Kada prasideda diegliai kūdikiams ir kaip juos palengvinti
Pilvo diegliai - tai labai dažnas naujagimių ir kūdikių virškinamojo trakto sutrikimas, pasireiškiantis intensyviu, pasikartojančiu ir sunkiai nuraminamu verkimu. Nors pilvo diegliai nėra liga, jie sukelia stresą tiek kūdikiui, tiek tėvams. Pilvo diegliai kūdikiui - problema, su kuria susiduria ne viena šeima. Paprastai jie prasideda vakare: mažylis staiga be aiškios priežasties pradeda verkti, būna įsitempęs, nelaimingas, nepadeda jokios priemonės. Verkimo epizodas baigiasi po kelių valandų: taip pat staiga, kaip prasidėjo, ir be jokios aiškios priežasties. Tokie neramumo epizodai labai išvargina tėvus, sukelia daug baimių ir streso. Taigi, natūraliai iškyla klausimas, ar įmanoma padėti kūdikiui ir visai šeimai.
Pilvo diegliai dažniausiai prasideda 2-3 gyvenimo savaitę ir gali tęstis iki 3-4 mėnesių. Nors pilvo diegliai yra fiziologinė ir laikina būklė, svarbu stebėti kūdikio bendrą savijautą. Pilvo diegliai paprastai praeina savaime, tačiau tinkami raminimo būdai, šiluma, artumas ir tėvų kantrybė gali gerokai palengvinti tiek kūdikio, tiek tėvų kasdienybę. Vienas iš pirmųjų tėvų kantrybės išbandymų - kūdikių diegliai arba vadinamosios kolikos, kurios pasireiškia net iki 30 proc. naujagimių pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais ir dėl to yra vadinamos „100 dienų klyksmo“. Nors, pasak specialistų, tai nėra labai rimtas ir pavojingas negalavimas, šie fizinio diskomforto simptomai kelia sunkumų tiek mažyliams, tiek ir jų tėvams.
Mokslinių tyrimų duomenimis, ši būklė vienodai dažnai pasireiškia žindomiems ir mišiniu maitinamiems, išnešiotiems ir neišnešiotiems kūdikiams, nepriklauso nuo lyties. Vis dėlto dažniausiai tai yra išsivysčiusių šalių problema. Nors aiškios pilvo dieglių priežastys iki šiol nežinomos, manoma, kad įtakos turi ne vienas veiksnys.
Kokie požymiai būdingi pilvo diegliams?
Verkia, nenurimsta ir nemiega - tokie epizodai būdingi kiekvienam sveikam kūdikiui. Pastebėta, kad nuo gimimo mažylio verkimas intensyvėja ir dažnėja, 6 savaičių amžiuje pasiekia piką ir ženkliai sumažėja sulaukus 12 savaičių amžiaus. Yra apskaičiuota netgi vidutinė įprasto verkimo trukmė: 2 valandos 5-6 savaičių amžiuje, 1 valanda 10-12 savaičių amžiuje.
Taigi, ne kiekvienas verkimo ir neramumo epizodas yra priskiriamas pilvo diegliams. Dažnai ši būklė nustatoma remiantis “trejetų taisykle”:
- kūdikis verkia ne mažiau kaip 3 valandas per dieną,
- verkimo epizodai kartojasi ne rečiau kaip 3 dienas per savaitę,
- būklė trunka ne mažiau kaip 3 savaites.
Paprastai šie epizodai atsiranda vakare (18-24 val.), turi aiškią pradžią ir pabaigą bei pasireiškia tipišku elgesiu. Kūdikis pradeda verkti be jokios priežasties. Verksmas skiriasi nuo įprasto verkimo: būdingi garsūs, aukšti tonai (kartais panašūs į klykimą). Kūdikis yra įsitempęs, spardosi kojomis, riečiasi lanku ir nereaguoja į tėvų bandymus nuraminti. Gana dažnai epizodas pasibaigia išėjus dujoms arba pasituštinus.
