Tiesiųjų pilvo raumenų diastazė po gimdymo: išsamus gidas ir patarimai

Pilvas po gimdymo - tema, sukelianti daug klausimų ir nerimo moterims. Nemažai jų susiduria su tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimu, mediciniškai vadinamu diastaze. Tai ne tik estetinė problema, bet ir būklė, galinti turėti didelę įtaką gyvenimo kokybei, pasunkinti atsistatymą po gimdymo ar sukelti rimtų sveikatos problemų. Dažna moteris nėra net girdėjusi apie galimą raumenų išsiskyrimą po gimdymo, priimdama atsikišusį pilvuką kaip neatsiejamą nėštumo palikimą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra tiesiųjų pilvo raumenų diastazė, kokios jos priežastys, simptomai, kaip ją atpažinti ir kokie gydymo bei atsistatymo būdai yra veiksmingiausi.

Kas yra tiesiųjų pilvo raumenų diastazė?

Pilvo raumenų diastazė - tai būklė, kuri dažniausiai būdinga moterims nėštumo metu dėl didelio gimdos augimo ir didėjimo. Tai tiesiųjų pilvo sienos raumenų prasiskyrimas, kuris suardo pilvo sienos vientisumą. Jungiamasis pilvo sienos audinys, vadinamas balta linija, gali išsitempti bambos lygyje, aukščiau arba žemiau. Tiesieji pilvo raumenys yra priversti išsitempti, kai nėštumo metu sparčiai didėja gimda. Įprastai tai įvyksta nuo 28 nėštumo savaitės (trečiajame trimestre). Tokie fiziologiniai pokyčiai priekinėje pilvo sienoje yra normalūs, nes kitaip mažylis netilptų į mamos pilvuką.

Diastazė yra nustatoma 30-70% nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų. Paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais pilvo raumenų išsiskyrimas lydi kone kiekvieną nėščiąją. Šis reiškinys laikomas įprastu, nes didėjantis vaisius ir placenta tempia visus pilvo raumenis. Tačiau, jei praėjus ilgesniam laikui po gimdymo vis dar jaučiate tarpą pilve, vertėtų kreiptis į specialistus ir pasitikrinti - gali būti, kad turite vienokio ar kitokio laipsnio diastazę. Diastazė kamuoja daugelį gimdžiusių moterų. Didelio laipsnio pilvo raumenų išsiskyrimas matosi akivaizdžiai - pilvas atrodo pakaręs, smarkiai išsipučia pavalgius ar atsigėrus.

Diastazės simptomai ir galimos komplikacijos

Diastazė nėra vien estetinė problema. Nuolatinis nepasitenkinimas savo išvaizda ir atsikišusio pilvuko slėpimas po laisvais drabužiais - tai tik ledkalnio viršūnė. Kai po gimdymo moteris pradeda varginti atsikišęs, savo formos neatgaunantis pilvukas, galima įtarti raumenų išsiskyrimą. Priklausomai nuo diastazės, jei tai yra didesnio laipsnio pilvo raumenų diastazė, po gimdymo praėjus keliems mėnesiams galima matyti šiek tiek atsikišusį ir pakarusį pilvą. Jis dar labiau išryškėja pagėrus daugiau skysčių ar suvartojus maisto.

Fiziniai simptomai ir diskomfortas:

• Atsikišęs pilvas, kitaip dar vadinamas „mamos pilvukas“.
• Apatinės nugaros dalies skausmai.
• Moterys, kurioms susiformuoja diastazė, dažnai skundžiasi skausmu ar tempimo jausmu, atsirandančiu sportuojant, keliant sunkius daiktus, netgi kosėjant.
• Silpni dubens dugno raumenys (pvz., šlapimo nelaikymas).
• Netaisyklinga laikysena.
• Nuolatinis vidurių užkietėjimas.
• Pilvo pūtimas.

