Tėvystės pripažinimas ir vaiko gimimo registravimas Lietuvoje
Vaiko gimimas - tai ne tik džiaugsmo, bet ir daugybės naujų pareigų bei teisinių procedūrų pradžia. Vienas iš svarbiausių žingsnių - vaiko gimimo registravimas ir tėvystės pripažinimas. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip šie procesai vyksta Lietuvoje, kokios institucijos dalyvauja ir kokios yra tėvų galimybės.
Vaiko gimimo registravimo procesas
Šiuolaikinėje Lietuvoje popierizmas yra sumažintas iki minimumo, o dauguma procesų prasideda dar jums esant ligoninėje. Kai vaikas gimsta, sveikatos priežiūros įstaiga (gimdymo namai) per elektroninę sveikatos sistemą automatiškai išsiunčia pranešimą apie gimimą Civilinės metrikacijos skyriui (CMS). Tai yra pagrindinis atspirties taškas.
Jums patiems nieko vežti į metrikacijos skyrių nereikia, tačiau tai nereiškia, kad vaikas jau yra užregistruotas. Nors ligoninė perduoda duomenis, oficialus gimimo įregistravimas įvyksta tik tėvams pateikus prašymą. Tai padaryti privaloma per 3 mėnesius nuo vaiko gimimo.
Jei vaiko gimimas yra įregistruotas, o vaiko gimimo akto įraše tėvas nenurodytas, situacija gali būti pakeista. Vyras, laikantis save vaiko tėvu, kartu su vaiko motina gali kreiptis į notarą ir patvirtinti pareiškimą, kuriuo pripažįsta tėvystę. Notaro patvirtintas tėvystės pripažinimas pateikiamas civilinės metrikacijos įstaigai, kuri atlieka civilinės būklės akto įrašo pakeitimą, koreguodama duomenis apie vaiko tėvus.
Jeigu vaiko gimimas jau buvo įregistruotas ir jo gimimo akto įraše tėvas nenurodytas, situacija gali būti pakeista tokiu būdu: vyras, laikantis save vaiko tėvu gali kartu su vaiko motina kreiptis į notarą ir patvirtinti pareiškimą, kuriuo pripažįsta tėvystę. Notaro patvirtintas tėvystės pripažinimas pateikiamas civilinės metrikacijos įstaigai, kuri atlieka civilinės būklės akto įrašo pakeitimą koreguodama duomenis apie vaiko tėvus.
Reikia žinoti, kad, jei notarui pateiktame tvirtinti tėvystės pripažinimo pareiškime nenurodysite po tėvystės pripažinimo suteiktinos pavardės, vaikui bus palikta motinos pavardė. Todėl, prieš pripažįstant tėvystę, susitarkite, kokią pavardę suteiksite vaikui.
Jeigu vaikas gimė užsienyje, bet bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, vaiko gimimą reikia įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Jums reikės užsienio valstybėje išduoto gimimo liudijimo (išversto į lietuvių kalbą ir, priklausomai nuo šalies, legalizuoto arba patvirtinto Apostille).
Tėvystės pripažinimas nesusituokusiems tėvams
Daug porų gyvena nesudarę santuokos, tačiau vaikai gimsta. Todėl žmonėms iškyla daug klausimų, kaip reguliuojami tėvystės (motinystės) pripažinimo teisiniai santykiai.
Kas registruojamas vaiko tėvu, jei vaiką pagimdo nesanti santuokoje moteris? Bendra taisyklė tokia - jei vaiko motina nėra ištekėjusi ir vaiko tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, tėvo duomenys vaiko gimimo akto įraše neįrašomi. Tiesiog skiltyse apie vaiko tėvą įrašoma „nenurodytas“. Vaikui suteikiamas motinos nurodytas vardas, jos pavardė ir tautybė.
