Padidėjęs trombocitų kiekis kūdikių ir vaikų kraujyje: priežastys ir ką daryti
Padidėjęs trombocitų kiekis kraujyje - danas radinys atliekant bendrą kraujo tyrimą, kuris gali kelti nerimą tėvams. Nors daugelis išsigąsta sužinoję apie nukrypimą nuo normos, iš tiesų ne visuomet tai reiškia rimtą ligą. Trombocitų kiekio padidėjimas dažnai būna trumpalaikis, susijęs su uždegimu, stresu ar atsigavimu po ligos. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti ženklas apie gilesnį organizmo sutrikimą - ypač jei vertė gerokai viršija normą arba išlieka ilgą laiką.
Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas yra trombocitai, kodėl jų gali padaugėti, kokios gali būti priežastys kūdikiams ir vaikams, kada tai pavojinga ir - svarbiausia - ką daryti toliau.
Kas yra trombocitai ir kokia jų reikšmė?
Trombocitai, dar vadinami kraujo plokštelėmis, yra mažos, be branduolio kraujo ląstelės, atsakingos už kraujo krešėjimą ir žaizdų gijimą. Jų kiekis gali padidėti (trombocitozė, trombocitemija) arba sumažėti (trombocitopenija). Pagrindinė jų užduotis - „sulipdyti“ pažeistą kraujagyslę ir sustabdyti kraujavimą. Kai susižeidžiate, trombocitai aktyvuojasi, keičia savo formą, tampa lipnūs ir suformuoja kamštį pažeidimo vietoje. Be to, trombocitai dalyvauja ir uždegiminiuose procesuose, imuniniame atsake bei audinių regeneracijoje. Trombocitai yra labai didelių kaulų čiulpų ląstelių, vadinamų megakariocitais, gabalėliai.
Sveiko suaugusio žmogaus kraujyje trombocitų norma paprastai svyruoja nuo 150 tūkst. iki 400 tūkst. (arba 450 tūkst.) trombocitų viename mikrolitre kraujo (150-450 x 10⁹/l). Gydytoja hematologė Rūta Semaškevičienė paaiškino, jog bendro kraujo tyrimo lentelėje trombocitai žymimi trumpiniu PLT (angl. platelets - trombocitai). Jų vertė nurodoma trombocitų skaičiumi viename mikrolitre kraujo, t. y. MPV (angl. Mean platelet volume) - vidutinė trombocitų apimtis. Didesni trombocitai yra jaunesni ir hemostaziškai aktyvūs. Trombocitams bręstant, jų MPV mažėja. PDW (angl. Platelet distribution width) - trombocitų pasiskirstymas pagal dydį. Jei trombocitų dydžio pasiskirstymas nevienodas, PDW didėja. Pct (angl. Platelecrit) - trombokritas - tai hematologinio analizatoriaus rodiklis, rodantis suminį trombocitų tūrį. Gydytoja hematologė pabrėžė, jog visi šie rodikliai (MPV, PDW, Pct), nesant bendro trombocitų skaičiaus (PLT) nuokrypio (sumažėjimo arba padidėjimo), klinikinės reikšmės ir praktinio panaudojimo neturi, todėl vieni nevertinami. Vertės, viršijančios 400 x 10⁹/l, laikomos trombocitoze. Reikšmingas padidėjimas (pvz., >600 x 10⁹/l) visada turėtų būti toliau tiriamas, ypač jei žmogus nejaučia jokių simptomų ir pokytis nustatomas atsitiktinai.
Padidėjęs trombocitų kiekis: Trombocitozė ir Trombocitemija
Medicininiai terminai, kuriais nusakoma, kad trombocitų yra per daug, - trombocitozė ir trombocitemija. Nors abu terminai reiškia padidėjusį trombocitų kiekį, jie apibūdina skirtingas būkles. Trombocitozė yra dažniausiai pasitaikanti forma. Tokiu atveju trombocitų kiekis padidėja kaip reakcija į kitą organizme vykstantį procesą ar ligą. Ši būklė dažnai vadinama antrine arba reaktyvia trombocitoze. Čia patys kaulų čiulpai (kur gaminamas kraujas) yra sveiki ir tiesiog vykdo „įsakymą“ gaminti daugiau ląstelių dėl išorinių dirgiklių. Trombocitemija - tai retesnė būklė, priskiriama lėtinėms mieloproliferacinėms neoplazmoms. Šiuo atveju sutrikimas slypi pačiuose kaulų čiulpuose - jie gamina per daug trombocitų be jokios išorinės priežasties. Ši būklė kartais vadinama pirmine arba esmine trombocitemija.
