Vasario 16-oji - Lietuvos valstybės atkūrimo diena - tai išskirtinė data mūsų šalies istorijoje, simbolizuojanti laisvės ir nepriklausomybės siekius. Ši diena primena mūsų stiprybę, jungia dabartį su praeitimi ir yra neatsiejama nuo pagarbos savo tautos istorijai. Prieš daugiau nei šimtą metų buvo atkurta Lietuvos valstybė, ir šiandien galime džiaugtis bei didžiuotis turėdami savo šalį.
Darželiuose minimos svarbios Lietuvos datos, skatinant mažuosius domėtis šalies istorija, gerbti valstybės simbolius ir didžiuotis savo tautiškumu. Šiam tikslui puikiai pasitarnauja įvairūs renginiai, tarp jų ir piešinių konkursai bei parodos, skirtos Vasario 16-ajai paminėti.
Vaikų piešinių konkursai ir parodos yra puikus būdas ugdyti mažųjų pilietiškumą ir tautinę savimonę. Šie renginiai leidžia vaikams išreikšti savo meilę Tėvynei per kūrybą, susipažinti su Lietuvos istorija ir simboliais.
Pavyzdžiui, Skaidiškių mokykla-darželis, dalyvaudama Vilniaus rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų projekte „Aš pažįstu savo kraštą“, surengė vaikų piešinių parodą „Piešiu Lietuvą“. Visų grupių vaikai piešė savo Tėvynę taip, kaip ją mato ir supranta. Vėliau, minint Lietuvos šimtmetį, toje pačioje įstaigoje eksponuota vaikų meninės kūrybos darbelių paroda „Lietuva pro langą“. Šių parodų tikslas - skatinti vaikus domėtis Lietuvos istorija, gerbti valstybės simbolius ir didžiuotis savo tauta.
Kitoje įstaigoje, Kauno lopšelyje-darželyje „Rokutis“, įgyvendinamas kūrybinis projektas „Piešiu tau, Lietuva!“, skirtas Vasario 16-ajai ir kitoms svarbioms dienoms paminėti. Vaikai supažindinami su Tėvynės sąvoka, šalies istorija, žodžio „laisvė“ prasme ir valstybės simboliais. Viena iš veiklų - piešimas ant sniego tautiška tematika, o priešmokyklinio amžiaus vaikai piešiniuose išreiškia meilę Lietuvai. Šie piešiniai atskleidžia vaikų jautrumą, meilę savo aplinkai ir artimą emocinį ryšį su šalimi.
Kauno lopšelis-darželis „Girstutis“ taip pat organizavo kelias dienas trukusį projektą, skirtą Vasario 16-osios šventei. Vaikai dalyvavo patirtinėse veiklose, tokiose kaip improvizuotos Lietuvos kepyklėlės kūrimas, kur jie gamino trispalvius kepinius iš namų gamybos plastilino masės. Taip pat buvo įrengta sensorinė erdvė su trispalviais makaronais, kur vaikai eksperimentavo ir kūrė įvairius žaidimus. Šventės pabaigoje vaikai puošėsi trispalvėmis spalvomis, giedojo Lietuvos himną ir kūrė bendrą Lietuvos žemėlapį.

Vaiko suvokimo lygis ankstyvajame amžiuje yra konkretus - jis supranta tai, ką mato ir apčiuopia. Todėl tokios sąvokos kaip meilė tėvynei ar pasididžiavimas jam sunkiai suvokiamos. Vystantis kalbai ir kaupiantis patirčiai, vaiko supratimo lygis keičiasi, tačiau suaugusiųjų pareiga yra paaiškinti ir padėti atrasti įvairių dalykų, įvykių prasmes bei priežasties-pasekmės ryšius.
Pilietiškumo jausmą svarbu kurti per geras emocijas. Vaikai geriausiai atsimena ir supranta dalykus per stiprias emocijas. Todėl norint ugdyti vaikus gerais piliečiais, svarbu suteikti jiems smagią pilietiškumo patirtį. Įvairios šventės ir minėjimai yra puiki proga sukurti tokių patirčių. Istorines detales ir sudėtingą istorijos pusę vaikas vėliau, mokykloje, pradės suvokti, o ankstyvajame amžiuje pilietiškumo ugdymo pagrindas turėtų būti malonios emocijos.
Džiugias emocijas galima kurti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, švenčių proga kepti trijų spalvų blynus, pūsti geltonos, žalios ir raudonos spalvų balionus, kartu dainuoti. Tokie ritualai sukuria geras asociacijas, susietas su Lietuvai svarbiais akcentais.
Daina yra tiesiausias kelias šventinei nuotaikai pajusti. Todėl bendras himno giedojimas yra svarbi tradicija norint pajusti šventinę dvasią ir pasididžiavimo jausmą. Bendrumo jausmą taip pat padeda kurti bendrų projektų vystymas ir tam tikrų problemų sprendimas.
Svarbiausią vaidmenį ugdant pilietiškumą ankstyvajame amžiuje turi tėvai - jų auklėjimas ir rodomas pavyzdys. Tačiau ir ugdymo įstaiga vaidina svarbų vaidmenį. Vaikas plečia savo aplinkos pažinimą - kokioje šalyje, kokiame pasaulyje gyvena. Naratyvinių žaidimų metu galima žaisti keliones po pasaulį, bet visuomet grįžti į gimtinę, žinoti, iš kur esame kilę.
Ugdymo procesas darželyje dažnai paremtas naratyvinio žaidimo metodu, skatinant vaikus laisvai fantazuoti ir ieškoti įdomių siužetų. Vaikai noriai įsitraukia į švenčių metu organizuojamas veiklas, tokias kaip vėliavos kėlimo ceremonija ar himno giedojimas. Svarbu rasti jiems patrauklų ir suprantamą temos pateikimo būdą.