Rimtos sveikatos problemos ir komplikacijos:

• Didelio laipsnio diastazė dažnai susijusi su varginančiu juosmeninės nugaros dalies skausmu.
• Organizmas, siekdamas išvengti skausmo, krūvį natūraliai perkelia į kitą vietą. Taip apkraunamas nugaros raumenynas, formuojasi ydinga laikysena, gali atsirasti stuburo pakitimų.
• Išvaržų atsiradimas pilvo srityje. Plati ir išplonėjusi baltoji linija tampa silpnąja organizmo dalimi - šioje zonoje moterims gali pradėti formuotis pilvo sienos išvaržos, kurias gali išprovokuoti ir sunkesnio daikto pakėlimas.
• Negydoma didelio laipsnio pilvo diastazė gali sukelti daugiau nemalonių pojūčių moters organizme, įskaitant šlapimo nelaikymą ir tam tikro laipsnio išmatų nelaikymą.
• Dėl susilpnėjusios pilvo apsaugos ir esant dideliam išsiskyrimui kyla pavojus patirti vidaus organų sužeidimų.
• Lytinio gyvenimo suprastėjimas.

Diastazės atsiradimo priežastys ir rizikos veiksniai

Pilvo raumenų diastazę nėštumo metu gali atsirasti dėl per didelio fizinio krūvio, sunkumų kilnojimo, netaisyklingų pratimų priekinei pilvo sienai stiprinti, daugiavaisio nėštumo, didelio vaisiaus svorio, per silpno pilvo preso iki nėštumo, per mažai pertraukos po pastarojo gimdymo, dėl gimdymo cezario pjūvio būdu. Kineziterapeutė M.Navaslauskaitė savo praktikoje dažniausiai pastebi, kad dėl diastazės kreipiasi smulkaus sudėjimo moterys, kurioms gimė stambūs mažyliai arba nėštumas buvo daugiavaisis.

Ji teigia, kad reikšmės turi ne tik pilvo dydis, bet ir forma: išsiskyrimas pasitaiko dažniau, jeigu priekinė pilvo siena nėštumo metu buvo smarkiai atsikišusi į priekį, pilvas - siauras. Neretai nepageidaujamas pilvas išryškėja po gimdymo - jei vaisius buvo didelis, net ir vienas nėštumas gali lemti tiesiųjų pilvo raumenų prasiskyrimą, dėl ko pilvas pasidaro suglebęs, atsiranda odos perteklius pilvo apačioje. Raumenys gali prasiskirti nėštumo pabaigoje dažnai kosint, čiaudint ar dėl didelės ir staigios pilvo raumenų apkrovos - keliant sunkius daiktus, vaikus.

Kineziterapeutė pabrėžia, kad labai svarbus rizikos faktorius diastazei - dažni gimdymai, ypač, kai gimsta pametinukai. Neretai gimus pirmam mažyliui moteris nespėja atsistatyti, sutvirtinti savo raumenyno, dėl to antrasis nėštumas išprovokuoja arba padidina diastazę, sukelia kitas nemalonias būkles. Teko konsultuoti ir profesionalias sportininkes, kurioms pilvo raumenys išsiskyrė dėl labai aukšto raumenų tonuso ir per didelių fizinių krūvių besilaukiant, todėl nei viena moteris nėštumo metu negali būti tikra, kad šios būklės pavyks išvengti. Efektyvių prevencijos priemonių, padedančių užkirsti kelią raumenų išsiskyrimui, taip pat nėra. Diastazė gali atsirasti ir labai sportiškoms, ir nesportuojančioms moterims.

Dažniausiai tai lemia genetinis paveldimumas: kai kurioms net 5 - 6 kilogramų svorio svyravimas ilgainiui nulemia atsikišusio pilvo susidarymą, o kitoms numetus net 30 kilogramų oda ir raumenys susitraukia patys. Pilvo raumenys išsiskiria per pilvo vidurį, vadinamąją baltąją liniją. Pilvas po gimdymo gali likti dėl nėštumo metu išsivysčiusios netaisyklingos laikysenos. Tokia laikysena būtina, kad moteris išlaikytų pusiausvyrą (juk pilvas traukia į priekį, todėl, kad nekristų pirmyn, moteris turi atsilošti). Pagimdžius ne taip lengva vėl išsitiesti.

Kaip pasitikrinti tiesiųjų pilvo raumenų diastazę?