Reaktyvinė (antrinė) trombocitozė - dažniausios priežastys vaikams
Tai dažniausia padidėjusio trombocitų kiekio priežastis vaikams. Šiuo atveju trombocitų padidėjimas yra organizmo reakcija į kitą būklę - dažniausiai laikiną. Pati trombocitozė nėra liga, bet simptomas. Trombocitozės gydymas priklauso nuo jos priežasties - paprastai nereikia trombocitų kiekį mažinančių vaistų ar procedūrų, gydoma trombocitozę sukėlusi liga ar būklė.
Infekcijos ir uždegimai
Ūmios bakterinės ar virusinės infekcijos (pvz., plaučių uždegimas, bronchitas, šlapimo takų infekcijos) skatina organizmą gaminti daugiau trombocitų kaip imuninio atsako dalį. Kiek pasakojo gydytoja, trombocitų kiekis padidėja dėl infekcijos. Buvau sutikus savo gydytoja (dabar ji jau nebedirba), tai sakė, ką galiu pasakyti iš savo asmeninės daugmetės patirties, tai tos blogos ligos atsiranda, kai padidėja kiti rodikliai, o čia gali reikšti stipriai persirgtą injekcinę ligą. Tikimės, kad taip ir bus.
Pavyzdžiui, tėvai pasakojo, kad prieš pora savaičių vaikui užkilo temperatūra iki 39. Nuvykus į Santariškes, padarė kraujo tyrimą ir šlapimo, viskas buvo gerai, ir paleido namo. Temperatūra pasilaikė pora dienų ir nukrito. Už savaitės ir kelių dienų turėjom planinį vizitą į polikliniką, kur irgi buvo suplanuotas kraujo tyrimas. Padarius tyrimus, trombocitai buvo padidėję, visi kiti rodikliai geri. Daktarė patarė pakartoti tyrimą kitą dieną, nes gal tai laboratorijos klaida, nes prieš savaitę su trupučiu kraujas buvo geras. Pakartojus tyrimą, vistiek trombocitai buvo padidėję, nors šiek tiek mažiau nei pirmą kartą, bet vistiek per daug. Tuomet gavom siuntimą pas hematologą į Santariškes.
Geležies trūkumas (anemija)
Nors atrodo paradoksalu, trūkstant geležies, hemoglobino kiekis krenta, o trombocitų kiekis dažnai pakyla. Geležies trūkumas (anemija) yra viena dažniausių padidėjusių trombocitų priežasčių, ypač vaikams ir moterims. Gydytoja vaikų hematologė teigia, kad jau nuo 7 nėštumo mėnesio vaikutis iš mamos pasiima ir atsideda geležies atsargas, žinoma, jei mama turi pakankamai geležies. Per du mėnesius, likusius iki gimimo, vaikas sukaupia tiek geležies atsargų, kad jų paskui pakanka iki pusės metų, kol kūdikis maitinamas tik krūtimi. Deja, krūties piene geležies tėra tik pėdsakai, o mamos valgomas maistas geležies kiekiui piene įtakos neturi. Beje, kai hemoglobinas žemas, geležies atsargos organizme jau išnaudotos.
Toks geležies netekimas yra lėtas, latentinis. Taip lėtai geležies atsargų netenka ir kūdikiai, kurie nepradedami papildomai maitinti nuo 6 mėnesių (neišnešiotukams geležies atsargos baigiasi greičiau, todėl, pagal neišnešiotumo laipsnį, jie turi gauti geležies profilaktiškai). Jei vaikas maitinamas tik krūties pienu iki metų ar pusantrų, geležies stokos mažakraujystė jau užprogramuota. Tokie vaikučiai gražūs, putnūs, bet baltučiai baltučiai. Beje, vaikai, kuriems mažėja geležies atsargos, blykšta labai lėtai ir ramiai. Tėvai to nė nepastebi! Tada pasiūloma - atsistokite prieš veidrodį ir pamatysite, kokia jūsų odos spalva, o kokia vaiko. Mažakraujyste sergantys vaikai tampa labai „geri“ ir „patogūs“. Kuo sunkesnio laipsnio mažakraujystė, tuo didesnė hipoksija organizme - tuo žmogus yra pasyvesnis dėl fizinio krūvio netoleravimo. Jie neturi energijos bėgioti ir išdykauti, todėl yra ramūs, sėdi.
