Planuojate kreiptis dėl alimentų priteisimo arba norite suprasti, kokią sumą galite tikėtis gauti ar mokėti? Šis vadovas padės apskaičiuoti preliminarų alimentų dydį pagal teismų praktiką.
Tačiau turėkite galvoje, kad alimentai - individualios bylos arba tėvų susitarimo dalykas. Konkrečiu atveju rekomenduojame konsultuotis su teisininku.
Vaiko išlaikymo išmoka, arba alimentai - pinigai, kuriuos sutuoktinis po skyrybų privalo mokėti nepilnamečio biologinio vaiko išlaikymui. Alimentus moka tas tėvas, kuris gyvena atskirai nuo šeimos.
Tėvų teisių bei pareigų išlaikyti vaikus imperatyvumo principas reiškia, jog šios tėvų teisės ir pareigos yra asmeninio pobūdžio ir jų įgyvendinimas negali būti perleistas kitiems asmenims. Tėvai negali susitarti dėl šios teisės atsisakymo. Bet LR civilinio kodekso nuostatos leidžia tėvams susitarti dėl išlaikymo tvarkos ir formos. Vaiko išlaikymo tvarka ir forma nustatomos bendru tėvų susitarimu.
Jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš tėvų nemoka alimentų, kreipiamasi į teismą, kuris nustato išlaikymo formą bei alimentų dydį, priklausantį nuo vaiko poreikių bei tėvų turimos turtinės padėties.

Teismai vertina du pagrindinius dalykus - kiek pinigų reikia vaikui ir kiek gali mokėti kiekvienas tėvas.
Vaikų išlaikymo dydis yra nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: abiejų tėvų turtinę padėtį ir konkretaus vaiko poreikius.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja, kad minimalus išlaikymas vienam vaikui iš abiejų tėvų turėtų būti minimali mėnesinė alga. Paprastai priimant sprendimą dėl alimentų dydžio remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo pateikta rekomendacija, kad minimalus alimentų dydis vienam vaikui, gaunamas iš abiejų tėvų, turėtų prilygti minimaliai mėnesinei algai (MMA). Tačiau ši suma nėra įtvirtinta įstatyme.
2026 m. MMA „į rankas“ - apie 846 Eur, taigi už kiekvieną vaiką kiekvienas iš tėvų turi mokėti po ~ 423 Eur (846 Eur / 2). Paprastai priteisiamas išlaikymas vaikui yra 50 procentų minimalaus mėnesinio atlyginimo.
Jei tėvų pajamos didesnės, o vaikas turi papildomų poreikių, alimentai gali būti didesni.
Skaičiuojant alimentus, reikia įvertinti visas vaiko išlaidas. Į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti įeina poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Paprasčiausias būdas - sudėti visas realias mėnesio išlaidas vaikui ir padalinti iš dviejų, nes abu tėvai dalijasi išlaikymą. Gautą sumą palyginkite su orientacine 388 eurų suma vienam tėvui. Internete rasite įvairių alimentų skaičiuoklių, kurios padės gauti preliminarų įvertinimą.

Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis. Jei tėvo (motinos) turtinė padėtis leidžia, vaikui galima priteisti gerokai didesnį išlaikymą. Ir atvirkščiai, jei tėvo (motinos) turtinė padėtis sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas. Teismai atsižvelgia į ypatingas aplinkybes. Suma gali būti mažesnė, jei mokėtojas išlaiko kitus vaikus, pats turi negalią arba gauna labai mažas pajamas.
Tačiau net bedarbis tėvas neatleidžiamas nuo pareigos teikti išlaikymą. Išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į tėvo turtinę padėtį - jis gali būti bedarbis, bet turėti daug turto.
Dėl vaiko išlaikymo priteisimo reikia kreiptis į teismą arba teisines paslaugas teikiančius asmenis. Kreiptis į teismą gali vienas iš vaiko tėvų arba globėjų, o tam tikrais atvejais - ir vaiko teisių apsaugos institucijos. Taip pat padėti prisiteisti alimentus gali ir tokią veiklą vykdančios įmonės.
Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų - laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas. Ši priemonė taikoma iki galutinio teismo sprendimo priėmimo byloje. Vaiko išlaikymo priteisimas gali užtrukti, tad dėl laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimo galima kreiptis į „Sodrą“.