Daugelyje užsienio šaltinių teigiama, kad po gimdymo raumenų išsiskyrimą turėtų patikrinti prižiūrintis specialistas. Lietuvoje tokią apžiūrą įprastai atlieka šeimos gydytojas moteriai pačiai pageidavus. Deja, išsamesnės informacijos ginekologai, akušerės šia tema nesuteikia. Nors pasaulinėje medicinos praktikoje ši būklė gerai žinoma ir ne vienoje Europos šalyje pagimdžiusią moterį konsultuoja kineziterapeutas, Lietuvoje pilvo raumenų būklės įvertinimas - retas atvejis. Dauguma šeimos gydytojų pripažįsta, kad žinių apie tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimą (diastazę) trūksta - ji mūsų šalyje vis dar laikoma daugiau estetine, o ne sveikatos problema.

Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje pilvo chirurgijos specialistai rekomenduoja paprastą būdą pasitikrinti savarankiškai dėl raumenų prasiskyrimo. Kaip pasitikrinti diastazę namų sąlygomis:

1. Atsigulus ant nugaros, sulenkti kelius, pėdas prispausti prie grindų.
2. 2-3 pirštų galiukais čiuopti bambos viršų.
3. Kilstelėti galvą.
4. Galvos pakėlimo metu apčiuopti, kiek pirštų telpa į prasiskyrusią ertmę.

Ar taip atsitiko, suprasite lengvai - atsigulusi uždėkite pirštą žemiau ar aukščiau bambos, giliai įkvėpkite ar pakosėkite, ir pajusite, kaip deformuojasi pilvo siena, atsiranda tarsi griovys. Svarbu atkreipti dėmesį, kiek pirštų telpa į bamboje esančią ertmę:

Kineziterapeutė pataria konsultuotis su specialistu: jis padės tiksliai nustatyti diastazės laipsnį ir atsakys į visus rūpimus klausimus. Ji pastebi, kad kineziterapeutų, dirbančių su moterimis po gimdymo ir padedančiu spręsti diastazės problemą, Lietuvoje nėra daug, todėl renkantis specialistą, rekomenduoja įsitikinti, ar jis turi patirties šioje srityje. Raumenų būklės patikrą rekomenduojama atlikti po gimdymo praėjus maždaug 6-8 savaitėms, kai visiškai susitraukia ir išsivalo gimda. Nors prasiskyrimas ir vėliau gali savaime sumažėti, tačiau kuo anksčiau jis pastebimas, tuo efektyvesnis gydymas.

Gydymas ir atsistatymas po gimdymo

Diagnozavus diastazę reikia nedelsiant pradėti korekciją specialiais pratimais ir imtis atsargumo priemonių, padėsiančių išvengti būklės blogėjimo. Gydymas priklausys nuo to, kokio laipsnio prasiskyrimas.

Kineziterapija ir pratimai

Koregavimas kineziterapijos būdu apima specialias mankštas su kineziterapeuto priežiūra, kuomet yra treniruojami gilieji pilvo raumenys. Svarbu stengtis neapkrauti tiesiųjų pilvo raumenų. Gydymo metu kineziterapeutė rekomenduoja stiprinti giliuosius raumenis, atlikti liemens stabilizacijos, skersinio pilvo raumens pratimus. Taip pat reikėtų nepamiršti ir pilvinio kvėpavimo, dubens dugno raumenų stiprinimo technikų. Pirmieji pratimai paprastučiai, atliekami gulint ant nugaros sulenktomis kojomis ir kvėpuojant giliu pilviniu kvėpavimu. Dubenį stiprinkite laikas nuo laiko įtempdamos mažojo dubens raumenis (tarsi norėdamos sulaikyti šlapimą).