Gimus vaikui, medicinos įstaiga išduoda pažymą, kad moteris jų įstaigoje nurodytą dieną ir valandą pagimdė vyriškos ar moteriškos lyties kūdikį. Šios pažymos pagrindu civilinės metrikacijos įstaiga išduoda vaiko gimimo liudijimą, kuriame motina įrašoma vaiką pagimdžiusi moteris, o vaiko tėvu - moters sutuoktinis.
Jeigu vaiką pagimdžiusi moteris yra nesusituokusi, tėvystė gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą, kuris turi būti patvirtintas notaro. Save tėvu laikantis vyras kartu su vaiko motina turi kreiptis pas notarą, pateikti minėtą medicinos įstaigos pažymą ir surašyti prašymą civilinės metrikacijos įstaigai, kad vyras yra moters pagimdytos vaiko tėvas ir prašo nurodyti jį tėvu vaiko gimimo liudijime.
Tokiu atveju, jei vaiko gimimas dar neįregistruotas, nesusituokusi vaiko motina kartu su save vaiko tėvu laikantis asmeniu gali kreiptis į notarą dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo. Notaro patvirtintas pareiškimas bei asmens sveikatos įstaigos išduotas vaiko gimimo pažymėjimas pateikiami civilinės metrikacijos įstaigai, kuri registruoja vaiko gimimą. Tokiu atveju vaiko gimimo akto įraše nurodomi abu tėvai.
Beveik kas trečias naujagimis Lietuvoje dabar gimsta tokiose šeimose, kai tėvai nėra oficialiai sudarę santuokos. Norint, kad vaikas gimimo liudijime turėtų įrašytus abu - ir motiną, ir tėvą - reikia kreiptis į notarą. Šis notarinis veiksmas vadinasi tėvystės pripažinimo patvirtinimas. Jei tėvai geranoriškai sutaria, kad kūdikis yra jų abiejų vaikas, jie tai tvirtina pas notarą. Su naujuoju, notaro išduotu dokumentu vaikas registruojamas civilinės metrikacijos skyriuje ir nuo to momento jis jau oficialiai turi ir tėvą, ir motiną, nurodytus gimimo liudijime.
Jei vaiko tėvai nėra sudarę santuokos ir nesikreipia į notarą dėl tėvystės pripažinimo (ar į teismą dėl tėvystės nustatymo), tai vaikui suteikiama tik motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas, o gimimo liudijime grafa apie vaiko tėvą lieka tuščia.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tėvystės pripažinimas nėra apsiribojamas tik pavardės suteikimu. Tai yra teisinių pasekmių turintis veiksmas, įpareigojantis tėvą prisiimti atsakomybę už vaiką. Savanoriškam tėvystės pripažinimui nereikalaujama, kad vyras būtų biologiniu vaiko tėvu. Kaip nustatyta Civiliniame kodekse, pakanka, kad asmuo laikytų save vaiko tėvu, t.y. notaras negali reikalauti tėvystės įrodymų ir pagrindinis kriterijus yra asmenų valia (vaiko tėvo ir motinos).
Jeigu vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę ar yra miręs, ieškinį teismui dėl tėvystės nustatymo gali paduoti vaiko motina ar pilnametystės sulaukęs vaikas, o taip pat vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija ar mirusio vaiko palikuonys.
Jeigu vaiko tėvas ir/arba motina yra nepilnamečiai, jų tėvai (globėjai ar rūpintojai), savo ruožtu, turi pateikti sutikimus.
Tėvystės pripažinimas ir vaiko pavardė
Viena iš svarbių tėvystės pripažinimo pasekmių yra vaiko pavardės suteikimas. Kai vaiko tėvai nėra susituokę, ir tėvystė nėra pripažinta ar nustatyta, vaikui paprastai suteikiama motinos pavardė.
