Nėštumo nutraukimo tvarka ir jos kontekstas Lietuvoje

Pasaulyje abortas vis dar yra pagrindinė motinos mirties priežastis, ypač tarp jaunų, nepasiturinčių kaimo moterų. Moterys pasirenka nėštumo nutraukimą, nepaisydamos to, ar procedūra yra saugi ar ne, ir jų pasirinkimas turi būti gerbiamas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad tose šalyse, kur abortas yra legalus, nėštumo nutraukimo paslaugos turi būti prieinamos. Apribojus legalaus aborto prieinamumą aborto poreikis nesumažėja, priešingai, padidėja nelegalių ir nesaugių abortų skaičius, dėl to išauga moterų sergamumas ir mirtingumas. Anot PSO, valstybės politika ir įstatymai, kurie apriboja saugaus nėštumo nutraukimo paslaugą ir informacijos apie šią paslaugą prieinamumą, pažeidžia žmogaus teises - moters teisę rinktis ir saugiai nutraukti nėštumą. Siekiant įgyvendinti moters teisę rinktis ir saugiai nutraukti nėštumą, abortas turi išlikti legalus ir saugus, bet retas.

Teisinis reguliavimas ir tvarka

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1994 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50 „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“ nustatyti pagrindiniai principai. Darbe akušeriai-ginekologai vadovaujasi LR SAM 1994 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1.

Nėštumo nutraukimas moters pageidavimu

• Moteriai pageidaujant, leidžiama nutraukti nėštumą iki 12 savaičių, jei nėra šiai operacijai kontraindikacijų.

Informacijos teikimas

Iki išduodant siuntimą nėštumui nutraukti, būtina moteriai (pageidautina ir sutuoktiniui) paaiškinti apie nėštumo nutraukimo žalą moters sveikatai, fizinę ir moralinę žalą abiems sutuoktiniams. Šią informaciją pateikia siuntimą išduodantis gydytojas akušeris-ginekologas, o pirmojo nėštumo atveju - gydytojas kartu su moterų konsultacijos vedėju. Potenciali žala moters sveikatai, padaryta nėštumo nutraukimo, taip pat fizinė ir moralinė žala abiems sutuoktiniams turi būti paaiškinta moteriai (ir, pageidautina, jos sutuoktiniui) prieš išduodant siuntimą nėštumo nutraukimui.

Nepilnamečių sutikimas

Nutraukiant nėštumą nepilnametėms iki 16 metų, būtinas, o nuo 16 iki 18 metų pageidautinas raštiškas sutikimas vieno iš tėvų, įtėvių, globėjų, rūpintojų ar faktiškai jas auginančių asmenų. Rašytinis sutikimas vieno iš tėvų, įtėvių, globėjų, rūpintojų ar faktiškai auginančių asmenų yra privalomas, jei nėštumo nutraukimas atliekamas nepilnametei mergaitei iki 16 metų amžiaus, o mergaitėms nuo 16 iki 18 metų amžiaus minėtas sutikimas yra pageidautinas.

Nedarbingumo pažymėjimai

• Po nėštumo nutraukimo operacijos gydytojas akušeris-ginekologas dirbančioms moterims gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą ne ilgiau kaip 2 kalendorinėms dienoms.
• Esant komplikacijoms, nedarbingumo pažymėjimas tęsiamas taisyklėse nustatyta tvarka (žr. Nedarbingumo pažymėjimų davimo taisyklės 1991m.).
• Savaiminio persileidimo ar nėštumo nutraukimo pagal medicinines indikacijas atvejais dirbančioms moterims išduodamas nedarbingumo pažymėjimas nuo pirmos nedarbingumo dienos (žr. Nedarbingumo pažymėjimų davimo taisyklės 1991 m.).

Nėštumo nutraukimas pagal medicinines indikacijas

• Nėštumas nutraukiamas tik atsiradus realiai grėsmei motinos sveikatai ir gyvybei.
• Grėsmingų motinos ir vaisiaus gyvybei bei sveikatai ligų ir būsenų atvejais fertilinio amžiaus moterys turi būti dispanserizuotos.
• Norinčios gimdyti moterys turi būti nuodugniai ištirtos prieš pastojant.

