Pavasarinis gėlynas: auginimas ir priežiūra
Pavasaris - metas, kai gamta bunda po žiemos miego, o sodus pradeda puošti įvairiausių spalvų žiedai. Ankstyvos pavasario gėlės, ypač svogūninės ir daugiamečiai augalai, suteikia džiaugsmo ir vilties, pranašaudamos šiltesnius orus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sukurti ir prižiūrėti nuostabų pavasarinį gėlyną, kad jis džiugintų akį nuo pat pirmojo pavasario atbudimo.
Sinavadai: neįprasti pavasario žiedai
Sinavadas (lot. Aquilegia), dar vadinamas močiutės bonkute, yra daugiametė gėlė, žydinti pavasarį. Šių neįprastų gėlių yra daugiau kaip 70 rūšių. Ši kvapą gniaužiančio grožio gėlė - tai nedidelis varpelio pavidalo, panašus į žibuoklę žiedas su penkiais žiedlapiais, įsispraudusiais į penkis ilgus, atgal besitęsiančius spyglius. Žiedlapiai dažnai būna dvispalviai, gali būti ryškiai raudoni su rožine, levandų, mėlyna, geltona ar balta spalva. Lotyniškas sinavadų pavadinimas Aquilegia kilęs iš lotyniško žodžio aquila, reiškiančio erelį. Už žiedlapių besidriekiančios ilgos iltys primena erelio nagus. Vietiniai amerikiečiai sutrintas sėklas tradiciškai naudojo kaip meilės talismaną ir vaistams.
Sinavadas lengvai kryžmiškai apsidulkina, todėl dažnai susiformuoja naujos rūšys. Jų graži mėlynai žalia, nėriniuota lapija išlieka žalia ilgai po to, kai žiedai išnyksta, o rudenį nusidažo violetine arba raudona spalva. Žiedai vilioja bites ir drugelius! Šis ištvermingas augalas taip pat yra gana atsparus ir ištvermingas sausrai. Kartą pradėjęs augti, sinavadas dauginasi daugelį metų ir, nors yra daugiametis, sparčiausiai tai daro savaiminiu būdu.
Sinavadų sėja ir sodinimas
Nors daugumoje vietovių sinavadams patinka pilna saulė, jie nemėgsta, kad būtų labai karšta, ypač vasarą, todėl juos auginkite lengvame pavėsyje. Prieš sodindami į dirvą įmaišykite šiek tiek komposto, kad jie gautų daug organinių medžiagų. Jiems labiau patinka smėlio arba priemolio, o ne molio dirvožemis.
Sinavadai lengvai pradedami auginti iš sėklų, o įsitvirtinę lengvai dauginasi. Jų žiedų sėklas galima sėti tiesiai į sodą nuo ankstyvo pavasario po paskutinių šalnų iki vasaros vidurio arba rudenį. Jų nereikia net uždengti, jei tik gauna daug šviesos. Esant nuo 15 iki 20 °C, sėklos sudygs per 3-4 savaites. Vėliau galite praretinti jaunus augalus, kad šiuos skirtų 25 centimetrų atstumas. Arba, jei mėgstate viskam ruoštis iš anksto, sėkite sėklas patalpoje likus 8-10 savaičių iki paskutinių pavasario šalnų. Iš anksto pasodintus augalus sodinkite į žemę pavasarį, jų vainikėlis turi būti dirvos lygyje. Tarpai tarp sėklų ir augalų turėtų būti nuo 30 iki 60 centimetrų. Gerai palaistykite. Pastaba: iš sėklų išauginti augalai žydės tik antraisiais metais. Jei subrendusį augalą sodinate į vazoną, padarykite duobutę, kurios skersmuo dvigubai didesnis už „senojo vazono“ skersmenį. Šaknų kamuolio viršų sulyginkite su dirvos paviršiumi. Užpilkite žemėmis ir palaistykite.
Sinavadų priežiūra
Sinavadus auginkite vidutinio drėgnumo dirvožemyje ir laistykite, kai išdžiūsta viršutiniai 2-5 centimetrai žemės. Jei norite, kad jauni augalai įsitvirtintų, palaikykite tolygiai drėgną, bet niekada nepermirkusią dirvą. Įsitvirtinusius sinavadus reikia laistyti tik maždaug kartą per savaitę ir jie tampa sausrai atspariais daugiamečiais augalais. Vasarą augalus mulčiuokite, kad šaknys išliktų vėsios.
