Beveik visos besilaukiančios moterys patiria vienokius ar kitokius odos pakitimus. Jie erzina, negražiai atrodo, kelia diskomfortą. Nėštumo metu ir ankstyvuoju pogimdyviniu periodu moters oda, plaukai, nagai, gleivinės patiria tam tikrų fiziologinių pokyčių. Pasak medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojos akušerės ginekologės Sigitos Neverauskienės ir gydytojo dermatologo Žygimanto Vaičio, odos pokyčius nėštumo metu galima suskirstyti į tris grupes: susijusius su hormonų pokyčiais, buvusius jau iki nėštumo ir tik nėštumui būdingas odos būkles. Dažniausios ir dažniausiai aptariamos odos problemos - strijos, pigmentacija (patamsėjimai), sausumas, spuogeliai ir bėrimai.
Nėštumo metu moters organizme susidaro savotiškas hormonų perteklius. Pati populiariausia odos pokyčių priežastis yra atsiradusios pigmentinės dėmės.

Nėštumas gali nuostabiai paveikti jūsų veido odą. Visų pirma pagerėjusi kraujotaka paryškina jūsų skruostus, o hormonai stimuliuoja jūsų riebalines liaukas, suteikdami veidui lengvą spindesį. Be to, jūsų oda labiau sulaiko vandenį, todėl išsilygina smulkios raukšlės - tad jūs žavingai ir sveikai spindite. Deja, kai kurias moteris tie patys procesai vargina - dėl besikaupiančio vandens sau galite atrodyti išpurtusi, o pagerėjusi kraujotaka gali paryškinti įvairias ant jūsų odos esančias dėmeles.
Vykstant hormonų lygio svyravimams, pažeidžiamas odos lipidinis barjeras. Jis silpnėja, plonėja, formuojasi įtrūkimai. Per atsiradusius pažeidimus greitai išgarinama drėgmė, oda tampa sausa, suskilinėjusi, ima niežėti.
Dėl padidėjusio androgenų ir progesterono kiekio nėštumo metu odos liaukos gamina daugiau riebalų, todėl oda gali tapti riebi. Tačiau galima ir kita problema - odos išsausėjimas. Nėštumo metu išorinis odos sluoksnis suplonėja, tampa labiau pažeidžiamas.
Pasak gydytojos akušerės ginekologės, dažnai moterys pastebi, kad nėštumo metu pasikeičia plaukai - atrodo, jog padidėja jų apimtis. Tačiau taip nutinka ne dėl to, kad jų auga daugiau, o dėl to, kad kasdien išslenka mažiau plaukų nei iki nėštumo. Nėštumo metu dėl didesnio estrogenų kiekio plauko augimo fazė pailgėja, todėl jų išslenka mažiau.
Hirsutizmas. Padidėjęs plaukuotumas labiausiai pastebimas veido srityje, tačiau gali išryškėti ir ant rankų, kojų, nugaros, virš gaktos. Tai atsiranda dėl placentos ir kiaušidžių gaminamų androgenų poveikio plauko folikului. Nėštumo metu nagai auga greičiau, tačiau gali atsirasti nagų distrofija, skersiniai ruoželiai, ponaginės masės, distalinė onicholizė.

Nėštumo metu atsiradusi pigmentacija, deja, užprogramuota bene pusei besilaukiančių moterų, nepriklausomai nuo amžiaus. Net devynios iš dešimties besilaukiančių moterų susiduria su padidėjusia pigmentacija (hiperpigmentacija), kurią sukelia hormonų (estrogeno, progesterono, melanocitus stimuliuojančių hormonų, beta endorfino) pokyčiai, suaktyvinantys pigmento melanino gamybą (melanogenezę).
Viena dažniausių pigmentacijos padidėjimo rūšių nėštumo metu yra melazma, t.y. hormoninių pokyčių ir saulės poveikio paskatinta veido pigmentacija kaktos, skruostų, odoje virš viršutinės lūpos. Besilaukdamos daugelis moterų susiduria su chloazma - rudomis pigmentinėmis dėmėmis ant veido ir kaklo. Paprastai ji dar vadinama nėštumo kauke. Dažniausiai hiperpigmentacija pastebima veide.

