Tarptautinis vaikų grobimas ir neteisėtas išvežimas: teisinės išimtys ir tėvų teisės
Vis dažniau šeimas kuria skirtingų tautybių ir pilietybių asmenys iš įvairiausių pasaulio vietų. Neretai pasitaiko, kad buvę sutuoktiniai susiranda naujus partnerius ir apsigyvena nebūtinai Lietuvoje. Susidūrus su kultūros, religijos, papročių, kalbos ir kitais skirtumais, santuokos yra nutraukiamos. Nutrūkus santykiams, dažnai vienas iš tėvų nusprendžia grįžti į gimtinę, kartu norėdamas pasiimti vaiką. Taip susiduriama su neteisėto vaiko išgabenimo į kitą valstybę problema. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai aspektai, susiję su tarptautinio vaikų grobimo bylomis, atsižvelgiant į tai, ką tiksliai reiškia „neteisėtas vaiko išvežimas“ pagal 1980 m. Hagos konvenciją.
Šiame straipsnyje bandysime atsakyti į klausimus, kurie viešojoje erdvėje dažnai nuskamba vienašališkai ir subjektyviai: „Motina pabėgo su vaiku, palikdama vyrą nežinioje“; „Vaiko tėvas neleidžia motinai susitikti su vaiku, slepia, kur jis yra“; „Teismas paliko teisę vaikui gyventi su tėvu“ ir t. t. Jaučiame pareigą visuomenei paaiškinti, kodėl teismai priima vienokius ar kitokius sprendimus, nagrinėdami vienas iš skaudžiausių bylų, susijusių su teisėtais vaiko interesais, jo emociniu saugumu.
Skyrybos ir vaiko gyvenamosios vietos klausimai atneša nemažai iššūkių, ypač kai tėvai, nusprendę gyventi skyriumi, yra skirtingų valstybių piliečiai. Kyla klausimai, kaip teismuose sprendžiami teisiniai ginčai, kokias teises po skyrybų turi tėvai ir ar vienas iš tėvų gali išsivežti mažametį į užsienį be kito tėvo sutikimo.
Neteisėtas vaiko išvežimas: kas tai?
Neteisėtas vaiko išvežimas (tarptautinis vaikų grobimas) yra apibrėžiamas kaip vaiko perkėlimas arba negrąžinimas į nuolatinę jo gyvenamąją vietą be kito tėvo (motinos) arba globėjo sutikimo, jeigu tai pažeidžia globos teises, kurios yra pripažintos vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisėje. Kaip pažymėjo teisėjas Gediminas Sagatys, vaiką pagrobti gali ir vienas iš tėvų neturėdamas kito tėvo ar motinos sutikimo.
Neteisėtas vaiko išvežimas ir laikymas - tai situacijos, kai vienas iš vaiko tėvų išsiveža vaiką iš įprastinės vaiko gyvenamosios vietos valstybės į kitą valstybę be kito iš tėvų sutikimo (neteisėtas išvežimas) arba pasilieka užsienio valstybėje ilgesniam laikui, negu kitas iš tėvų buvo sutikęs (neteisėtas laikymas). Vaiko neteisėtas išvežimas ir (ar) negrąžinimas pažeidžia globos teises. Asmuo, turintis vaiko globos teisę, netenka galimybės realizuoti šios teisės vaiko gyvenamojoje vietoje, o vaikas netenka asmens globos, kurią turėjo savo gyvenamojoje vietoje, iki buvo neteisėtai išvežtas ar laikytas.
Pagal 1980 metų Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, prie kurios Lietuva prisijungė dar 2002 metais, vaiko grobimu pripažįstamas ne tik vaiko išvežimas iš Lietuvos be abiejų ar vieno iš tėvų sutikimo, bet ir situacija, kai esant sutikimui laikinai išvežti vaiką, pavyzdžiui, atostogoms, vaikas vėliau negrąžinamas į Lietuvą. Tokiais atvejais tėvas, be kurio žinios ar prieš kurio valią vaikas buvo išvežtas į kitą šalį ar iš ten negrąžintas, pasitelkdamas Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos pagalbą, gali inicijuoti teisinę procedūrą, siekdamas, kad vaikas būtų sugrąžintas į Lietuvą.