Kai kūdikį kankina diegliai, jis verkia, lenkia kojas, tiesiasi ir riečia atgal visą kūną. Kūdikio pilvo diegliai - tai dirglumo, nerimo ir verkimo priepuoliai, trunkantys daugiau nei 3 valandas per dieną ne mažiau nei 3 kartus per savaitę, dažniausiai prasidedantys vėlyvą popietę ar vakarę. Vaikas nuolat verkia, prastai miega ir jį labai sunku nuraminti, jo pilvas kietas ir išsipūtęs, prie jo neįmanoma prisiliesti, tad visa tai tampa sunkiu išbandymu tėvams. Verkimas - yra kūdikio būdas komunikuoti, išreikšti savo norus ir poreikius. Mažyliai verkia kai yra alkani, pavargę ar nori ko nors kito iš Jūsų (pvz.: artumo). Taigi verkti kūdikiui yra ne tik normalu, bet ir būtina, kad galėtų išreikšti savo būseną. Kai vaiko verkimas tampa garsus, varginantis, tęsiasi ilgiau nei įprastai, tai gali būti pilvo dieglių ženklas. Verkimas, kurį sukelia pilvuko diegliai, labiau panašus į skardų riksmą, net klyksmą, kūdikio veidelis parausta, iš veido mimikos galima nuspėti, kad mažyliui skauda. Dažniausiai pilvo dieglių kamuojamiems kūdikiams neveiksmingi tampa iki tol suveikdavę raminimo būdai.
Pasak L. Mockutės, mažyliams diegliai gali atsirasti dėl prastai išsivysčiusios skrandžio motorikos, nebrandžios žarnyno mikrofloros, netinkamai parinkto mišinuko arba netaisyklingo mamos krūties apžiojimo. L. Mockutė aiškina, kad dieglius galima atpažinti iš kieto ir įsitempusio vaiko pilvuko, o vos prasidėjus negalavimams mažylis riečiasi, traukia kojytes prie krūtinės, būna irzlus ir nuolat verkia.
Kada kreiptis gydytojo konsultacijai?
Susidūrus su intensyviu ir nenumaldomu kūdikio verksmu pirmiausiai kyla klausimas: ar tai tikrai pilvo diegliai. Paprastai ši būklė nustatoma tada, kai yra atmestos kitos neramaus elgesio priežastys.
Ūmus susirgimas
Bendros būklės pokyčiai, pvz., vangumas, mieguistumas, pablogėjęs apetitas, karščiavimas, gali pranešti apie prasidėjusią ligą (ausų uždegimą, šlapimo takų infekciją ir pan.). Ūmiai atsiradęs vėmimas fontanu po kiekvieno maitinimo gali būti susijęs su skrandžio prievarčio susiaurėjimu. Visais atvejais kūdikio būklę turi įvertinti gydytojas.
Mitybos sutrikimai
Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis gana dažnai sveikas naujagimis nemiega ir daug verkia, kai gauna nepakankamai maisto. Būna ir taip, kad neramumas kyla persivalgius (ši problema dažniau pasitaiko buteliuku maitinamiems mažyliams, kai neatsižvelgiama į jų sotumo ženklus). Kai kurie kūdikiai valgo labai godžiai (ryja dideliais gurkšniais, caksi, čepsi, springsta, kosti) ir taip prisiryja daug oro. Mitybos sutrikimus gali sukelti ir trumpas liežuvio pasaitėlis. Tokius atvejus būtina aptarti su gydytoju, žindymo konsultantu.
Sutrikusi virškinamojo trakto veikla
Sutrikusi virškinamojo trakto veikla pasireiškia intensyviu pilvo pūtimu, žaliomis, gleivėtomis išmatomis, kraujo siūleliais jose. Kūdikių amžiuje pasitaiko karvės pieno baltymo netoleravimas, bet svarbu atmesti ir žarnyno infekcijas (ypač jeigu mažylis nežindomas, yra gydytas antibiotikais, turi kitų rizikos veiksnių). Gydytojas gali atlikti tyrimus, o esant poreikiui, skirti gydymą.