Kraujo tyrimų supratimas - Jumo Health
Kitos priežastys
Po didelių operacijų, sunkių traumų ar nudegimų trombocitų kiekis natūraliai padidėja. Blužnis veikia kaip kraujo filtras ir yra vieta, kurioje saugoma dalis trombocitų bei kurioje jie yra sunaikinami pasenę. Pašalinus blužnį, trombocitai nebeturi kur kauptis ir lėčiau pasišalina iš kraujotakos, todėl jų koncentracija kraujyje nuolat būna didesnė. Stiprus fizinis ar emocinis stresas taip pat gali sukelti laikiną trombocitų kiekio padidėjimą. Adrenalinas skatina blužnį išleisti daugiau trombocitų į kraujotaką.
Nors tai gąsdina labiausiai, svarbu žinoti, kad kai kurie vėžiniai susirgimai (plaučių, krūties, žarnyno, kiaušidžių vėžys ar limfoma) gali sukelti antrinę trombocitozę. Vėžinės ląstelės išskiria medžiagas, skatinančias trombocitų gamybą. Nors onkohematologinių piktybinių ligų vaikų amžiuje yra santykinai mažai (iki 100 naujų atvejų per metus), kitokių ligų yra tikrai daug - tai ir vadinama gerybine hematologija, anemija, limfocitozė, leukocitozė, eozinofilija, atipinės ląstelės. Kaip minėjo gydytoja, gėrybinės kraujo ligos yra kontroliuojamos ir pagydomos.
Pirminė (esminė) trombocitemija - reta būklė
Pirminė (esminė) trombocitemija yra reta, bet rimtesnė būklė, kai trombocitų kiekis padidėja dėl pačių kraujo ląstelių gamybos sutrikimo kaulų čiulpuose. Ji priskiriama mieloproliferacinėms ligoms, t. y. kraujodaros sistemos navikams. Šiuo atveju sutrikimas slypi pačiuose kaulų čiulpuose - jie gamina per daug trombocitų be jokios išorinės priežasties. Tai dažnai siejama su genetinėmis mutacijomis (pvz., JAK2 mutacija). Būdingi bruožai: trombocitų kiekis dažnai viršija 600-1000 x 10⁹/l; būdingas ilgas išlikimas net be kitų ligų ar infekcijų; gali pasireikšti kraujo krešulių formavimusi (trombozėmis), taip pat - kraujavimais. Diagnozei reikalingi papildomi tyrimai: kaulų čiulpų biopsija, JAK2 geno mutacijos analizė ir kt.
Simptomai ir kada reikalinga gydytojo konsultacija
Klastinga trombocitozės savybė yra ta, kad dažnai žmogus nejaučia visiškai nieko. Būklė neretai aptinkama atsitiktinai, atliekant profilaktinį kraujo tyrimą. Mano vaikams visada buvo padidėjęs kiekis, bet sakė gydytojai, kad nereišmingai. Vis dėlto, kai trombocitozė tampa reikšminga arba sukelia komplikacijas, gali pasireikšti šie požymiai: galvos skausmas, svaigimas, regėjimo sutrikimai (mirgėjimas, neryškus matymas), nuovargis, silpnumas, skausmas ar spaudimas krūtinėje, tirpimas ar skausmas galūnėse, odos paraudimas ar tinimas (ypač kojose).
Daugelis tėvų, susidūrę su padidėjusiais trombocitais vaiko kraujyje, prisiskaito apie įvairias, gąsdinančias ligas, pavyzdžiui, leukemiją. Tačiau gydytojai ramina, kad piktybinės ligos dažnai pasireiškia su kitais kraujo rodiklių pokyčiais. Jei pasireiškia tokie simptomai - būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją, ypač jei žinote, kad jūsų trombocitų kiekis padidėjęs.
