Dauguma suaugusiųjų tam tikru momentu patiria krūtinės skausmą. Nors daugelis iš karto pradėtų nerimauti dėl savo širdies sveikatos, kiti gali į tai žiūrėti nepakankamai rimtai. Tačiau krūtinės skausmą gali sukelti daugybė skirtingų priežasčių - nuo širdies ir plaučių problemų iki raumenų ir stemplės problemų. Žmonės dažnai patiria įspėjamuosius ženklus prieš artėjančią skubią medicinos pagalbą ir yra linkę į tai ignoruoti arba atidėti medicininę intervenciją. Tačiau, jei būklė rimta, jie gali turėti kritinę ar gyvybei pavojingą būklę.
Krūtinės skausmas yra vienas labiausiai nerimą keliančių simptomų, su kuriuo gali susidurti bet kokio amžiaus žmogus. Nors ne visi krūtinės skausmai reiškia pavojingą būklę, jų ignoruoti negalima, nes kai kuriais atvejais tai gali būti ankstyvas signalas apie rimtas širdies, plaučių ar virškinimo sistemos problemas. Krūtinės srities skausmą gali sukelti įvairūs veiksniai - nuo visiškai nepavojingų iki gyvybei grėsmingų. Neretai žmonės manydami, kad skausmas praeis savaime, delsia kreiptis pagalbos, bet tai gali turėti skaudžių pasekmių.
Dažniausios krūtinės skausmo priežastys
Krūtinės skausmas - tai skausmas ar diskomfortas krūtinės srityje, kuris gali plisti į rankas, kaklą ar žandikaulį. Jis gali būti aštrus ar bukas, pasireikšti spaudimo ar maudimo pojūčiu, trukti nuo kelių minučių iki ilgesnio laiko. Skausmas dažnai sustiprėja fizinio krūvio metu arba gali atsirasti ramybės būsenoje. Krūtinės skausmas gali būti jaučiamas kairėje, vidurinėje ar dešinėje krūtinės pusėje. Kai kurios krūtinės skausmo priežastys gali būti pavojingos gyvybei.
Krūtinės skausmą galima suklasifikuoti pagal lokalizaciją. Skausmai centrinėje krūtinės ląstos dalyje dažniausiai siejami su:
- Krūtinės angina: spaudžiantis, veržiantis, gniaužiantis ar bukas skausmas vidurinėje krūtinės ląstos dalyje, plintantis į kairę ranką, kaklą, dantis. Skausmą sustiprina fizinis krūvis, nervinė įtampa, vėsus oras. Krūtinės anginą dažnai lydi dusulys arba dažnas širdies plakimas. Simptomai dažniausiai palengvėja pavartojus nitroglicerino.
- Miokardo infarktas (širdies smūgis): staigi širdies raumens (miokardo) tam tikro ploto žūtis (nekrozė) arba jo negrįžtamas pakenkimas. Ištikus miokardo infarktui, pirmiausia kyla labai stiprus skausmas (spaudžia, gniaužia, rečiau - maudžia) už krūtinkaulio arba apie širdį. Dažniausiai skausmas plinta į kairę ranką, petį, kaklą ir apatinį žandikaulį, kartais dantį, rečiau - į dešinę ranką ar pilvo apačią. Kartais skauda ir kitas kūno vietas - krūtinės ląstos dešinę pusę, nugarą po mentėmis, ties stuburu. Tirpsta kairiosios arba abiejų rankų pirštai. Skausmas trunka ilgiau kaip pusvalandį, ligonį apima nerimas, mirties baimė, pykina, kartais ligonis vemia.
- Disekuojanti aneurizma: būdingas staigus, stiprėjantis, plintantis skausmas už krūtinkaulio arba nugaroje. Skausmas gali plisti į kaklą, kairiąją mentę, pilvą, juosmenį, šlaunis, kojas. Dažnai trumpam netenkama sąmonės, labai prakaituojama, būna dusulys, pykinimas, vėmimas. Skausmo nenumalšina morfinas. Būklė labai sunki, panaši kaip ištikus šokui. Galima nustatyti pulso ir arterinio kraujospūdžio asimetriją rankose.
- Perikarditas: bukas, spaudžiantis skausmas, plintantis trapecinio raumens projekcijoje, į kaklą, pilvą. Sustiprėja gulint, kosint, giliai įkvėpus, ryjant, keičiant kūno padėtį. Susilpnėja pasilenkus į priekį arba suleidus analgetikų. Trunka kelias valandas ar dienas. Simptomus dažnai lydi karščiavimas, širdies plakimas, kosulys; jei kaupiasi skystis - dusulys.
