Pastaraisiais metais apie patyčias kalbama vis daugiau. Žiniasklaida ir visuomenė šiai problemai skiria labai daug dėmesio, vykdomos įvairios prevencinės akcijos ir programos. Nors vyrauja nuomonė, kad patyčios dažniausiai pasitaiko tarp paauglių, jų apraiškų aptinkama jau vaikų darželiuose. Iš tiesų, patyčios prasideda ikimokykliniame amžiuje, todėl pirminė prevencija turėtų būti vykdoma jau ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Tyčiotis vaikai išmoksta dar ikimokykliniame amžiuje, stebėdami savo artimiausią aplinką, suaugusiųjų bei bendraamžių elgesį. Ankstyvajame amžiuje dažniausiai sutinkama patyčių forma yra atstūmimas. Atsiranda skirstymas į „draugus“ ir „nedraugus“ pagal lytį, amžių ir kitus atstumtąjį skaudinančius dalykus. Apibendrinus stebėjimo duomenis išryškėjo tendencija, jog vyrauja žodinė agresija: pravardžiavimas, erzinimas, pašaipios replikos. Fizinės patyčių apraiškos, tokios kaip trukdymas žaisti, tampymas už plaukų ar pastūmimas, sudaro apie trečdalį visų atvejų.
Mokslinėje literatūroje teigiama, kad agresyviausi yra 2-4 metų vaikai. Būtent šiuo laikotarpiu išgyvenamas agresyvumo pikas, o po ketvirtojo gimtadienio, tinkamai auklėjant vaiką, fizinė agresija sumažėja, tačiau gerėjant kalbiniams įgūdžiams dažniau pasireiškia žodinė agresija.
Pirmiausia reikėtų suvokti, kad maži vaikai yra labai egocentriški ir elgiasi vedini spontaniškojo „aš noriu“ principo. Ankstyvame amžiuje empatija ir bendravimo įgūdžiai dar tik formuojasi, todėl vaikams būdinga įskaudinti kitus to nesuvokiant. Jie tyrinėja aplinką bandydami suvokti, kaip reikėtų elgtis, kad gautum tai, ko nori, ir iš aplinkos mokosi įvairių elgesio modelių.
Socialiniai įgūdžiai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Ikimokyklinio amžiaus vaikų socialiniai įgūdžiai apima ne tik bendravimo mokymą, bet ir ugdymą kaip mąstančios, savimi pasitikinčios asmenybės. Vaikų darželis yra antroji pagal svarbą ugdymo institucija po šeimos, daranti įtaką vaiko raidai. Atėjęs į darželį, vaikas supranta, kad pateko į bendruomenę, kurioje tenka išmokti prisitaikyti prie kitų ir priimti nustatytas taisykles.
| Programos pavadinimas | Pagrindinis tikslas |
|---|---|
| „Zipio draugai“ | Socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų lavinimas. |
| „Kimochis“ | Emocinio intelekto ugdymas, jausmų atpažinimas. |
| „Antras žingsnis“ | Socialinių įgūdžių stiprinimas ir smurtinio elgesio prevencija. |
Siekiant užkirsti kelią patyčioms, svarbu pasitelkti efektyvius metodus. Dramos veiklos yra ne tik žaismingos, bet ir leidžia vaikams saugiai tyrinėti savo emocijas bei socialinius vaidmenis. Pagrindiniai metodai, tokie kaip lėlių teatras, vaidmenų žaidimai, improvizacija ir pasakų inscenizacija, padeda vaikams geriau pažinti emocijas ir spręsti socialinius konfliktus.

Suaugusiesiems reikėtų įsisąmoninti, kad patyčios nepadeda vaikui sutvirtėti. Būtina nuolat stebėti vaikus, nes tik juos stebint galima geriau įsigilinti į situaciją. Jei pedagogas pamato patyčias, iškart turi jas sustabdyti, paaiškinti, kodėl toks elgesys pažeidžia grupės taisykles, ir nustatyti tokio elgesio pasekmes. Svarbu ne tik kalbėtis su vaiku, iš kurio buvo tyčiojamasi, bet ir atskirai - su skriaudėju.
Vaikai didžiąją dalį veiksmų išmoksta mėgdžiodami suaugusiuosius, todėl tėvai ir pedagogai turi rodyti tinkamą pavyzdį. Tik glaudžiai bendradarbiaujant šeimai ir mokyklai galima pasiekti, kad vaikas jaustųsi saugus ir vertinamas.
tags: #patycios #ikimokykliniame #amziuje