Augimo sezono metu (nuo pavasario iki rudens) kartą per mėnesį naudokite skystas, vandenyje tirpias trąšas, kad paskatintumėte sveiką lapiją ir geresnį bei ryškesnį žydėjimą. Šiam augalui reikia trašų, kuriose yra daugiau fosforo, tai padeda sveikam šaknų vystymuisi. Per daug azoto turinčios trąšos gali turėti neigiamos įtakos žiedų augimui.
Rekomenduojamos sinavadų veislės
Iš daugiau kaip 70 rūšių sinavadų, Lietuvoje galima įsigyti šių rūšių:
- Paprastieji sinavadai, jų veislės Mckana Giants, Blue Star ir Crimson Star. Tai daugiametės, labai tinka puošnioms puokštėms sudaryti. Žiedai - dvispalviai, gali užaugti iki 80 cm aukščio. Sėklos pradeda dygti po 12-16 dienų. Žiedų sulauksite antraisiais metais po sėjos. Gerai jaučiasi šalia kitų daugiamečių gėlių. Auga drėgnoje, derlingoje dirvoje.
- Paprastieji sinavadai, jų veislės Clementine Rose ir Winky Double Dark Blue White. Tai daugiametės gėlės, žydinčios pirmaisiais sėjos metais. Auginamos vietose, kur yra bent kiek pavėsio. Ypač mėgsta drėgną dirvą, todėl patartina jas auginti netoli vandens telkinių. Jei peržydėjusius sinavadus nupjausite vasaros pradžioje, galimai vasaros pabaigoje šios gėlės pražys dar kartą. Sėklos dygsta pakankamai ilgai, todėl į gėlynus sodinami daigeliai. Gėlynuose toje pačioje vietoje auga 3-5 metus. Skinkite gėles kambarinėms kompozicijoms, kai jos yra pusiau išsiskleidusios. Vazoje laikosi nuo 5 iki 7 dienų.
Valgomas gėlių darželis: grožis ir nauda
Valgomas gėlių darželis - tai koncepcija, sujungianti dekoratyvinės sodininkystės grožį su maisto auginimo praktiškumu. Jis gali tapti ne tik maloniu vaizdu, bet ir maisto šaltiniu. Valgomas gėlių darželis, kaip idėja, sparčiai populiarėja dėl savo tvarumo ir efektyvumo, gaunamos apčiuopiamos naudos.
Ką sodinti į valgomą gėlių darželį?
Populiariausi deriniai:
- Valgomos gėlės: našlaitės, medetkos ar nasturtės - jos suteiks spalvų jūsų valgomam gėlių darželiui, o žiedai nuguls į salotas ar taps puikiu desertų puošybos akcentu.
- Vaismedžiai ir uogakrūmiai: ne tik prisidės prie derliaus gausos, bet ir pagyvins jūsų kuriamą aplinką. Obelys arba kriaušės, braškės ir levandos - braškės ir levandos po vaismedžiu gali padėti uždengti tuščius žemės plotus ir taip efektyviai išnaudoti erdvę. Vyšnioms reikia bent dviejų veislių, kad jos būtų kryžmiškai apdulkinamos ir užaugintų vaisius. Joms naudingos tokios žolelės kaip laiškiniai česnakai, ramunėlės ir raudonėliai. Slyvoms reikia kitos slyvų veislės, kad jos būtų kryžmiškai apdulkinamos ir duotų vaisių. Šalia galite sodinti krapus ir levandas. Persikai ir braškės - braškės taip pat tinka šalia daugelio vaismedžių. Šilauogės, rabarbarai ir čiobreliai - šilauogės ir rabarbarai gerai auga šiek tiek rūgščiame dirvožemyje. Aviečių, česnakų ir laiškinių česnakų draugystė - stiprus česnakų ir laiškinių česnakų aromatas natūraliai atbaido daugelį kenkėjų.
- Daržovės: valgomas gėlių darželis neįsivaizduojamas be daržovių gausos, galite auginti jas vazonuose ar pakeliamose lysvėse. Saulėgrąžos, cukinijos ir medetkos - saulėgrąžos suteikia pavėsį ir atramą išsikerojusiam cukinijos augalui, o ryškiai oranžiniai medetkų žiedai gali būti naudojami salotoms arba kaip natūralūs dažai.