Jeigu vaikas buvo neteisėtai išvežtas (ar negrąžintas) iš Lietuvos, nedelsiant kreipkitės į Lietuvos centrinę instituciją - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pasiūlyta parengti aiškias rekomendacijas ir kontaktus piliečiams, gyvenantiems užsienyje ir svarstantiems vaiko išvežimo klausimą.
Teisinis reglamentavimas ir teismų praktika
Lietuvoje tarptautinio vaikų grobimo bylos nagrinėjamos vadovaujantis Europos Sąjungos reglamentu „Briuselis IIa“ (Reglamentas) ir 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (Hagos konvencija). Reglamentas „Briuselis II b“ (oficialiai Briuselis IIa) papildo ir sustiprina Hagos konvencijos nuostatas būtent Europos Sąjungos valstybėse narėse. 1980 m. Hagos konvencija yra pasaulinis tarptautinis instrumentas, taikomas visoms ją pasirašiusioms valstybėms.
Tyrimo, kurį pristatė dr. Agnė Limantė, duomenimis, kasmet Lietuvoje sprendžiami klausimai dėl tarptautinio vaikų perkėlimo:
| Bylose nagrinėjami atvejai | Apytikslis metinis skaičius Lietuvoje |
|---|---|
| Neteisėto vaikų atvežimo į šalį | 13-21 |
| Neteisėto išvežimo iš šalies | 20-29 |
Lietuvoje tokias bylas nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. Per pastaruosius kelerius metus teismas sulaukia vidutiniškai po dešimt tokio pobūdžio bylų. Pusė jų pasiekia Lietuvos apeliacinį teismą, kurio priimtas procesinis sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Svarbiausia - vaiko interesai
Sprendžiant klausimą dėl vaiko grąžinimo į valstybę, iš kurios jis buvo neteisėtai išvežtas ar į kurią nėra grąžinamas, turi būti siekiama užtikrinti tinkamą vaiko ir jo tėvų (globėjų) interesų pusiausvyrą. Tačiau vaiko interesams privalu skirti pagrindinį dėmesį, kadangi vaikas neabejotinai yra socialiai jautresnis, pažeidžiamesnis nei jį globojantys suaugę asmenys.
Tiek Reglamente (11 straipsnio 1 dalis), tiek Hagos konvencijoje (1 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis) nustatyta bendroji taisyklė, kad vaikas visada turi būti grąžintas į valstybę, iš kurios jis neteisėtai išvežtas ar į kurią negrąžintas.
Sienos kontrolė ir jos apribojimai
Jei Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai nesustabdo automobilio, kuriuo vienas iš tėvų veža mažametį į kitą užsienio šalį, tai nebūtinai reiškia, kad išvykimas yra teisėtas. Valstybės sienos apsaugos tarnyba kontroliuoja tik tai, ar nepažeidžiama vaiko laikino išvykimo į valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarka. Tarnyba nekontroliuoja, ar vaiko išvežimui pritaria visi tėvų pareigų turėtojai, t. y. ar išvežimas yra teisėtas, atsižvelgiant į vaiko tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Šiuos dalykus reglamentuoja Civilinis kodeksas ir 1980 metų Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Pastaruosiuose teisės aktuose įtvirtinti draudimai dėl tarpvalstybinio vaikų grobimo grindžiami pirmiausia vaiko tėvų sąžiningumu ir kultūra. Visgi, pažeidus minėtus draudimus, įsijungia tarptautinis teisinis pagalbos paliktajam tėvui mechanizmas. Vadinasi, sėkmingas sienos kirtimas nereiškia, kad paliktojo tėvo ieškinys dėl vaiko grobimo nepasivys užsienyje ir kad tos valstybės teismas neįpareigos grąžinti vaiko į Lietuvą.
