Pataisų sporos kūdikiams: efektyvi natūrali pagalba odos sudirgimams ir iššutimams

Ko gero kiekvienam teko susidurti su odos sudirgimais, tokiais kaip alerginės odos reakcijos, nudegimai nuo ultravioletinių saulės spindulių, įvairūs įbrėžimai ar žaizdelės. Na, o sudirgusi oda ne tik neigiamai paveikia mūsų išvaizdą, bet ir gali sukelti nemalonius bei įkyrius pojūčius, tad tokiais atvejais reikia žinoti efektyvius sprendimo būdus ir turėti juos po ranka. Be to, ypač dažnai odos sudirgimai pasireiškia kūdikiams (kūdikių iššutimai), o viena populiariausių priemonių kūdikių odos sudirgimams mažinti - pataisų sporos. Pataisų sporos - tai vienas seniausių ir efektyviausių būdų, naudojamų mažinti kūdikių ir vaikų odos iššutimus. Šis natūralus produktas pasižymi antibakterinėmis, priešuždegiminėmis savybėmis, todėl yra puikus pasirinkimas jautriai vaikų odai prižiūrėti.

Pataisų sporos - kas tai?

Pataisų sporos (Lycopodium spp.) gaunamos iš augalo Lycopodium clavatum, dar vadinamo „pataisas šarkakojis“. Tai daugiametis sporinis, visžalis augalas. Pataisų sporos subręsta maždaug liepos - rugsėjo mėnesiais. Jos yra labai smulkūs, šviesiai geltonos spalvos milteliai. Pataisai auga sausuose miškuose, dažniausiai pušynuose, didžiuliais sąžalynais, vidutinio drėgnumo rūgščiame, smėlėtame bei mažai derlingame dirvožemyje. Pataisai yra paplitę tiek visoje Europoje, tiek visoje Lietuvoje. Būtent gydymo tikslais vartojamos pataisų sporos. Pataisų sporos - tai smulkios pataiso augalo (Lycopodium) sporos, kurios atrodo kaip gelsvos dulkės. Šis augalas auga miškuose ir yra itin vertinamas dėl savo gydomųjų savybių. Lietuvoje pataisų sporos jau seniai naudojamos kaip natūrali priemonė mažinant kūdikių ir vaikų odos iššutimus, sudirgimus ar paraudimus.

Pataisų sporų savybės ir naudojimas

Šarkakojo pataiso (Lycopodium clavatum) išskirtinės savybės žmonėms žinomos jau nuo senų laikų, o pataisų sporos kūdikiams naudojamos ir iki šių dienų. Pataisų sporomis gali būti barstomos iššutusios vietos, pragulos, pūliuojančios žaizdos bei kiti odos pažeidimai ir sudirgimai. Be viso to, pataisų sporos padeda numalšinti niežulį bei odos uždegimo simptomus. Jos taip pat gali būti naudojamos grybelinių bei bakterinių odos infekcijų prevencijai. Pataisų sporos tinka visiems - tiek vaikams, tiek suaugusiems. Pataisų sporos (milteliai) tai kosmetikos priemonė, natūralūs pabarstai, galintys padėti esant odos sudirginimas. Pataisų milteliai itin gerai sugeria drėgmę, todėl tinka gausiai prakaituojančioms ar drėgnoms odos vietoms prižiūrėti, pvz., esant praguloms ar sauskelnių sudirgintai odai. Pataisų sporos tinka visiems - nuo kūdikių iki indėnų: šis augalinis preparatas gana ilgai yra viena plačiausiai naudojamų priemonių Lietuvoje kūdikių odos sudirgimams gydyti, o Šiaurės Amerikos čiabuviai pataisų sporas naudojo nosies kraujavimui stabdyti.

Pataisų sporų nauda vaikų odai

• Natūralumas ir saugumas: pataisų sporos yra visiškai natūrali priemonė, neturinti cheminių priedų ar konservantų. Tai svarbu ypač jautriems kūdikiams, kurių oda greitai reaguoja į sintetinę kosmetiką.
• Sugeria drėgmę: šios sporos puikiai sugeria drėgmę, todėl padeda išlaikyti kūdikio odą sausą ir mažina iššutimų riziką.
• Priešuždegiminis poveikis: pataisų sporos ramina sudirgusią odą, mažina paraudimus ir padeda greičiau gyti pažeistoms vietoms.
• Antibakterinės savybės: jos padeda apsaugoti odą nuo bakterijų, kurios gali sukelti papildomą diskomfortą ar infekcijas.