- Stemplės skausmas: gali būti panašus į širdies skausmus. Pasireiškia po maisto ir alkoholio vartojimo arba atsiranda gulint. Praeina vartojant antacidinių vaistų. Po nitroglicerino stemplės skausmas gali sumažėti, bet ne taip greitai, kaip krūtinės anginos metu.
Skausmas periferinėje krūtinės ląstos dalyje gali būti susijęs su:
- Pleuritas: staiga atsiradęs duriantis skausmas krūtinės ląstoje, dažniausiai po pažastimi, sausas kosulys, dusulys, karščiavimas. Jei skysčio pleuroje yra nedaug, auskultuojant plaučius gali būti girdimas pleuros trynimosi garsas. Dažniausios priežastys yra stazinis širdies nepakankamumas, pneumonija, tuberkuliozė, plaučių arterijos trombinė embolija ir neoplazija.
- Šonkaulių lūžimas: trauma anamnezėje. Skausmas gerai lokalizuotas, čiuopiamas skausmingumas ir jautrumas lūžio vietoje. Skausmas sustiprėja lengvai paspaudus krūtinkaulį arba krūtinės ląstą.
- Kaulų-raumenų sistemos ligos: kaklinės stuburo dalies skausmas gali būti panašus į krūtinėsanginos skausmą, tačiau iš stuburo sklindantis skausmas sustiprėja judant, kosint arba čiaudint, dažnai atsiranda po ilgo gulėjimo. Šaknelinis skausmas gali atsirasti bet kurioje krūtinės ląstos ar pečių juostos vietoje, kartais plinta į rankas ir gali būti vienpusis ar abipusis. Sergant tarpšonkauliniu miozitu, vargina duriantis skausmas, kuris sustiprėja įkvepiant. Palpuojant - lokalizuotas jautrumas ir nėra pleuros trynimosi garsų.
- Juostinė pūslelinė: liga prasideda bendru negalavimu, karščiavimu, stipriu deginančio pobūdžio skausmu būsimų bėrimų vietoje. Bėrimas dažniausiai lokalizuojasi vienoje pusėje pagal inervuojamą segmentą (dermatomą).
- Tulžies pūslės akmenligė ir kasos ligos: Ūmaus pankreatito metu skausmai ne visada būna viršutinėje pilvo dalyje, bet gali būti ir dešiniajame pilvo kvadrante, už krūtinkaulio, šonuose, kairiosios mentės srityse. Skausmas būna švelnus arba stiprus, maudžiantis, duriantis, rėžiantis, nuolatinis, priepuolinis, stiprėjantis, juosiantis, vienodo stiprumo ir kt.
Taip pat krūtinės skausmą gali sukelti virškinimo sutrikimai, tokie kaip gastroezofaginio refliukso liga (GERL, lėtinis rėmuo), opaligė ar pankreatitas.

Krūtinės skausmas įkvepiant: kada jis pavojingas?
Įkvėpimo metu juntamas krūtinės skausmas vadinamas pleuriniu skausmu. Jį sukelia ne tik plaučių ar pleuros ligos, bet ir aplinkinių audinių problemos. Nors dažniausios priežastys yra gerybinės (tarpšonkaulinė neuralgija, raumenų patempimas, peršalimas su pleuros dirginimu), kartais toks skausmas gali signalizuoti rimtas būkles: plaučių emboliją, pneumoniją, spontaninį pneumotoraksą ar net širdies ligas.
Įspėjamieji požymiai, rodantys, kad reikia nedelsiant kreiptis į medikus:
- Staigus ir labai stiprus „dūrio“ tipo skausmas.
- Dusulys ar oro trūkumas net ramybės būsenoje.
- Kosulys su krauju.
- Karščiavimas, šaltkrėtis, prakaitavimas.
- Galvos svaigimas, alpimas ar sąmonės netekimas.
- Vienos kojos tinimas ar skausmas (gali reikšti giliųjų venų trombozę ir plaučių embolijos riziką).
- Skausmas plintantis į kaklą, petį, ranką ar nugarą.
Jeigu atsiranda bent vienas iš šių simptomų, tai gali būti plaučių embolija, pneumotoraksas, ūminis perikarditas ar net širdies infarktas. Tokiu atveju reikia skubios pagalbos.

Kaip gydytojas nustato krūtinės skausmo priežastį?