Labiausiai per nėštumą išsitempia skersinis pilvo raumuo, nes jis kaip diržas prilaiko didėjantį pilvą. Vienintelis veiksmingas šio raumens treniravimas yra pratimai klūpint ant keturių. Įkvepiant per nosį daug oro pilvą reikia nuleisti (išpūsti), o iškvepiant - įtraukti. Įtrauktą pilvą reikėtų išlaikyti 6-8 sekundes. Jei akušerijos skyriuje nekonsultuoja kineziterapeutas, klauskite akušerės, ginekologo. Išmokus pilvo sieną stiprinančių pratimų, moteris juos gali atlikti namuose. Kineziterapeutė akcentuoja, kad efektyviausia gydyti diastazę pirmąjį pusmetį po gimdymo, tačiau suteikia vilties ir seniau gimdžiusioms.

Kineziterapeutė M.Navaslauskaitė dalijasi patirtimi: „Esu dirbusi su pacientėmis, kurioms diastazė buvo diagnozuota 4-7 metai po gimdymo, arba jos kreipėsi po antrojo, kai po pirmojo gimdymo ir diastazės atsiradimo buvo praėję ne vieneri metai. Beveik visais atvejais galima pagerinti situaciją fiziniais pratimais ir kitomis natūraliomis technikomis. Kuo daugiau laiko po gimdymo praėję - tuo daugiau pastangų gali tekti įdėti atstatant raumenų būklę, bet tai daugiausiai priklauso nuo pačios moters motyvacijos.“

Ko reikėtų vengti?

Patartina vengti atsilenkimų, tiesaus atsisėdimo iš gulimo padėties ir kitų panašių judesių, kurių metu stipriai apkraunami tiesieji pilvo raumenys. Taip pat tikėtina, kad sportas ir pratimai nepadės raumenims sugrįžti į prieš nėštuminę padėtį, jei yra didelio laipsnio diastazė. Fizinis krūvis stiprina raumenis, tačiau nedaro įtakos sausgysliniam audiniui, todėl nei sportas, nei masažai, nei korsetai nepadės sumažinti pačios diastazės, jei raumenų prasiskyrimas yra didelis.

Žmonės nesusimąsto, kad visi minkštieji audiniai - nuo pirštų galiukų iki pakaušio - yra funkciškai susiję, tai patvirtina vadinamoji Tomo Majerso raumenų grandinių teorija. Raumenys sudaro anatomines funkcines grandines, ir pažeidus vieną raumenį, problemos gali „išlįsti“ visai kitoje vietoje. Todėl, jei pilvo raumenys yra prasiskyrę, atliekant netinkamus pratimus, gali atsirasti daugiau bėdų nei naudos.

Korsetai ir pilvo diržai

Nėštumo metu galima nešioti specialų diržą, kuris prilaiko pilvą. Svarbu žinoti, kad korsetų nerekomenduojama nešioti nuo 3 nėštumo trimestro iki 6 savaičių po gimdymo. Dėl išsamesnių patarimų reikia kreiptis pas kineziterapeutą. Jau į gimdymo namus rekomenduojame pasiimti korsetą. Pirmosios aštuonios savaitės yra labai svarbios - per jas pilvas geriausiai traukiasi dėl hormoninių pokyčių. Moterims rekomenduojama pirmuosius metus po gimdymo stiprinti pilvo raumenis. Pilvo raumenis ir odą saugo ir specialios nėščiųjų kelnaitės-korsetai. Šios kelnaitės ypač patariamos nesportavusioms, silpnų raumenų moterims.

Chirurginis gydymas (abdominoplastika ir endoskopinė korekcija)

Įtardami diastazės diagnozę, medikai siunčia pacientes tiesiai chirurgo arba plastikos chirurgo konsultacijai. Chirurgas dažniausiai pasiūlo chirurginį gydymą, kuris kai kuriais atvejais (esant didelio laipsnio raumenų išsiskyrimui) yra nemokamas. Deja, chirurginė intervencija turėtų būti svarstoma tik kraštutiniu atveju, kai kiti metodai yra neveiksmingi, nes kiekviena tokia procedūra palieka pėdsakų kūne, dėl kurių po to gali kilti kitų sveikatos problemų. Taip pat operacija rekomenduojama tik toms, kurios nebeplanuoja pastoti.