Atliekant įvairias užduotis, pavyzdžiui, piešiant Lietuvos vėliavą ar statant pilį iš kaladėlių, svarbu jas sujungti tarpusavyje, kad vaikas lengviau suvoktų prasmę. Pavyzdžiui, kalbant apie Vasario 16-ąją, galima skaityti vaikams skirtą knygą apie Joną Basanavičių, o vėliau žaidimo metu jį sutikti keliaujant po Lietuvą. Taip panaudojamos detalės ir herojai, kurie padeda vaikui suprasti, kodėl tam tikri įvykiai ir dienos yra ypatingos Lietuvai.
Svarbu pasakoti vaikui apie šeimos ir šalies istoriją, dainuoti dainas, minėti ir kurti šventę patiems.
Vasario 16-osios rytas darželyje dažnai prasideda iškilmingai. Vaikučiai, mokytojai ir darbuotojai pasipuošia ir susirenka į salę paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Renginio pradžioje dažnai giedamas Lietuvos himnas.
Šventės nuotaiką stiprina dainelės apie Lietuvą, kurias vaikai atlieka su entuziazmu. Direktorė pasveikina bendruomenę su svarbia švente, padėkoja mokytojams už kūrybiškumą ir vaikams - už nuoširdumą. Pabrėžiama, kad tokios šventės ugdo pagarbą šaliai ir stiprina bendruomeniškumą.
Po dainelių kiekviena grupė gali pristatyti savo kūrybišką indėlį - parodos palangę, kurioje atsispindi vaikų ir tėvelių sukurti darbai su tautiniais motyvais ir meile Lietuvai. Minėjimą gali vainikuoti dramos būrelio spektaklis ar kitas kūrybinis grupės pasirodymas.
Renginio pabaigoje visi dalyviai jaučiasi pakylėti - pripildyti šypsenų, gerų emocijų ir pasididžiavimo savo darželiu bei Lietuva.
Įstaigoje gali vykti įvairios ugdomosios veiklos, kurių metu vaikai piešia piešinius su Lietuvos valstybės simboliais, gamina įvairius darbelius. Pavyzdžiui, vieni vaikai kuria širdelių, kiti - paukštelių dekoracijas. Mažiausieji gali statyti pilis ir bokštus iš kaladėlių.
Mokytojai suprantamais būdais ir patraukliomis priemonėmis pasakoja vaikams apie svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius, asmenybes, primena Lietuvos valstybės simbolius. Dainelės taip pat gali būti skirtos šiai prasmingai šventei.
Galima organizuoti piešinių konkursus, kuriuose vaikai išreiškia savo meilę Lietuvai. Piešiniai, kupini šilto emocinio ryšio ir susitapatinimo su šalimi, tampa gražiu liudijimu.
Viena iš netradicinių veiklų - piešimas ant sniego tautiška tematika.
Kai kuriuose darželiuose rengiami projektai, kurių metu vaikai kartu su tėveliais kuria atvirukus Lietuvai, gamina lietuviškas vėliavėles. Vėliau visa bendruomenė smagiai švenčia Lietuvos gimtadienį: gieda Lietuvos himną, stebi mokytojų teatralizuotus pasirodymus.
Šventės kulminacija gali būti lauke, kur laukia butaforinis Lietuvos gimtadienio tortas su fejerverkais. Visi kartu šoka bendrus šokius, dainuoja dainas, deklamuoja eiles, skirtas Lietuvai.
Kai kuriose įstaigose siekiama, kad šventė vyktų kelias dienas, leidžiant vaikams patirti Vasario 16-ąją per žaidimą ir laisvą veiklą. Tam ruošiama ugdomoji aplinka, įtraukiant visą bendruomenę - nuo tėvelių iki įstaigos darbuotojų.
Vaikų patirtinės veiklos gali apimti improvizuotos Lietuvos kepyklėlės kūrimą, kur jie gamina trispalvius kepinius, arba sensorines erdves su trispalviais makaronais, žaidžiant ir eksperimentuojant.
Šventės metu galima puošti vieni kitų veidus ir rūbus trispalvėmis spalvomis, kartu giedoti Lietuvos himną ir kurti bendrą Lietuvos žemėlapį, kuriame atsispindi didžiausi Lietuvos miestai. Vaikai dalijasi žiniomis apie miestus, taip gilindami savo žinias apie šalį.
Svarbu palaikyti antrinių žaliavų panaudojimo idėją įvairiems vaikų žaidimams.
Galima pasigrožėti vaikų ir mokytojų kūrybiškumu, išradingumu ir meniniais gebėjimais.
Lietuvoje vyksta įvairūs vaikų piešinių konkursai, skirti svarbioms valstybinėms šventėms, tokioms kaip Vasario 16-oji. Šie konkursai skatina vaikų kūrybiškumą, pilietiškumą ir meilę Tėvynei.
Pavyzdžiui, Kauno lopšelyje-darželyje „Rokutis“ įgyvendinamas kūrybinis projektas „Piešiu tau, Lietuva!“, kurio metu vaikai piešia tautiška tematika. Kitoje įstaigoje, minint Valstybės atkūrimo 103-ąsias metines, surengta virtuali piešinių paroda, skirta Valstybės atkūrimo dienai paminėti.
Dažnai konkursų taisyklės, sąlygos, dalyviai ir prizai yra skelbiami atskiruose dokumentuose ar nuostatuose. Svarbu atkreipti dėmesį į nustatytus dalyvių amžiaus apribojimus, darbų formatą, pateikimo terminus ir vertinimo kriterijus.
Konkursams skirtos užduotys ir diplomai dažnai yra apipavidalinami tematiškai, pavyzdžiui, naudojant simbolius, susijusius su Lietuva.