Melazma gali atsirasti ir visai jaunoms nėštukėms. Tai dėl hormonų pokyčių atsiradusi būklė. Pastebėta, kad melazma labiau pasireiškia toms moterims, kurių oda tamsesnė, vadinamojo 3 tipo. Melazmos dėmės didesnės, platesnės, negu senatvinės pigmentacijos dėmės. Jos išplinta veide, ypač kaktos ir skruostų srityse.
Į klausimą, ar dėl pigmentinių dėmių reikia sukti galvą, odos gydytojai atsako vienareikšmiškai - reikia žinoti, kaip galime sau padėti. Vienintelė reali priemonė prieš melazmą yra saulės apsauga, taip pat apsauga nuo ekranų mėlynosios šviesos. Įrodyta, kad pigmentaciją skatina ne tik saulė, bet ir mėlynoji šviesa, sklindanti nuo kompiuterių ir išmaniųjų telefonų ekranų.
Net ir natūralioji šviesa, sklindanti nuo ekranų, skatina melanocitus gaminti pigmentą. Todėl rekomenduojama naršant (ypač vakarais) išjungti ekrano šviesą. Labai gerai būtų visada nešiotis rankinėje ar turėti mašinoje kremą nuo saulės ir juo kas 4-6 valandas pasitepti ne tik veidą, bet ir rankas. Beje, odos pigmentaciją atitolina ir tokie nepastebimi dalykai, kaip nuolatinis odos drėkinimas, maitinimas.
Gydytoja akušerė ginekologė Sigita Neverauskienė pataria, jog norint išvengti nepageidaujamų odos pokyčių nėštumo metu, besilaukiančioms moterims reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, nesideginti, būnant lauke naudoti apsauginius kremus su SPF.
Odos pigmentacija - tai patamsėjimai. Dažniausiai hiperpigmentacija pastebima pilvo srityje (linea nigra). Pilvo srityje, nuo gaktos iki bambos matoma neryški tamsi linija. Ši pigmentinė juosta - per antrą nėštumo trimestrą atsirandanti plona tamsi linija, prasidedanti bambos srityje ir pasibaigianti ties gaktikauliu. Oda aplink spenelio areolę taip pat patamsėja. Kitos tamsėjančios kūno vietos - speneliai, pažastys, lytiniai organai, tarpvietė, išangė, vidiniai šlaunų paviršiai, kaklas. Patamsėja strazdanos ir apgamai, patamsėja oda (ypač trynimosi vietose).
Ypač atidžiai odą saugoti turėtų pigmentinių dėmelių, strazdanų turinčios moterys. Joms nėštumo metu siekiant išvengti gausesnės odos pigmentacijos patariama naudoti pigmentines dėmes šviesinančius kremus su SPF filtru. Kaip žinia, nėštumo metu padidėja melanino gamyba, o saulė procesą dar labiau skatina. Melaninas gaminamas melanocitų ląstelių viduje ir per melanosomas pernešamas į aplinkines keratinocitų ląsteles.

Mamos klausia: Ar, kai pagimdysiu, dėmės išnyks? Per kiek laiko? Nėštumo metu atsiradusi melazma praeina metų bėgyje, tačiau kai kurios veido sritys taip ir gali likti hiperpigmentuotos. Po gimdymo vienoms moterims dėmės išbluks savaime, kitoms prireiks pagalbos specialiais kremais ar lazeriu, tačiau liks tikimybė, kad nepasisaugojus saulės tos dėmės vėl gali išryškėti.