Teismų kompetencija tarptautiniuose ginčuose
Nors kai kurie gali manyti, kad Lietuvos teismų darbą apsunkina situacija, kai skyriumi nusprendę gyventi tėvai yra skirtingų valstybių piliečiai, tačiau tokie atvejai Lietuvos teismams jau seniai ne naujiena ir didelių sunkumų nekelia. Tėvų pilietybė turi palyginti nedidelę reikšmę teismui sprendžiant ginčus dėl vaiko, ypač kai kalbame apie Europos Sąjungos teisinę erdvę. Šiuo atveju gerokai svarbesnis aspektas, kurioje valstybėje yra vaiko ir tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta. Būtent nuo jos, o ne nuo pilietybės labiausiai priklauso tiek Lietuvos teismo galimybė nagrinėti konkrečią bylą, tiek pačios bylos eiga, tiek galimybė priverstinai įvykdyti joje priimtą sprendimą.
Tarptautinių skyrybų atveju teismas pirmiausia sprendžia, ar byla apskritai priklauso Lietuvos teismų kompetencijai. Pastebėtina, kad dauguma žmonių neretai įsivaizduoja, kad Lietuvos teismai visada turi nagrinėti jos piliečių bylas, tačiau taip nėra. Šiuo atveju Europos Sąjungos teisėje įtvirtinta bendroji taisyklė - ginčus dėl vaiko turi nagrinėti tos valstybės teismas, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta.
Teismas turi patikrinti, kur yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, vadovaudamasis tam tikrų, vėlgi Europos Sąjungos teisėje įtvirtintų kriterijų visuma, pavyzdžiui, gyvenimo valstybės narės teritorijoje ir šeimos persikėlimo į šią valstybę trukme, teisėtumu, sąlygomis ir priežastimis, vaiko pilietybe, mokyklos lankymo vieta ir sąlygomis, kalbos žiniomis, šeiminiais bei socialiniais vaiko ryšiais ir kt. Jei nustatoma, kad vaiko gyvenamoji vieta iki bylos iškėlimo buvo ne Lietuvoje, Lietuvos teismas tokios bylos nenagrinėja, nebent abu tėvai su tuo sutinka.
Kitas dalykas - pagal kokias teisės normas spręstinas tėvų ginčas dėl vaiko. Pavyzdžiui, įmanomos situacijos, kai Lietuvos teismas bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar išlaikymo priteisimo turi spręsti ne pagal Lietuvos, o pagal kitos valstybės, su kuria vaikas labiau susijęs, teisės normas. Šios normos gali gerokai skirtis nuo mūsiškių. Lietuvos teismams jau teko susidurti su situacijomis, kai pagal ginčui taikytiną kitos valstybės teisę tėvas, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, neprivalo teikti vaikams išlaikymo, nors Lietuvos teisėje tokia pareiga laikoma absoliučia.
Kaip minėta, tarptautinį elementą turinčios bylos yra Lietuvos teismų kasdienybė, todėl tokios bylos neretai pasiekia ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Iš nagrinėtų bylų turbūt labiausiai įstrigo byla, kurioje vaiko motina, svečiuodamasi Lietuvoje, žuvo, o dėl likusio našlaičio vaiko globos ginčijosi jo teta, gyvenanti Lietuvoje, ir tėvas, gyvenantis Nyderlanduose. Tąkart klausimą, kurios valstybės - Lietuvos ar Nyderlandų - teismas turėtų nagrinėti bylą, pavyko išspręsti ne tik teisiniu, bet ir diplomatiniu būdu, bendradarbiaujant su Nyderlandų kolegomis.