Kaip padėti kūdikiui, kamuojamam pilvo dieglių?
Pilvo diegliai - tai ne vieną savaitę besitęsiantis maratonas. Tėvams prireikia daug jėgų ir kantrybės, kol jį išgyvena. Štai keli patarimai, kurie jums gali praversti:
- Priimkite tai, kad verkimas yra kūdikio būdas “susikalbėti”. Taip jis praneša, kad jam reikalingas tėvų artumas, šiluma ir pagalba. Kūdikis neturi tikslo išnaudoti juos ar manipuliuoti jais. Glauskite, nešiokite, myluokite ir nebijokite, kad “pripras” būti ant rankų. Atminkite, kad mažyliai nesugeba nusiraminti patys dėl nebrandžios nervų sistemos.
- Priimkite visus kylančius jausmus ir pasidalinkite jais su artimaisiais. Kūdikio auginimas yra lėtas ir jam reikia daug kantrybės. Ilgas verkimas vakare, kai visi pavargę po dienos darbų, gali išsunkti paskutines jėgas. Puiku, jeigu vaikučio priežiūra mama gali pasidalinti su kitais artimaisiais. Jai reikia bent trumpos valandėlės sau, kad būtų ramesnė, atsipalaidavusi ir vėl galėtų pasirūpinti kūdikiu.
- Įvertinkite bendrą vaikučio būklę. Jeigu pastebėjote nerimą keliančių ženklų (vangumas, mieguistumas, karščiavimas, gausus atpylinėjimas ar vėmimas fontanu, pakitusios išmatos ir pan.), kreipkitės konsultacijos į gydytoją. Jis apžiūrės mažylį, esant poreikiui paskirs tyrimų ir gydymą.
- Spręskite maitinimo sunkumus. Jeigu kyla įtarimų, kad kūdikis gauna per mažai maisto, būtina suskaičiuoti pasišlapinimus, pasituštinimus, įvertinti svorio prieaugį. Žindymo konsultantas įvertins žindymo padėtį, krūties apžiojimą, vaikučio gebėjimą žįsti, pamatys kylančius sunkumus dėl trumpo liežuvio pasaitėlio ir sudarys planą, kaip šias problemas išspręsti. Jeigu vaikutis maitinamas iš buteliuko, svarbu pasirinkti tokį, kad valgytų ramiai, srovė būtų ne per greita. Pravartu pasižiūrėti, ar maitinimo porcijos ne per didelės.
- Spręskite pilvelio bėdas. Atminkite, kad diegliai nustatomi tada, kai yra atmestos kitos neramaus elgesio priežastys. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai vaikutis ne tik daug verkia, bet ir tuštinasi pakitusio pobūdžio išmatomis, dažnai atpylinėja, odoje atsiranda bėrimų. Tokiose situacijose galima įtarti maisto alergiją ir žindančiai mamai paskirti dietą (dažniausiai be karvės pieno produktų) arba pakeisti mišinį, jeigu kūdikis nežindomas.
- Pasitarkite su gydytoju dėl maisto papildų vartojimo. Šiuo metu vaistinėse yra be galo daug maisto papildų: pradedant lašais nuo pilvo pūtimo ir baigiant virškinimo fermentais. Vis dėlto tai nėra rutiniškai rekomenduojamos priemonės ir pirmiausiai vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Kol kas nepakanka mokslinių įrodymų, kad viena ar kita priemonė būtų geriausia ir padėtų visiems kūdikiams.
Tradicinės priemonės kūdikiui nuraminti yra nekenksmingos ir gali padėti sunkiais vakarais. Tai mažylio nešiojimas stačiomis, “tigriuko” poza, sūpavimas ant kamuolio, maudynės šiltoje vonioje, baltas triukšmas, pasivažinėjimas automobiliu. Nebijokite eksperimentuoti - kiekvieną kartą gali suveikti vis kita priemonė.