Esant didelio laipsnio diastazei yra siūloma atlikti operacija. Gydymas chirurginiu būdu yra rekomenduojamas moterims, kurios ateityje nebeplanuoja daugiau gimdyti vaikų. Anot gydytojos, diastazės panaikinimo operacija, kurios metu suartinami pilvo tiesieji raumenys, nėra kontraindikacija kitam nėštumui. Tiesiog tikėtina, kad per kitą nėštumą diastazė atsinaujins ir operaciją reikės pakartoti. Dažniausiai tokios operacijos atliekamos 30-45 metų moterims, kurios nebeplanuoja nėštumų.

Jei prasiskyrę pilvo raumenys ilgainiui savaime nesusitraukia, nebelieka šansų tai ištaisyti dietomis ar sportu, tad vienintelis būdas pakeisti pilvo išvaizdą - pilvo plastikos operacija, kurios metu koreguojamos pilvo sienos deformacijos. Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje pilvo chirurgijos specialistai rekomenduoja laiku pasikonsultuoti su pilvo chirurgais dėl endoskopinės pilvo diastazės korekcijos. Medicinos centre „Northway“ Klaipėdoje tausojanti operacija atliekama laparoskopiniu būdu. Kai jau atsiranda išvaržų, gydymas ir gijimas yra sudėtingesnis, todėl pacientėms rekomenduojama „sukabinti“ ilguosius pilvo raumenis ir taip užkirsti kelią išvaržoms ir kitoms komplikacijoms.

Pilvo plastikos operacijos detalės:

• Pilvo plastikos operacija atliekama pritaikius bendrąją nejautrą.
• Riebalų nusiurbimo būdu sumažinamas pilvo srities poodinio riebalinio audinio kiekis, pašalinamas odos perteklius, sutvirtinami pilvo sienos raumenys.
• Jei problema yra tik prasiskyrę pilvo raumenys, pilvo odos pertekliaus nėra, o odos elastingumas išlikęs, galima atlikti dalies pilvo sienos plastiką.
• Nors pilvo plastikos operacija dažnai derinama su riebalų nusiurbimu iš pilvo ir juosmens srities, šios procedūros yra skirtingos.
• Procedūra neįmanoma, jei nėra odos pertekliaus arba jei yra per didelis nutukimas. Idealiu atveju raginame pacientes prieš operaciją numesti antsvorį. Tačiau atliekame ir kombinuotas operacijas - galime pašalinti susikaupusius riebalus nuo šonų, taip pat virš bambos. Drastiško riebalų nusiurbimo, ypač priekinėje pilvo sienos pusėje, neatliekame, kad nebūtų sutrikdyta odos kraujotaka.
• Operacijos metu pašalinamas odos perteklius iš pilvo srities, daugiausia iš apatinės jo dalies.
• Moters kūnui atsigauti po nėštumo ir gimdymo įprastai reikia ne mažiau nei šešių mėnesių.
• Laparoskopinės diastazės korekcijos metu susiuvami tik išsiskyrę pilvo raumenys, odos paodės perteklius nešalinamas. Todėl paciento svoris geram rezultatui pasiekti yra svarbus.
• Atlikus operaciją, bamba nepakeičia savo pozicijos, todėl jei reikia, vėliau moteriai galima atlikti laparoskopines operacijas.

Atsigavimas po operacijos:

• Gijimo laikotarpis užtrunka apie porą mėnesių, nes tiek laiko po operacijos reikia nešioti kompresinius drabužius, prispaudžiančius pilvą.
• Pirmosiomis dienomis dėl susiūtų raumenų būna tempimo pojūtis pilve, tačiau ilgainiui jis praeina.
• Mėnesį moteris turi dėvėti specialų korsetą. Praėjus kelioms savaitėms, pacientės paprastai grįžta prie savo įprasto gyvenimo ritmo, tik dėvi elastinę kompresinę juostą ar korsetą (apie 4 savaites po operacijos).
• Apie 6-8 savaites vengti intensyvaus fizinio krūvio ir svorio, didesnio nei 5 kg, kilnojimo. Aktyviau sportuoti rekomenduojame, tik praėjus 6 savaitėms po operacijos.
• Taip pat beveik metus patariama nerodyti rando saulėje, kad jis, kiek įmanoma, išbaltų. Po pusės metų randai praktiškai nebematomi. Pooperacinis randas formuojasi nuo 6 iki 12 mėn., lieka kūno spalvos pjūvio linija aplink bambą bei pilvo apačioje bikini srityje.
• Medicinos diagnostikos ir gydymo centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja G. Stundžaitė-Baršauskienė atkreipia dėmesį, kad kadangi nuo diastazės kenčia paprastai neseniai vaikų susilaukusios moterys, gydymą planuojame, kai pasibaigia žindymo periodas, kad operacijos metu naudojami vaistai nebūtų perduodami kūdikiui su mamos pienu.