Kaip naudoti pataisų sporas?

Naudoti pataisų sporas yra labai paprasta:

1. Nuplaukite ir nusausinkite odą: prieš tepant pataisų sporas, kūdikio oda turi būti švari ir sausa.
2. Pabarstykite sporas ant sudirgusios odos: nedidelį kiekį pataisų sporų pabarstykite ant iššutusių ar paraudusių vietų. Užtikrinkite, kad jos tolygiai pasiskirstytų.
3. Naudokite pagal poreikį: pataisų sporas galima naudoti kelis kartus per dieną, ypač keičiant sauskelnes.

Kūdikių iššutimai: priežastys ir gydymas

Iššutimai yra dažnai pasitaikantis neinfekcinis odos pažeidimas kūdikiams. Paprastai jie atsiranda dėl mechaninės trinties ir (arba) ilgalaikio kontakto su skysčiu vietose: odos raukšlėse, ant sėdmenų, apatinėje pilvo dalyje, ant kaklo, pažastyse ir pan. Taip nutinka todėl, kad kūdikio oda savo struktūra skiriasi nuo suaugusio žmogaus odos: ji yra labai plona, gležna, jautresnė išorės poveikiui bei lengvai pažeidžiama. Iššutimai dažnai pasireiškia vaikams turintiems antsvorio, virškinimo sutrikimų ar linkusiems į alergiją. Be to, netinkama apranga, aukšta kambario temperatūra, ilgas buvimas su šlapiomis sauskelnėmis ar netinkamo dydžio sauskelnės taip pat gali prisidėti prie iššutimų atsiradimo.

Kodėl atsiranda kūdikių iššutimai?

Yra keletas veiksnių, sukeliančių iššutimus kūdikiams:

• Drėgmė: Gana dažnai iššutimai ant kūdikių odos atsiranda dėl drėgmės pertekliaus, kuris atsiranda dėl kūdikio perkaitimo. Vaikai greitai pradeda prakaituoti ir gali perkaisti dėl to, kad jų termoreguliacijos sistema dar nėra pakankamai išsivysčiusi, o taip pat situacijose, kai tėvai juos aprengia ne pagal orą. Odos raukšlėse susilaiko drėgmė, ir dėl to atsiranda iššutimai. Iššutimus kūdikiams gali išprovokuoti ir nepakankamas odos nusausinimas po dušo ir vonios, taip pat retas sauskelnių keitimas.
• Cheminiai dirgikliai ir alergenai: Staiga pasikeitus sauskelnių prekės ženklui, kūdikiui gali atsirasti odos paraudimas ir patinimas, o retesniais atvejais netgi odos infekcija (bakterinė ar virusinė). Kiekvieno vaiko odos reakcija į naujas sauskelnes gali būti skirtinga, tad labai svarbu atidžiai stebėti bendrą vaiko ir odos būklę pakeitus sauskelnių gamintoją.
• Virškinimo trakto sutrikimai: Viduriavimas taip pat gali sukelti iššutimus. Išmatos išskiria tam tikras, rūgščias medžiagas, o tai reiškia, kad gali lengvai pažeisti ploną epidermio sluoksnį. Todėl kūdikiui viduriuojant stenkitės kuo greičiau jį nuprausti, o sauskelnes keiskite iš karto po tuštinimosi ir nepamirškite apie oro vonias.
• Mitybos pakitimai: Kūdikių iššutimai taip pat gali sutapti ir su naujų maisto produktų įtraukimu į mitybos racioną. Tad stebėkite vaiko būklę ir reakciją į naujus maisto produktus.

Kaip gydyti kūdikių iššutimus?