Nėštuminės pigmentinės dėmės naikinamos tam skirtais tepamais vaistais ir dermokosmetika. Kartais dermatologas gali pasiūlyti gydymą lazeriu, tačiau ši procedūra tiks ne visoms. Pigmentinės dėmės, pagal pigmentacijos kilmę ir pobūdį, yra gydomos skirtingai, o skirtingą odą turinčioms moterims - ir skirtingais lazeriais. Pigmentacijos iš esmės mes nesunaikiname, melanocitai, kurie sukelia pigmentaciją, lieka mūsų odoje, o pašalinamos tik melanocitų pagamintas perteklinis pigmentas melaninas. Tuomet pigmentinės dėmės pašviesėja, tačiau iš esmės jos nedingsta. Kai patenkame į saulę, melanocitai vėl pradeda gaminti pigmentą melaniną, ir odos dėmių vėl gali atsirasti. Ž. Vaičys sako, kad nors pigmentinės dėmės po gimdymo dažnai išnyksta, jeigu jos lieka praėjus metams, reikėtų kreiptis į gydytoją dermatologą, kuris paskirs reikiamą gydymą, rekomenduos galinčias jas panaikinti procedūras.
Strijos - dar viena dažna odos problema nėštumo metu, atsirandanti apie pilvą, šlaunis, krūtis. Strijos - nedideli odos dariniai, įtrūkimai, kiek primenantys smulkius randelius. Iš pradžių strijos atrodo kaip rausvos ar šviesiai violetinės linijos, jų atsiranda VI-VII nėštumo mėnesyje.

Kaip ir kalbant apie laisvą odą, atsiradusią po nėštumo, taip ir kalbant apie strijas, jos atsiras ne visoms, ir tikrai nebūtinai toms, kurios priaugs daug svorio. Jų atsiradimas labiau priklauso nuo genetinio polinkio, odos elastingumo ir struktūros. Strijų atsiradimas susijęs su svorio augimu, vaisiaus dydžiu, jungiamojo audinio tempimu ir estrogenų poveikiu. Padidėjęs kortikosteroidų ir estrogenų kiekis sumažina kolageno skaidulų sukibimą, todėl jos trūkinėja ir formuojasi strijos. Dėl hormoninių pokyčių pasikeičia ne tik sumažėja elastinių skaidulų dydis, bet ir pasikeičia jų erdvinis išsidėstymas, kas ir lemia strijų atsiradimą.
Greitai augantis pilvukas tempia odą ir, žinoma, padidina strijų susidarymo riziką, tačiau genetiniai veiksniai ir odos sandara vaidina didesnį vaidmenį.
Žinant, kad lemiamas veiksnys strijoms atsirasti yra odos savybės, nereikėtų numoti ranka į prevenciją. Ne veltui kuriami veiksmingi kremai, skirti būtent strijų profilaktikai. Sumažinti žymes jūs galite palaikydama savo odos elastingumą - gerai maitindamasi, vartodama daug vandens ir tepdama odą drėkinamuoju kremu. Norint sumažinti strijų atsiradimo riziką, reikėtų stengtis nepriaugti daug svorio. Pasak specialistės, idealu, jeigu svorio prieaugis nėštumo metu - 11-15 kg. Turinčioms antsvorio ir nutukusioms nėščiosioms rekomenduojama svorio visiškai nepriaugti ar priaugti labai mažai. Odos priežiūrai patartina naudoti drėkinančius kūno kremus, nes minkšta, pakankamai sudrėkinta oda didėjant nėštumui lengviau tempiasi. Pakankamas drėgmės lygis, subalansuota mityba ir specialios priemonės elastingumui didinti neabejotinai gelbėja kovoje su odos strijomis.
Mamos klausia: Jeigu strijos atsirado nuo hormonų, tai po to, atsistačius hormonams, jos išnyks? Turiu nuliūdinti, kad savaime jos neišnyks. Jos gali šiek tiek pablukti, tačiau liks. Pagalbos priemonių yra, net kelios grupės. Tai aparatinės radijo dažnio, lazerio, injekcinės procedūros, kurios skatina kolageno bei elastino gamybą ir taip stangrina odą. Kartais taikomas odos šlifavimas, kartais šios lazerio ar radiodažnio procedūros naudojamos, siekiant tam tikras aktyvias medžiagas įvesti į gilesnius odos sluoksnius. Padaromos mažytės mikroporos odoje, per kurias daug geriau įsigeria veikliosios medžiagos, pavyzdžiui, taikant kraujo plazmos terapiją. Ši terapija labai veiksminga, nes iš moters kraujo plazmos išgryninami trombocitų augimo veiksniai, kurie arba suleidžiami į odą, arba sutepami ant jos. Paprastai procedūros miksuojamos, derinamos, atliekamos kompleksiškai.
