Vincas Krėvė-Mickevičius: gyvenimas, kūryba ir asmenybės reikšmė
Vincas Krėvė (tikr. Mickevičius) gimė 1882 m. spalio 19 d. Subartonyse, Merkinės valsčiuje. Kaime Mickevičiai dar buvo vadinami Krėvėmis, todėl Vincas Mickevičius šią pavardę pasirinko slapyvardžiu. Jis yra reikšmingiausias XX a. pradžios lietuvių rašytojas, literatūros klasikas, esmingai praplėtęs ir pagilinęs lietuvių literatūros problematiką filosofiniu žmogaus būties traktavimu.
Biografijos faktai ir studijos
V. Krėvė mokėsi pas kaimo mokytoją, vėliau - Merkinės mokykloje. 1898 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, kurioje mokėsi 2 metus, bet dėl nesutarimų su seminarijos vadovybe iš jos pasitraukė. Pasimokęs privačiai Vilniuje, Peterburge išlaikė 4 gimnazijos klasių egzaminus. 1904 m. Kazanės I-oje gimnazijoje gavo brandos atestatą ir tais pačiais metais pradėjo studijas Kijevo universiteto Filologijos-filosofijos skyriuje, studijavo slavistiką. 1905 m. universitetas buvo uždarytas, todėl V. Krėvė persikėlė į Lvovo universitetą, kurį 1908 m. baigė filosofijos daktaro laipsniu.
Veikla Baku ir Rytų kultūros įtaka
1909 m. išvyko į Užkaukazę. Baku miesto realinėje mokykloje dėstė rusų kalbą ir literatūrą, skaitė paskaitas apie budizmą. 1911 m. prisidėjo prie Baku liaudies universiteto steigimo. 1913 m. Kijevo universitete apgynė disertaciją apie Budos ir Pratjekabudos vardų kilmę, gavo lyginamosios kalbotyros magistro laipsnį. 1913 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje susituokė su žydų kilmės buvusia mokine Rebeka Karak.
Politinė veikla ir Klaipėdos sukilimas
Vincas Krėvė aktyviai dalyvavo visuomeniniame ir politiniame gyvenime. 1922-1924 m. buvo renkamas Lietuvos šaulių sąjungos pirmininku. Jis organizavo Klaipėdos sukilimą, prijungiant Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, važiavo į Vokietiją, su kariuomenės vadu Hansu von Sektu Berlyne derėjosi dėl ginklų ir šaudmenų įsigijimo. Ministro pirmininko Ernesto Galvanausko ir Vinco Krėvės išmintingumo ir organizuotumo dėka, Klaipėdos kraštas 1923 m. vasario 16 d. buvo prijungtas prie Lietuvos.
| Laikotarpis | Svarbiausia veikla |
|---|---|
| 1922-1924 m. | Lietuvos šaulių sąjungos pirmininkas |
| 1925-1937 m. | VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas |
| 1940 m. | Liaudies vyriausybės narys |
| 1941 m. | Lietuvos mokslų akademijos prezidentas |
Literatūrinė kūryba
Vincas Krėvė kūrė labai įvairiais žanrais. Derino realistinį pasaulio vaizdą su romantine dvasia, jungė tradicinius lietuvių tautosakos motyvus su Rytų egzotika, rašė istorinius veikalus. Šalia kūrinių: „Šarūnas“ (1911 m.), orientalistinės apysakos „Pratjekabuda“ (1913 m.), „Žentas“ (1922 m.), „Skirgaila“ (1922 m.), „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ (1912 m.), „Raganius“ (1939 m.), apsakymų rinkinio „Šiaudinėj pastogėj“ (1922 m.).
Paskutiniai gyvenimo metai
1944 m. liepos mėn., vengdamas bolševikų represijų, su šeima pasitraukė į Austriją. 1947 m. balandžio mėn. persikėlė į JAV, apsigyveno Filadelfijoje, Pensilvanijos universitete dėstė rusų, lenkų, lietuvių kalbas bei lietuvių literatūrą. Mirė 1954 m. liepos 7 d. Springfilde, Filadelfijos priemiestyje ištiktas širdies smūgio. 1992 m. spalio 19 d. V. Krėvės ir jo žmonos palaikai iš Putnamo lietuvių kapinių buvo perkelti į Subartonių kapines.
1966 m. Subartonių kaime įkurtas rašytojo memorialinis muziejus. 1997 m. bute Vilniuje, Tauro g. 10-1, kuriame nuo 1940 m. iki 1944 m. gyveno V. Krėvė, atidarytas memorialinis muziejus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