Norint pagerinti kūdikio savijautą, verta išbandyti kelis skirtingus metodus. Vienas iš pirmųjų tėvams kylančių klausimų yra, kaip palengvinti kūdikio būklę. Pasak vaistininkės, pagerinti padėtį namuose ir palengvinti kūdikio diskomfortą galima taikant tradicinius raminimo metodus - masažą ar „baltąjį triukšmą“, taip pat glaudžiant kūdikį prie savęs ir kuriant saugią erdvę. „Visų pirma, galima bandyti atlikti pilvo masažus, kojų spaudimą prie pilvuko ar specialias mankštas, kad oras greičiau pasišalintų. Tačiau svarbu, kad pediatras ar šeimos gydytojas tėveliams paaiškintų, kaip tai daryti. Dabar labai populiarus „baltasis triukšmas“ - dulkių siurblio, plaukų džiovintuvo, įrašyto jūros ošimo ir pan. garsai, pažįstamos ir jaukios atmosferos kūrimas garsais arba vaiko vežiojimas automobilyje, tačiau tokie metodai diegliukų nesumažina, o tik padeda nuraminti vaiką“, - sako BENU vaistininkė L.
Jeigu vien tik raminimo priemonės neveikia, pasitarus su vaistininku ar gydytoju, galima dieglius gydyti. „Preparatai sumažina pilvo pūtimą, skausmą ar spazmus, kūdikis tampa ramesnis. Šios priemonės gali būti ir lašelių pavidalu, todėl labai patogu dozuoti vaikams bei kūdikiams. Galima rinktis ir kompleksinius preparatus, kurių sudėtyje yra simetikono bei gerųjų bakterijų, prisidedančių prie žarnyno mikrofloros formavimosi, jos taip pat puikiai tinka ir profilaktikai“, - sako L.
Pasak specialistės, vienas esminių dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, kai diegliukai pasireiškia kiek vyresniam vaikui, yra mityba. „Maitinančioms mamoms reikėtų koreguoti mitybą ir valgyti mažiau riebaus maisto, nes skaidant jį prisikaupia anglies dioksido ir susidaro daugiau dujų virškinamajame trakte. Taip pat reikėtų valgančio kūdikio neblaškyti, nekalbinti, nebandyti atkreipti jo dėmesio, kad jis susikoncentruotų tik į valgymą“, - rekomenduoja L.
Farmacininkė taip pat primena, kad svarbu nuoseklumas iš preparatų įvairovės renkantis kūdikiui tinkamiausią, kadangi ne visiems vaikams padeda tie patys produktai: „Atėję į vaistinę tėvai dažnai nori išbandyti visus preparatus iš karto, tačiau jų sudėtis yra labai panaši, tad nereikėtų pulti visko duoti vaikui.“
Dažnai kūdikiai verkia taip stipriai ir ilgai, kad jų nepavyksta nuraminti net pamaitinus, sūpuojant ir nešiojant ant rankų. Įprastai tėvams sunku atskirti, ar vaikelis verkia dėl kamuojančių pilvo dieglių, ar dėl susikaupusių dujų. Abu šie reiškiniai būdingi ankstyvajam kūdikystės laikotarpiui. Naujagimiai iki gimimo visas būtinas medžiagas gauna iš mamos: jie patys nevalgė, nevirškino ir neišskyrė dujų. Pilvo diegliai ir pilvo pūtimas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip analogiškos sąvokos. Abu sukelia verksmą, diskomfortą ir bemieges naktis. Diegliukai patį piką pasiekia maždaug 6-8 kūdikio gyvenimo savaitę ir tęsiasi iki maždaug 3-4 gyvenimo mėnesio. Pilvuko pūtimas - dažniausiai lengvesnis negalavimas. Žarnyne besikaupiančios dujos kūdikius vargina kur kas dažniau, ši būklė įprastai yra lengvesnė. Pilvuką pučia kūdikio pilve susikaupus oro, kuris čia patenka maitinantis ar verkiant. Kūdikis šiek tiek nurimsta atsirūgęs arba pagadinęs orą.