Mamos klausia: Ar spuogai ant veido atsiranda dėl hormonų? Jeigu taip, vadinasi, po gimdymo jie turi iškart dingti? Nėštumo, arba dar vadinama vėlyvoji aknė, labiau tikėtina toms moterims, kurios turėjo šią problemą (arba riebią odą ir polinkį į aknę) paauglystėje. Bet nebūtinai! Svyruojantis hormonų lygis veikia mūsų riebalines liaukas ir kartais gali sukelti nepageidaujamą spuogų protrūkį. Pagrindinė šių spuogų priežastis - lytinių hormonų pakitimai nėštumo metu.

Kol nepastojai, niekada nežinosi, kokią staigmeną tavo veidui rengia nėštumas. Odai padidėjus riebalų sekrecijai, veidas blizga, gali išsivystyti aknė. Ši problema moteris kamuoja antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą - nuo 26 iki 34 savaitės. Spuogai nėštumo metu „renkasi” tas pačias vietas - kaktą, nosį, smakrą ir skruostus. Kartais atsiranda spuogų ant nugaros ir krūtinės. Aknės spuogai gali didėti, virsti pūlinukais, palikti randelius, o paskui ir pigmentaciją.
Nėščiosioms, kurias kamuoja spuogai, patariama prisiminti paauglystę ir imtis tų pačių priemonių: nespaudyti ir nekrapštinėti spuogų, nes pūliai iš spuogų išplinta į sveikas odos vietas ir sukelia naujus uždegimus. Atsiradusių spuogelių visai nereikėtų liesti. Tada jie išgyja per trumpesnį laiką ir nelieka randelių. Spaudant ir krapštant, toje vietoje gali likti dėmelių ar randų visam gyvenimui. Dukart per dieną, ryte ir vakare, rekomenduojama naudoti kokybišką, probleminei odai skirtą, prausiklį. Muilas ir kiti šarminiai prausikliai ardo odos hidrolipidinę plėvelę, kuri reikalinga apsauginei funkcijai.
Tuo periodu, odą būtina tepti drėkinančiais kremais ar geliais skirtais probleminei odai. Galima naudoti vaistažolių kompresus. Kai kurios vaistažolės, pavyzdžiui, ramunėlės, turi priešuždegiminių savybių. Spuogus galima tepti levandų arba arbatmedžio aliejumi. Šie eteriniai aliejai yra natūralūs antibiotikai, kurie naikina mikroorganizmus ir mažina paraudimą, niežulį ir gėlimą. Nereikėtų pradėti naudoti antibiotikų turinčių tepalų, nepasitarus su gydytojų. Rekomenduojama atsisakyti ir nenaudoti riebių maitinančių kremų. Odos priežiūros priemones rinktis tokias, kurios nekemša porų. Makiažo priemonių ir maskuojamųjų priemonių sudėtyje neturėtų būti aliejų ir kamedogeniškų medžiagų.
Būtina ne tik išorinė priežiūra, bet reiktų prižiūrėti ir mitybą, sveika mityba, taip pat gali žymiai pagerinti odos būklę. Būtina gerti pakankamai vandens. Valgyti daug vaisių ir daržovių, tai padės išlaikyti odą sveiką. Vengti cukraus ir rafinuotų angliavandenių. Jei gydytojas neprieštarauja, vartoti vitaminą B6. Kai kurie vaistai nuo spuogų, ypač izotretinoinai, akutanas ir retinas A, negali būti vartojamas nėščiųjų, nes gali pažeisti vaisių. Kaip prevencinė priemonė, naudinga yra apsaugoti odą nuo didelio kiekio saulės, karščio ar šalčio. Taip pat, rekomenduojama vengti prigludusios aprangos, nes ji sukelia odos prakaitavimą, ko pasekoje gali keltis spuogelių.