Auginant sveiką vaiką, tėvams tikrai nereikia mokytis, kas yra trombocitai, limfocitai ar eritrocitai. Pakanka rutininio kraujo tyrimo, kurį skiria šeimos gydytojas. Dažniau atlikti kraujo tyrimą rekomenduočiau vaikučiams, kurie serga sunkios formos atopiniu dermatitu, alergija, kenčia nuo dažnų viduriavimų ar serga virškinimo trakto ligomis. Tokiems vaikams kraujo tyrimą reikia atlikti mažiausiai 2 kartus per metus.
Kreiptis į gydytoją reikėtų visais šiais atvejais: trombocitų kiekis viršija 450-500 x 10⁹/l be akivaizdžios priežasties; yra simptomų: kraujavimas, galvos skausmai, galūnių skausmas, regos sutrikimai; pastebite kraujo krešulių požymių - tinimas, skausmas kojose, dusulys; kartu pakitę kiti kraujo tyrimo rodikliai. Nors vienkartinis padidėjimas dar nereiškia ligos, tik gydytojas gali įvertinti, ar tai pavojinga, ar ne. Verta neuždelsti - ypač jei trombocitų kiekis aukštas ar jaučiate neaiškių simptomų.
Diagnostika
Padidėję trombocitai - tai ne diagnozė, o tik rodiklis. Norint suprasti, kodėl jų kiekis padidėjęs ir ar tai pavojinga, būtina atlikti papildomus tyrimus. Gavus atsakymą su padidėjusiu trombocitų kiekiu, gydytojas nepuola iš karto diagnozuoti ligos.
- Pakartotinis tyrimas. Pirmiausia reikia atmesti klaidos tikimybę. Dažnai rekomenduojama tiesiog kartoti tyrimą po kelių savaičių - kad įsitikinti, jog tai nėra laikinas pokytis dėl peršalimo ar streso.
- Uždegimo rodiklių vertinimas. Gydytojas įvertins, ar yra uždegimo, infekcijos požymių (pvz., C-reaktyvusis baltymas (CRB), eritrocitų nusėdimo greitis (ENG)).
- Geležies atsargų patikra. Feritino ir geležies tyrimai padeda nustatyti geležies trūkumą, kuris gali sukelti reaktyvinę trombocitozę.
- Hematologo konsultacija. Šeimos gydytojas, pamatęs nestandartinius pokyčius vaiko kraujo tyrime, turėtų skirti išplėstinį kraujo tyrimą, kurį atlieka medicininės laboratorijos gydytojas arba medicinos biologas, o kilus neaiškumams, siųsti gydytojo vaikų onkohematologo konsultacijai.
Jei uždegimo nėra, geležies netrūksta, o trombocitų skaičius išlieka stabiliai didelis (ypač virš 600 x 10⁹/l), pacientas siunčiamas pas hematologą. Specializuoti tyrimai, tokie kaip periferinio kraujo tepinėlis (įvertinamas trombocitų išvaizdos pobūdis mikroskopu) arba kaulų čiulpų tyrimas (biopsija), reikalingi, jei įtariama esminė trombocitemija ar kita hematologinė liga. Genetiniai tyrimai (pvz., JAK2 mutacija) naudojami diagnozuoti pirminę trombocitozę. Diagnozei nustatyti kaulų čiulpų punkcija atliekama ne visada. Ji indikuotina vyresniems nei 65 metų pacientams, taip pat visiems pacientams, kurių liga nereaguoja į paskirtą gydymą ar įvyko ligos atkrytis, o matomi pakitimai kraujo tyrimuose ar fizinio ištyrimo metu leidžia įtarti kitas ITP priežastis. Kaulų čiulpai - tai porėta medžiaga ilgųjų kaulų galuose ir dubens kauluose, kuri gamina kraujo ląsteles. Tyrimo metu, nuskausminus dūrio vietą, specialia medicinine adata duriama į dubenkaulį ir švirkštu paimamas nedidelis kiekis kaulų čiulpų. Vėliau ėminys vertinamas mikroskopu. Tyrimų pasirinkimas priklauso nuo individualaus atvejo. Būtina įvertinti visumą - bendrą savijautą, lėtines ligas, neseniai patirtas operacijas ar infekcijas.
