Mityba vaikystėje yra neatsiejama sveiko augimo ir vystymosi dalis. Teisingai subalansuotas maistas vaikams ne tik aprūpina mažuosius reikalingomis maistinėmis medžiagomis, bet ir skatina sveikus mitybos įpročius, kurie gali trukti visą gyvenimą.
Nepaisant žindymo naudos, sparčiai augančiam kūdikiui prireikia daugiau maistinių medžiagų, negu jam suteikia mamos pienas. Taigi, tokio amžiaus kūdikio racioną turime papildyti maisto medžiagomis, kurių reikia normaliam jo vystymuisi. Tačiau tai turėtų būti lengvai virškinami ir saugūs kūdikiui maisto produktai.
Laikotarpis, kai kūdikį reikia pradėti primaitinti, labai svarbus jo vystymuisi. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikį iki 6 mėnesių tik žindyti, o pagal Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos (ESPGHAN) rekomendacijas kūdikį primaitinti reikia pradėti 17-26 savaitę. Kai primaitinti pradedama anksčiau arba vėliau, tai gali neigiamai veikti vaiko sveikatos būklę. Pernelyg ankstyvu primaitinimu laikomas primaitinimas, kai kūdikiui dar nėra keturių mėnesių.
Svarbu palaipsniui įvairinti vaiko mitybą, atsižvelgiant į jo individualius poreikius ir reakcijas į naujus maisto produktus. Kiekvienas vaikas vystosi individualiai, bet tam tikri požymiai padeda suprasti tėvams, kad mažylis jau pasirengęs paragauti naujų produktų. Jei kūdikis užtikrintai laiko galvą ir gali sėdėti prilaikomas, pastebėjote, kad jis nepasisotina pavalgęs mamos pieno, moka nuryti maistą ir išstumti iš burnos (jeigu jo per daug ar neskanu), nori valgyti kitokį maistą, pats laikas pradėti primaitinimą. Daugumai vaikų šie pokyčiai įvyksta penktą gyvenimo mėnesį. 4-5 mėnesių kūdikio svoris jau būna padvigubėjęs, penktą mėnesį daugeliui išdygsta pirmieji dantys. Anksčiau nei nuo 4 mėnesių papildomo maisto duoti nedera, nes kūdikis dar nesugebės jo nuryti ir suvirškinti.
Pradėti primaitinti galima nuo bet kokio maisto, kurį valgo šeima, tinkamai jį paruošus ir pasmulkinus, kad kūdikis galėtų jį valgyti pagal savo sugebėjimus. Greičiausiai 6 mėnesių kūdikis dar nesugebės sukramtyti ir suvalgyti mėsos, nes neturi krūminių dantų, todėl mėsą reikės susmulkinti smulkintuvu, o rūkyti, sūdyti produktai taip pat nėra pats sveikiausias pasirinkimas.
Paprastai rekomenduojama pradėti nuo grūdų ar daržovių. Tėvai ir pediatras turėtų nuspręsti, kuris pasirinkimas yra geriausias vaikui. Jeigu kūdikis priauga mažai svorio, vertėtų pradėti nuo grūdų košių. Daržovės yra geras pirmasis pasirinkimas kūdikiams, kurių svoris auga normaliai. Pirmoji produktų grupė, kurie rekomenduojami pradedant primaitinti sveikus kūdikius tuo atveju, jeigu vystymasis vyksta ir svoris didėja optimaliai, yra daržovės: moliūgai, brokoliai, žiediniai kopūstai, bulvės. Kiekvienai daržovei reikia skirti nuo trijų iki penkių dienų, kad būtų galima tiksliai įvertinti kūdikio reakciją į naują produktą.
