Netaisyklinga vaikų laikysena ikimokykliniame amžiuje: požymiai, priežastys ir prevencija

Kūno laikysena yra suprantama kaip įprasta kūno padėtis stovint, sėdint ar judant. Siekiama išlaikyti optimalias apkrovas stuburui, kuris ir laiko mūsų kūną. Graži kūno laikysena ir tiesi eisena - tai ne tik estetinė vertybė, rodanti pasitikėjimą savimi ir gerą savijautą. Ji labai svarbi krūtinės ląstos, dubens, galūnių kaulų ir vidaus organų vystymuisi bei veiklai, nugaros ir kaklo skausmų prevencijai. Vaikas auga, tad jo laikysena ir kūno judesiai keičiasi labai sparčiai. Būtina juos laiku tinkamai nukreipti, taip leidžiant kūnui tobulinti judėjimo įgūdžius, lavinti skirtas tam amžiui fizines ypatybes tokias kaip: jėga, greitumas, ištvermė, lankstumas, pusiausvyra, vikrumas, koordinacija.

Netaisyklinga laikysena vaikystėje ir paauglystėje dažniausiai formuojasi ne per vieną dieną. Tai lėtas procesas, kuriame susideda augimo šuoliai, ilgas sėdėjimas, mažas fizinis aktyvumas, vienpusiai krūviai, netinkami judesio įpročiai ir kartais skausmo vengimas. Dažnai tėvai pirmiausia pastebi „susikūprinimą“, pečių asimetriją, galvos pasislinkimą į priekį, greitą nugaros nuovargį ar nusiskundimus kaklo ir pečių įtampa. Svarbu suprasti: ne kiekviena laikysenos klaida reiškia ligą; nuolat kartojama netaisyklinga laikysena gali pereiti į skausmo, silpnesnės ištvermės ir prastesnio judesio kokybės grandinę.

Statistikos duomenimis, problemų dėl stuburo šiandien turi apie 30% vaikų iki 6 metų ir net 80% mokinių. Kas antram vaikui nustatoma netaisyklinga laikysena, o kas septintam - skoliozė. Tačiau yra ir kita nuomonė. Anot kai kurių ortopedų, skelbiama grėsmė yra per daug sureikšminama. Medicinos mokslų daktaras, LSMU vaikų ortopedijos traumatologijos sektoriaus vadovas, doc. Emilis Čekanauskas teigia, kad visų pirma reikia atskirti, ar tai stuburo iškrypimas ar tik netaisyklinga laikysena. Skoliozė - stuburo iškrypimas ir rotacija keliose plokštumose diagnozuojama atlikus rentgeno tyrimus tada, kai išlinkimas yra 10 laipsnių ir daugiau. Išlinkimai, kurie neviršija 10 laipsnių, nėra vadinami stuburo iškrypimais. Tai - tiesiog asimetrinė laikysena. Pasak mediko, stuburo iškrypimas būdingas tik keliems procentams pacientų: laikysenos kifozė - 2-3 proc., vaikų skoliozė - 1,5 - 4 proc., jaunatvinė stuburo osteochondrozė - 0,4 - 8 proc. Kai tuo tarpu nenormali laikysena, kuri yra tik fiziologinis ir amžinis ypatumas, o ne patologija, gali būti nustatoma 12 - 80 proc. nepilnamečių. Tam tikrose amžiaus grupėse, ypač 6-8 metų vaikams, tai yra normalu.

Kada tėvams reikėtų sunerimti dėl vaiko laikysenos?

Netaisyklinga laikysena dažniausiai yra funkcinė problema, kuri gali būti koreguojama. Kuo anksčiau pastebima ir tvarkoma, tuo mažesnė rizika, kad išsivystys lėtinis skausmas, judesio kompensacijos ar ilgalaikės laikysenos deformacijos. Svarbu suprasti, kad laikysena nėra „vien tiesi nugara“. Tikslas yra stabili, ekonomiška, neskausminga kūno padėtis ir judesys. Korekcija turi vykti per aktyvų darbą (kineziterapiją), o ne tik per pasyvias priemones. Masažas dažniausiai yra papildoma priemonė įtampai ir skausmui mažinti, bet ne vienintelis sprendimas.

