Kūdikio gimus, tiek tėveliai, tiek gydytojai nori kuo greičiau įsitikinti, ar vaikutis sveikas. Naujagimis per pirmąjį gyvenimo mėnesį prisitaiko prie šio pasaulio. Nežinant naujojo žmogučio adaptacijos ypatumų, galima neteisingai interpretuoti tik naujagimiui būdingas būkles ir pradėti gydyti normą.
Mažasis žmogutis auga ir bręsta nuostabiai šiltoje mamos įsčių aplinkoje. Ten pastovi ir normali temperatūra yra apie 37,5oC. Gimsta naujagimis šlapias ir dėl to labai greitai vėsta, nežiūrint šiltos gimdymo kambario patalpos. Gimdymo kambariuose stengiamasi palaikyti apie 25-28oC.
Pirmosiomis gyvenimo dienomis po gimimo, naujagimio kūno temperatūra tiesiogiai priklauso nuo aplinkos temperatūros. Todėl tuoj po gimimo labai svarbu kuo skubiau naujagimį nusausinti pašildytu, minkštu vystyklu ar rankšluostėliu, kad garuojanti drėgmė nuo kūnelio paviršiaus neatvėsintų naujagimio. Greičiausiai naujagimiai vėl sušyla liesdamiesi su šiltu paviršiumi. Geriausias šiltas paviršius tuoj po gimimo yra mamos kūnas.
Ką jaučia naujagimis, taip staiga keičiantis aplinkos temperatūrai nuo 37,5ºC iki, tarkim, 25oC? Kuriems teko būti šiltuose kraštuose, prisimenate pojūtį, kai dieną kepina saulė ir ore tvyro 35-38oC karštis, o saulei nusileidus temperatūra staiga krenta iki 26oC. Tada ne vienas puola ieškoti megztinėlio, nes pasijaučia gana vėsiai. Tačiau kiekvienas sutiktų, kad 26oC vasarėlė Lietuvoje būtų laikoma gerokai karšta.
Perkaitęs naujagimis nesugeba išskirti daugiau šilumos - t.y. dar iki naujagimio užgimimo gimdykloje yra įjungiamas šildomas staliukas tam, kad vystykliukai, į kuriuos bus įsuptas mažylis, rūbeliai, kuriais bus aprengiamas naujagimis, būtų pašildyti. Po gimimo kruopščiai nusausintas pašildytu vystyklu ar rankšluostėliu nuogas naujagimis guldomas motinai ant jos apnuoginto pilvo ir krūtinės, užklojamas minkšta antklodėle. Jis ilsisi, jaučiasi saugus, sušyla (nes po gimimo jis vėsta), apsisėja motinos mikroflora, pats susiranda krūtį.
Toks atvėsęs naujagimis yra mieguistas, vangus, jis neieško valgyti, jam gresia hipoglikemija (sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje). Svarbu tik, kad jis būtų pridengtas iš viršaus antklodėle, o ant galvytės būtų uždėta kepurėlė. Ja turėtų pasirūpinti patys tėveliai. Žinoma, dar drėgną galvelę galime pridengti ta pačia antklodėle. Žindimas per 2 valandas jį saugo nuo jau minėtos hipoglikemijos, o mamytę saugo nuo ankstyvojo pogimdyminio kraujavimo. Žindimo metu motinai išsiskiria hormonas, skatinantis greitą ir efektyvų gimdos traukimąsi.

Išnagrinėjome termoreguliacijos ypatumus pirmomis valandomis po gimimo. Tačiau ir per kitas dvi gyvenimo paras mažylio termoreguliacija turi savų ypatumų. Medikai, dirbantys su naujagimiais, šias kelias labilios temperatūros paras vadina „varliuko būkle“. Šie gyvūnėliai juk labai priklausomi nuo aplinkos temperatūros.
Normali kūno temperatūra laikoma, kai ji yra didesnė nei 36 oC, bet mažesnė nei 37oC, matuojant pažastėlėje ar kirkšnyje. Matuojant temperatūrą išeinamojoje angoje, ji yra laipsniu didesnė, t.y.apie 37,5oC. Naujagimis būdamas prie mamos ir gerokai aprengtas gali perkaisti ir jam pakyla temperatūra net iki 38-38,5oC. Tuomet mažylį pakanka nurengti ir temperatūra tampa normali.
Dar po kelių dienų tėveliai pastebi, jog naujagimį išvysčius jo odelė tampa lyg marmurinė, verkiant dreba smakriukas, pamėlsta apie lūpytes. Dažniausiai tai yra termoreguliacijos ypatumai. Jei išvystyto naujagimio oda greitai tampa marmurinė, galime įtarti, jog šis mažylis mėgsta šilumą. Smakriukas verkiant pirmą mėnesį, kartais ir ilgiau, gali virpėti.
| Matavimo vieta | Normali temperatūra |
|---|---|
| Pažastėlė / Kirkšnis | > 36 °C, bet < 37 °C |
| Išeinamoji anga | Apie 37,5 °C |
Tėveliams visada kyla klausimas, o kaip rengti mažylį, kad jis neperkaistų. Lietuvoje tėveliai, ypač spaudžiami rūpestingų senelių, linkę kūdikius per daug prirengti. Geriausia laikytis paprastos taisyklės: aprengti vaikelį tik vienu drabužėliu daugiau nei patys rengtumėmės tokiu oru.
Suprakaitavęs vaikelis greitai vėsta, ir delniukai būna drėgni ir šalti. Kita vieta tinkama tikrinti, ar mažylis ne per šiltai aprengtas, tai užkišti delną prie nugarytės tarp menčių. Jei bus per šilta, ten pirmiausiai kūdikis ir prakaituos. Siūlyčiau skaitytojams atlikti paprastą bandymą: imti ir dabar patikrinti savo nosį. Jei ne, tai atsakykite sau į klausimą, kodėl mano nosis šalta? Tai paprastas kiekvieno žmogaus, mažo ar didelio, termoreguliacijos ypatumas. Taigi, gali atsitikti ir taip, kad kai kurie vaikeliai norės būti rengiami vienu drabužėliu mažiau nei atitinkamu oru rengtųsi tėvelis ar mamytė.
Komforto sąlygos namuose yra 21-23oC, o nakties metu - 18-20oC. Derėtų nepamiršti, jog kūdikiai su sauskelnėmis yra nuolat su tam tikros rūšies „šildomuoju kompresu“. Taigi geriausias sąlygas galima sukurti aprengus mažylį tinkamais drabužėliais.