Pirmasis maistas gali būti ir mėsa, jeigu vaikui vystosi mažakraujystė. Iš pradžių mėsą galima sumalti ar sutrinti. Nuo 6 mėnesių kūdikiui jau reikia duoti mėsos - tinka, pavyzdžiui, jautiena, triušiena, kalakutiena. Mėsa verdama ir pradedama duoti nuo nedidelių kiekių. Nuo 6 mėn., jei kūdikis jau gauna vaisių, daržovių ir produktų iš grūdų, rekomenduojama po truputį pridėti riebalinių medžiagų, pavyzdžiui, įlašinti kelis lašus alyvuogių aliejaus į daržovių tyrę. Po košių iš grūdų galima pradėti duoti mėsos. Pirmus kartus primaitinant mėsa, labiausiai tiktų veršiena, triušiena ar kalakutiena. Žinoma, vėliau mažylis po truputį galės pradėti valgyti ir vištieną, jautieną bei kiaulieną. Nuo 8 mėn. galima pasiūlyti kiaušinio ir žuvies. Tik reikia stebėti vaiką, nes šie produktai gali sukelti alergiją. Žuvies filė (be kaulų) Kiaušinis Džiūvėsėliai Džiovintos žolelės (pvz., krapai, petražolės) Druska ir pipirai (labai mažai)Gaminimo eiga: Žuvies filė pirmiausia pavoliojame plaktame kiaušinyje, tada apvoliojame džiūvėsėliuose, sumaišytuose su džiovintomis žolelėmis, druska ir pipirais. Nuo 8-10 mėnesių amžiaus) rekomenduojama pradėti duoti žuvies, pavyzdžiui, menkės, cheko, ešerio, upėtakio, lašišos. Kiaušinio trynio rekomenduojama pradėti duoti nuo 6-7 mėn. amžiaus, pradedant jo į košę, kurios kūdikis jau yra ragavęs, tuomet kūdikis su maistu gaus riebaluose tirpių vitaminų. Pieno produktus į racioną galima įtraukti nuo 8-10 mėnesių, pradedant nuo tokių produktų kaip sviestas, kefyras, jogurtas be priedų arba varškė. Gryną karvės pieną galima mėginti duoti nuo vienerių metų amžiaus.

Daržovės yra geras pirmasis pasirinkimas kūdikiams, kurių svoris auga normaliai. Iš daržovių kūdikis gauna tokias svarbias medžiagas kaip maistinės skaidulos, mineraliniai junginiai, organinės rūgštys ir flavonoidai. Maistinės skaidulos skatina motorinę virškinamojo trakto veiklą.
Pirmaisiais gyvenimo metais dažna alergija maistui. Todėl iš pradžių svarbu rinktis daržoves, kurios mažiau alergizuoja, tai pat - neskatina dujų sankaupų. Nuo 4 mėnesių galima pradėti duoti cukinijos. Tai lengvai virškinama daržovė, turinti daug vitaminų C, B1 ir B2, kalcio, magnio, kalcio ir t.t. Cukinijos taip pat yra maistinių skaidulų šaltinis. Pirmajam papildomam maistui tinka žiediniai kopūstai, morkos, bulvės, moliūgai, avokadai, ropės ir brokoliai. Kiekviena iš šių daržovių turi unikalią sudėtį, o įvairūs produktai leidžia ne tik lavinti skonio pojūčius, bet ir suteikia gausybę maistinių medžiagų. Moliūgai ir morkos yra pagrindiniai natūralaus beta karotino šaltiniai, iš kurio susidaro vitaminas A. Moliūgų minkštimas - lengvai virškinamas maistas, tai dietinis produktas. Moliūguose yra kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, cinko, vitaminų (C, B1, B2, PP). Morkos turi vitaminų C, D, E, B, kalcio, geležies, magnio. Jose yra daug fitoncidų - aktyviųjų medžiagų, kovojančių su mikrobais.
Po vaisių galima duoti ir produktų iš grūdų. Viena iš pirmųjų, kuri rekomenduojama, yra ryžių, kukurūzų, grikių arba sorų košė. Ji yra be glitimo ir retais atvejais sukelia alergiją.
Nuo 5 mėnesių galima duoti paragauti šviežių vaisių: obuolio, kriaušės, banano, taip pat -uogų. Nulupus odelę vaisiai sutrinami arba susmulkinami. Po vaisių galima duoti ir produktų iš grūdų.
Vilma Juodkazienė, maisto ekspertė, sako, kad vienas svarbiausių ir organizmui itin reikalingų produktų - grūdinės kultūros, įsitaisiusios mitybos piramidės apačioje. Kaip teigia ekspertė, iš grūdinių kultūrų ruošti patiekalai dažnai garuoja ant kasdienio lietuvio pusryčių, pietų ar vakarienės stalo.