Netaisyklinga laikysena yra ne viena poza, o pasikartojantis judesio ir kūno padėties modelis, kuris: didina perkrovas tam tikrose kūno zonose, blogina judesio efektyvumą, mažina ištvermę, provokuoja diskomfortą ar skausmą. Dažniausi modeliai: pečiai pasislinkę į priekį ir suapvalinta viršutinė nugaros dalis; galva „išstumta“ į priekį; juosmens hyperlordozė arba, priešingai, „sugriuvusi“ juosmens kontrolė; dubens pasvirimo ir liemens asimetrijos modeliai; asimetriška atrama stovint ir einant.

Požymiai pagal amžių:

• 1-3 metai (neseniai pradėję vaikščioti): Šiame amžiuje laikysena dar natūraliai kinta, todėl vertiname ne „grožį“, o funkciją. Požymiai: nuolatinė „C“ kūno forma ar ryški asimetrija; dažnas griuvinėjimas ne dėl naujo įgūdžio, o dėl prastos kontrolės; nuolatinis vaikščiojimas ant pirštų galų; ryški dubens ar liemens asimetrija; vengimas tam tikrų padėčių ar judesių; greitas nuovargis vaikštant. Kada tai dar norma: laikinas nestabilumas mokantis vaikščioti; trumpi „keisti“ judesio epizodai be progresuojančių simptomų.
• 4-7 metai (ikimokyklinis / ankstyvas mokyklinis amžius): Šiame etape laikysenos kontrolė turėtų stiprėti. Požymiai: nuolatinis „susmukimas“ sėdint; pečių ar mentės asimetrija; dažni kaklo/nugaros nuovargio skundai po dienos; vengimas aktyvių žaidimų dėl „greito pavargimo“; netolygus bėgimo ar šuoliavimo modelis; dažnas sėdėjimas „W“ padėtyje kartu su kitais kontrolės trūkumais.
• 8-12 metai (mokyklinis amžius): Požymiai: pečių juostos įtampa, kaklo skausmas po pamokų; nugaros skausmai ilgesnio sėdėjimo metu; galvos skausmai kartu su kaklo įtampa; vienpusis kuprinės nešiojimas ir asimetriškas stovėjimas; pėdų/kojų ašies problemos, darančios įtaką laikysenai.
• 13-19 metai (paaugliai): Požymiai: ryški „forward head“ laikysena (galva į priekį); krūtinės ląstos standumas, pečių „užsidarymas“; juosmens ar tarpumentės skausmai; pasikartojanti perkrova sportuojant; sumažėjusi ištvermė, mažesnė judesio kokybė; laikysenos blogėjimas po augimo spurto.

Kodėl netaisyklinga laikysena formuojasi?

Vaikų laikysenai ypač daug įtakos turi ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigos aplinka, kadangi laikysena formuojasi būtent šiame amžiuje. Darželinio amžiaus (nuo 1 iki 7 metų) vaikų ūgis, svoris, krūtinės apimtis sparčiai didėja, formuojasi judėjimo ir atramos aparatas, vystosi raumenys, todėl tobulėja judėjimo funkcijos, judesiai. Nors laipsniškai vyksta skeleto kaulėjimo procesai, tačiau vaiko kauliniame audinyje skirtingai nei suaugusiojo yra daugiau mineralinių, o ne organinių medžiagų, todėl vaikų kaulai būna minkšti ir lankstūs, stuburas netvirtas. Tačiau ji retai būna įgimta. Dažniausiai ji susiformuoja dėl netaisyklingos aplinkos: kai vaikas guli minkštoje lovoje su aukštomis pagalvėlėmis, naudojasi ergonomiškai nepritaikytomis mokymosi ir poilsio vietomis, sėdi neteisingoje padėtyje, neša pernelyg sunkų nešulį, neša ant vieno peties ar rankoje, per mažai juda arba dirba tokius darbus, kurių krūvis neatitinka vaiko amžiaus.