Gerosios bakterijos (probiotikai), tokios kaip Lactobacillus reuteri, gali būti skiriamos esant kolikai ir pilvo diegliams. Skirtinga kūdikių žarnyno mikrobiota lemia skirtingus fermentinius procesus, kurie sukelia skirtingo laipsnio pilvo pūtimą, iškelta hipotezė, kad tam tikros laktobacilų padermės gali sumažinti kolorektalinę distensiją ir jos sukeliamą diskomfortą. Šiai hipotezei įrodyti atliktas atsitiktinės atrankos, kontroliuojamas klinikinis tyrimas, kuriame motinos pienu maitinamiems kūdikiams, sergantiems pilvo diegliais, skirta L. reuteri. Paaiškėjo, kad L. reuteri grupėje verkimo laikas buvo trumpesnis negu kontrolinėje grupėje jau po 2 savaičių ir išliko statistiškai reikšmingai trumpesnis per visą tyrimo laikotarpį. Skiriant šiuos probiotikus neišnešiotiems kūdikiams, verkimo trukmė taip pat tapo reikšmingai trumpesnė po 30-ties gydymo L. reuteri dienų, palyginti su placebo grupe. Atliktas dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas tyrimas su kūdikių kolika sergančiais ligoniais, kurie maitinti motinos pienu. Po gydymo L. reuteri grupėje verkimo laikas sutrumpėjo, o placebo grupėje buvo ilgesnis (p<0,022). L. reuteri grupėje, palyginti su placebu, buvo gerokai daugiau kūdikių, kuriems sumažėjo verkimo laikas. Be to, dirbtinai maitinamiems kūdikiams su pieno mišiniu skiriant L. reuteri, sumažėja atpylinėjimas, padažnėja tuštinimasis, pagreitėja skrandžio išsituštinimas. Po gydymo tik L. reuteri grupėje ryškiai padaugėjo laktobakterijų išmatose ir sumažėjo Escherichia coli bei amoniako. Padidėjęs E. coli kiekis rastas kūdikių kolika sergantiems ligoniams. Šalutinio poveikio reiškinių nebuvo. Padaryta išvada, kad L. reuteri gali būti skiriamas kūdikių kolikai gydyti. Šiuos duomenis patvirtino ir naujausias tyrimas, atliktas su natūraliai maitinamų kūdikių, kurie sirgo kūdikių kolika. Jie buvo suskirstyti į 2 grupes. Pirmosios grupės kūdikiai gavo L. reuteri, o kontrolinėje grupėje - placebo. Po gydymo verkimas labiau sumažėjo probiotikų grupėje. L. reuteri efektyvumą gydant kūdikių koliką patvirtino ir atlikta mokslinių tyrimų sisteminė analizė. Naujausias perspektyvinis, atsitiktinės imties, dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas daugiacentris tyrimas tyrė L. reuteri įtaką kolikos profilaktikai. Po gydymo L. reuteri grupėje verkimo laikas sutrumpėjo 53 proc., palyginti su placebo, padažnėjo tuštinimasis. Padaryta išvada, kad L. reuteri gali būti skiriamas kūdikių kolikos profilaktikai. Bakterija L. reuteri yra vienintelis šiuolaikiniais moksliniais metodais įrodytas, už placebą efektyvesnis gydymo metodas vaikams, sergantiems pilvo diegliais.
Neretai kūdikių diegliai neleidžia tėvams miegoti naktimis. Tai skausmingas ir nepatogus kūdikių negalavimas, galintis trukti net kelis mėnesius. Diegliai yra skausminga ir nemaloni būklė. Kai kūdikį kankina diegliai, jis verkia, lenkia kojas, tiesiasi ir riečia atgal visą kūną.