Jei iššutimai vos tik atsirado, paraudimas neryškus ir apima nedidelį plotą, tokiu atveju tėvams reikės tik daugiau laiko skirti vaiko higienai - dažniau prausti, keisti sauskelnes (o dar geriau leisti kūdikiui pabūti be sauskelnių, kiek įmanoma ilgiau). Iššutimų vietas reikia tepti apsauginiais kremais, pastomis cinko oksido pagrindu arba pabarstyti pataisų sporomis. Vietose, kur pažeistas odos vientisumas (mikro įtrūkimai, erozijos), galima lokaliai naudoti priemones, kurių sudėtyje yra dekspantenolio. Tačiau dėl tokių priemonių naudojimo vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Tinkamai parinkus produktą, iššutimas paprastai išnyksta per 1-2 dienas. Tačiau jei ūmi būklė nepraeina, o simptomai tik sustiprėja, būtinai reikia kreiptis į gydytoją, kadangi iššutimai gali komplikuotis, ir tokiu atveju gali išsivystyti infekcija, kurios gydymui reikia specialių vaistų. Patyręs gydytojas pagal matomus simptomus nustatys, kokia yra iššutimų priežastis ir paskirs tinkamą gydymą. Kartais, norėdamas parinkti tinkamą vaistą, gydytojas paima tepinėlį nuo odos paviršiaus, vėliau laboratorijoje juo nustatomas infekcijos sukėlėjas. Be to, labai svarbu suprasti, kad iššutimai gali atsirasti net ir sveikiems kūdikiams, tinkamai juos prižiūrint.

Kaip išvengti kūdikių iššutimų?

Kad vaikui neatsirastų iššutimai, būtina laikytis tam tikrų vaikų odos priežiūros ir higienos taisyklių:

• Sauskelnes reikia keisti kas 3 - 4 valandas ir po kiekvieno tuštinimosi. Prieš keisdami sauskelnes, turite kruopščiai nuplauti kūdikio odelę arba nuvalyti odą drėgnomis kūdikių servetėlėmis, tačiau jas reikėtų naudoti retai, išskirtiniais atvejais, kuomet nėra galimybės nuprausti kūdikio vandeniu. Po to būtina kruopščiai nusausinti odą, ir specialia vaikiška kosmetika patepti kirkšnis, sėdmenis, tarpvietę, šlaunų, kaklo bei rankų raukšles. Tam skirti įvairūs kremai nuo iššutimų.
• Dar vienas geras ir veiksmingas būdas iššutimų prevencijai - oro vonios. Tai trumpas laikotarpis, kuomet mažylis būna be sauskelnių ir jo odelė kvėpuoja. Keičiant sauskelnes naudinga bent kelias minutes kūdikį palaikyti pliku užpakaliuku.
• Labai svarbu įsigyti tinkamo dydžio sauskelnes. Tad per mažos sauskelnės gali būti iššutimų priežastis, be to, dažniau pasitaiko „avarijų“. Kūdikius pieno mišiniais maitinantys tėvai žino, kaip sudėtinga pritaikyti tinkamą motinos pieno pakaitalą. Ta pati situacija - ir su sauskelnėmis, ypač jei kūdikis jautrus, alergiškas.
• Be to, kūdikio drabužėliai ir patalynė turi būti pasiūti iš natūralių audinių, kad būtų pralaidūs orui ir nesukeltų dirginimo. Vaikiški drabužiai turi būti skalbiami specialiais hipoalerginiais plovikliais.
• Taip pat turėtumėte atsargiai įvesti naujus maisto produktus ir atidžiai stebėti vaiko reakciją į naujų maisto produktų įvedimą. Jei į mitybą įtraukus naują produktą vaikui atsiranda iššutimų, būtina nedelsiant pradėti gydymą, o maisto produkto, kuris sukėlė iššutimą reikėtų vengti. Be to, higienos taisyklių laikymasis ir kūdikio odos priežiūra tinkamomis priežiūros priemonėmis padės greitai susidoroti su iššutimais ir užkirsti kelią komplikacijų vystymuisi.

Vartotojų atsiliepimai ir patarimai

Daugelis tėvų ieško efektyvių priemonių. Štai keletas atsiliepimų: „pabandyk pataisu sporu mums labai padejo“. Tačiau patirtys skiriasi: „nusiviliau tuo sudokremu, nors naudojom iki dabar , bet kai uztepiau didesni pasutima ir dar baisau pasidare, nes tokiom kaip puslytem.“ Kitų patirtys su sauskelnėmis taip pat varijuoja: „Dėl skalbiklių nieko negaliu pasakyt, bet sauskelnės tai vienareikšmiškai vertos dėmesio.“ Svarbu stebėti individualią vaiko odos reakciją.