Jeigu pora nori, kad vaikas turėtų tėvo pavardę arba dvigubą pavardę (tėvo ir motinos), būtina atlikti tėvystės pripažinimo procedūrą. Norint vaikui duoti pavardę, pavyzdžiui, kitokią nei mamos arba dvigubą, jei pora nėra susituokusi, reikia kreiptis į notarą, kad vyras pripažintų tėvystę. Tuomet tik su šiuo dokumentu galima pildyti dokumentus vaiko gimimo liudijimui gauti.
Galima pirma užregistruoti vaiko gimimą ir jam duodama mamos pavardė, tuomet eiti pas notarą, patvirtinti tėvystę ir vėl kreiptis į metrikacijos skyrių, kad būtų pakeista pavardė.
Reikalingi dokumentai tėvystės pripažinimui pas notarą: vaiko gimimo pažyma (ją taip pat galima rasti e-sveikatoje), tėvų asmens tapatybės dokumentų kopijos, nuspręsti, koks/ia bus vaiko vardas/pavardė. Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius įstatymus, vaikui galima duoti maksimaliai du vardus ir dvi pavardes.
Tėvystės pripažinimas nepilnamečiams ir vaikams sulaukusiems 10 metų
Jei tėvystę pripažįstantis asmuo yra nepilnametis, pateikiant pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo reikalaujamas jo tėvų, globėjų ar rūpintojų rašytinis sutikimas, o šiems nesutikus - teismo leidimas.
Jei vaikui yra suėję dešimt metų, tėvystės pripažinimo pareiškimas gali būti priimamas tik tuo atveju, kai yra vaiko rašytinis sutikimas. Jei ūgtelėjęs vaikas nesutiks, tai tėvu ir netapsi.
Tėvystės pripažinimas esant santuokai ir jos pabaigai
Jeigu vaikas gimsta nepraėjus 300 dienų nuo santuokos nutraukimo, vaiko tėvu yra įrašomas buvęs moters sutuoktinis. Tada gimusio vaiko tėvas turi kreiptis į teismą ir bandyti nuginčyti tėvystę bei prašyti pripažinti jį gimusio vaiko tėvu.
Norint to išvengti, vaiko tėvams reikėtų iki vaiko gimimo užregistruoti santuoką, nes gimdžiusios moters sutuoktinis yra pripažįstamas vaiko tėvu, nežiūrint kiek laiko praėjo nuo santuokos įregistravimo iki vaiko gimimo. Tokiu būdu būtų išvengta teisminio proceso.
Kai vaikas gimsta santuokoje, tėvu yra laikomas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu vaikas gimsta našlei po jos vyro mirties nepraėjus 300 dienų, vaiko tėvu yra laikomas miręs motinos sutuoktinis. Jeigu po skyrybų ar sutuoktinio mirties nepraėjo 300 dienų, tačiau moteris sudarė naują santuoką ir susilaukė vaiko, vaiko tėvu laikomas naujasis moters sutuoktinis.
Jeigu „automatiškai“ įrašytas vyras nėra tikrasis vaiko tėvas, reikėtų kreiptis į teismą dėl duomenų apie tėvą nuginčijimo. Jeigu visi trys asmenys, t.y. vaiko motina, „automatiškai“ įrašytas tėvas ir tikrasis vaiko tėvas sutaria ir pateikia bendrą pareiškimą, teismo procesas nėra sudėtingas ir ilgai netrunka.
Ką daryti tuo atveju, jei vaikas gimė santuokoje, tačiau tėvystę nori pripažinti vaiko tėvas, kuris nėra sutuoktinis? Jis turėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo ir bandyti nuginčyti vaiko gimimo įraše esančius duomenis apie tėvą.
Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad gimimo liudijime įrašytas asmuo negali būti vaiko tėvas.
Išankstinis tėvystės pripažinimas
Tuo atveju, jei yra aplinkybių, dėl kurių vaikui gimus nebus galima paduoti pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo, vyras, kuris laiko save dar negimusio vaiko tėvu kartu su būsima vaiko motina gali civilinės metrikacijos įstaigai pagal būsimos motinos gyvenamąją vietą paduoti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo vaiko motinos nėštumo laikotarpiu. Kartu reikės turėti medicinos įstaigos išduota pažymą, patvirtinančią nėštumą.