Dažniausios netaisyklingos laikysenos formavimosi priežastys:

• Ilgas sėdėjimas ir mažas judesio kintamumas
• Nepakankamas amžių atitinkantis fizinis aktyvumas
• Augimo šuoliai, kai raumenų ilgis/jėga nespėja prisitaikyti
• Silpnesnė liemens, sėdmenų, mentės stabilizacija
• Pėdos ir apatinių galūnių biomechanikos ypatumai
• Vienpusiai sportiniai krūviai be kompensuojančio paruošimo
• Netinkami kasdieniai įpročiai (kuprinė ant vieno peties, ilgos statinės padėtys, menkos pertraukos)

Pagal WHO rekomendacijas vaikų ir paauglių aktyvumas yra esminis apsauginis veiksnys: 5-17 m. rekomenduojama bent vidutiniškai 60 min. vidutinio-didelio intensyvumo aktyvumo per dieną; jaunesniems vaikams (1-4 m.) svarbus didelis bendras kasdienis judėjimo kiekis ir ribotas pasyvus laikas.

Kaip koreguoti ir prevenciją?

Tam tikrose amžiaus grupėse, ypač 6-8 metų vaikams, netaisyklinga laikysena yra normalu. Tačiau tėvams dėmesį į vaikų laikyseną reikėtų atkreipti labiausiai tuomet, kai jų atžalos pradeda intensyviai augti. Pirmasis vadinamasis stuburo augimo spurtas vyksta ikimokyklinio amžiaus vaikams - apie 4 - 6 m. mergaitėms, 6 - 8 m. berniukams. Antrasis paauglystėje: apie 11- 14 m. mergaitėms ir 13 - 16 m. berniukams, lytinio brendimo metu. Žinoma, pastebėję bet kokius vaikų laikysenos pokyčius tėvai turėtų pasikonsultuoti su gydytojais. Tačiau pasak specialistų, reikėtų prisiminti, kad augančio vaiko kūnas nėra simetriškas lyg perlenktas pusiau popieriaus lapas. O be to, per fiziologinį stuburo augimo spurtą kone visi vaikai yra nelygūs, nes kitokie ir negali būti.

E. Čekanauskas paneigia įsišaknijusius mitus, kad kuprinė ar vaikui nepritaikytas stalas gali tapti stuburo iškrypimo priežastimi. Anot mediko, šie dalykai gali tik laikinai pakeisti laikyseną. Tačiau nuo blogo sėdėjimo stuburas neiškryps. Tiesa, nenormalią laikyseną taip pat būtina koreguoti. Rašomasis stalas ir kėdė turi atitikti vaiko ūgį. Didžiausias pilnos kuprinės svoris neturi viršyti 10 proc. mokinio kūno svorio.

Tėvai, pedagogai turėtų mokyti vaikus taisyklingai sėdėti, riboti vaikų ilgą sėdėjimą prie televizoriaus ar kompiuterio, žiūrėti, kad baldai atitiktų vaikų ūgį, kuprinės svoris neviršytų daugiau kaip 10-15 proc. vaiko kūno masės. Svarbu, kad vaikai sėdėtų taisyklingai: kampas tarp kėdės atkaltės ir sėdimosios dalies turi būti 90-100°. Sėdimoji dalis ir atkaltė turi būti pakankamai kietos ir tvirtos. Vaikas turi giliai sėdėti ant sėdimosios dalies, juosmens ir kryžkaulio sritimi remdamasis į atkaltę, tiesiai laikyti liemenį ir galvą. Tarp liemens ir stalo krašto turėtų likti 3-4 cm tarpas. Kojos per klubo ir kelio sąnarius sulenktos stačiu kampu, visa pėda remiamasi į grindis. Nerekomenduojama sėdėti pakišus vieną koją po sėdyne, sukumpus, persikreipus ar susilenkus.