Jeigu ant veido atsirado vienas kitas spuogelis, jam užtenka paprastos gydomosios dermokosmetikos iš vaistinės ar rekomenduotos kosmetologo. Tačiau jeigu bėrimų daugiau, reikėtų atidesnės priežiūros, nes svarbu sulaikyti procesą, kad iš kelių spuogelių neišsirutuliotų didelė odos problema. Jeigu ant veido atsirado daugiau nei keli pūlinukai, patariama pasirodyti dermatologui. Odos gydytojo arsenale yra ne tik kosmetika, bet ir tepami medikamentai, todėl problema išsprendžiama nepalyginamai greičiau ir veiksmingiau.
Dėl nėštumo metu vykstančių fiziologinių pokyčių - didėjančio cirkuliuojančio kraujo kiekio, dėl estrogenų poveikio besiplečiančių kraujagyslių odos paviršiuje - gali atsirasti smulkių kraujagyslių voratinklis (voratinklinės angiomos, varikozės). Nėštumo metu estrogenai ir kiti faktoriai didina kraujagyslių tempimą, lemia kraujagyslių sienelių nestabilumą, skatina kraujagyslių proliferaciją.

Mamos klausia: Per nėštumą pasimatė kapiliarų piešinys ant kojų, ar jis išnyks, ar tai „dovana“ likusiam gyvenimui? Jeigu žmogaus kapiliarai yra trapesni ir paviršiniai, jie tokie bus ant viso kūno - tiek ant veido, tiek ant kojų. Gimdymo metu, per stangas padidėjus slėgiui į kraujagyslių sieneles, kapiliarai gali išryškėti ar net sutrūkinėti. Veido kapiliarai ryškėja ir dėl odos būklės - rožinės, kai veido ir kaklo oda yra labai jautri, netoleruoja kosmetikos.
Teleangiektazijos. Jų atsiranda net 66% baltaodžių rasės nėščiųjų, dažniausiai tarp II-o ir V-o nėštumo mėnesio. Tai gerybiniai kraujagysliniai dariniai su charakteringa išvaizda: raudonas taškelis odoje, nuo kurio plonytėmis gijomis nusidriekia kapiliarai. Teleangiektazijų paprastai atsiranda apie akis, kaklo, veido srityje, viršutinėje krūtinės dalyje, rankų odoje.
Nėštumo metu gali išsiplėsti kojų, išorinių lytinių organų venos, taip pat gali susiformuoti hemorojiniai mazgai. Venos plečiasi dėl padidėjusio cirkuliuojančio kraujo tūrio bei vaisiaus spaudimo į šlaunies ir dubens arterijas. Kai vargina kojų venų varikozė, rekomenduojama pakelta kojų padėtis, kompresinių kojinių nešiojimas, miegojimas ant kairiojo šono, fizinė veikla, taip pat patariama vengti ilgo stovėjimo ar ilgo sėdėjimo.
Tačiau dėl to nerimauti taip pat neverta - po gimdymo išsiplėtusios kraujagyslės dažniausiai sumažėja ar net visai išnyksta pačios. Tiek veido, tiek kojų kapiliarai veiksmingai gydomi lazeriu. Jeigu kojų kapiliarai yra iki kelių milimetrų storio, ploni, juos lazeriu gali pašalinti gydytojas dermatologas. Tačiau jeigu kapiliarai ryškūs, pirmiausia rekomenduojama kraujagyslių chirurgo konsultacija. Pacientų pasitenkinimas kapiliarų mažinimo lazeriu procedūra yra >90 proc., tai labai džiuginantį rezultatą duodanti procedūra, tik svarbu, kad būtų atliekamos reguliariai, kelios procedūros, nes vienas kartas rezultatų neduos.