Dažnai dieglius sukelia iš krūties per greitai tekantis pienas. Kūdikis godžiai geria, gali užspringti ir nuryja daug oro. Galite prieš maitinimą nusitraukti šiek tiek pieno pientraukiu, kad sumažintumėte jo tekėjimo greitį, o kūdikiui būtų lengviau apžioti krūtį. Pamėginkite prieš siūlydama krūtį kūdikiui atvėsinti spenelį ledo kubeliu - tai taip pat turėtų sulėtinti pieno tekėjimą. Naudingas gali būti dažnas žindymas: kai kūdikis nėra labai išalkęs, jis ne taip godžiai ieško spenelio, o krūtis nėra tokia pilna.
Dieglius gali sukelti jūsų valgomas maistas. Jei jūsų kūdikį kankina diegliai, atsisakykite sunkaus ir riebaus maisto, pilvą pučiančių vaisių ir daržovių bei aštrių prieskonių. Venkite slyvų, vyšnių, kriaušių, kopūstų, pupelių, pupų, brokolių, žiedinių kopūstų, porų, česnakų ir svogūnų. Yra daug karvės pieno baltymui alergiškų vaikų, tad jei jūsų mažylis kenčia nuo nuolat pasikartojančių dieglių, apsilankykite pas pediatrą.
Šiluma palengvins jūsų kūdikio būklę. Jei kūdikis mėgsta maudytis, atsargiai pilkite jam ant pilvelio šiltą vandenį.
Geras dieglius įveikti padedantis metodas yra reguliarus kelis kartus per dieną atliekamas masažas. Galite pradėti masažą pirmojo kūdikio gyvenimo mėnesio pabaigoje. Nemasažuokite kūdikio iš karto po maitinimo, palaukite bent pusvalandį. Taip pat nepradėkite masažo, kai kūdikis jau verkia. Tinkamas laikas tam yra, pavyzdžiui, keičiant sauskelnes. Užpilkite aliejaus ant šiltų savo rankų. Masažuokite vis kita ranka braukdama nuo kūdikio pilvo viršaus žemyn. Pakartojusi kelis kartus, sulenkite kūdikio kojas prie pilvuko, tada švelniai jas ištieskite. Įsivaizduokite, kad kūdikio pilvas yra laikrodis, ir viena ranka sukite pusę apskritimo nuo 12 iki 6 valandos, kita ranka sukite visą apskritimą nuo 6 iki 6 valandos. Rankas judinkite laikrodžio rodyklės kryptimi.
Jūsų švelnus prisilietimas ir šiluma nuramins kūdikį, o nešant jaučiami judesiai masažuos pilvuką ir padės išeiti susikaupusioms dujoms. Galite nešioti kūdikį ant peties, jo rankoms laisvai kabant jums už nugaros, tokioje padėtyje, lyg padėtumėte vaikui atsirūgti. Galite paguldyti kūdikį sau ant dilbio pilvu žemyn: laikykite jo krūtinę delnu, kojoms ir rankoms leiskite laisvai kabėti.
Vystymas ramina kūdikius ir mažina dieglius. Suvystytas kūdikis jaučiasi lyg mamos pilve, jo rankos arti kūno, o kojos gali gan laisvai judėti.
Pasitarusi su gydytoju, galite pasiūlyti kūdikiui žolelių arbatos, skatinančios žarnyno veiklą ir mažinančios dirglumą, pvz., pankolių ar vaistinių melisų.
Žindymas yra nuostabi gamtos dovana moteriai. Tai dovana tiek kūdikiui, tiek pačiai mamai. Tad svarbu žindyti kaip įmanoma ilgiau. Sėkmingai žindymo pradžiai jums prireiks pasitikėjimo savimi, kantrybės, mylimų žmonių paramos ir baimę bei abejones išsklaidančių naudingų patarimų. Kartais maitinamas kūdikis priryja oro, kuris kaupiasi žarnyne ir gali sukelti dieglius, pilvo pūtimą ar atpylinėjimą. Todėl po kiekvieno maitinimo turėtumėte padėti kūdikiui atsirūgti.
