Vaikų globos namai Lietuvoje: istorija, raida ir dabartinė situacija
Vaikų globos institucija - tai įstaiga, kurioje auginami ir ugdomi našlaičiai bei beglobiai vaikai. Pagrindinis vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai, tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Veikia tiek valstybinės, tiek privačios vaikų globos institucijos.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, priimta 1989 m., nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą.
Istorinė vaikų globos raida Lietuvoje
Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti dar XVII-XVIII amžiuje. XIX amžiaus pradžioje tokios įstaigos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose.
Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė, kuri 1786 m. įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 m. Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai, kuriuose vaikus, kurių būdavo apie 400, prižiūrėdavo vienuolės.
Kaune 1848 m. buvo įsteigtas lopšelis pamestinukams, kuris vėliau buvo paverstas nuolatine vaikų prieglauda. 1864 m. Kaune įsteigti kūdikių auklėjimo namai, kuriuose gyvendavo apie 40 pamestinukų. Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 m. įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams.
XIX amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos aktyviai rūpinosi beglobiais vaikais.
Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams.
1918-1940 m. vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinių labdaros organizacijų, tokių kaip Vaikelio Jėzaus draugija ar Šv. Kazimiero draugija. 1922 m. Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu, kurioje buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus. 1931 m. pastatyti nauji 200 vietų namai, kuriuose pradėjo dirbti gydytojai ir medicinos seserys.
Nuo 1928 m. Lietuvoje pradėta taikyti vaikų patronavimo sistema - už tam tikrą atlyginimą vaikai buvo atiduodami auklėti šeimoms.
Sovietmečio ir pokario laikotarpis
1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, visų labdaros organizacijų veikla buvo nutraukta, o vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 m. vaikų prieglaudos buvo pertvarkytos į vaikų namus.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų skaičius ypač padidėjo. 1949 m. veikė 48 vaikų globos institucijos, kuriose glaudėsi 7000 vaikų.
Į vaikų namus būdavo perkeliami 3 metų sulaukę vaikai iš kūdikių namų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai. Mokyklinio amžiaus vaikai mokėsi bendrojo lavinimo pradinėse, septynmetėse, vėliau - aštuonmetėse, vidurinėse ir specialiosiose mokyklose.
XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje dauguma vaikų namų buvo pertvarkyta į internatines mokyklas, o vėliau kai kurios iš jų - į pensionus.
Reforma ir deinstitucionalizacija po nepriklausomybės atkūrimo
Atkūrus nepriklausomybę, vaikų ir kūdikių namai buvo pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.
2015 m. prasidėjo visos vaikų globos sistemos reforma, kurios pagrindinis tikslas - sumažinti institucinės globos priklausomybę, plėtoti bendruomenines ir šeimos (šeimynos) pagrindu kuriamas paslaugas. Kartu siekiama apsaugoti vaikus nuo atskyrimo nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei.
Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 m. yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas procesas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių.
Įgyvendinant valstybės tikslą užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso pakeitimai (įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d.), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-2018 m. laikotarpį, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja. 2017 m. pabaigoje institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis (2872 vaikai) sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, o 2016 m. pabaigoje - 35 %. 2018 m. pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (iš viso 8177 vaikai) buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynose, 2419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose. Bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius sumažėjo 2 %. 2018 m. globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (278 vaikai iš 869, tai sudaro 32 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (176 vaikams iš 869, tai sudaro 20 %). 2018 m. pabaigoje (kaip ir 2017 m. pabaigoje) globos įstaigose didžioji dalis globojamų (rūpinamų) vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupę (2017 m. - 36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupę (2017 m. - 34 %).
Šiuolaikiniai vaikų globos modeliai
Vykdant institucinės globos pertvarką, siekiama užtikrinti, kad vaikai augtų kuo artimesnėje šeimai aplinkoje. Vienas iš tokių modelių - bendruomeniniai vaikų globos namai ir šeimynos.