Nėštumo metu gali atsirasti naujų kraujagyslinių darinių ar padidėti jau esantys. Piogeninė granulioma yra gerybinis kraujagyslinės kilmės darinys, kuris pasireiškia kaip raudonai violetinės spalvos papulė, sudaryta iš granuliacinio audinio. Šis darinys atsiranda pirmoje nėštumo pusėje ir auga itin greitai, dažniausiai burnos gleivinėje, tačiau gali susiformuoti ir ant pirštų. Po nėštumo, piogeninė granulioma dalinai sumažėja, o galutinai išnyksta kelių mėnesių bėgyje.
Mamos klausia: Vienoms po gimdymo oda greitai atsistato, o kitoms lieka „kabanti“. Nuo ko tai priklauso? Odos laisvumą po gimdymo lemia ne tik priaugtas svoris per nėštumą, bet ir moters genetinis polinkis. Daugybė moterų priauga per nėštumą daug svorio, tačiau po to oda gražiai susitraukia. O kitos, nors ir lieknos, sportuojančios, priaugusios nedaug svorio, po gimdymo skundžiasi nukarusia, sudribusia oda. Odos sudribimas po gimdymo bus tikrai mažesnis, jeigu nėštumo metu oda bus gerai maitinama ir drėkinama serumais, kremais, emolientais. Veikliosios medžiagos geriau įsigeria ir turi stipresnį poveikį, kai priemonė įmasažuojama, įglostoma. Tepamos priemonės sutraukti atsiradusią laisvą odą padeda tik minimaliai. Priklausomai nuo to, kokio dydžio odos sudribimas, galima taikyti pagalbą. Geriausiai jums atsakys odos gydytojas, apžiūrėjęs problemines vietas. Jeigu moteris sportuoja, laisvos odos nėra daug, gali pakakti injekcijų arba lazerio procedūrų, kitu atveju lieka tik chirurginė pagalba. Moterys po gimdymo skuba juostis korsetą ar diržą, kad kuo greičiau susitrauktų laisva oda.

Diržas reikalingas prilaikyti korpusui, nes po gimdymo raiščiai būna atsipalaidavę, vidaus organai dar tik grįžta į savo vietas, pilvukas atrodo atsiskyręs nuo kūno ir praradęs kontrolę, o stuburas laisvas (dėl to atsiranda nugaros skausmai). Diržus po natūralaus gimdymo galima naudoti jau kitą parą, o po cezario operacijos diržą reikėtų segti tuomet, kai randas gyja gražiai, nėra krešulių.
Nemažai nėštukių pastebi, kad ant kaklo, pažastų ar kitose kūno vietose atsiranda papilomų, kurių iki nėštumo nebūdavo. Priaugus svorio gali atsirasti kabančių smulkių išaugėlių (papilomų) odos trynimosi vietose, kaklo, pažastų ar kitose srityse. Ar papilomas reikės šalinti, priklausys nuo moters imuniteto. Kai papilomos liečiamos, krapštomos, virusas dauginasi ir papilomos „pasisėja“.
Odos dariniai. Niežulys. Nėštumo metu moteris gali varginti tiek fiziologinis niežulys, tiek ir odos niežėjimas dėl iki nėštumo buvusių odos ligų ar specifinių, tik nėščioms moterims būdingų dermatologinių susirgimų. Odos niežulys be jokios nustatomos priežasties vargina apie 20% nėščiųjų. Dažniausiai niežti skalpą, išangę, išorinius lytinius organus, pilvo odą (ypač trečiame nėštumo trimestre). Būklės palengvinimui rekomenduojamos avižų vonios, antihistamininiai vaistai, pvz., loratadinas.
