalizacija stebėjimui.
Gimdymo būdas priklauso nuo placentos padėties nėštumo pabaigoje:
- Planinė Cezario pjūvio operacija: atliekama, jei placenta dengia gimdos kaklelį, nes gimdymas natūraliais takais tampa pavojingas.
- Gimdymo būdo svarstymas: jei placenta yra tik arti gimdos kaklelio, sprendimas priimamas individualiai, užtikrinant galimybę skubiai atlikti operaciją.
Svarbu nedelsiant kreiptis į artimiausią akušerijos stacionarą, jei prasidėjo kraujavimas iš makšties, reguliarūs sąrėmiai ar atsirado pilvo skausmas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
