Suprantame, kad pora, patyrusi persileidimą, jaučia nerimą ir turi daug klausimų, kodėl būtent jiems tai atsitiko. Persileidimas yra ir fizinis, ir emocinis išgyvenimas. Nėra vieno teisingo būdo, kaip jį išgyventi, ir daugelis moterų apie jį nutyli, todėl jaučiasi vienišos ir izoliuotos.
Persileidimas - savaiminė gimdoje nešiojamo pilnai neišsivysčiusio vaisiaus (gemalo) mirtis. Dar vadinamas „savaiminiu abortu“. Abortas, arba persileidimas, - tai nėštumo nutrūkimas iki 22 savaitės, kai vaisius sveria <500g. Visi nutrūkę nėštumai iki 22 savaitės yra laikomi persileidimais. Persileidimas, įvykęs per pirmas 12 savaičių, vadinamas ankstyvuoju, o po 12 savaičių - vėlyvuoju. Pas sveikas moteris jis pasitaiko retai.
Persileidimas gali įvykti ir pirmosiomis nėštumo dienomis ar savaitėmis, moteriai net nepastebint ir nežinant apie tai, kad ji buvo pastojusi. Beveik 50% visų nėštumų gali baigtis persileidimu. Dažnai moterys nežino, kad yra nėščios, arba tai įvyksta prieš menstruacijų nebuvimą. Tačiau beveik 15-25 % žinomų nėštumų gali sukelti persileidimą, o daugiau nei 80 % nėštumų baigiasi per pirmuosius tris nėštumo mėnesius.
Tai iš dalies yra susiję su pastojančios moters amžiumi:
Persileidimas gali įvykti dėl įvairių priežasčių, kartais net tiksliai ir nenustatomų. Dauguma persileidimų įvyksta dėl nėštumo problemų. Jų negalima užkirsti kelio. Dėl persileidimo žūsta vaisius, nes jis dar visiškai nesubrendęs ir nepajėgus gyventi ne gimdoje.

Dažnai savo praktikoje susiduriate su mitais. Kol kas nėra mokslinių įrodymų, kad seksualinis aktyvumas, mankšta, stresas arba ilgalaikis kontraceptinių tablečių vartojimas yra persileidimo priežastys. Labai svarbu nekaltinti savęs dėl persileidimo.
Persileidimas gali pasireikšti skirtingomis formomis ir stadijomis.
| Persileidimo tipas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Ankstyvas persileidimas | Įvyksta iki 12 nėštumo savaitės. Būtent tokiu metu persileidimas įvyksta dažniausiai. |
| Vėlyvas persileidimas | Įvyksta tarp 13 ir 22 nėštumo savaičių. Sudaro maždaug 25 proc. visų persileidimo atvejų. |
| Gresiantis persileidimas | Nėštumas nenutrūksta savaime, tačiau yra jo rizika. Būdingas nežymus kraujavimas, kurį lydi pilvo skausmai. Gimdos kaklelis nėra išsiplėtęs. |
| Prasidedantis persileidimas | Jei gydymas įtarus gresiantį persileidimą yra neefektyvus, išsaugoti vaisių tampa nebeįmanoma. Simptomai - stiprūs skausmai, pilvo spazmai ir itin gausus kraujavimas. |
| Neišvengiamas persileidimas | Pastebimas kraujavimas ir mėšlungis, plečiasi gimdos kaklelis. |
| Nesivystantis nėštumas | Nėštumas nenutrūksta savaime, net jei nustatoma, kad vaisius yra žuvęs ar nustojo vystytis. |
| Dalinis persileidimas | Vaisius pasišalina iš moters organizmo tik su dalimi placentos. Reikalingas tolesnis medicininis įsikišimas likusiems audiniams pašalinti. |
| Visiškas persileidimas | Vaisius visiškai pasišalina iš moters organizmo. Papildomos procedūros paprastai nereikalingos. Tai gana retas reiškinys, dažnesnis vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu. |
| Pasikartojantis persileidimas (RM) | Kai moteris per pirmąjį trimestrą iš eilės patiria tris ar daugiau nėštumų nutrūkimų. |
Labai svarbu atpažinti persileidimo simptomus ir nedelsiant kreiptis į medikus.
Ankstyvo persileidimo metu, kuris įprastai įvyksta iki 12 nėštumo savaitės, moteris tuomet jaučia skausmus ir pilvo spazmus centrinėje pilvo dalyje. Kartais pasireiškia aštrus skausmas pilvo apačioje, kuris gali trukti net keliasdešimt valandų. Skausmus gali, bet nebūtinai lydi kraujavimas. Neretai gali pasireikšti nežymūs „tepimai“, kurie tęsiasi net kelias dienas. Apie prasidėjusį persileidimą gali perspėti atsiradę kraujo krešuliai.
Vėlesnio persileidimo (tarp 13 ir 22 savaičių) požymiai - kelias dienas pasirodančios rožinės ar rudos išskyros, turinčios specifinį kvapą. Nors tai nebūtinai reiškia, kad nelaimė yra neišvengiama, tačiau būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus.
Gydytojas diagnozuoja persileidimą tiksliai nustatęs nėštumo laiką, ginekologiškai ištyręs pacientę, ultragarsu įvertinęs vaisiaus būklę. Nėštumo priežiūros paslaugų teikėjas gali atlikti ultragarso testą persileidimui patvirtinti. Šiais tyrimais tikrinamas vaisiaus širdies plakimas arba trynio maišelio buvimas.
Norint patikrinti persileidimą, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą, nes jo metu matuojamas žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG), placentos sukurtas hormonas. Žemas hormonų kiekis rodo persileidimą.