Pasak gydytojo dermatologo, trečio trimestro metu ar po gimdymo maždaug 1 iš 200 nėščiųjų gali atsirasti polimorfinis nėščiųjų bėrimas. Tai dažniausia nėščiųjų dermatozė, pasireiškianti išbėrimu ir niežėjimu. Bėrimai įprastai atsiranda pilvo odoje, neapimdami bambos, jie gali plisti į liemens, šlaunų odą, tačiau neapima veido, delnų, padų. Simptomai trunka apie 4 savaites, įprastai jie praeina per 7-10 dienų po gimdymo. Specialistas sako, kad nors šios būklės simptomai nemalonūs, vaisiui ji nepavojinga. Esant labai stipriam niežėjimui diskomfortui sumažinti gali būti skiriami tepami vaistai.

Kita gan dažna, tačiau retesnė liga - atopinė nėščiųjų būklė, pasireiškianti uždegiminiais, egzemiškais, niežtinčiais bėrimais. Ž. Vaičys taip pat atkreipia dėmesį į specifines, retai pasireiškusias ligas, kurių metų svarbi nėščiųjų ir vaisiaus stebėsena. Tai - gestacinis pemfigoidas, intrahepatinė nėščiųjų cholestazė, pustulinė nėščiųjų žvynelinė. Gestacinis pemfigoidas - reta autoimuninė liga, kuria susergama maždaug 1 iš 50000 atvejų. Įprastai ji atsiranda antrajame ar trečiajame trimestre, apie ją įspėja specifiniai niežtintys bėrimai liemens odoje. Priešingai nei polimorfinio nėščiųjų bėrimo atveju, bėrimai gali plisti į galūnes, bambą.
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė pasireiškia prasidėjusiu odos niežėjimu antro nėštumo trimestro gale ar trečiajame trimestre. Nors moteris vargina odos niežėjimas, bėrimų odoje nebūna, tačiau matomos nukasymų žymės. Atlikus tyrimus, nustatomas padidėjęs tulžies rūgščių, kepenų fermentų AST, ALT kiekis kraujyje. Šių ligų atveju labai svarbi gydytojų priežiūra dėl galimų nėštumo komplikacijų. Svarbi nėščiųjų būklė, kurią taip pat būtina gydyti - pustulinė nėščiųjų žvynelinė.
Gydytoja akušerė ginekologė atkreipia dėmesį, kad atsiradus odos bėrimams, niežėjimui, dariniams, keičiantis apgamams, nėščiajai pirmiausia reikalinga specialisto konsultacija.
Nėštumo metu nerekomenduojama darytis tatuiruočių. Nėštumas neturi įtakos tatuiruotėms, pasidarytoms dar iki pastojimo. Visgi tatuiruotės krūtinės ir pilvo srityje gali deformuotis dėl natūralių šių kūno sričių matmenų padidėjimo ar chirurginės intervencijos. Pagrindinės auskarų vėrimo komplikacijos - skausmas, kraujavimas, mėlynės, atmetimo reakcija, audinių defektas, keloidinių randų ar granuliomų formavimasis, lokali ar sisteminė infekcija.
Tinkama odos higiena. Kokybiškas ir odos poreikius atitinkantis prausiklis padės išlaikyti odą ilgiau švarią ir gaivią. Nenaudoti rankšluosčio veido odos nusausinimui. Vienkartinės popierinės servetėlės - tinkamiausias pasirinkimas. Kuo dažniau keisti pagalvės užvalkalą. Odai būtinas tinkamas drėkinimas. Kasdien išgerti pakankamą kiekį skysčių (1kg/30 ml) bei naudoti drėkinančiomis savybėmis pasižyminčias kosmetikos priemones.

Apsauga nuo saulės. Rinktis kosmetikos priemones, kurios turi SPF (rekomenduojama ne mažiau 30). Fotosenėjimas yra pagrindinė ir greitinanti odos senėjimą priežastis. Sausos odos savininkėms nepamiršti odą maitinančių kosmetikos priemonių. Naudoti kokybišką kosmetiką! Reguliariai kosmetologo atliekamos, profesionalios odos priežiūros, procedūros. Sveika ir subalansuota mityba. Šiltuoju sezonu oda reikalauja dar kruopštesnės priežiūros.