Tiek darželyje, tiek mokykloje, labai svarbus vaikams aktyvus poilsis. Vaikai ugdymo įstaigose turėtų būti užimti vidutinio intensyvumo fizine veikla kiekvieną dieną ne trumpiau kaip 60 minučių. Vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas apibūdinamas kaip fizinė veikla, kurios metu parausvėja veidas, padažnėja kvėpavimas ir širdies susitraukimų dažnis, bet nebūtinai suprakaituojama, kalbėjimas nepasunkėja. Vaikams galima greitai eiti, važiuoti dviračiu, plaukti, žaisti aktyvius sporto žaidimus, šokti ir pan. Kuo daugiau vaikas judės, tuo daugiau naudos turės savo sveikatai - tad ugdymo įstaigose tam turi būti sudarytos sąlygos.

Taisyklingai laikysenai formuoti taip pat labai svarbus judėjimas. Pirmasis vaikų būrelių sąraše turėtų būti baseinas. Būtent plaukimo treniruotės yra efektyviausios nugaros raumenų stiprinimui. Specialistas taip pat rekomenduoja, nepilnamečiams važinėtis dviračiu, riedučiais (tik su apsaugomis). Tačiau nerekomenduoja kilnoti sunkumų.

Jeigu sportui laiko vis tik trūksta, specialistai pataria rasti būdų pasimankštinti net ir sėdint prie kompiuterio. „Sveikatinės“ kineziterapeutė Ineta Šeflerytė į mankštą siūlo žvelgti kūrybiškai: „Jeigu jau esame visą dieną „prikalti“ prie kėdės, mankštai stenkimės išnaudoti kiekvieną progą. Po pėdomis arba tarp kelių galime pasidėti masažinį kamuoliuką. Jį spusčiodami ar ridendami šiek tiek pajudėsime, pamankštinsime raumenis. O ant kėdės padėta pripučiama balansinė pagalvėlė stabilizuos stuburą, lavins pusiausvyrą ir koordinaciją, treniruos pilvo ir nugaros raumenis bei formuos taisyklingą laikyseną.

Kada būtina kreiptis į specialistą?

Netaisyklinga laikysena dažniausiai nėra skubi būklė, bet yra aiškūs „raudoni signalai“, kai reikia skubios gydytojo konsultacijos:

• Nugaros ar kaklo skausmas, kuris pažadina naktį
• Nuolatinis stiprėjantis skausmas be aiškios priežasties
• Karščiavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, bendras silpnumas
• Silpnumas rankose ar kojose, tirpimas, jutimų sutrikimai
• Šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolės pokyčiai
• Skausmas po rimtesnės traumos
• Staigus, aiškiai progresuojantis stuburo ar krūtinės formos pokytis

Tokiais atvejais pirmiausia reikalingas gydytojo įvertinimas, o ne vien tik kineziterapija. Jei Jūsų gydytojas pastebi vaiko netaisyklingą laikyseną, tikslinga kreiptis išsamiai kineziterapeuto konsultacijai. Jos metu išsiaiškinsite netaisyklingos laikysenos priežastis bei galimas pasekmes. Kineziterapeutas nustatys pagrindinį kineziterapinį tikslą ir parengs gydomosios mankštos planą.

tags: #netaisyklinga #vaiku #laikysena #ikimokyklinis

• skaudžios nelaimės Austrijos kalnuose
• kur aktyviai praleisti laiką su vaikais
• Drėgna bananų duona
• Vaikų literatūra ir sudėtingesnės temos: ar tai nauja tendencija?
• Susipažinkite su chorvedės Audros Ginelevičienės veikla