Jei persileidimo metu vaisius ar gleivinė pasišalina nevisiškai, tuomet gimdos ertmės išgrandymas yra neišvengiamas. Esant nėštumui iki 12 savaičių, ir nežinant jo nutrūkimo priežasties, gydymas nenaudojamas, nes dažniausia priežastis yra chromosomų pokyčiai. Kai moteris patiria persileidimą, iš gimdos turi būti pašalintas visas vaisiaus audinys.
Nėštumo nutraukimas gali sukelti komplikacijas, tačiau priklausomai nuo to, kokiu būdu jis buvo atliktas. Daugiausiai komplikacijų įvyksta po chirurginės intervencijos. Viena iš dažniausių komplikacijų - gausus kraujavimas. Kaip ir po kiekvienos chirurginės intervencijos gali išsivystyti infekcija. Labai reta, tačiau skausminga komplikacija - gimdos ertmėje susidariusios sąaugos.
Persileidimas yra ir fizinis, ir emocinis išgyvenimas. Moteris gali pastebėti, kad su krauju pasišalina krešuliai, audiniai ar embrionas. Tai gali šokiruoti ir trikdyti.
Po abrazijos paprastai užtrunka 1-2 dienas, iki moteris gali grįžti į įprastą gyvenimą. Pirmąją parą gali jaustis skausmingi gimdos spazmai. Lengvesni spazmai ir kraujingos išskyros gali tęstis apie dvi savaites. Moterys skundžiasi, kad po abrazijos jaučiasi lyg sirgtų šlapimo pūslės uždegimu, be to - pučia pilvą. Daugeliu atveju viskas į vėžes sugrįžta iki naujo mėnesinių ciklo. Tačiau kartais jis gali vėluoti, prasidėti anksčiau arba skirtis kraujo kiekis.
Emociškai moterys skirtingai reaguoja į persileidimą. Vienoms tai mažareikšmis nutikimas, kitoms - tarsi žemė slysta iš po kojų. Labai svarbu pabrėžti, kad nėra vieno teisingo būdo, kaip išgyventi persileidimą. Poilsis šiuo laikotarpiu gali sudaryti sąlygas liūdesiui ar savigraužai, todėl naudinga užsiimti įprasta veikla, dirbti, palaikyti fizinį aktyvumą. Daugelis moterų apie jį nutyli, todėl jaučiasi vienišos ir izoliuotos.
Svarbu planuoti nėštumą, laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti ligas. Jei žmogus serga liga, jos gydymas gali padidinti sėkmingo nėštumo tikimybę.
Vienas ar du iš eilės įvykę persileidimai yra vadinami atsitiktinumu, todėl detalesnio ištyrimo mes nerekomenduojame. Tačiau jei iš eilės įvyksta trys persileidimai, ar nesivysto nėštumai, tuomet porai rekomenduojame apsilankyti pas specialistą ir atlikti visus reikiamus tyrimus. Pakartotinių persileidimų priežastys skiriasi, dažniausiai juos nulemia keli veiksniai, pavyzdžiui, genetika, ginekologinė ir akušerinė būklė, mityba, gyvenimo būdas ir daugelis kitų. Nustačius priežastis, kodėl kartojasi persileidimai, neretai poroms galime padėti susilaukti sveikų ir išnešiotų naujagimių.
Jei moteris persileidžia kartą, nuo to nepadidėja tikimybė, kad ji persileis pastojusi vėl. Po patirto persileidimo organizmas būna nusilpęs, ypač tai aktualu, jei vėl planuojamas nėštumas. Planuojančios pastojimą po persileidimo moterys turėtų pasitarti su gydytoju. Daugeliu atveju mėginti pastoti galima kito ciklo metu. Kai kurie specialistai rekomenduoja pralaukti bent vieną ciklą, kad vėliau galėtų tiksliau apskaičiuoti nėštumo trukmę. Tačiau viskas priklauso nuo konkrečios situacijos ir kartais palaukti rekomenduojama ilgiau. Po savaiminio persileidimo pastoti rekomenduojama pralaukus bent vieną mėnesinių ciklą.

Nepriklausomai nuo nėštumo laikotarpio, net jei neprasideda stipresni skausmai, o tik pasirodo mažos kraujo dėmės ar „tepimai“, reikėtų nedelsiant kreiptis į ginekologą. Ne visi persileidimai turi tokią pačią eigą ir simptomus, todėl specialisto apžiūra yra būtina. Pajutus šiuos simptomus būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Kviečiame visas moteris, kurios nori pasikonsultuoti dėl įvykusio persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizikos, užsiregistruoti konsultacijai pas Kauno klinikų gydytojus akušerius ginekologus.
tags: #persileidimo #metu #kas #vyksta #video