Pasaulyje abortas vis dar yra pagrindinė motinos mirties priežastis, ypač tarp jaunų, nepasiturinčių kaimo moterų. Moterys pasirenka nėštumo nutraukimą, nepaisydamos to, ar procedūra yra saugi ar ne, ir jų pasirinkimas turi būti gerbiamas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad tose šalyse, kur abortas yra legalus, nėštumo nutraukimo paslaugos turi būti prieinamos. Apribojus legalaus aborto prieinamumą aborto poreikis nesumažėja, priešingai, padidėja nelegalių ir nesaugių abortų skaičius, dėl to išauga moterų sergamumas ir mirtingumas. Anot PSO, valstybės politika ir įstatymai, kurie apriboja saugaus nėštumo nutraukimo paslaugą ir informacijos apie šią paslaugą prieinamumą, pažeidžia žmogaus teises - moters teisę rinktis ir saugiai nutraukti nėštumą. Siekiant įgyvendinti moters teisę rinktis ir saugiai nutraukti nėštumą, abortas turi išlikti legalus ir saugus, bet retas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1994 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50 „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“ nustatyti pagrindiniai principai. Darbe akušeriai-ginekologai vadovaujasi LR SAM 1994 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1.
Iki išduodant siuntimą nėštumui nutraukti, būtina moteriai (pageidautina ir sutuoktiniui) paaiškinti apie nėštumo nutraukimo žalą moters sveikatai, fizinę ir moralinę žalą abiems sutuoktiniams. Šią informaciją pateikia siuntimą išduodantis gydytojas akušeris-ginekologas, o pirmojo nėštumo atveju - gydytojas kartu su moterų konsultacijos vedėju. Potenciali žala moters sveikatai, padaryta nėštumo nutraukimo, taip pat fizinė ir moralinė žala abiems sutuoktiniams turi būti paaiškinta moteriai (ir, pageidautina, jos sutuoktiniui) prieš išduodant siuntimą nėštumo nutraukimui.
Nutraukiant nėštumą nepilnametėms iki 16 metų, būtinas, o nuo 16 iki 18 metų pageidautinas raštiškas sutikimas vieno iš tėvų, įtėvių, globėjų, rūpintojų ar faktiškai jas auginančių asmenų. Rašytinis sutikimas vieno iš tėvų, įtėvių, globėjų, rūpintojų ar faktiškai auginančių asmenų yra privalomas, jei nėštumo nutraukimas atliekamas nepilnametei mergaitei iki 16 metų amžiaus, o mergaitėms nuo 16 iki 18 metų amžiaus minėtas sutikimas yra pageidautinas.


Nėštumo planavimo, tęsimo, ilgalaikės kontracepcijos priemonių parinkimo, kai nėštumas kontraindikuotinas, klausimus sprendžia gydytojų komisija. Gydytojų komisijos veikia Vilniaus universitetinėje moterų klinikoje, Kauno medicinos akademijos akušerijos-ginekologijos klinikoje, Klaipėdos m. Gydytojų komisijos pirmininku turi būti skiriamas akušeris-ginekologas. Be jo, į komisiją turi įeiti terapeutas, neuropatologas ir kviečiamas gydytojas specialistas pagal ligos profilį. Su gydytojų komisijos sprendimu moteris supažindinama pasirašytinai. Gydytojų komisijos išvada dėl nėštumo nutraukimo pagal medicinines indikacijas turi būti patvirtinta komisijos narių ir jos pirmininko parašais bei gydymo įstaigos antspaudu. Išvada surašoma į dokumentą Nr. 27.
Nuomonių yra įvairių. Tai pastovių diskusijų ir nesutarimų objektas. Visuotinio sutarimo dėl to, ką laikyti gyvybės pradžia, nėra. Skirtingi požiūriai lemia ir skirtingą požiūrį į nėštumo nutraukimą.
Reikalavimas atsižvelgti į vyro nuomonę yra diskusinis. Moteris, nutarusi nutraukti nėštumą, tariasi su būsimo vaiko tėvu. Tačiau tėvo nuomonė gali būti patariamojo pobūdžio, nes įpareigoti gauti sutuoktinio sutikimą yra sudėtinga. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis nustato, kad privataus gyvenimo samprata yra apibrėžta ir Lietuvos mokslininkų teisininkų, apimanti žmogaus galimybes realizuoti save kaip asmenybę. Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 1 str. 2p. nuostatos netaikomos šeimos ir privataus gyvenimo srityse. Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo išvadą dėl skundo tyrimo, kuri patvirtino, kad nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarka, patvirtinta ministro 1994 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50, nediskriminuoja vyrų.