Gydytojų komisijos vaidmuo

Nėštumo planavimo, tęsimo, ilgalaikės kontracepcijos priemonių parinkimo, kai nėštumas kontraindikuotinas, klausimus sprendžia gydytojų komisija. Gydytojų komisijos veikia Vilniaus universitetinėje moterų klinikoje, Kauno medicinos akademijos akušerijos-ginekologijos klinikoje, Klaipėdos m. Gydytojų komisijos pirmininku turi būti skiriamas akušeris-ginekologas. Be jo, į komisiją turi įeiti terapeutas, neuropatologas ir kviečiamas gydytojas specialistas pagal ligos profilį. Su gydytojų komisijos sprendimu moteris supažindinama pasirašytinai. Gydytojų komisijos išvada dėl nėštumo nutraukimo pagal medicinines indikacijas turi būti patvirtinta komisijos narių ir jos pirmininko parašais bei gydymo įstaigos antspaudu. Išvada surašoma į dokumentą Nr. 27.

Etinės ir filosofinės gyvybės pradžios sampratos

Nuomonių yra įvairių. Tai pastovių diskusijų ir nesutarimų objektas. Visuotinio sutarimo dėl to, ką laikyti gyvybės pradžia, nėra. Skirtingi požiūriai lemia ir skirtingą požiūrį į nėštumo nutraukimą.

Teorijos apie gyvybės pradžią

• Katalikiškas požiūris laiko žmogų Žmogumi nuo pat užsimezgimo.
• Liberalūs požiūriai šią ribą nukelia tolyn.
• Kai kurie mano, kad gyvybė prasideda su sąmone, mąstymu (6-7 sav.).
• Yra ir kitų teorijų:
  1. „Pirmojo judesio“ teorija.
  2. „Pirmojo širdies dūžio“ teorija.
  3. Teorija, susijusi su smegenų bioelektrinio aktyvumo, atliekamo elektroencefalografu, pradžia.
  4. Teorija, susijusi su kūdikio sąmoningumu.
  5. Teorija, siejanti gyvybės pradžią su pirmuoju įkvėpimu, t.y. kvėpavimo organų pradžia.
  6. „Virkštelės nukirpimo“ teorija.
• Apskritai, galima kalbėti apie žmogaus gyvybės pradžią realiai laikoma geriausiu atveju tik nuo gimdymo pradžios.

Partnerio nuomonės vaidmuo ir moters apsisprendimo teisė

Reikalavimas atsižvelgti į vyro nuomonę yra diskusinis. Moteris, nutarusi nutraukti nėštumą, tariasi su būsimo vaiko tėvu. Tačiau tėvo nuomonė gali būti patariamojo pobūdžio, nes įpareigoti gauti sutuoktinio sutikimą yra sudėtinga. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis nustato, kad privataus gyvenimo samprata yra apibrėžta ir Lietuvos mokslininkų teisininkų, apimanti žmogaus galimybes realizuoti save kaip asmenybę. Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 1 str. 2p. nuostatos netaikomos šeimos ir privataus gyvenimo srityse. Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo išvadą dėl skundo tyrimo, kuri patvirtino, kad nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarka, patvirtinta ministro 1994 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50, nediskriminuoja vyrų.

Argumentai už ir prieš partnerio įtaką

• Daugelis nėštumų dažniausiai yra įvykę neplanuotai, t.y. - prieš moters norą.
• Embrionas ar vaisius yra ir moters kūno dalelė, o taip pat turi tam tikrą dalį į tėvus pretenduojančio asmens genetinės informacijos.
• Moteris gali baimintis dėl rizikos savo sveikatai. Deja, tai daug labiau paliečia moterį, negu vyrą.
• Fizinė žala vyrui yra nesuvokiama. Nutraukdama nėštumą, fizinę žalą gali patirti tik moteris.
• Vyro nuomonė, t.y. - būsimo vaiko tėvo nuomonė, gali būti tik patariamoji, pageidaujama, bet ne kategoriška.

Akivaizdu, kad nėštumo atsiradimo atsakomybė tenka abiem partneriams. Tačiau abortas yra itin sudėtinga problema. Psichologinį diskomfortą jaučia abu. Bet kuriuo atveju ir gimdymo pasekmės atsilieptų moters sveikatai.

Medikamentinis abortas ir šiuolaikiniai iššūkiai

Šiuolaikinės diskusijos apima ir medikamentinio aborto legalizavimą. Seimo narės Astos Kubilienės pranešimas 2022 m. gegužės 17 d. iškėlė klausimą: „Seimo laikinoji grupė: ketindamas įteisinti medikamentinį abortą, Arūnas Dulkys skatina neregistruotų vaistų naudojimą?“

Siūlomi pakeitimai ir problemos

Š. m. balandžio 27 d. baigtu derinti įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1994 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 50 „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“ pakeitimo“ ministras ketina patvirtinti Nėštumo nutraukimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašą, kuriame numatomas medikamentinio aborto legalizavimas. Aprašo 18 punkte nurodoma, kad „Vaistinio nėštumo nutraukimo paslaugai suteikti gali būti skiriami ir išrašomi tik Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre arba Sąjungos vaistinių preparatų registre arba Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše įregistruoti vaistiniai preparatai, kurių charakteristikų santraukose nurodyta, kad vaistiniai preparatai vartojami nuosekliai besivystančio gimdinio nėštumo nutraukimui.“

Vis dėlto, nėštumo nutraukimui naudojamas preparatas „Mifepristone“ yra išregistruotas, nes trejus metus iš eilės nebuvo pateiktas Lietuvos rinkai, kaip to reikalauja Europos vaistų direktyva ir Farmacijos įstatymo 14 straipsnio 6 dalis. Taigi, juo šiuo metu Lietuvos rinkoje negali būti prekiaujama. Kitas preparatas yra rinkai teikiamas kaip vardinis vaistas. O tokiu atveju ne vaisto gamintojas, o gydytojas prisiima visišką atsakomybę. Akivaizdu, kad tokiu atveju, jei tektų atlyginti žalą, pasekmės medikams būtų ypač skausmingos. Atsakomybė už vardinių preparatų naudojimą (mūsų atveju - „Cytotec“) tenka gydytojui (Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 72 dalis).

Konstitucinės teisės ir gyvybės apsauga

Žmogaus gyvybė ir orumas yra pagrindinė teisė, ja remiasi visos kitos teisės, laisvės ir pareigos. 1998 m. gruodžio 9 d. prigimtinių teisių tarptautinė bendruomenė išskiria žmogaus gyvybę ir orumą. Teisė į gyvybę yra neatimama, reiškianti žmogaus esmę. Visuotinio sutarimo dėl to, ką laikyti gyvybės pradžia, nėra. Tačiau bet kurio vaiko neatimama teisė gyventi yra įtvirtinta Konvencijos 6 str. ir Pagrindų įstatymo 4 str.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 124 str. numato atsakomybę už neteisėtą abortą, bet numato, kad baudžiami asmenys, jų bendrininkai, bet ne nėščioji ar jos bendrininkai. Nėščioji nebaudžiama.

Lietuvoje teisėto aborto legalizavimas, nors ir prieštaringas, prisidėjo prie moterų mirtingumo ir sergamumo mažinimo. Štai keletas statistinių duomenų:

Šie skaičiai rodo, kad jei abortai būtų saugiai nutraukiami, šių mirčių būtų galima išvengti. Moterys, kurios negali nutraukti nepageidaujamo nėštumo legaliu būdu, tai gali sukelti rimtą riziką moters sveikatai ir gyvybei. Deja, tai daug labiau paliečia moterį, negu vyrą.

tags: #nr #50 #del #nestumo #nutraukimo #ir

• Nėštumo ir treniruoklių derinimas
• Kaip sukurti stebuklingą švenčių laukimą
• Pradedančiųjų gidas aliejinėje tapyboje
• Žaismingi aksesuarai vaikams
• Sužinokite apie grybelį ir nėštumą