Pasiflora nėštumo metu: nauda, rizika ir saugus vartojimas

Pasiflora, dar žinoma kaip aistros gėlė (lot. Passiflora), yra egzotiškas vijoklinis augalas, kilęs iš Centrinės ir Pietų Amerikos. Šis augalas ne tik žavi savo neįprasta išvaizda, bet ir šimtus metų vertinamas dėl savo gydomųjų savybių, ypač raminamojo poveikio. Tradiciškai pasiflora vartojama arbatos pavidalu, siekiant palengvinti nemigą, nerimą, emocinę įtampą ir net skausmą. Tačiau nėštumo metu, kai organizmas jautresnis ir reikalingas ypatingas atsargumas, kyla klausimas dėl pasifloros vartojimo saugumo.

Pasiflora yra vijoklinis stiebas, kilęs iš JAV pietinių regionų, kur jį šimtus metų naudojo vietiniai amerikiečiai. Paprastai jis vartojamas arbatos pavidalu, kuri turi raminančių ir minkštinančių savybių. Iš šviežių arba džiovintų rausvažiedės pasifloros lapų ruošiama arbata, naudojama nuo nemigos, isterijos ir epilepsijos, taip pat vertinama dėl skausmą malšinančių savybių. Išdžiovinus lapus taip pat galima rūkyti.

Kas yra pasiflora ir jos kilmė?

Pasiflora (lot. Passiflora) yra vijoklinis džiunglių augalas, kilęs iš Centrinės ir Pietų Amerikos. Į Europą pasifloros buvo atvežtos XVI a. kaip vienas iš Naujojo Pasaulio užkariavimo reliktų. Žinoma daugiau nei 500 šio augalo rūšių. Pasifloros gali augti kaip žoliniai vijokliai, apsiviję medžių kamienus, arba jų stiebai gali būti sumedėję. Visų rūšių pasifloros yra įspūdingo grožio augalai, turintys didelius, karpytus (3 arba 5 dalių), ryškiai žalius lapus ir žydintys egzotiško grožio žiedais. Visos pasifloros subrandina vaisius - sultingas uogas, tačiau tik apie 60 rūšių pasiflorų vaisiai yra valgomi. Kai kurios pasiflorų rūšys, be to kad yra gražios bei veda valgomus vaisius, taip pat pasižymi ir gydomosiomis savybėmis. Dėl pastarųjų savybių pasiflora buvo įtraukta ir į Europos liaudies medicinos tradiciją.

Aistros gėlė, kur ji atsiranda ir iš kur kilo jos pavadinimas? Mėsos spalvos pasifloros vaisius auga kaip vazoninis augalas mūsų žemyne, o Centrinėje ir Pietų Amerikoje - laukinis. Ten jis gali pasiekti iki 10 metrų aukščio. Jis gavo savo pavadinimą iš ispanų, kurie savo forma įžvelgė panašumą į nukryžiuoto Kristaus erškėčių ir vinių vainiką. Dėl šios priežasties ji taip pat vadinama Viešpaties aistros gėle. Tai gali būti dekoratyvinis augalas, tačiau dėl savo savybių jis dažniau naudojamas kaip vaistinė žaliava.

Gydomosios pasifloros savybės

Pasiflora - tai ne tik gražus augalas, bet ir vaistažolė. Nenuostabu, kad pirmieji gydomąsias pasifloros savybes praktiškai išnaudojo Amerikos indėnai. Centrinės ir Pietų Amerikos autochtonai pasiflorą naudojo kaip raminančią priemonę, mažinančią emocinę įtampą ir padedančią užmigti. Būtent dėl šių pagrindinių savybių pasifloros iki šiol labiausiai vertinamos liaudies medicinoje. Gydomosiomis savybėmis pasižymi rausvažiedė pasiflora (lot. Passiflora incarnata). Ši pasifloros rūšis turi triskilčius lapus. Žydi pavieniais, sudėtiniais, 7-9 cm skersmens, rausvai melsvais, kvapniais žiedais. Ši pasiflora sunokina valgomus, vidutinės slyvos dydžio, žalios spalvos vaisius.