Taip pat, dar negimusio vaiko tėvas gali pripažinti tėvystę pateikdamas notarui tvirtinti pareiškimą dėl būsimo vaiko tėvystės pripažinimo, jeigu egzistuoja aplinkybės, dėl kurių pripažinimas nebus galimas po vaiko gimimo. Notarui turi būti pateikiama medicinos įstaigos pažymą apie nėštumą. Civilinės metrikacijos įstaiga saugo tokį pareiškimą, kol gims vaikas, t.y. iki tol, kol bus pateikiamas asmens sveikatos įstaigos išduotas vaiko gimimo pažymėjimas ir prašymas registruoti vaiko gimimą. Vaiko gimimo akto įraše bus nurodomi abu tėvai. Išankstinis tėvystės pripažinimas gali būti atšaukiamas taip pat pas notarą iki vaiko gimimo.
Kitais atvejais ir papildomos paslaugos
Jei vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, tėvystė taip pat gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save tėvu, pareiškimą, kuris turi būti patvirtintas notaro.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. remiantis naująja tvarka nebėra būtina dėl tėvystės pripažinimo kreiptis į notarą arba į teismą, t.y. galima kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą ir pateikti prašymą pripažinti tėvystę. Tokį prašymą galima pateikti ir internetu per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą (MGVDIS).
Kai vaikas gimęs, o vaiko gimimas dar neįregistruotas, nesanti santuokoje vaiko motina kartu su save laikantis vaiko tėvu gali kreiptis į notarą dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo. Notaro patvirtintas pareiškimas bei asmens sveikatos įstaigos išduotas vaiko gimimo pažymėjimas pateikiami civilinės metrikacijos įstaigai, kuri registruoja vaiko gimimą. Tokiu atveju vaiko gimimo akto įraše nurodomi abu tėvai.
Jeigu neplanuojate keliauti į užsienį, asmens dokumentas kūdikiui nėra privalomas. Lietuvoje visoms paslaugoms gauti užtenka asmens kodo. Tačiau, jei planuojate bent menkiausią kelionę už Lietuvos ribų, dokumentas yra būtinas.
Nors ką tik gimusiam kūdikiui darželis atrodo kaip tolima ateitis, didžiuosiuose Lietuvos miestuose tai yra vienas iš darbų, kurį patartina atlikti nedelsiant. Pateikti prašymą į darželį dažniausiai galima internetu per savivaldybės informacinę sistemą (pvz., vilnius.lt, kaunas.lt). Jums reikės vaiko asmens kodo ir deklaruotos gyvenamosios vietos. Užpildę prašymą, būsite įtraukti į bendrą eilę.
Kiekvienam gimusiam vaikui Lietuvoje skiriama vienkartinė išmoka. 2024 metų duomenimis, ši suma siekia 11 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydį, kas sudaro solidžią finansinę paspirtį kraitelio įsigijimui. Prašymą galima pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS.lt). Prašymą turite pateikti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo.
Tai yra universali išmoka, mokama visiems vaikams nuo gimimo iki 18 metų (arba ilgiau, jei vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą). Gera žinia ta, kad šį prašymą dažniausiai užtenka užpildyti vieną kartą, ir išmokos bus mokamos kas mėnesį. Jei šeima yra daugiavaikė (augina 3 ir daugiau vaikų) arba mažas pajamas gaunanti šeima, jai gali priklausyti papildoma išmoka prie bazinio dydžio.
Vaikai Lietuvoje valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) yra draudžiami automatiškai. Rekomenduojama tai padaryti kuo greičiau, nes pirmąjį mėnesį gydytojas arba slaugytoja turi aplankyti naujagimį namuose bei atlikti pirminę apžiūrą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