Anot jos, grūdinės kultūros produktai, tokie kaip duona, kruopos, makaronai yra ypatingai reikalingi sveikatai. O ir pagal Sveikatos Ministerijos rekomendacijas grūdinės kilmės maistą reikėtų vartoti bent kelis kartus per dieną. Kaip teigia ekspertė, tam, kad organizmą aprūpintumėte reikiamomis medžiagomis reikėtų rinktis viso grūdo produktus. Mat juose yra daugiau skaidulinių medžiagų, mineralų bei vitaminų.
Dietistė Živilė Dumbraitė pranešime žiniasklaidai teigia, kad tinkamai parinktus grūdinius produktus kiekvienas turėtume įtraukti į savo racioną, ir dalijasi patarimais, kaip tinkamai juos vartoti ir išsirinkti parduotuvių lentynose. Vienas svarbiausių produktų Dietistė teigia, kad grūdiniai produktai sveikos mitybos piramidėje priskiriami prie svarbiausių maisto produktų ir kartu su daržovėmis ir vaisiais turėtų sudaryti maisto raciono pagrindą.„Dažnas stengiasi įprasti suvartoti rekomenduojamą vaisių ir daržovių kiekį per dieną, tačiau grūdinius produktus neretai pamirštame. Vis dėlto jų apleisti nevertėtų, nes tinkamai parinkti šie produktai gali būti itin naudingi organizmui. Grūdinės kultūros turi įvairių sveikatai vertingų elementų - baltymų, nervų sistemai ypač svarbių B grupės vitaminų - B1, B2, PP bei virškinimo sistemos veiklą gerinančių skaidulų. Mūsų parduotuvėse galime rasti gausų grūdinių produktų asortimentą, nes tai ne tik kruopos, bet ir kiti grūdai, miltai, taip pat makaronai, duona ir jos gaminiai, pyragai ir kiti miltiniai kepiniai“, - teigia Ž. Dumbraitė.
Pasak dietistės Ž. Dumbraitės, grūdiniai produktai mūsų organizmą veikia dvejopai - suteikia ir energijos, ir sotumo jausmą.„Grūdiniai produktai, lyginant su kitais maisto produktais, pasižymi didesniu kalorijų skaičiumi, o tai reiškia, kad jie aprūpina mūsų organizmą energija. Jie taip pat yra krakmolingesni, tad dėl krakmolo ir kruopose esančių skaidulų, atsiranda sotumo jausmas. Suvalgę kruopų su šiek tiek riebalų sotūs galime jaustis 2-4 valandas“, - pasakoja dietistė.
Mitybos specialistė atkreipia dėmesį, kad labai svarbu atsirinkti tinkamus grūdinius produktus.„Pirmenybę rekomenduoju teikti neperdirbtiems, t. y. nerafinuotiems ir nešlifuotiems, grūdiniams produktams, kitaip žinomiems kaip viso grūdo. Jie turi daugiau skaidulų, užtikrina sotumo jausmą, lėtesnį energijos įsisavinimą ir sklandesnę žarnyno veiklą. Tuo tarpu perdirbti grūdiniai produktai pasižymi panašiu kalorijų kiekiu, tačiau mažesne maistine verte. Be to, iš jų energija pasisavinama greičiau, tad ir sotumo jausmas neužsilaiko“, - teigia ji.
Ž. Dumbraitė priduria, kad vieni vertingiausių grūdų žmogaus organizmui - avižos ir grikiai. Avižose gausu baltymų bei atminčiai, regėjimui ir koordinacijai reikalingo vitamino B1. Jo taip pat yra daug grikiuose, tačiau pastarieji dar išsiskiria itin dideliu kiekiu albumino - vieno svarbiausių baltymų.
Besirenkantiems duonos produktus, mitybos specialistė rekomenduoja laikytis Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijų - idealiu atveju, 100 g duonos turėtų būti ne daugiau kaip 5 g cukraus ir iki 2 g druskos. Ji taip pat pataria atkreipti dėmesį ir į skaidulas - jei sudėtyje yra daugiau nei 6 g skaidulų, tokią duoną galima laikyti daug skaidulų turinčiu ir maistingu produktu.
Maitinant vaikus, svarbu ne tik įtraukti įvairius ir sveikus maisto produktus, bet ir vengti tam tikrųjų produktų, kurie gali turėti neigiamą poveikį jų sveikatai, augimui ir vystymuisi.
Štai keli patarimai, kaip tinkamai paruošti maistą kūdikiams:

