Pirmasis nėštumo mėnuo: požymiai ir ką reikia žinoti
Nėštumo planavimas ar netikėtas jo atsiradimas - tai laikotarpis, kai moterys atidžiai stebi savo kūno pokyčius, ieškodamos pirmųjų nėštumo požymių. Nors kiekvienas organizmas yra unikalus, yra tam tikrų signalų, kurie gali padėti atpažinti šį ypatingą gyvenimo etapą. Šiame straipsnyje aptarsime pirmojo nėštumo mėnesio požymius, jų atpažinimą ir ką daryti, įtarus nėštumą.
Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Kai kurios moterys nėštumą pajunta vos po kelių dienų nuo apvaisinimo, kitos - tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Nėštumo pradžia - tai emociniai pakilimai ir nusileidimai. Nuotaikų kaita kartais sunkiai suvokiama. Mąstymas apie motinystę jus gali arba džiuginti, arba liūdinti. Kai kuriais atvejais gali atsirasti net depresija. Šiuo metu moteris dažniau verkia, tampa sentimentalesnė. Jums atrodo, kad jūsų niekas nemyli, jums nieko nesinori. Vangumas, liūdesys, apatija gali derintis su intelekto sumažėjimu. Nėščios moters dvasinė būsena pirmais mėnesiais priartėja prie vaikiškos būsenos.
Pagrindiniai pirmojo nėštumo mėnesio požymiai
Nėštumo savaitės pradedamos skaičiuoti nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos, o ne nuo galimos pastojimo dienos. Todėl pirmąsias dvi savaites moteris dar nėra nėščia, nors jos organizmas jau ruošiasi galimam apvaisinimui. Trečią nėštumo savaitę, t. y. po ovuliacijos, jeigu pastojote, prasideda mažylio vystymasis ir su tuo susiję hormonų pokyčiai. Būtent dėl hormonų lygio pokyčių ir pradeda ryškėti nėštumo požymiai.
Dingusios arba vėluojančios mėnesinės
Dingusios menstruacijos - bene patikimiausias požymis, kad jūs laukiatės. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, tačiau šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote. Aišku, taip gali nutikti ir dėl kitų priežasčių - ligų, hormoninių pokyčių ar didelio streso. Nedidelei daliai besilaukiančių būdinga atvirkštinė situacija - dienomis, kada įprastai būdavo mėnesinės, jos pakraujuoja net ir būdamos nėščios. Tačiau tai nėra mėnesinių kraujavimas: pastojus moteris gali kraujuoti dėl kitų priežasčių: implantacinio kraujavimo, dėl padidėjusio kraujoplūdžio į gimdą ir panašiai.
Kraujavimas ar tepimas (implantacinis kraujavimas)
Ketvirtą nėštumo savaitę įvyksta kiaušinėlio implantacija gimdoje. Būtent šią savaitę gali pasireikšti pirmasis nėštumo požymis - implantacinis kraujavimas. Kai kurios moterys pastebi nedidelį kraujavimą, rusvą ar rudai raudoną tepimą kelias dienas prieš pasirodant mėnesinėms (t. y. apie 4 nėštumo savaitę). Jei pastojote - kraujo tepimas gali pasireikšti tada, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi gimdoje. Daugelis moterų, nežinančių, kad laukiasi, tai supainioja su menstruacijomis. Dažniausia toks nedidelis pakraujavimas būna likus keletui dienų iki numatomų mėnesinių. Implantacijos kraujavimą nuo per anksti prasidėjusių menstruacijų atskirti galima iš kelių skirtumų: jis būna trumpesnis, dažniausiai tai ne kraujavimas, o tik tepimas. Tiesa, pastojus moteris gali kraujuoti dėl kitų priežasčių.
Pabrangusios ir skausmingos krūtys
Kitas labai dažnas simptomas - krūtų jautrumas ir padidėjimas. Jaučiate, kad krūtys tampa itin jautrios, jos paburksta ir tampa skausmingos. Jautrūs speneliai. Nėštumo metu speneliai tampa itin jautrūs - tai gali nutikti jau apie 4-6 nėštumo savaitę. Dėl hormonų pokyčių krūtys gali tapti skausmingos ar pastebimai didesnės, o speneliai - tamsesni ir jautresni. Krūtinė labai anksti reaguoja į hormoninius pokyčius, kurie lydi pirmąsias nėštumo dienas ir savaites. Krūtys, ypač speneliai, tampa skausmingi, prisilietimas sukelia nemalonų jausmą ir skausmą. Atsiranda spenelių pigmentacija. Krūtys šiek tiek paburksta. Praėjus keletui savaičių po pastojimo, krūtinės areolė pradeda tamsėti, kartais ji padidėja. Krūtys ruošiasi labai svarbiam etapui - vaiko maitinimui, todėl galite pastebėti ir daugiau pokyčių. Vienas akivaizdžiausių - ant krūtų išryškėjusios venos ir padidėjusios Montgomerio liaukos (areolės plote yra keletas rudimentinių pieno liaukų, kurios atrodo lyg spuogeliai).