Akivaizdu, kad nėštumo atsiradimo atsakomybė tenka abiem partneriams. Tačiau abortas yra itin sudėtinga problema. Psichologinį diskomfortą jaučia abu. Bet kuriuo atveju ir gimdymo pasekmės atsilieptų moters sveikatai.
Šiuolaikinės diskusijos apima ir medikamentinio aborto legalizavimą. Seimo narės Astos Kubilienės pranešimas 2022 m. gegužės 17 d. iškėlė klausimą: „Seimo laikinoji grupė: ketindamas įteisinti medikamentinį abortą, Arūnas Dulkys skatina neregistruotų vaistų naudojimą?“
Š. m. balandžio 27 d. baigtu derinti įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1994 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 50 „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“ pakeitimo“ ministras ketina patvirtinti Nėštumo nutraukimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašą, kuriame numatomas medikamentinio aborto legalizavimas. Aprašo 18 punkte nurodoma, kad „Vaistinio nėštumo nutraukimo paslaugai suteikti gali būti skiriami ir išrašomi tik Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre arba Sąjungos vaistinių preparatų registre arba Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše įregistruoti vaistiniai preparatai, kurių charakteristikų santraukose nurodyta, kad vaistiniai preparatai vartojami nuosekliai besivystančio gimdinio nėštumo nutraukimui.“
Vis dėlto, nėštumo nutraukimui naudojamas preparatas „Mifepristone“ yra išregistruotas, nes trejus metus iš eilės nebuvo pateiktas Lietuvos rinkai, kaip to reikalauja Europos vaistų direktyva ir Farmacijos įstatymo 14 straipsnio 6 dalis. Taigi, juo šiuo metu Lietuvos rinkoje negali būti prekiaujama. Kitas preparatas yra rinkai teikiamas kaip vardinis vaistas. O tokiu atveju ne vaisto gamintojas, o gydytojas prisiima visišką atsakomybę. Akivaizdu, kad tokiu atveju, jei tektų atlyginti žalą, pasekmės medikams būtų ypač skausmingos. Atsakomybė už vardinių preparatų naudojimą (mūsų atveju - „Cytotec“) tenka gydytojui (Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis).

Žmogaus gyvybė ir orumas yra pagrindinė teisė, ja remiasi visos kitos teisės, laisvės ir pareigos. 1998 m. gruodžio 9 d. prigimtinių teisių tarptautinė bendruomenė išskiria žmogaus gyvybę ir orumą. Teisė į gyvybę yra neatimama, reiškianti žmogaus esmę. Visuotinio sutarimo dėl to, ką laikyti gyvybės pradžia, nėra. Tačiau bet kurio vaiko neatimama teisė gyventi yra įtvirtinta Konvencijos 6 str. ir Pagrindų įstatymo 4 str.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 124 str. numato atsakomybę už neteisėtą abortą, bet numato, kad baudžiami asmenys, jų bendrininkai, bet ne nėščioji ar jos bendrininkai. Nėščioji nebaudžiama.
Lietuvoje teisėto aborto legalizavimas, nors ir prieštaringas, prisidėjo prie moterų mirtingumo ir sergamumo mažinimo. Štai keletas statistinių duomenų:
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Mirčių dėl abortų tarp moterų (pasaulyje) | Apie 600 000 moterų (kasmet) |
| Abortų skaičius SSRS 1957-1960 m. | 3,7 mln. (legalizuoti) |
| Kiek legalizuotas abortas sumažina mirčių riziką | Iki 20 kartų |
Šie skaičiai rodo, kad jei abortai būtų saugiai nutraukiami, šių mirčių būtų galima išvengti. Moterys, kurios negali nutraukti nepageidaujamo nėštumo legaliu būdu, tai gali sukelti rimtą riziką moters sveikatai ir gyvybei. Deja, tai daug labiau paliečia moterį, negu vyrą.