Apie antrą gyvenimo savaitę prasidėję pilvo diegliai kūdikiui, sulaukus 3-6 mėn., praeina. Taigi, kas yra kūdikių pilvo diegliai? Pagal medicininį apibrėžimą, kūdikių pilvo diegliai - tai dirglumo, nerimo ir verkimo priepuoliai, trunkantys daugiau nei 3 valandas per dieną ne mažiau nei 3 kartus per savaitę, dažniausiai prasidedantys vėlyvą popietę ar vakarę. Visų pirma, vaikelis graudžiai verkia, dažniausiai tai būna vakarais ir naktį. Verkiant pilvukas būna kietas, išsipūtęs, kojytes vaikutis riečia prie pilvuko, rankytes prispaudžia prie kūnelio, veidelis parausta arba pabąla, atrodytų, tarsi jį kamuotų pilvo pūtimas. Kai dujos pasišalina, mamytės dažnai pastebi, kad vaikelis nustoja ir verkti.
Anksčiau buvo daug kalbama apie pilvo dieglių psichologinius ar socialinius veiksnius, taip pat apie ne mažiau svarbius biologinius komponentus: alergiją sukeliantį maistą ir žarnyno motorikos sutrikimus, galinčius būti kūdikių pilvo dieglių simptomų priežastimi. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama žarnyno mikrobiotai. Manoma, kad pilvuko diegliai - tai naujagimio organizmo reakcija į naują maisto patekimo būdą (įsčiose vaisius maitinosi per virkštelę) ir į iki tol sterilaus jo žarnyno apgyvendinimą įvairia mikrobiota. Kūdikiui gimus, jo žarnyno mikrobiota yra nebrandi, todėl ir atsiranda pilvo diegliai. Manoma, kad jie ypač vargina gimusius po cezario pjūvio operacijos. Tinkama mityba padeda bręsti žarnyno mikrobiotai. Motinos pienas, maitinimas krūtimi - svarbūs veiksniai, kurie nuo pat pradžių padeda formuoti sveiką žarnyno mikrobiotą. Kaip jau minėta, dažniausiai diegliai nėra rimtos ligos išraiška, o natūralus kūdikio žarnyno adaptacijos procesas. Tačiau tai nereiškia, kad kūdikiui negalėtume padėti.
Dažnai kūdikių diegliai tampa rimtu išbandymu tėvams, tačiau svarbu atminti, kad tai laikinė būklė. Tėvų kantrybė, raminimo metodai ir, jei reikia, specialisto pagalba gali padėti kūdikiui ir visai šeimai įveikti šį etapą.
Veiksmingas masažas kūdikiams nuo pilvo diegliukų, kurį gali atlikti visos mamos
Pilvo diegliai - tai gerybinė būklė, su kuria gali susidurti 1 iš 4 kūdikių visame pasaulyje. Mokslinių tyrimų duomenimis, ši būklė vienodai dažnai pasireiškia žindomiems ir mišiniu maitinamiems, išnešiotiems ir neišnešiotiems kūdikiams, nepriklauso nuo lyties. Vis dėlto dažniausiai tai yra išsivysčiusių šalių problema.
Manoma, kad pilvo diegliai išsivysto dėl virškinimo trakto sutrikimo. Veiksniai, galintys prisidėti prie pilvo dieglių išsivystymo, yra susiję su maitinimu (nepakankamas maisto kiekis, permaitinimas, retas atsirūgimas, oro nurijimas), karvės pieno baltymų netoleravimas, laktozės netoleravimas, virškinimo trakto funkcinis nebrandumas, dėl kurio žarnyne kaupiasi per didelis dujų kiekis, žarnyno hipermobilumas, žarnyno mikrofloros pokyčiai. Taip pat minimi biologiniai veiksniai (padidėjusi serotonino koncentracija kūdikio organizme, tabako dūmų ar nikotino ekspozicija) ir psichosocialiniai faktoriai (kūdikio temperamentas, padidėjęs jautrumas, stresas šeimoje, motinos nerimo sutrikimai).