Pasiflorų arbatai paprastai naudojama visa antžeminė pasifloros dalis - lapai, stiebai ir žiedai. Žaliava gydomajai arbatai renkama augalui pradėjus žydėti. Pasifloros žolė smulkinama, džiovinama ir taip paruošiamos arbatžolės, turinčios nervus raminantį, atpalaiduojantį ir migdantį poveikį.

Vertingiausias pasifloros naudojimo pranašumas yra švelnus raminantis poveikis. Puikiai tinka žmonėms, gyvenantiems įtemptą gyvenimo būdą - gali padėti nuraminti nervus ir nerimą, taip pat padeda esant nervų sistemos sutrikimams. Žmonėms, turintiems problemų su nemiga, tai gali padėti užmigti.

Rausvažiedėje pasifloroje yra cianogeninių glikozidų, flavonoidų (apigenino, rutino), alkaloidų, sapanarino, fitosterolių - tai veikliosios medžiagos, suteikiančios šiam augalui gydomųjų galių. Liaudies medicinoje šis augalas naudojamas ne vieną šimtmetį. O ką apie jo naudą sveikatai kalba klinikiniai tyrinėjimai? „Phytotherapy Research“ (2011 m.) paskelbė tyrimo rezultatus, kurie parodė, jog lengvų miego sutrikimų turintys dalyviai, kasdien 7 dienas gėrę pasiflorų arbatą pranešė apie pagerėjusią jų miego kokybę. Iš tiesų, pirminiai moksliniai tyrimai rodo, kad pasiflora gali padėti sumažinti nemigą ir nerimą. Taip yra todėl, kad pasifloros padidina gama aminosviesto rūgšties (GABA) kiekį smegenyse. GABA yra natūrali aminorūgštis, kuri mažina centrinės nervų sistemos aktyvumą. Dėl to kūnas atsipalaiduoja, pagerėja nuotaika, gali sumažėti skausmas bei pagerėja miego kokybė.

Patikimais tyrimais taip pat nustatyta, kad pasifloros gana efektyviai mažina generalizuoto nerimo sutrikimo simptomus ir turi mažiau šalutinių poveikių, lyginant su receptiniais preparatais. Pasiflorų raminamasis poveikis buvo tyrinėtas ir baimės sukelto nerimo požiūriu. Ištyrus dvi tikslines grupes žmonių, kurie jautė baimę ir nerimą prieš jiems paskirtą operaciją, paaiškėjo, kad pasiflorų arbatą vartoję pacientai nerimavo mažiau nei tie, kurie vartojo placebą.

Pasiflorų arbata: paruošimas ir vartojimas

Pasiflorų arbata ruošiama taip pat, kaip ir dauguma kitų žolelių arbatų - tiesiog užplikoma karštu vandeniu. Pasiflorų arbata apibūdinama kaip švelnaus skonio, turinti žemiško prieskonio. Šią arbatą tinka gerti su gėlių medumi. Taip išryškėja gėliškos arbatos natos.

Arbatai ruošti naudokite tokias ingredientų proporcijas:

• 2 arbatiniai šaukšteliai (arba 2 g) džiovintos pasiflorų žolės,
• 1 puodelis (apie 250 ml) vandens.

Arbatą galite plikyti tiesiog puodelyje ir uždengus lėkštele palaikyti 6-8 minutes, po to perkošti ir gerti. Arba galima pasiruošti labiau koncentruotą arbatą ją verdant apie 10-15 minučių ant silpnos ugnies.

Rekomenduojama šią arbatą gerti prieš miegą. Kasdien išgeriant po puodelį, arbatos rezultatus turėtumėte pajausti jau po 7 dienų.

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti interpretuojama kaip gydymo ar kitokio pobūdžio sveikatos klausimų sprendimo rekomendacija. Pasifloros (Passiflora incarnata) žolelių arbata yra vertinama dėl savo raminamųjų savybių. Vartojimas: Galima gerti 1-2 kartus per dieną. Ypač tinka vakare prieš miegą.