Bendri patarimai ir atsistatymo laikas

Moterų kūnui atsigauti po nėštumo ir gimdymo įprastai reikia ne mažiau nei šešių mėnesių. Po gimdymo tik dalis gamtos išrinktųjų greitai vėl džiaugiasi plokščiais pilvais. Po gimdymo praėjus mėnesiui, pradėjus daryti pratimus pilvo presui, tebedaroma iki šiol. Įrodyta, kad pilvo siena efektyviausiai susitraukinėja per pirmas 6-8 savaites po gimdymo. Jei šį fiziologinį atsistatymą moteris skatins kineziterapinėmis priemonėmis (mankšta, korsetais, masažais), rezultatai bus daug geresni. Gera žinia ta, senaties termino mažinti pilvukui nėra.

Kūnas pradeda keistis nuo pirmos nėštumo dienos, nors moteris to dar ilgai nejaučia. Net 40 savaičių tempiasi pilvo siena, ypač - skersinis ir tiesusis pilvo raumenys. Jei pilvas turėtų taip išsitempti per kelias dienas, raumenys suplyštų. Visada rekomenduojama praktikuoti aktyvų gyvenimo būdą, žinoma, kiek leidžia laikas auginant vaikelį. Svarbu prisiminti, kad po nėštumo ir gimdymo dėl hormonų moters kūnas smarkiai keičiasi. Pagimdžius vaikelį moters pilvas nuosekliai mažėja. Tai, be abejo, priklauso ir nuo moters gyvenimo būdo bei mitybos, tačiau daug įtakos turi genetika - odos elastingumas. Žindant kūdikį, moters pertekliniai kilogramai irgi gali „tirpti“.

Kai ką dėl savo kūno galima padaryti dar prieš nėštumą. Jei iki pastojimo bent 1-2 metus sportuosite, aktyviai stiprinsite pilvo presą, tikėtina, kad tiesieji pilvo raumenys per nėštumą neišsiskirs. Manoma, kad kuo vėlesnis nėštumas, tuo sunkiau po gimdymo susitrauks pilvas, bet tai kalbama tik apie gimdyves per 38-40 metų.

Papildomi patarimai pilvo odos būklei gerinti

Strijos ir odos perteklius

Neretai nepageidaujamas pilvas išryškėja po gimdymo - jei vaisius buvo didelis, net ir vienas nėštumas gali lemti tiesiųjų pilvo raumenų prasiskyrimą, dėl ko pilvas pasidaro suglebęs, atsiranda odos perteklius pilvo apačioje. Pilvo plastikos operacija taikoma pacientėms, nėštumo metu priaugusioms ar neseniai atsikračiusioms daug svorio ir likus kabančiai odai, turint strijų tarp bambos ir gaktos, suglebusią pilvo odą ar po nėštumo prarastą pilvo formą. Nors viso nėštumo metu tepami aliejais, atsirado daug stambių strijų aplink bambą. Apie strijas galioja taisyklė, kad jos laikui bėgant išblanks ir nebus tokios matomos kaip iš pradžių. Svarbu atsiminti, kad strijos yra priminimas, kokį didelį ir svarbų darbą atliko jūsų kūnas.

Celiulitas ir odos stangrinimas

Dietos ir didelis fizinis krūvis celiulito nesumažins, nes celiulitas nėra paprasti riebalai ar skysčių sankaupos riebaliniame sluoksnyje, kurių galima atsikratyti staiga sumažinus kūno svorį. Probleminių vietų kraujotaką pagerina vaikščiojimas gryname ore, bėgiojimas, plaukiojimas, aerobika, joga ir kt. Labai svarbu, kad fizinė veikla teiktų malonumą: tuomet pavyks ją tęsti ilgesnį laiką.