Pragulų priežiūra suaugusiems

Nors suaugusiųjų oda storesnė nei kūdikių ir mažų vaikų, ji taip pat gali būti lengvai pažeidžiama, ypač tuomet, kai asmuo daug laiko arba nuolatos guli lovoje, dėvi sauskelnes. Didesnė odos pažeidimų, pavyzdžiui, iššutimų rizika būdinga ir tuomet, kai mažiau judama, turima antsvorio. Norint išvengti tokių nemalonių odos problemų kaip iššutimai ir pragulos, rekomenduojama laikytis prevencijos, tinkamos higienos, leisti kuo daugiau odai kvėpuoti ir skatinti audinių kraujotakos procesus.

Praktiniai patarimai pragulų profilaktikai suaugusiems

• Odos kvėpavimas: Oda - gyvas organas, jam reikia deguonies ir gaivaus oro, todėl rekomenduojama kasdien bent trumpam atlikti oro vonias, kai oda gali pabūti neapdengta ir turėtų tiesioginį kontaktą su grynu oru. Taip pat reikėtų rinktis kuo natūralesnius drabužius ir audinius bei vengti sintetinių, orui nelaidžių drabužių, užvalkalų, patalynės.
• Odos švara: Odą reikia nuvalyti ir nusausinti bent kartą per dieną, tačiau jei gausiai prakaituojama ir dažnai tuštinamasi, odą reikėtų valyti bei nusausinti ir dažniau nei kartą per dieną. Tinkamiausias prausimui ir valymui - šiltas vanduo, tačiau galima rinktis ir specialius prausiklius. Jie turi būti švelnūs, bekvapiai, be dirginančių medžiagų ir geriausia, kad tokie valikliai/ prausikliai būtų skirti specialiai daug gulinčio paciento odai prižiūrėti. Tokioms kūno vietoms, kuriose susidaro odos raukšlės ir yra įdubimų, reikia skirti ypatingą dėmesį - tai pažastys, kirkšnys, sritis po krūtine ar pilvu (ypač jei žmogus turi antsvorio ar yra nutukęs). Labai svarbu po apiprausimo odą kruopščiai nusausinti, kad nesikauptų drėgmė, kuri gali paskatinti iššutimų formavimąsi.
• Barjeriniai kremai: Sausą odą reikia drėkinti, o ten, kur kaupiasi daugiau drėgmės ir nešvarumų, naudinga naudoti specialius barjerinius kremus ar purškalus. Jie itin naudingi tuomet, kai dėvimos suaugusiųjų sauskelnės. Pavyzdžiui, Relizema spray&go - zinc + panthenol yra apsauginis raminamasis purškalas, skirtas švelniai ir jautriai vyresnio amžiaus žmonių odai. Šis kosmetikos gaminys puikiai ramina ir apsaugo nuo paraudimo ir deginimo pojūčio, ypač lytinių organų ir sėdmenų srityje, nes ant odos sudaro apsauginę plėvelę, apsaugančią nuo išorinių dirgiklių. Purškalas yra be dujų, skirtas konkrečioms odos sritims, kad būtų išvengta trynimosi.
• Padėties keitimas: Jei žmogus ilgai arba nuolat guli, būtina kas dvi - tris valandas keisti jo kūno padėtį bei naudoti specialią lovą, čiužinius ir kitas priemones pragulų profilaktikai. Dažnas kūno padėties keitimas padeda sumažinti odai tenkantį spaudimą, dėl kurio gali atsirasti pragulų.
• Teisinga mityba: Itin svarbu užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą, nes hidratacija tiesiog būtina normaliam odos funkcionavimui ir apsauginėms jos savybėms. Taip pat būtina rūpintis, kad paciento mityboje būtų pakankamai baltymų, gerųjų riebalų ir tokių vitaminų kaip A, E, C. Cinkas, vartojamas į vidų, taip pat gali padėti palaikyti normalias didžiausio žmogaus organo - odos - funkcijas.
• Būklės stebėjimas: Odą būtina akylai apžiūrėti kasdien ir daryti tai prausimo, perrengimo, sauskelnių keitimo, oro vonių metu. Jei ant jos atsirado neišnykstančių paraudimų, žaizdelių, išskyrų ar pūlinių - būtina kuo greičiau imtis veiksmų ir kreiptis į šios srities specialistus, kurie tikrai profesionaliai patars, kaip elgtis toliau.