Nėra pagrindo teiginiams apie šališkumą
Teko girdėti nuomonių, kad kai teismas dėl vaiko globos, gyvenamosios vietos nustatymo vyksta užsienio šalyje, užsienyje gyvenantis tėvas laimi. Su tokio pobūdžio situacijomis aukščiausio lygio teismas nėra susidūręs. Galiu pasakyti tik tiek, kad stodama į Europos Sąjungą Lietuva kartu įstojo ir į bendrą teisinę erdvę, kuri grindžiama valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu viena kitos teismų sprendimais. Todėl, pavyzdžiui, Europos Sąjungos valstybių teismų sprendimai, priimti bylose dėl vaikų, automatiškai pripažįstami ir vykdomi visoje Bendrijoje, netaikant jokios papildomos jų pripažinimo ar leidimo vykdyti procedūros. Tai yra politinis apsisprendimas.
Kartu pažymėtina, kad Lietuva su kitomis 46 Europos valstybėmis yra saistoma Europos Žmogaus teisių konvencijos, kuri, be kita ko, įtvirtina nediskriminavimo principą. Pagal jį teismams draudžiama kaip nors proteguoti savo tautiečius ar bendrapiliečius, diskriminuoti antrąją bylos šalį. Šiuo požiūriu svarbu tai, kad teismas būtų nešališkas ne tik objektyviąja, bet ir subjektyviąja prasme, t. y. visas procesas turi būti organizuojamas taip, kad būtų panaikinta bet kokia racionali abejonė dėl galimo teismo šališkumo. Taigi egzistuoja realus mechanizmas, skirtas tam, kad Jūsų nurodyta situacija nesusiklostytų.
Išimtiniai atvejai, kai vaikas gali būti negrąžinamas
Nors pagrindinė taisyklė - grąžinti neteisėtai išvežtą vaiką, Hagos konvencija nustato atvejus, kai vaikas gali būti negrąžinamas. Šios taisyklės išimtys, o kartu ir pagrindai, kada teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką, yra įtvirtinti Hagos konvencijos 12-13 straipsniuose. Kaip jau minėta, visais atvejais pirmenybė teiktina vaiko interesų apsaugai. Todėl teismas turi pasiekti tokį įsitikinimo lygį, kuris pateisintų vaiko negrąžinimą šiuo išimtiniu atveju.
Vaikas gali būti negrąžinamas į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę esant bent vienai iš keturių išimčių:
- Prisitaikymas prie naujos aplinkos (Hagos konvencijos 12 str.): Vaikas gali būti negrąžinamas, jei įrodoma, kad jis spėjo prisitaikyti prie naujos aplinkos, o prašymas grąžinti pateiktas prabėgus metams nuo neteisėto išvežimo dienos.
- Rizika, kad grąžintam vaikui bus padaryta fizinė arba psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją.
- Asmenys ar įstaiga, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu nesinaudojo globos teisėmis, o jei naudojosi, neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas.
- Vaikas prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę.
Vaiko prisitaikymas prie naujos aplinkos
Hagos konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta, kad vaikas gali būti negrąžinamas tais atvejais, kai procesas buvo pradėtas praėjus vienerių metų terminui nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas, ir įrodoma, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos. Net jei procesas buvo pradėtas praėjus vieneriems metams, teismai nurodo grąžinti vaiką, nebent būtų įrodyta, kad vaikas jau prisitaikė prie aplinkos.
Lietuvos teismai, vadovaudamiesi Hagos konvencijos 12 straipsnio nuostatomis, vienerių metų vaiko gyvenimo Lietuvoje termino sąlygą dažnai taiko lanksčiai ir pabrėžia, kad reikšminga vertinti ne konkretų laikotarpį, kurį vaikas praleido Lietuvoje, bet individualius vaiko prisitaikymą prie naujos aplinkos patvirtinančius aspektus. Todėl turi būti atsižvelgta į gyvenimo valstybės narės teritorijoje ir šeimos persikėlimo į šią valstybę trukmę, teisėtumą, sąlygas ir priežastis, vaiko pilietybę, mokyklos ar darželio lankymo vietą ir sąlygas, kalbų žinias ir šeiminius bei socialinius vaiko ryšius toje valstybėje. Be abejo, Lietuvos teismai vertina ir vaiko emocinį prisitaikymą (saugumą ir stabilumą), analizuoja, ar egzistuoja natūralus ir tvirtesnis emocinis ryšys su vaiką išvežusiu vienu iš tėvų.