Dažnai tenka išgirsti močiučių patarimų, jog kūdikiui namuose būtina kepurytė, kad ausys nebūtų atvėpusios ar kad vaikutis negautų ausų uždegimo. Nuo ausyčių uždegimo kepurytė gali padėti lauke. Ausų forma yra genetiškai nuspręsta, ir kepurytė jų koreguoti nepadės. Kepurytė dar naudinga tuoj po gimimo, kai reikia naujagimį apsaugoti nuo atvėsimo, kai jo plaukučiai šlapi. Kartais kepurytė tinka po maudymo, jei kambariuose vėsoka. Bet ją reikėtų laikyti trumpai, tik tol, kol susigeria visa drėgmė, o po to nuimti.
Dažai tėvai rūpinasi, kur statyti lovelę, o gal kurį laiką naujagimį migdyti vežimėlyje? Lovelei reikėtų parinkti tokią vietą, kad nebūtų arti didelių vėsių ar itin šiltų paviršių, nes judėdamas oras gali šaldyti naujagimį. Todėl reikėtų lovelę statyti atokiau nuo langų, durų ir radiatorių, židinių, krosnių. Guldant naujagimį į tėvų lovą svarbu ne per šiltai aprengti mažylį, nes jį šildo motinos kūnas. Negalima kloti antklodės ant galvytės, kūdikį guldyti be pagalvės ir jokiu būdu ne ant išskleistos sofos.
Visus tėvus labai jaudina klausimas, o kada gi naujagimį nešti, vežti į lauką. Griežtų receptų ar lentelių čia nėra. Naujagimiui grįžimas į namus - didelis įvykis. Gimdymo skyriuje jis priprato prie nuolat varstomų personalo ir lankytojų durų, ligoninės kvapų, šviesų, dulkių ir pan. Grįžus į namus tenka susipažinti su naujais garsais, kvapais, rėžimu. Todėl bent 2-3 dienas derėtų leisti mažyliui susipažinti su nauja aplinka.
Jei naujagimis gimė vasarą, po 2-3 dienų jau galima nešti į lauką. Pradėti nuo 10-15 minučių, kasdien ilginant laiką po maždaug 10 minučių ir po kelių savaičių vasarą galima beveik ir gyventi lauke. Labai dažnai neramius vaikus pasivaikščiojimai lauke nuostabiai ramina ir migdo.
Rudenį, pavasarį, kai lauke nuo + 10 iki (-)10oC reikėtų luktelėti 1-2 savaites ir tada pradėti pratinti lauke pagal jau aptartą schemą. Ypač geras būdas rudenį ir žiemą naujagimį į lauką neštis perpetėje, priglaustą po motinos rūbais. Toks nešiojimo būdas leidžia naujagimį rengti nedaug ir nėra sušilimo pavojaus, nes motinos kūnas jį nuolat šildo. Atvažiavus į parduotuvę ilgesniam apsipirkimui, kai mažylis yra šiltai aprengtas ir guli vežimėlyje, būtina jį nurengti.
Veiduko odelę reikėtų ištepti riebiu kremu. Vežiojamam vežimėlyje mažyliui šaltą žiemos dieną reikėtų kas 30 minučių pačiupinėti rankutes ir patikrinti, ar jos nesušalusios, neperkaitusios, nesudrėkusios. Trumpai tariant, reikia elgtis taip, kaip elgtumėtės patys, kad jaustumėtės patogiai, neperkaistumėte 20oC temperatūroje su kailiniais ar pūkine striuke. Patartina į vežimėlio dugną įtiesti vilnonį, sulankstytą pledą, kailį ar pūkinę, gana ploną pagalvę-čiužinuką.

Vaikučiui atvėsus ar perkaitus reikia skubiai grįžti namo ir imtis reikalingų priemonių - mažylį sušildyti glaudžiant nuogą kūnelį prie savęs, žindyti ar maitinti šiltu pienuku, jei kūdikis nežindomas.