Priemonės nuo pragulų

Pragulų profilaktikai rinkitės čiužinį su kompresoriumi, turintį oro tarpus, kurie cikliškai pakaitomis pripučiami. Čiužinys nuo pragulų sumažina spaudimą tose vietose, kur gali susidaryti pragulos. Pragulų profilaktikai naudokite alkūnių ir kulnų apsaugas, kurios sumažina spaudimą į lovos paviršių, palaiko odą švarią ir sausą, užtikrina maksimalų komfortą, higieną. Šios apsaugos yra universalaus dydžio, pralaidžios orui, palaiko kūno šilumos balansą. Siekiant išvengti dubens srities pragulų, rekomenduojama apvalios formos pagalvė, kuri neturi išorinių siūlių, todėl netrina, nedirgina odos. Sėdėjimui rekomenduojamos viskoelastinės anatominės pagalvėlės, kurios pagamintos iš didelio tankio viskoelastinės medžiagos, todėl gerai prisitaiko prie kūno formų. Pagalvėlė sėdėjimui veiksmingai paskirsto krūvį, spaudimą tenkantį dubeniui, taip apsaugo nuo pragulų susidarymo, o anatomiškai išormuotos šlaunų ir sėdmenų sritys (gilesni įdubimai) suteikia didesnį stabilumą. Svarbu reguliariai tikrinti paciento odą, kad laiku imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias pragulų atsiradimui. Pastebėję ankstyvus pragulų požymius būtinai kreipkitės į gydytojus.

Pagrindiniai principai, padedantys išvengti odos pažeidimų

Pasak BENU vaistininkės, siekiant išvengti pragulų, reikia gulinčius, nejudrius ligonius vartyti, kas 2 val. keisti jų kūno padėti. Svarbu prisiminti, jog paraudimų negalima masažuoti, trinti spirito turinčiais preparatais - tai dar labiau sudirgins odą, ji išsausės. Pragulos gydomos šiuolaikiniais, moderniais tvarsčiais, sudarančiais tinkamą mikroklimatą ir skatinančiais gijimą. Jie gali būti keičiami pagal poreikį, kas 3-7 paras. Jei pragula infekuota, naudojami antiseptiniai sidabro turintys hidrokoloidiniai tvarsčiai. Opos valymui naudojamas izotoninis natrio chlorido tirpalas. Vaistininkė pažymi, jog pragulų profilaktikai ypač svarbus padėties keitimas: sėdintiems pacientams rekomenduojama kas 15 min. pakeisti atramos taškus, gulintiems - kas 2 val. Be to, yra specialios lovos, čiužiniai, padedantys palaikyti geresnę kraujotaką.

• Reguliarus padėties keitimas (kas 2 valandas).
• Odos švara ir sausumas.
• Tinkama mityba ir hidratacija.
• Specialių čiužinių ir pagalvėlių naudojimas.
• Atsargus odos apžiūrėjimas ir priežiūra.

Laikantis šių rekomendacijų, galima veiksmingai sumažinti pragulų susidarymo riziką ir užtikrinti geresnę odos sveikatą tiek kūdikiams, tiek suaugusiems.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jeigu vaiko odos būklė nepagerėja arba atsiranda stiprus paraudimas, patinimas ar odos įtrūkimai, nedelskite kreiptis į gydytoją. Patyręs gydytojas pagal matomus simptomus nustatys, kokia yra iššutimų priežastis ir paskirs tinkamą gydymą. Kartais, norėdamas parinkti tinkamą vaistą, gydytojas paima tepinėlį nuo odos paviršiaus, vėliau laboratorijoje juo nustatomas infekcijos sukėlėjas.

Šaltiniai

• Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. „Vaistinių augalų enciklopedija“, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
• Becker-Witt C, Lüdtke R, Weisshuhn TE, Willich SN. Diagnoses and treatment in homeopathic medical practice. Forsch Komplementarmed Klass Naturheilkd. 2004 Apr;11(2):98-103. doi: 10.1159/000078231. PMID: 15138374.
• Захарова И.Н., Пшеничникова И.И., Мачнева Е.Б. Правильный уход за кожей новорожденных и детей раннего возраста: что нужно знать педиатру. Consilium Medicum. Педиатрия (Прил.). 2016; 1.
• Blume-Peytavi U, Kanti V. Prevention and treatment of diaper dermatitis. Pediatr Dermatol. 2018 Mar;35 Suppl 1:s19-s23. doi: 10.1111/pde.13495.

tags: #pataisu #sporos #kudikiui

• Darželis Antakalnyje
• Apie juoduosius strazdus
• Vadovas dėl nustatymo ir globos
• Privalumai ir tipai renkantis vaikišką palapinę
• Vadovas apie Betadine tepalą vaikams