Rytinis pykinimas ar vėmimas
Dauguma puikiai žino ir dar vieną simptomą - pykinimas. Dažnai išgirstame, kai moterys viena kitą pašiepia: „Pykina? Gal laukiesi?”. Taip, besilaukiančios moters organizme vyksta labai dideli pokyčiai. Dažniausiai rytinis pykinimas prasideda apie 6-7 nėštumo savaitę, bet kai kurias moteris jis vargina vos pastojus. Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinami „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Pykinimą dažniausiai sukelia padidėjęs nėštumo hormono hCG lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams. O iki to laiko moteris jaučia lengvą šleikštulį, dažniausiai - rytais. Šleikštulys neretai sulig kiekviena diena stiprėja.
Dažnas šlapinimasis
Dažnesnis šlapinimasis (ypač naktinis) paprastai pradeda reikštis apie 6 nėštumo savaitę ir vargina iki pat nėštumo pabaigos. Nėščios moters gimda pradeda didėti, todėl visiškai natūralu, kad ji spaudžia šlapimo pūslę. Jei pastebėjote, kad tualete lankotės daug dažniau, pagalvokite, ar nėra ir kitų nėštumo požymių. Būna, kad moterys, dažnai sergančios šlapimo takų uždegimu, mano, jog tai šios ligos požymis nors, iš tiesų, jos laukiasi. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi.
Nuovargis, silpnumas
Daugelis moterų, patyrusių kūdikio laukimosi džiaugsmą, kaip vieną iš nėštumo simptomų įvardija silpnumą, kuris mažina darbingumą ir aktyvumą. Dažniausiai pasireiškia kaip jėgų netekimas, mieguistumas. Net ir paprasčiausios užduotys gali atrodyti sudėtingos, varginančios ir neįveikiamos. Toks nuovargis jus gali lydėti visą pirmąjį trimestrą. Organizmas pradeda gaminti daugiau progesterono, kuris atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego.
Paūmėjusi uoslė ir skonio pasikeitimas
Dauguma nėščiųjų pastebi, kad jų uoslė tampa labai jautri. Vienas pirmųjų nėštumo požymių - skonio pojūčių pasikeitimas. Tai gali pasireikšti nenoru vartoti kai kurių maisto produktų ar netgi pasibjaurėjimu jais. Arba atvirkščiai - kaip didžiulis noras vartoti vienus ar kitus produktus dideliais kiekiais. Dažniausiai nemalonius pojūčius sukelia net tie maisto produktai, kuriuos iki tol ji puikiai valgė. Mokslininkai net spėja, kad taip organizmas apsisaugo nuo netinkamo vartoti, sugedusio maisto. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas.
Pakitę maisto pomėgiai yra net labiau įprastas dalykas, nei momentinės specifinio maisto užgaidos nėštumo metu. Jei pro šviežių bandelių kepyklėlę praeidavote nė nemirktelėjusi, o dabar ji traukia it magnetas - pasvarstykite, ar nepajutote daugiau nėštumo simptomų. Kūdikio besilaukiančios moterys, kalbant apie maistą, jaučia pačius keisčiausius potraukius ir labai nori saldumynų. Tiesa, jais piktnaudžiauti ir „valgyti už du” tikrai nereikia.
Pilvo pūtimas ir dujų susikaupimas
Gali būti, kad, likus maždaug savaitei iki numatomų mėnesinių, jus pradės kamuoti vidurių užkietėjimas. Tai visiškai normalu ir gali užsitęsti net kelias savaites. Pakitusi moters hormonų pusiausvyra ir pradėjęs gamintis nėštumo hormonas atpalaiduoja žarnyno raumenis.
Bazinė kūno temperatūra išlieka aukšta
Jei kasryt stebite, kokia jūsų kūno temperatūra, labai greitai suprasite, kad laukiatės. Ji, paprastai, padidėja, kai moters organizme vyksta ovuliacija, tačiau, jei jūs nėščia, bazinė temperatūra bus pakilusi ir laikysis net kelias savaites. Tiesa, šį simptomą pastebi tik labai akylos ar itin jautriai į kūno temperatūros pokyčius reaguojančios moterys.
Patamsėję išoriniai lytiniai organai
Dėl didesnio kraujoplūdžio į lytinius organus, nėštumo metu jų gleivinė patamsėja, jos spalva iš rausvos keičiasi į raudonai violetinę.
Gausios makšties išskyros
Dėl hormonų poveikio ir suintensyvėjusios kraujotakos, nėštumo metu makšties išskyros tampa gausesnės. Šios balkšvos bekvapės išskyros vadinamos leukorėja.