- Prieskoninės žolelės: jos ne tik kvapu praturtins jūsų valgomą gėlių darželį, tačiau kartu gali tapti puikiomis auginamų daržovių kompanjonėmis.
- Žemės dengimas valgomais augalais: jei svarstote, kokiais augalais būtų galima užsodinti likusius tuščius plotus, galbūt verta apsvarstyti barškių kandidatūrą?
Valgomojo gėlių darželio priežiūra
Daugumai valgomųjų augalų kasdien reikia 6-8 valandų tiesioginių saulės spindulių. Rinkdamiesi vietą, atkreipkite dėmesį, ar jūsų sklype nėra statinių ar medžių, metančių šešėlį. Norėdami gauti kuo daugiau saulės šviesos, jei tai įmanoma, valgoma gėlių darželį formuokite taip, kad jis būtų apšviestas iš pietų.
Sugrupuokite panašių poreikių turinčius augalus. Kuriant valgoma gėlių darželį su valgomaisiais augalais, visada naudinga grupuoti panašių poreikių augalus. Kai kuriems augalams reikia daugiau vandens nei kitiems, todėl sugrupavus panašius augalus, juos laistyti bus daug lengviau. Pasitelkite darnios augalų kaimynystės principus, jie padės ne tik sutaupyti erdvės, pagerinti dirvožemio savybes, kartu užtikrins ir naudingų vabzdžių pritraukimą, geresnį augalų apdulkinimą bei kenkėjų kontrolę.
Reguliariai ravėkite piktžoles, kad išvengtumėte konkurencijos dėl maistinių medžiagų ir saulės šviesos. Taip pat, genėkite augalus. Tręškite augalus organinėmis trąšomis arba kompostu, kad pamaitintumėte juos ir papildytumėte dirvožemį maistinėmis medžiagomis. Stenkitės vadovautis kiekvienai augalų rūšiai rekomenduojamų tręšimo normų ir grafikų. Galite pasigaminti ir natūralių trąšų, pavyzdžiui, trąšų iš dilgėlių.
Nuimkite derlių, kai augalai subręsta. Nepamirškite, kad skirtingi augalai turi skirtingus pasirengimo požymius, pavyzdžiui, spalvą, dydį ar tvirtumą. Nuėmę derlių - mėgaukitės savo darbo vaisiais, įtraukdami juos į patiekalus arba konservuodami vėlesniam naudojimui!
Ankstyvos pavasario gėlės - pavasario pranašės
Po ilgos, tamsios žiemos niekas taip nedžiugina, kaip ankstyvos pavasario gėlės. Daugybė svogūninių ar daugiamečių gėlių pradeda žydėti vos prasidėjus pavasariui, o kartais dar ir žiemos pabaigoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime populiariausias pavasario gėles, jų ypatumus ir auginimo sąlygas.
Svogūninės pavasario gėlės
Vienos pirmųjų apie bundantį pavasarį savo žiedais mums praneša svogūninės gėlės. Norėdami ankstyvą pavasarį džiaugtis šių gėlių žiedais, svogūnėlius į dirvą turite pasodinti dar rudenį. Daugelis jų pražysta dar prieš didžiausią pavasario šventę - Velykas.
Krokai (Crocus): Dar vienos anksti pavasarį žydinčios ir iš svogūnėlių augančios violetinės, baltos ar geltonos gėlės yra krokai. Tai neaukštos apie 10-20 cm aukščio gėlės, kurios tiesiogiai iš svogūnėlio be antžeminės dalies išaugina 3-5 cm skersmens žiedus (kažkiek primena lemputės formą). Šių gėlių žydėjimo laikotarpis skiriasi nuo rūšies, bet dauguma jų jau pradeda skleistis kovą-balandį (išskyrus šafranui auginamą rudenį žydintį daržinį kroką). Tai reiškia, kad norint mėgautis jų žydėjimu, reikia jų sodinimu pasirūpinti iš rudens.
Snieguolės (Galanthus): Niekas nepasiginčys, kad snieguolės yra tikros pavasario pranašės. Šios baltos gėlės ypatingos tuo, kad mažą žiedą kelia jau iš po sniego jį tirpdydama. Apipinta legendomis svogūninė gėlytė gali pražysti sausio-kovo mėnesiais. Ją galite nesunkiai atpažinti iš nedidelio iki 2 cm skersmens baltos spalvos žemyn žiūrinčio pavienio žiedelio, o augaliukas užauga iki 10-25 cm aukščio. Tad jeigu ir jūs užsigeisite auginti snieguolių, jas sodinti reikia rudenį į atvirą ar po medžiais bei krūmais paruoštą vietą. Šiems augalams parinkite drėgną, gerai drenuotą ir purią dirvą.