Gydymas ir rekomendacijos
Radus padidėjusį trombocitų kiekį kraujo tyrime, labai svarbu nepanikuoti, bet ir nesumenkinti reikšmės. Tai signalas, kad organizme vyksta pokyčiai - ir šį signalą būtina tinkamai įvertinti. Veiksmai priklauso nuo to, ar trombocitozė yra laikina (reaktyvinė), ar pirminė (susijusi su kraujodaros sutrikimu).
Reaktyvinės trombocitozės gydymas
Didžioji dauguma atvejų - tai nereikalaujanti specifinio gydymo būklė. Užtenka pašalinti priežastį: gydyti infekciją, atkurti geležies balansą, sumažinti uždegimą. Trombocitozės gydymas, anot specialistės, priklauso nuo jos priežasties - paprastai nereikia trombocitų kiekį mažinančių vaistų ar procedūrų, gydoma trombocitozę sukėlusi liga ar būklė. Po kelių savaičių trombocitų kiekis dažniausiai normalizuojasi. Gera žinia ta, kad kraujo ligos yra kontroliuojamos, pagydomos, kraujo rodikliai atkuriami. Kartais tos būklės praeina ir be gydymo, nes, kaip minėta, vaiko regeneracinės savybės yra tikras lobis, organizmas puikiai tvarkosi, tik nereikia trukdyti. Kitaip tariant, geriausiai vaikų ligas išgydo pats gyvenimas ar vaiko organizmas, tačiau bendradarbiavimas su gydytojais būtinas, kad nepraleistumėte momento, kai reikalingas gydymas. Žinoma, kai, tarkime, mažakraujystės forma sunki, pakeitus mitybą jos neišgydysime, reikia skirti vaistų. Geležies preparatai atkuria atsargas maždaug per pusę metų.
Pirminės trombocitozės gydymas
Šiuo atveju gali būti taikomas: vaistinis gydymas trombocitų kiekio mažinimui (pvz., hidroksiurea); antitrombozinis gydymas - mažų dozių aspirinas, siekiant sumažinti trombozių riziką; reguliarus hematologo stebėjimas. Esant didelei rizikai - gali būti svarstoma net trombocitaferezė (procedūra, kai pašalinama dalis trombocitų iš kraujo).
Ką galite padaryti patys: gyvenimo būdo rekomendacijos
Jei trombocitų kiekis šiek tiek padidėjęs, bet nėra pavojingos būklės, gydytojas gali rekomenduoti stebėti sveikatą ir taikyti gyvenimo būdo korekcijas, kurios palaiko kraujotakos sistemos pusiausvyrą.
- Subalansuota mityba. Įtraukite geležies turinčius maisto produktus (raudona mėsa, ankštiniai, burokėliai) - jei nustatytas geležies trūkumas. Vartokite daug antioksidantų turinčio maisto - uogos, špinatai, alyvuogių aliejus, žalioji arbata. Sumažinkite perdirbto maisto, cukraus ir transriebalų kiekį - jie gali skatinti uždegiminius procesus. Kalbant apie vaikų mitybą, gydytojai dažnai pastebi monomitybą, kai vaikas „mėgsta“ tik makaronus ar tik blynus, o tėvai ir gamina tik tai, ką jis mėgsta. Kita blogybė - nuolatinis užkandžiavimas, kai vaikas negali net natūraliai išalkti ir pavalgyti sriubos ar košės, nes visą dieną gurkšnoja sultis ar valgo sausainius. Neduokite 4 valandas jokio maisto, o gerti duokite tik vandens ir pamatysite, su kokiu apetitu vaikas valgys pietus.
- Fizinė veikla. Reguliari, vidutinio intensyvumo mankšta gerina kraujotaką ir mažina trombozių riziką. Venkite ilgo sėdėjimo, ypač kelionėse ar biure - stenkitės judėti bent kas valandą.
- Skysčių balansas. Pakankamas vandens vartojimas padeda palaikyti normalią kraujo klampumą. Dehidratacija gali skatinti trombocitų koncentracijos padidėjimą.
- Venkite savarankiško vaistų vartojimo. Nenaudokite kraują skystinančių vaistų (pvz., aspirino) be gydytojo paskyrimo - jie gali būti pavojingi, jei priežastis nežinoma. Kai kurie vaistai, tokie kaip aspirinas ir ibuprofenas, gali sumažinti trombocitų skaičių ir padidinti kraujavimo tikimybę.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