Pasiflorų arbata nėštumo metu: ar saugu?

Nėštumo metu moters organizmas yra itin jautrus, todėl bet kokių vaistinių preparatų, net ir augalinės kilmės, vartojimas reikalauja ypatingo atsargumo. Pasak vaistininkų, bet kokių vaistų vartojimas nėštumo metu gali būti pavojingas, ypač ankstyvosiomis nėštumo savaitėmis, kai formuojasi vaisius. Šiuo laikotarpiu (iki 12-os savaitės) geriausia nevartoti jokių vaistinių preparatų, jei jų neskyrė gydytojas.

Pasifloros negalima vartoti nėštumo metu, nes ji gali sukelti gimdos susitraukimus. Taip pat nėra pakankamai duomenų, ar saugu vartoti pasiflorą maitinant krūtimi.

Vėlesniu laiku, praėjus pirmiesiems mėnesiams, galima ir, jei paskirta, reikia vartoti tam tikrus medikamentus. Tačiau renkantis preparatus nėštumo metu, reikia juos vertinti ypatingai atidžiai: skaityti sudėtį, o geriausia, visus vartotinus vaistus rinktis su gydytojo arba vaistininko priežiūra.

Jei vartojate vaistus, ypač nėštumo metu svarbu tikrinti ne tik jų veikimą, bet ir tarpusavio suderinamumą, kad vaistų veikliosios medžiagos nesukeltų neigiamų reakcijų organizme. Tai galima nemokamai padaryti kiekvienoje „Gintarinėje vaistinėje“.

Alternatyvos nėštumo metu

Nors pasiflora nėštumo metu nerekomenduojama, egzistuoja saugesni būdai palengvinti nerimą, nemigą ar kitus negalavimus.

Peršalimui gydyti vaistininkė pataria rinktis vaistažoles: aviečių lapus, gyslotį, medetkas. Tačiau yra ir tokių, kurių reiktų vengti. Gydomosios arbatos, kurių sudėtyje yra eterinių aliejų, pavyzdžiui, šalavijų, čiobrelių, mėtų, ramunėlių, petražolių, imbiero bei jų skleidžiami aitrūs kvapai gali dirginti gimdos gleivinę. Taip pat svarbu atsakingai vartoti medų - bičių produktai gali kelti alergines reakcijas, tad medų vartoti patartina retkarčiais ir nedideliais kiekiais.

Slogą ir kosulį taip pat galima gydyti natūraliomis priemonėmis: nosį galima plauti jūros vandeniu, kosulį galima gydyti šiltomis arbatomis ir palaikant tinkamą drėgmę gyvenamosiose patalpose, gerklės skausmą - skalaujant šiltu jūros vandeniu ir medetkų nuoviru. Jei pakyla temperatūra, tačiau nesiekia 38 laipsnių, reiktų leisti organizmui su virusais kovoti pačiam ir nesiimti jokių priemonių temperatūrai mažinti. Bendrai - kiekviena nėščioji turi tinkamai ilsėtis ir išsimiegoti - miegas padeda organizmui gydyti pačiam save.

Saugiausias nuskausminamasis vaistas besilaukiančioms, pasak vaistininkės, yra paracetamolis, tačiau juo piktnaudžiauti negalima, o pradėti vartojimą derėtų tik paskyrus gydytojui.

Prieš vartojant bet kokius augalinius preparatus ar maisto papildus nėštumo metu, būtina pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku, kad būtų įvertinta galima rizika ir nauda.

tags: #pasifloru #zole #nestumo

• Parama vaikams Lietuvoje
• Prausimosi vadovas
• Laimėtojas „Lietuvos balso. Vaikai“
• kaip iššifruoti gimimo datą iš asmens kodo Excel programoje
• Sužinokite, kaip elgtis su kūdikio odos bėrimais