Sniegžydrė (Chionodoxa): Sniegžydrė - svogūninė mėlynos, baltos ar rožinės spalvos darželių gėlytė, kuri paprastai skleidžiasi balandį, bet yra veislių, žydinčių nuo kovo ar netgi vasario mėnesio. Augaliukas siekia 20 cm aukštį, o pavienis žvaigždutės pavidalo žiedelis esti apie 1-3 cm skersmens dydžio. Jos įspūdingai atrodo pasodintos grupėmis.
Žydrės (Muscari): Kitos labai dažnai sodybos sutinkamos mėlynos gėlės panašiu pavadinimu yra žydrės. Tai lyg mažais mėlynais rutuliukais apkibusios nedidelės mėlynos pavasarinės gėlės, kurios pradeda žydėti nuo balandžio vidurio. Priklausomai nuo klimatinių sąlygų, žydrių žydėjimas gali kisti. Geriausiai auga saulėtoje vietoje arba lengvoje paūksmėje, humusingame, vandeniui laidžiame, priesmėlio dirvožemyje. Nemėgsta drėgmės pertekliaus.
Narcizai (Narcissus): Negalima nepaminėti ir narcizų, kurie svaigiai kvapnius baltai geltonus ar baltus žiedus skleisti pradeda nuo kovo pabaigos ir žydi iki vasaros pradžios. Apie 10-80 cm aukščio svogūninės pavasarinės gėlės pasižymi ant ilgo žiedynstiebio pasipuošusiu taisyklingu pavieniu žiedu su centre išsikišusia karūnėle.
Tulpės (Tulipa): Tarptautinės moters dienos (kovo 8-ąją) neįmanoma įsivaizduoti be tulpės žiedo. Žinoma, kovo mėnesį šių gėlių galima gauti tik auginant šiltnamiuose, bet savo sode pirmųjų ankstyvųjų tulpių žiedų sulauksite balandžio pradžioje.
Daugiamečių pavasario gėlių įvairovė
Jeigu rudenį užmiršote pasisodinti svogūninių gėlių, nenusiminkite. Dabar, pavasariui jau prasidėjus, kieme galite pasisodinti įvairių daugiamečių gėlių, kurios žydi kaip tik šiuo metu arba pražys visai netrukus.
Raktažolės (Primula): Į pavasarinių gėlių gretas šalia daugumos minėtųjų svogūninių augalų stoja ir raktažolės. Visgi neapsigaukite, nes tikrai ne visos raktažolės žydi pavasarį. Kaip pavasarinės gėlės, žydinčios jau nuo kovo pabaigos, yra Julijos raktažolė (P. juliae). Dauguma Lietuvoje auginamų raktažolių žydi nuo balandžio mėnesio. Jos mėgsta šviesią ar pusiau pavėsingą vietą ir drėgną, puveningą dirvą.
Našlaitės (Viola): Našlaitės yra stebėtinai ištvermingos pavasarinės gėlės (kai kurios ir rudeninės), vienos pirmųjų balandį pražystančių gėlių. Šios pavasarį žydinčios gėlės užauga iki 30 cm aukščio ir pasidabina dideliais, iš pažiūros gležnais, 2-7 cm skersmens, su niekuo nesupainiojamais netaisyklingais žiedais.
Rytinė laumenė (Doronicum orientale): Močiučių gėlė, kurios pavadinimo dažnai net nežinome. O be reikalo. Ji puikiai tinka natūralistiniuose gėlynuose, nes ryškiais geltonais žiedais pražysta labai anksti, kol kiti gėlyno augalai dar tik budinasi.
Žiemė (Vinca): Dar viena universali daugiametė gėlė - žiemė. Gėlyne žiemė greitai plečiasi (kartais net reikia pristabdyti), bet dėl to puikiai atlieka dengiamojo augalo funkciją. Jeigu kuriate natūralistinį gėlyną ir ieškote universalaus dengiamojo augalo, kuris dar ir žydėtų pavasarį, tai žiemė jums puikiai tiks.