Odos būklė po gimdymo dažniausiai grįžta į pradinę. Kaip jau buvo minėta, dauguma su nėštumu susijusių odos pokyčių pagimdžius praeina savaime, tačiau po gimdymo, dėl sumažėjusio estrogeno kiekio ir per nėštumą sukauptų skysčių greito pasišalinimo iš organizmo, oda dažnai tampa sausa, pleiskanojanti, niežtinti. Todėl kūdikio susilaukusioms moterims rekomenduojama gerti pakankamai skysčių, naudoti drėkinančius kremus, sausai odai skirtus prausiklius ar vonios ir dušo aliejų. Odą sausina ir karšta vonia ar dušas, todėl reikėtų praustis šiltu vandeniu. Besilaukiančioms moterims per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių.
Žemiau pateikiama apibendrinta informacija apie galimus odos pokyčius skirtingais nėštumo etapais.
| Nėštumo savaitė | Galimi odos pokyčiai |
|---|---|
| 7 savaitė | Odos veikia hormonų pokyčiai, padidėja riebalų sekrecija, veidas blizga, gali išsivystyti aknė. |
| 11 savaitė | Krūtų speneliai tampa tamsesni, krūtų areolės padidėja. Dėl hormonų pokyčių veido odoje gali atsirasti pigmentinių dėmių. |
| 14 savaitė | Pilvukas tampa pastebimas. Rekomenduojama naudoti specialias priemones ar tiesiog drėkinamuosius kremus strijų prevencijai pilvo, liemens, šonų, šlaunų ir krūtų srityse. |
| 16 savaitė | Padidėja melanino gamyba - tai gali sukelti odos hiperpigmentaciją, vadinamą melazma arba ,,nėštumine kauke“. Pigmentinių dėmių gali atsirasti skruostų, kaktos, kaklo srityse - jos įprastai palaipsniui išnyksta pagimdžius. Patamsėja strazdanos ir apgamai, patamsėja oda (ypač trynimosi vietose). |
| 21 savaitė | Padidėjusi gimda sukelia spaudimą, todėl kojose gali susiformuoti varikozinės (išsiplėtusios) venos, padidėti kapiliarų pralaidumas ar išsivystyti kapiliarų trapumas. Dažnai atsiranda žvaigždinės hemangiomos veido, krūtinės srityse. |
| 24 savaitė | Dėl didėjančio pilvuko oda tempiasi, galite jausti niežulį. |
| 26 savaitė | Gali iššokti bamba. Apie 75 proc. būsimų mamyčių ant pilvo atsiranda vadinamoji vidurinė linija. Ji patamsėja dėl hormonų, dėl kurių patamsėja ir krūtų speneliai. |
| 28 savaitė | Strijų atsiradimą ir jų dydį nulemia genetika, svorio augimo greitis, netinkama mityba. |
| 33 savaitė | Jei ant pilvo atsirastų raudonų bėrimų, būtina pasikonsultuoti su dermatologu - tai gali būti savaime praeinanti nėštuminė dermatozė ar įvairių nėštumo metu išsivystančių odos ligų požymis, kai reikalingas gydymas. |
| 35 savaitė | Gali ištinti rankos ar kojos, gali parausti delnai ar padai - tai po gimdymo praeina. Apie 90 proc. nėščiųjų atsiranda strijų pilvo, krūtinės, šlaunų ar rankų srityse. Priaugus svorio gali atsirasti kabančių smulkių išaugėlių (papilomų) odos trynimosi vietose, kaklo, pažastų ar kitose srityse. |
| Po gimdymo | Strijos galutinai neišnyks, bet taps mažiau pastebimos. Odos pigmentacija ir (arba) aknė išliks, ypač jei maitinsite krūtimi. Riebalų sankaupos probleminėse zonose gali išlikti dėl staigių svorio pokyčių. Po gimdymo praėjus 1-5 mėnesiams, padaugėja plaukų, esančių telogeno fazėje, vargina plaukų slinkimas. |