Remdamiesi teismų praktika norime informuoti, jog teismai išlaikymą vaikui priteisia tik konkrečia pinigų suma (kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ar vienkartine konkrečia pinigų suma) ar priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Teismai nebetaiko proporcinio vaikų išlaikymo, kai išlaikymas būdavo priteisiamas tam tikra proporcija nuo vieno iš tėvų gaunamo atlyginimo (pvz. ¼, 1/5 ir pan).
Jei vaikui yra priteistas proporcinis išlaikymas, tai tiek mama, tiek tėvas turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo pakeitimo.
Periodinėmis išmokomis priteistos išlaikymo sumos yra indeksuojamos siekiant alimentų gavėjus dalinai ar visiškai apsaugoti nuo infliacijos. Paprastai indeksuojamos tos išmokos, kurios nebuvo peržiūrėtos ir perskaičiuotos per pastaruosius 1-erius metus. Alimentų indeksavimu dažniausiai tenka rūpintis patiems alimentų mokėtojams: teisės aktuose numatyta, kad išmokas indeksuoja jas mokantis asmuo.
Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Vengimas mokėti vaiko išlaikymo pinigus - ne tokia ir reta situacija.
Alimentus tėvai nustoja mokėti dėl pačių įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, praradę darbą, dėl sunkios materialinės padėties, negalios ir t. t. Tačiau pasitaiko atvejų, kad vaiko išlaikymo išmoka nemokama piktybiškai: tėvas slapstosi, dirba nelegaliai, išvyksta gyventi į užsienį.
Taigi jei vaiko tėvas nemoka alimentų, reikėtų nedelsti ir kreiptis į teisininkus arba skolų išieškotojus. Taip pat alimentų nemokantis asmuo gali tapti valstybės skolininku.
Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas įsiskolinimas. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas skirtingomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma ar priteisiant vaikui tam tikrą turtą.
Kaip minėta, įstatymai riboja vaikų išlaikymo įsiskolinimo terminą, kuris negali būti didesnis nei trys metai. Tai reiškia, kad jeigu nesikreipsite į teismą dėl vaiko išlaikymo priteisimo ilgą laiką, tuomet išieškojimas bus galimas tik už paskutinius tris metus.
Vis aktualesnis tampa priteistų skolų ar alimentų išieškojimas iš skolininkų, kurie išvyko į užsienį, ten gyvena ir (ar) dirba. Jeigu jūs turite įsiteisėjusį Lietuvos teismo sprendimą, kuriuo jums priteista skola ar išlaikymas, šis skolos ar alimentų išieškojimas gali būti vykdomas ir už Lietuvos teritorijos ribų.
Išlaikymo išieškojimą iš Europos valstybėse esančių skolininkų palengvina 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nustatytoms funkcijoms vykdyti.
Lietuvoje centrine institucija Reglamente nustatytoms funkcijoms atlikti yra Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. Vaiko išlaikymo išmoka mokama iš valstybės lėšų, kai vaikas negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto vienam iš tėvų arba abiem tėvams. Kreipiantis dėl išmokos būtina pateikti prašymą skirti išmoką ir teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį, kuriuose nustatytas vaiko išlaikymo lėšų dydis.
Kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių nei 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, centrinės institucijos funkcijas atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (nuo 2018 m.). Iki šiol šias išmokas skyrė ir mokėjo Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vaikų išlaikymo išmoka vienam vaikui per mėnesį negali viršyti 1,8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį mokama išmoka.
Tačiau nuo 2026 m. liepos 1 d. vaiko išlaikymo išmoka padidės nuo 1,8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio iki 2,5 BSI, todėl nuo 2026 m. liepos 1 d. ši išmoka būtų: 2,5 x 74 = 185 Eur.
Valstybės mokamos vaiko išlaikymo išmokos pokyčiai
| Išmokos dydis | Terminas | Formulė (esant BSI = 74 Eur) | Suma (Eur) |
|---|---|---|---|
| Dabar (iki 2026 m. liepos 1 d.) | Iki 1,8 BSI | 1,8 x 74 | 133,2 |
| Nuo 2026 m. liepos 1 d. | Iki 2,5 BSI | 2,5 x 74 | 185 |
Išmokos gali būti priteisiamos ir aukštojoje mokykloje studijuojančiam, bet ne vyresniam nei 24 m. Pagal LR civilinio kodekso nuostatas tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.
Tačiau tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.
Atkreiptinas dėmesys, kad besimokančio ar studijuojančio pilnamečio vaiko išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą.
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, atsižvelgtina į kriterijus, apibūdinančius paramos pilnamečiui būtinumą bei tėvų galimybes ją teikti. Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaiko turtinė padėtis; visų protingų galimybių pačiam pasirūpinti reikalingomis lėšomis išnaudojimas (tame tarpe ir valstybės remiamų paskolų gavimo galimybės išnaudojimas); sąžiningas pareigos mokytis vykdymas.
Nagrinėjant tokias bylas būtina nustatyti ir paramos prašančio asmens poreikius: ar jis turi mokėti ir už studijas, ar parama jam reikalinga tik gyvenimo išlaidoms, kurioms, be įprastų maisto, aprangos, higienos reikmenų įsigijimo ir kitokių būtinųjų išlaidų, priskirtinos ir būsto nuomos bei išlaikymo, vykimo iki studijų vietos išlaidos, mokslo priemonių įsigijimui reikalingos lėšos ir pan.

Išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Augant vaikui didėja ir jo poreikiai.
Todėl, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko rūbams, skiepams, būreliams, padidėjus minimalios mėnesinės algos dydžiui ir kt.), vaiko motina turi teisę kreiptis į teismą bei prašyti padidinti vaikui priteisto mėnesinio išlaikymo dydį.
Be to, konkretus išlaikymo dydis nėra nustatomas visam laikui, todėl šiandienio išlaikymo dydis po kelių metų gali nebebūti adekvatus, vertinant pasikeitusias aplinkybes.