Ko gero kiekvienam teko susidurti su odos sudirgimais, tokiais kaip alerginės odos reakcijos, nudegimai nuo ultravioletinių saulės spindulių, įvairūs įbrėžimai ar žaizdelės. Na, o sudirgusi oda ne tik neigiamai paveikia mūsų išvaizdą, bet ir gali sukelti nemalonius bei įkyrius pojūčius, tad tokiais atvejais reikia žinoti efektyvius sprendimo būdus ir turėti juos po ranka. Be to, ypač dažnai odos sudirgimai pasireiškia kūdikiams (kūdikių iššutimai), o viena populiariausių priemonių kūdikių odos sudirgimams mažinti - pataisų sporos. Pataisų sporos - tai vienas seniausių ir efektyviausių būdų, naudojamų mažinti kūdikių ir vaikų odos iššutimus. Šis natūralus produktas pasižymi antibakterinėmis, priešuždegiminėmis savybėmis, todėl yra puikus pasirinkimas jautriai vaikų odai prižiūrėti.
Pataisų sporos (Lycopodium spp.) gaunamos iš augalo Lycopodium clavatum, dar vadinamo „pataisas šarkakojis“. Tai daugiametis sporinis, visžalis augalas. Pataisų sporos subręsta maždaug liepos - rugsėjo mėnesiais. Jos yra labai smulkūs, šviesiai geltonos spalvos milteliai. Pataisai auga sausuose miškuose, dažniausiai pušynuose, didžiuliais sąžalynais, vidutinio drėgnumo rūgščiame, smėlėtame bei mažai derlingame dirvožemyje. Pataisai yra paplitę tiek visoje Europoje, tiek visoje Lietuvoje. Būtent gydymo tikslais vartojamos pataisų sporos. Pataisų sporos - tai smulkios pataiso augalo (Lycopodium) sporos, kurios atrodo kaip gelsvos dulkės. Šis augalas auga miškuose ir yra itin vertinamas dėl savo gydomųjų savybių. Lietuvoje pataisų sporos jau seniai naudojamos kaip natūrali priemonė mažinant kūdikių ir vaikų odos iššutimus, sudirgimus ar paraudimus.

Šarkakojo pataiso (Lycopodium clavatum) išskirtinės savybės žmonėms žinomos jau nuo senų laikų, o pataisų sporos kūdikiams naudojamos ir iki šių dienų. Pataisų sporomis gali būti barstomos iššutusios vietos, pragulos, pūliuojančios žaizdos bei kiti odos pažeidimai ir sudirgimai. Be viso to, pataisų sporos padeda numalšinti niežulį bei odos uždegimo simptomus. Jos taip pat gali būti naudojamos grybelinių bei bakterinių odos infekcijų prevencijai. Pataisų sporos tinka visiems - tiek vaikams, tiek suaugusiems. Pataisų sporos (milteliai) tai kosmetikos priemonė, natūralūs pabarstai, galintys padėti esant odos sudirginimas. Pataisų milteliai itin gerai sugeria drėgmę, todėl tinka gausiai prakaituojančioms ar drėgnoms odos vietoms prižiūrėti, pvz., esant praguloms ar sauskelnių sudirgintai odai. Pataisų sporos tinka visiems - nuo kūdikių iki indėnų: šis augalinis preparatas gana ilgai yra viena plačiausiai naudojamų priemonių Lietuvoje kūdikių odos sudirgimams gydyti, o Šiaurės Amerikos čiabuviai pataisų sporas naudojo nosies kraujavimui stabdyti.

Naudoti pataisų sporas yra labai paprasta:
Iššutimai yra dažnai pasitaikantis neinfekcinis odos pažeidimas kūdikiams. Paprastai jie atsiranda dėl mechaninės trinties ir (arba) ilgalaikio kontakto su skysčiu vietose: odos raukšlėse, ant sėdmenų, apatinėje pilvo dalyje, ant kaklo, pažastyse ir pan. Taip nutinka todėl, kad kūdikio oda savo struktūra skiriasi nuo suaugusio žmogaus odos: ji yra labai plona, gležna, jautresnė išorės poveikiui bei lengvai pažeidžiama. Iššutimai dažnai pasireiškia vaikams turintiems antsvorio, virškinimo sutrikimų ar linkusiems į alergiją. Be to, netinkama apranga, aukšta kambario temperatūra, ilgas buvimas su šlapiomis sauskelnėmis ar netinkamo dydžio sauskelnės taip pat gali prisidėti prie iššutimų atsiradimo.

Yra keletas veiksnių, sukeliančių iššutimus kūdikiams:
Jei iššutimai vos tik atsirado, paraudimas neryškus ir apima nedidelį plotą, tokiu atveju tėvams reikės tik daugiau laiko skirti vaiko higienai - dažniau prausti, keisti sauskelnes (o dar geriau leisti kūdikiui pabūti be sauskelnių, kiek įmanoma ilgiau). Iššutimų vietas reikia tepti apsauginiais kremais, pastomis cinko oksido pagrindu arba pabarstyti pataisų sporomis. Vietose, kur pažeistas odos vientisumas (mikro įtrūkimai, erozijos), galima lokaliai naudoti priemones, kurių sudėtyje yra dekspantenolio. Tačiau dėl tokių priemonių naudojimo vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Tinkamai parinkus produktą, iššutimas paprastai išnyksta per 1-2 dienas. Tačiau jei ūmi būklė nepraeina, o simptomai tik sustiprėja, būtinai reikia kreiptis į gydytoją, kadangi iššutimai gali komplikuotis, ir tokiu atveju gali išsivystyti infekcija, kurios gydymui reikia specialių vaistų. Patyręs gydytojas pagal matomus simptomus nustatys, kokia yra iššutimų priežastis ir paskirs tinkamą gydymą. Kartais, norėdamas parinkti tinkamą vaistą, gydytojas paima tepinėlį nuo odos paviršiaus, vėliau laboratorijoje juo nustatomas infekcijos sukėlėjas. Be to, labai svarbu suprasti, kad iššutimai gali atsirasti net ir sveikiems kūdikiams, tinkamai juos prižiūrint.
Kad vaikui neatsirastų iššutimai, būtina laikytis tam tikrų vaikų odos priežiūros ir higienos taisyklių:

Daugelis tėvų ieško efektyvių priemonių. Štai keletas atsiliepimų: „pabandyk pataisu sporu mums labai padejo“. Tačiau patirtys skiriasi: „nusiviliau tuo sudokremu, nors naudojom iki dabar , bet kai uztepiau didesni pasutima ir dar baisau pasidare, nes tokiom kaip puslytem.“ Kitų patirtys su sauskelnėmis taip pat varijuoja: „Dėl skalbiklių nieko negaliu pasakyt, bet sauskelnės tai vienareikšmiškai vertos dėmesio.“ Svarbu stebėti individualią vaiko odos reakciją.
Nors suaugusiųjų oda storesnė nei kūdikių ir mažų vaikų, ji taip pat gali būti lengvai pažeidžiama, ypač tuomet, kai asmuo daug laiko arba nuolatos guli lovoje, dėvi sauskelnes. Didesnė odos pažeidimų, pavyzdžiui, iššutimų rizika būdinga ir tuomet, kai mažiau judama, turima antsvorio. Norint išvengti tokių nemalonių odos problemų kaip iššutimai ir pragulos, rekomenduojama laikytis prevencijos, tinkamos higienos, leisti kuo daugiau odai kvėpuoti ir skatinti audinių kraujotakos procesus.

Pragulų profilaktikai rinkitės čiužinį su kompresoriumi, turintį oro tarpus, kurie cikliškai pakaitomis pripučiami. Čiužinys nuo pragulų sumažina spaudimą tose vietose, kur gali susidaryti pragulos. Pragulų profilaktikai naudokite alkūnių ir kulnų apsaugas, kurios sumažina spaudimą į lovos paviršių, palaiko odą švarią ir sausą, užtikrina maksimalų komfortą, higieną. Šios apsaugos yra universalaus dydžio, pralaidžios orui, palaiko kūno šilumos balansą. Siekiant išvengti dubens srities pragulų, rekomenduojama apvalios formos pagalvė, kuri neturi išorinių siūlių, todėl netrina, nedirgina odos. Sėdėjimui rekomenduojamos viskoelastinės anatominės pagalvėlės, kurios pagamintos iš didelio tankio viskoelastinės medžiagos, todėl gerai prisitaiko prie kūno formų. Pagalvėlė sėdėjimui veiksmingai paskirsto krūvį, spaudimą tenkantį dubeniui, taip apsaugo nuo pragulų susidarymo, o anatomiškai išormuotos šlaunų ir sėdmenų sritys (gilesni įdubimai) suteikia didesnį stabilumą. Svarbu reguliariai tikrinti paciento odą, kad laiku imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias pragulų atsiradimui. Pastebėję ankstyvus pragulų požymius būtinai kreipkitės į gydytojus.

Pasak BENU vaistininkės, siekiant išvengti pragulų, reikia gulinčius, nejudrius ligonius vartyti, kas 2 val. keisti jų kūno padėti. Svarbu prisiminti, jog paraudimų negalima masažuoti, trinti spirito turinčiais preparatais - tai dar labiau sudirgins odą, ji išsausės. Pragulos gydomos šiuolaikiniais, moderniais tvarsčiais, sudarančiais tinkamą mikroklimatą ir skatinančiais gijimą. Jie gali būti keičiami pagal poreikį, kas 3-7 paras. Jei pragula infekuota, naudojami antiseptiniai sidabro turintys hidrokoloidiniai tvarsčiai. Opos valymui naudojamas izotoninis natrio chlorido tirpalas. Vaistininkė pažymi, jog pragulų profilaktikai ypač svarbus padėties keitimas: sėdintiems pacientams rekomenduojama kas 15 min. pakeisti atramos taškus, gulintiems - kas 2 val. Be to, yra specialios lovos, čiužiniai, padedantys palaikyti geresnę kraujotaką.
Laikantis šių rekomendacijų, galima veiksmingai sumažinti pragulų susidarymo riziką ir užtikrinti geresnę odos sveikatą tiek kūdikiams, tiek suaugusiems.
Jeigu vaiko odos būklė nepagerėja arba atsiranda stiprus paraudimas, patinimas ar odos įtrūkimai, nedelskite kreiptis į gydytoją. Patyręs gydytojas pagal matomus simptomus nustatys, kokia yra iššutimų priežastis ir paskirs tinkamą gydymą. Kartais, norėdamas parinkti tinkamą vaistą, gydytojas paima tepinėlį nuo odos paviršiaus, vėliau laboratorijoje juo nustatomas infekcijos sukėlėjas.