Įkvėpimo metu pasireiškiantis krūtinės skausmas - simptomas, kurio vien iš pasakojimo įvertinti nepakanka. Gydytojui svarbiausia atskirti, ar tai gerybinė, ar gyvybei pavojinga būklė. Diagnozė nustatoma atlikus išsamų paciento ištyrimą.
Diagnostikos metodai apima:
- Anamnezė ir apžiūra: Gydytojas klausia, kada prasidėjo skausmas, kokio jis pobūdžio, ar susijęs su judesiais, kosuliu, fiziniu krūviu. Apžiūros metu klausomasi plaučių ir širdies, vertinamas kvėpavimas, odos spalva, deguonies saturacija.
- Kraujo tyrimai: Uždegimo rodikliai (CRB, leukocitai) padeda nustatyti infekciją. Įtariant plaučių emboliją - atliekamas D-dimerų tyrimas.
- EKG (elektrokardiograma): Būtinas kiekvienam pacientui su krūtinės skausmu, nes padeda atmesti miokardo infarktą ar perikarditą.
- Krūtinės ląstos rentgenograma: Naudojama įvertinti pneumoniją, pleuritą, pneumotoraksą ar šonkaulių lūžius.
- Echokardiograma: Padeda diagnozuoti perikarditą ar kitas širdies patologijas.
- Kompiuterinė tomografija (KT): Atliekama, jei reikia detaliai įvertinti plaučius, pleurą ar kraujagysles, ypač įtariant plaučių emboliją.
„Krūtinės skausmo diagnostika turi būti sisteminga: pirmiausia atmetamos gyvybei pavojingos būklės, o tik tada ieškoma gerybinių priežasčių.“ - Dr. Eric Topol, kardiologas, Scripps Research (JAV)

Ką galima daryti namuose ir gydymo galimybės
Jeigu krūtinės skausmas įkvėpiant yra lengvas ir nėra pavojingų simptomų, galima pabandyti šias priemones:
- Poilsis ir fizinio krūvio ribojimas: sumažina raumenų ir nervų įtampą, leidžia organizmui atsistatyti.
- Šilumos arba šalčio kompresai: šiluma padeda atpalaiduoti raumenis, o šaltis - sumažinti uždegimą po traumos ar patempimo.
- NVNU (ibuprofenas, paracetamolis): gali palengvinti skausmą, jei nėra kontraindikacijų.
- Kvėpavimo pratimai: lėtas gilus kvėpavimas gali sumažinti nerimą ir pagerinti plaučių ventiliaciją.
- Slogos ir kosulio gydymas: jei skausmą sukelia viršutinių kvėpavimo takų infekcija, svarbu gydyti ir pagrindinius simptomus.
Tačiau būtina įsidėmėti: namų priemonės tinka tik tuo atveju, kai nėra „raudonų vėliavų“. Jei skausmas stiprėja ar pasireiškia pavojingi simptomai, reikalinga neatidėliotina medicinos pagalba.
Krūtinės skausmo gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties. Nėra universalaus sprendimo - vienam pakanka poilsio ir NVNU, kitam reikia skubios hospitalizacijos. Tikslas - ne tik numalšinti skausmą, bet ir pašalinti priežastį; savidiagnostika gali būti klaidinanti, todėl įtariant „raudonas vėliavas“ reikalinga skubi medicininė apžiūra.
Kaip pagreitinti medžiagų apykaitą
Rizikos veiksniai ir prevencija
Daugelis žmonių šaiposi iš minties, kad jiems gresia širdies liga. Tačiau dėl besikeičiančio gyvenimo būdo ir įpročių daugiau žmonių nei bet kada anksčiau rizikuoja susirgti širdies ligomis. Kai kurie iš šių rizikos veiksnių yra nutukimas, rūkymas, judėjimo trūkumas, stresas, aukštas kraujospūdis, diabetas ar tiesiog senatvė.
PSO duomenimis, daugiau nei 60 % pasaulio širdies pacientų yra indai, todėl Indija yra pasaulio širdies priepuolio sostinė. Jau dabar daugiau nei 100 milijonų šalies gyventojų kenčia nuo širdies ligų.
Taip, daugeliu atvejų krūtinės skausmo riziką galima sumažinti laikantis sveikos gyvensenos principų. Rūpindamiesi fizine ir emocine sveikata, galime gerokai sumažinti krūtinės skausmus sukeliančių ligų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.
tags:
#nestumo #pozymis #krutines #skausmas