Iki šiol nėra vieningos nuomonės, ar pilvo diegliai yra viršutinė normalaus kūdikio verkimo riba, ar vis dėlto tai yra atskiras sutrikimas, turintis specifinius klinikinius požymius. Tam tikri klinikiniai požymiai padeda diferencijuoti kūdikių pilvo dieglius nuo normalaus verkimo: paroksizminis verkimo pobūdis, garsesnis ir aukštesnis verksmas, hipertonuso požymiai (parausta veidas, įsitempia pilvas, pritraukiamos kojos, vaikas gali išriesti nugarą). Pilvo dieglių epizodą sunku palengvinti, tačiau pastebėta, kad jie sumažėja po dujų ir / ar išmatų pasišalinimo.
Preliminari pilvo dieglių diagnozė yra nustatoma pagal vaiko verkimo dažnį, jo trukmę ir kartotinumą, atmetus kitas verksmo priežastis. Pilvo dieglių galutinė diagnozė patvirtinama retrospektyviai, išnykus jų epizodams ir neišryškėjus patologijai, lėmusiai kūdikio verkimą.
Kūdikių pilvo dieglius reikia diferencijuoti nuo kitų dirglumą ir stiprų verkimą sukeliančių priežasčių, reikalaujančių specifinio gydymo. Stebėjimui dažniausiai pakanka anamnezės ir klinikinės apžiūros duomenų. Esant patologijai, intensyvų kūdikio verksmą gali lydėti įvairi simptomatika.
Kūdikių pilvo diegliai nėra pavojingi kūdikio sveikatai. Tiesa, pilvo diegliai padidina streso ir nuovargio lygį šeimoje, sukelia kaltės pojūtį ar nuotaikos sutrikimus tėvams. Stebimųjų tyrimų duomenimis, siūloma asociacija tarp pilvo dieglių ir depresijos po gimdymo išsivystymo mamai ir ankstyvo maitinimo motinos pienu nutraukimo.
Vieno specifinio ir efektyvaus pilvo dieglių gydymo metodo nėra. Pagrindinės kūdikių pilvo dieglius ir jų padarinius galinčios palengvinti priemonės yra:
- Parama tėvams ir jų mokymas.
- Maitinimo technikos keitimas.
- Kūdikio vežimas automobiliu, sūpavimas, išmaudymas šilto vandens vonelėje, žinduko čiulpimas, pilvuko glostymas, kojų lankstymas, vadinamojo baltojo triukšmo metodas.
- Mitybos keitimas (pvz., eliminacinė dieta maitinančiai mamai ar mišiniai su hidrolizuotais baltymais).
- Probiotikai (pvz., Lactobacillus reuteri).
- Medikamentinis gydymas (pvz., simetikonas).
Kalbant apie medikamentinę pagalbą varginant pilvo diegliams, pabrėžiamas simetikono vaidmuo. Simetikonas veikia fiziologiškai, yra puikiai toleruojamas ir nėra absorbuojamas - medikamentas veikia vietiškai. Kūdikiams skiriamas simetikonas yra geriamųjų lašų formos, todėl yra lengvai vartojamas. Simetikono lašai yra lengvai vartojamas, puikiai toleruojamas vaistas, mažinantis pilvo pūtimą.
Nors pilvo diegliai nėra pavojingi kūdikio sveikatai, tačiau ši būklė sukelia daug sunkumų ir streso ne tik kūdikiui, bet ir tėvams. Svarbiausias iššūkis kūdikį prižiūrinčiam gydytojui - diferencinė verksmo diagnostika ir patarimai tėvams, susidūrusiems su pilvo diegliais.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