Tempimas pilvo apačioje
Nėščios moters gimda ima didėti, o ją laikantys gimdos raiščiai - intensyviai temptis. Pastojusi moteris gali jausti pilvo dilgčiojimą ar nedidelį skausmą jo apačioje (primenantį tą, kuris būna prieš menstruacijas). Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu.
Irzelumas ir nuotaikų kaita
Hormonai taip pat veikia emocinę būseną - kai kurios nėščiosios jaučia emocinius pokyčius, nuo džiaugsmo iki staigaus liūdesio ar nerimo. Tai verkiate, tai juokiatės? Vieną akimirką esate pati laimingiausia, o kitą atrodo, kad visas pasaulis prieš jus neigiamai nusiteikęs? Ašaros lyg pupos bėga pamačius nuskriaustą šuniuką, nelaimingą vaiką ar ligotą senolį? Nėščioms moterims labai būdingi tokie nuotaikų svyravimai. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės.
Dažni peršalimo požymiai
Jei niekaip negalite atsikratyti slogos, gerklės skausmo, kosulio, o mėnesinės vėluoja, tai taip pat gali būti ženklas, kad netrukus tapsite mama. Įprastai šie simptomai moteris kamuoja prabėgus kelioms savaitėms po apvaisinimo. Jei nėštumą planuojate ir pajutote peršalimo požymius - neskubėkite gerti vaistų, pasitarkite su jus prižiūrinčiu šeimos gydytoju.
Metalo skonis burnoje
Nėštumo metu padidėja estrogenų ir progesterono kiekis organizme, o tai gali turėti įtakos skonio receptorių pasikeitimams. Jūs ne tik kitaip vertinsite įvairius maisto produktus, o jūsų iki tol mėgti patiekalai gali kelti šleikštulį, tačiau kai kurios moterys burnoje jaučia nemalonų metalo skonį. Jį „nugesinti” padės dažnesnis skysčių vartojimas.
Kada verta atlikti nėštumo testą?
Jei jaučiate bent keletą iš šių nėštumo požymių, tikimybė, kad laukiatės yra didelė. Daugumos buitinių nėštumo testų jautrumas yra apie 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Prieš atlikdama nėštumo testą atidžiai perskaitykite jo instrukciją. Naudojimosi instrukcijos gali būti skirtingos priklausomai nuo testo. Daugelis nėštumo testų gamintojų teigia, kad jų produktų tikslumas yra apie 99 proc. Dažniausiai nėštumo testas klaidingai neigiamą atsakymą (t. y. testas neigiamas, bet moteris iš tiesų laukiasi) parodo, nes jis yra atliekamas nesilaikant gamintojo rekomendacijų. Klaidingai teigiamą rezultatą (t. y. testas teigiamas, bet moteris iš tiesų nesilaukia) nėštumo testas parodo labai retai.
Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti.
Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. O jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nėštumą labai patikimai galima nustatyti atlikus kraujo tyrimus. hCG kraujo tyrimas atliekamas ankstyvam nėštumui nustatyti. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo). Nėštumą galima nustatyti ir atlikus ankstyvąją echoskopiją, t. y. Tiesa, ankstyvoji echoskopija retai atliekama siekiant tiesiog patvirtinti nėštumą.
Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų.
Pirmasis vizitas pas gydytoją
Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu:
- Patvirtinamas nėštumas ultragarsu.
- Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai.
- Nustatoma numatoma gimdymo data.
- Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas:
- Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą.
- Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.
- Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.
- Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.
Nejaučiate jokių simptomų?
Tai anaiptol nereiškia, kad nesilaukiate: dalis moterų nepatiria visiškai jokių nėštumo simptomų. Nėštumo požymiai patvirtina nėštumą, tačiau jų nebuvimas (ypač pirmosiomis savaitėmis) nėštumo nepaneigia. Dalis moterų nepatiria jokių nėštumo simptomų.
KAIP ATLIKTI NĖŠTUMO TESTĄ su DRUSKA?
Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus. Vienas svarbiausių - folio rūgštis (vitaminas B9), kuri būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama folio rūgšties dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą. Kitas itin svarbus papildas - geležis, kurios poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams. Be geležies, svarbus ir kalcis, nes jis būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimui, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo. Dar vienas svarbus papildas - omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHR (dokozaheksaeno rūgštis), kuri būtina vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi. Omega-3 rūgščių galima gauti iš riebios žuvies (pavyzdžiui, lašišos, skumbrės), tačiau, jei jų suvartojama nepakankamai, verta vartoti žuvų taukus arba specialius papildus. Taip pat labai svarbus vitaminas D, kuris padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą. Kiti naudingi papildai - magnis (labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi), cinkas (stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje) bei jodas, kuris būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi. Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius.
Kaip matome, pirmasis nėštumo mėnuo gali būti kupinas įvairių fizinių ir emocinių pokyčių. Svarbu atpažinti šiuos signalus, neignoruoti savo kūno, o kilus įtarimui - pasitikėti mokslo pasiekimais ir kreiptis į specialistus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