Be sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo, labai svarbus ir anticeliulitinis masažas, kurio metu išjudinami raumenys ir audiniai bei paspartinama medžiagų apykaita. Celiulito pažeistose zonose rekomenduojama atlikti odos nušveitimą (tinka ir cukrus, druska ar kavos tirščiai) ir, nusiplovus po dušu, šias vietas ištepti anticeliulitiniu kremu, odą masažuojant apie 10 minučių. Veninę ir limfos cirkuliaciją puikiai suaktyvina limfodrenažas, veikiantis kaip kompresinė terapija. Namų sąlygomis atliekamą masažą kaitaliojant su limfodrenažo procedūromis, realu pasiekti itin efektyvių rezultatų. Tokios procedūros metu suslėgto oro spaudimas tolygiai pasiskirsto „kojinėse“, atlikdamas ritmiškus judesius. Slėgio stiprumas reguliuojamas individualiai, priklausomai nuo celiulito pažangos. Limfodrenažinis masažas iš organizmo šalina šlakus, toksinus, audiniuose susikaupusius skysčius, gerina ląstelių medžiagų apykaitą, mažina riebalų sankaupas. Tik nuolatinė kova su celiulitu bus veiksminga. Tačiau dažnai dėl įtemptos dienotvarkės ne visada galime spėti suderinti sportą bei masažą. Pagrindinis šių gaminių bruožas yra „kvėpuojantis“ elastinis korėtas audinys, kuris nuolatos masažuoja ir minkština odą, stimuliuoja poodinę cirkuliaciją. Tokiu būdu pagerinama kraujotaka, šalinami toksinai, mažėja riebalinės sankaupos.

Lankas liemeniui (Hula hoop)

Rinkoje yra įvairių lankų liemeniui. Lankai būna pagaminti iš medžio, plastmasės, turi įvairių priedų: aliuminio lydinio lankuose būna smėlio, taip pat yra lankų su masažinėmis pagalvėlėmis, įvairiais magnetais. Plastikiniai lankai gali būti sumažinami, reguliuojamas lanko spindulys, lankas gali būti ardomas, jį galima nesunkiai sutalpinti į mažą krepšelį. Tiek medinis, tiek aliuminio lydinio lankai tos funkcijos neturi. Skirtumas tarp šiuolaikinių lankų ir klasikinių yra tik vienas - šiuolaikiniai lankai platesni, turi paslankias masažuojamąsias pagalvėles, kurių plotas didesnis, todėl apimamas platesnis audinių plotas, pagalvėlės masažuoja juosmenį ir klubus. Kuo lankas sunkesnis, tuo didesnė jo spaudžiamoji jėga, trintis ir spaudimas į pilvą ir nugarą.

Jeigu nėra problemų dėl vidaus organų, tuomet galima pradėti sukti nuo 3 min. Vėliau didinti iki 5 min., ir taip toliau. Jei būklė leidžia, lanką galima sukti iki lengvo nuovargio. Gydytojai nerekomenduoja prakaituoti, kad nesumažėtų pieno. Sukant lanką, dirba klubai ir liemuo. Pagrindinis krūvis tenka klubams, nors liemuo labiau jaučiamas, taip nutinka dėl sąlyčio su lanku taškų. Kadangi sukant lanką labiau dirba klubai, tad keli papildomi pratimai pilvo sričiai ir nugarai tikrai nepakenktų, net būtų rekomenduotina. Vien sukant lanką liemuo lieknės labai mažai ir tai užtruks gana ilgai. Didžiausias efektas laukia tų moterų, kurių poodinis riebalų sluoksnis nedidelis.

tags: #pilvas #po #antro #gimdymo

• išsami lietuviškos kulinarijos istorija
• Kaip išvengti netaisyklingos laikysenos
• Komitetas dėl akademinių studijų programų
• Pokyčiai, požymiai ir priežiūra per du nėštumo mėnesius
• aktorės Baby Swabery biografija