Pavasarinio gėlyno planavimas ir priežiūra
Gėlių pasirinkimas sode nėra tik estetikos klausimas - jis glaudžiai susijęs su vietos sąlygomis, jūsų turimu laiku priežiūrai ir norimu rezultatu. Tinkamai parinktos gėlės ne tik užtikrins ilgą ir gausų žydėjimą, bet ir padės sukurti harmoningą erdvę, kurioje malonu leisti laiką.
Kaip planuoti gėlyną?
Prieš renkantis gėles, pagalvokite, ar jūsų gėlynas bus saulėtoje, dalinai pavėsingoje ar visiškai pavėsingoje vietoje. Saulė mėgstantiems augalams, tokiems kaip levandos ar rožės, būtina bent 6 valandos šviesos per dieną, tuo tarpu astilbės ar melsvės puikiai jaučiasi pavėsyje.
Pasirinkite pagal priežiūros galimybes. Jei turite mažai laiko, rinkitės lengvai prižiūrimas gėles - serenčius, verbenas ar šilokus. Norintiems daugiau iššūkių tiks jautresnės, bet itin dekoratyvios rūšys, pavyzdžiui, rožės ar orchidėjos.
Derinkite spalvas ir žydėjimo laiką. Patraukliausi gėlynai yra tie, kuriuose spalvos dera tarpusavyje, o žydėjimo laikotarpiai persidengia. Pavyzdžiui, pavasarį džiugins tulpės ir našlaitės, vasarą - jurginai ir petunijos, o rudenį - chrizantemos ir astrai.
Atsižvelkite į funkciją. Vienos gėlės puikiai tinka kaip fonas (pvz., melsvės), kitos - kaip akcentai (pvz., bijūnai ar jurginai). Taip pat galite rinktis gėles, kurios vilioja bites ir drugelius, suteikdamos sodui daugiau gyvybės.
Pavasarinio gėlyno priežiūra
Visoms svogūninėms gėlėms reikalinga saulėta vieta ir laidus dirvožemis. Dėl saulėtos vietos - nesodinkite ten, kur krenta gilus šešėlis nuo pastato. Jeigu rudenį užmiršote pasisodinti svogūninių gėlių, nenusiminkite. Dabar, pavasariui jau prasidėjus, kieme galite pasisodinti įvairių daugiamečių gėlių, kurios žydi kaip tik šiuo metu arba pražys visai netrukus.
Rudenines svogūnines gėles prieš žiemą geriausiai ruošti ir sodinti iki spalio mėnesio pabaigos. Pavasarį pražystančių augalų, pavyzdžiui, tulpių, narcizų arba krokų, sodinimo darbų imkitės jau rugsėjo pradžioje - spalio pabaigoje. Lietuvoje lapkričio mėnesį šalnos - itin dažnas reiškinys, galintis pažeisti vėlai sodinamų gėlių svogūnėlius. Jeigu lapkričio mėnesis pakankamai šiltas, nėra didelių šalnų, dirva neįšąla, svogūnėlius galima sodinti.
Prieš sodinant tulpes, narcizus arba krokus į žemę (primename: rugsėjo - lapkričio mėnesiais), šių gėlių svogūnėlius reikėtų laikyti sausoje, vėsioje bei tamsioje vietoje. Tam puikiai tinka sausi rūsiai, sandėliukai.
Tinkamiausia vieta sodinimui: daugelis svogūninių gėlių auga vandeniui laidžiame dirvožemyje ir saulėtoje, nuo šalčio ir vėjų apsaugotoje vietoje, nors yra ir išimčių. Pavyzdžiui, pavėsį labiau mėgsta sibirinė (Scilla sibirica), šviesioji sniegžydrė (Chionodoxa lucilliae), aukštaūgis krokas (Crocus chrysanthus).
Svogūnėliai greičiau užaugs ir žydės, jei jų augimo laikotarpiu šiek tiek patręšite kalio turtingomis trąšomis arba sauja kaulamilčių. Kaulamilčiai svogūninėms gėlėms ypač tinka, kadangi paprastai kitose trąšose yra gana daug azoto - šis skatina lapų augimą ir stiebų silpnėjimą. Rudens pradžioje mulčiuokite lapų kompostu. Lapai yra puikus termoizoliatorius ir gerai sugeria drėgmę, todėl svogūnėlius gerai apsaugos nuo atšiaurios žiemos.
tags: #pavasariniu #geliu #darzelis
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