Pavyzdžiui, Šilutės rajono savivaldybės 2020 m. rugpjūčio 27 d. tarybos sprendimu Nr. T1-447 buvo reorganizuoti Saugų vaikų globos namai ir nuo 2021 m. sausio 1 d. prijungti prie BĮ Vaiko gerovės ir globos centro. Centre įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai („Gilės“, „Spindulio“, „Šypsenos" šeimynos) ir 1 vaikų globos namų „Vaivorykštės“ šeimyna (veikė iki 2021 m. birželio 24 d.).
Nuo 2024 m. liepos 1 d. veikia BĮ Vaiko gerovės ir globos centro šeimininiai namai, kurių planinis vietų skaičius yra 24. Tai ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos paslaugas teikianti įstaiga.
2021 m. rugsėjo 10 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išdavė licenciją Nr. L000000908 bendruomeniniams vaikų globos namams, teikiantiems ilgalaikę ir trumpalaikę socialinę globą. 2024 m. spalio 23 d. išduota licencija Nr. L000001242.
Gruodžio pabaigoje uždaromi Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose likę paskutiniai vaikų globos namai. Jų globotiniai perkeliami į šeiminius namus - butus ar individualius namus, kuriuose gali gyventi iki aštuonių vaikų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžia, kad pradėjus pertvarką 2014 m., dideliuose vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 3,5 tūkst. vaikų, o dabar siekiama užtikrinti, kad vaikai saugiau augtų savo tėvų šeimose, teikiant kompleksines paslaugas šeimai ir stiprinant vaikų dienos centrus bei šeimų socialinę priežiūrą.
Uždaryti tuomet Lietuvoje veikę 95 vaikų globos namai buvo pradėti 2014 m. Didžioji dalis globotinių šiuo metu gyvena pas globėjus, budinčius ar nuolatinius globotojus bei šeimynose.
Ministrės teigimu, siekiant užtikrinti svarbiausias vaiko teises ir poreikius, paslaugas reikia teikti ne tik šeimoms, išgyvenančioms krizę, bet ir šeimoms, kuriose auga be tėvų globos likę vaikai. Lietuvoje 2018 m. startavo globos centrai (šiuo metu jų yra 66), atsirado profesionalių globotojų institutas (budintys ir nuolatiniai globotojai), aktyviai buvo stiprinama šeimynų veikla, taip pat dalis vaikų apsigyveno šeiminiuose namuose. Šiuo metu veikia 177 šeiminiai namai, kuriuose auga 1032 vaikai.
Skaičiuojama, kad per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. 2002 m. vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6,7 tūkst. vaikų, 2014 m. - daugiau nei 3,5 tūkst. globotinių. Šiuo metu kiek daugiau nei 1 tūkst. vaikų gyvena šeimos aplinkai artimuose šeiminiuose namuose.
Uždarius visus vaikų globos namus, gruodžio mėnesio pabaigos duomenimis, Lietuvoje veikė 177 šeiminiai namai, kuriuose gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai, iš kurių - 843 vyresni nei 10 metų amžiaus. Šeiminiuose namuose, kuriuose vidutiniškai gyvena po šešis vaikus, sudaromos sąlygos vaiko raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 3 tūkst. fizinių vaiko globėjų rūpintojų, 251 budintis globotojas, 54 šeimynos ir 9 nuolatiniai globotojai.
Globos centrus Lietuvoje vienijanti iniciatyva „Vaikai yra vaikai“ pristato fotografo Artūro Morozovo parodą-manifestą „Tada, kai pamačiau Tave“, kurioje menininko įsitikinimu, kiekvienas vaikas turi augti šeimoje.
Biudžetinė įstaiga Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai (anksčiau - Vilniaus 1-ieji vaikų globos namai) iki 1991 m. buvo globos namai ikimokyklinio amžiaus vaikams. Vykdant įstaigų deinstitucionalizaciją, 2014 m. rugpjūčio pabaigoje dvi globotinių šeimynas perkėlus gyventi į butus, o 2016 m. perkėlus trečiąją šeimyną į naujai suremontuotą namą, įstaiga pradėjo veiklą šeimyniniu principu. Šiuo metu Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai administruoja 6 šeimynas, kuriose gyvena 40 vaikų, likusių be tėvų globos.
Didelis dėmesys skiriamas vaikų užimtumui, laisvalaikiui ir poilsio organizavimui.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