Pabrėžtina, kad vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos lygį būtina vertinti tuo metu, kai vyksta procesas (esamuoju laiku), nes tai leidžia preliminariai (realiai) daryti išvadas apie įvykusį pripratimą, adaptavimąsi prie tos aplinkos, kurioje vaikas praleido pastaruosius dvylika mėnesių. Be to, Lietuvos teismai, spręsdami dėl vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos, įvertina ir tai, kad karantino laikotarpiu nepilnamečiams vaikams buvo apribotas tiesioginis bendravimas su giminaičiais Lietuvoje ir tai apsunkino nepilnamečių vaikų prisitaikymo prie gyvenamosios aplinkos procesą.
Rizika, kad grąžintam vaikui bus padaryta žala
Reglamente įtvirtinta ir papildoma sąlyga - teismas negali atsisakyti grąžinti vaiko, jei nustatoma, kad bus imtasi priemonių sugrąžinto vaiko apsaugai užtikrinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą vaiko negrąžinimo sąlygą, yra nurodęs, kad tai tokie atvejai, kai tėvai nederamai atlieka savo pareigas ir teises bei yra pagrindo manyti, kad toks jų elgesys nepasikeis ateityje (piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir pan.). Šios nuostatos atitinka Reglamento ir Hagos konvencijos tikslus - tarptautiniu mastu apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia jų neteisėtas išvežimas ar negrąžinimas. Dažnai neteisėti išvežimai yra argumentuojami smurtine (alkoholizmas, psichologinė prievarta) vieno iš tėvų sukurta aplinka.
Kiti vaiko negrąžinimo pagrindai
Tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtinti ir kiti vaiko negrąžinimo pagrindai, pavyzdžiui, asmenys ar įstaiga, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu nesinaudojo globos teisėmis, o jei naudojosi, neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas, arba vaikas prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę.
Tėvų teisės ir pareigos po skyrybų
Tarkime, tėvai nusprendė gyventi skyriumi. Kokias teises jie turi vaiko atžvilgiu? Savaime suprantama, kad išlieka teisė bendrauti ir pareiga išlaikyti, tačiau yra ir kitų įsipareigojimų bei teisių. Šiuo aspektu išskirtinos dvi situacijos: kai yra teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų ir kai tokio sprendimo nėra.
Antruoju atveju (kai teismo sprendimo nėra) tėvų teisės ir pareigos yra visiškai lygios. Pirmuoju atveju (kai teismo sprendimu vaikas lieka gyventi su vienu iš tėvų) tas tėvas turi teisę administruoti vaiko turtą. Ši teisė nėra absoliuti, įstatymas aiškiai nustato, kokius sandorius dėl to turto sudarydamas tėvas turi gauti teismo leidimą.
Visos kitos tėvų teisės ir pareigos, nepaisant to, kad yra teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, išlieka teisiškai nepakitusios, t. y. abu tėvai kartu toliau turi spręsti dėl vaiko ugdymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Kaip, beje, ir nuspręsti, kurioje šalyje gyvens vaikas. Nė vienas iš tėvų neturi prioriteto kito tėvo atžvilgiu.
Bet kuris iš tėvų turi teisę išvežti vaiką į kitą valstybę nuolat gyventi tik gavęs antrojo sutikimą. Jei tokio sutikimo nėra, tėvų ginčą dėl galimybės išvežti vaiką į užsienio valstybę sprendžia teismas. Tai taikoma ir tais atvejais, kai ankstesniu teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta jau yra nustatyta su vienu iš tėvų.
tags: #neteisetas #isvezimas #globos #teise #isimtine
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
