Išsamus pasiruošimas nėštumui: patarimai ir rekomendacijos
Ar žinote, kad pasiruošimas nėštumui prasideda dar prieš keletą mėnesių iki pastojimo? Vaikelio gimimas yra nepaprastai svarbus įvykis šeimos gyvenime, tad ir į pasiruošimą reikėtų žiūrėti atsakingai. Šeimos kūrimas - vienas svarbiausių gyvenimo įvykių, kuris daliai porų tampa nemenku iššūkiu ir santykių išbandymu. Pradėjus planuoti kūdikį dažnai iškyla šimtai klausimų: kada ir kaip maitintis, kokių įpročių atsisakyti, ką reikėtų pakeisti, kad būsimas vaikelis gimtų sveikas bei stiprus. Pasak specialistų, vaikų planavimas ir tinkamas pasiruošimas nėštumui gali padėti greičiau pastoti poroms, svajojančioms apie vaikus. Tinkamas pasiruošimas gali reikšmingai padidinti pastojimo tikimybę ir sumažinti komplikacijų riziką.
Sveikatos patikrinimas ir gydytojų konsultacijos
Geriausia praktika planuojant šeimos pagausėjimą - pirmiausia apsilankyti gydytojo ginekologo kabinete. Svarbiausia dar planuojant nėštumą apsilankyti pas ginekologą ir atlikti kraujo, šlapimo, citologinį gimdos kaklelio tyrimus. Taip pat patikros metu išsiaiškinama, kokiomis infekcinėmis ligomis būsima mama yra sirgusi, atliekama echoskopija, žiūrima, ar nėra darinių, galinčių trukdyti pastoti, aptariama sveika, pilnavertė mityba.
Apsilankyti pas šeimos gydytoją reikėtų, jeigu jūs arba jūsų vyras sergate arba jeigu jūsų šeimose, giminėse yra buvę genetinių ligų atvejų. Norėdama pasitikrinti, ar turite imunitetą nurodytoms ligoms, turėtumėte kreiptis į šeimos gydytoją. Jeigu nėra žinoma, ar moteris turi susiformavusį imunitetą minėtoms ligoms, rekomenduojama atlikti tai patvirtinančius tyrimus. Peržiūrėkite visus vaistus su savo sveikatos priežiūros specialistu, kad įsitikintumėte, jog jie yra saugūs nėštumui. Gydymą, jeigu jis yra reikalingas, rekomenduojama pradėti dar iki nėštumo: nors nėštumo metu dantis taisyti galima, vaistus, diagnostines arba gydymo procedūras reikia rinktis atsargiau, įvertinant rizikos ir naudos santykį.
Atliekami tyrimai
Atlikite bendrą kraujo tyrimą, feritino (parodo organizmo geležies atsargas), vitamino D tyrimą. Gana dažnai pasitaiko atvejų, kai ilgą laiką nepavyksta pastoti dėl gretutinių ligų, apie kurių egzistavimą pacientė paprasčiausiai nežino. Pasak B. Ramanauskienės, reikia suprasti, kad geriausia pastoti yra tuomet, kai pora yra sveika, todėl patikros metu atradus grėsmę galinčių kelti faktorių pirmiausia siūloma juos pašalinti, išgydyti.
Vaisingumo supratimas ir ciklo stebėjimas
Pati svarbiausia pastojimo sąlyga yra seksas per vaisingas dienas, todėl reikia išmokti kuo tiksliau nustatyti tikėtiną ovuliacijos dieną. „Natūralus šeimos planavimas yra kūno pažinimu pagrįstas būdas, leidžiantis sąmoningai reguliuoti vaisingumą. Jis padeda geriau suprasti moters menstruacinį ciklą, skatina partnerių bendrystę.“ E. Kosaitės-Čypienės teigimu, norint nustatyti vaisingąsias ir nevaisingąsias ciklo dienas, taikant vadinamąjį simptoterminį natūralaus šeimos planavimo metodą, stebimi du svarbiausi moters kūno požymiai - gimdos kaklelio gleivių ir kūno temperatūros pokyčiai.
„Kai kurioms moterims nepavyksta pastoti tik todėl, kad jos dažniausiai mylisi tuo metu, kai vaisingumas yra mažai tikėtinas arba išvis neįmanomas. Pavyzdžiui, jos mano, kad vaisingiausios dienos yra ciklo viduryje, bet ovuliacija ir vaisingosios dienos nėra tokios reguliarios, kaip dažnai galvojama. Todėl svarbu žinoti, kada būna vaisingosios ciklo dienos ir kaip jas atpažinti. Vaisingiausias dienas parodo gimdos kaklelio gleivės, gimdos kaklelio pokyčiai, kiti papildomi požymiai: krūtų jautrumas, ciklo vidurio skausmas, ovuliacinis kraujavimas, o pakilusi kūno temperatūra patvirtina, kad ovuliacija įvyko“, - aiškina ekspertė.
Kitas svarbus dalykas - žinoti, kada vyksta ovuliacija, o tam gali būti pasitelkiama dar viena priemonė - ovuliacijos nustatymo testas. „Neretai negalinčios vaikų susilaukti poros pamano, kad vyro spermoje gali būti per mažai gyvybingų spermatozoidų. Ar taip yra iš tiesų, galima nustatyti ir namuose naudojant greitąjį diagnostikos testą. Šis testas parodo, ar spermatozoidų kiekis spermoje atitinka normalų vaisingumo lygį. Pastarasis yra siejamas su didesne tikimybe pastoti.“
Pastojimo tikimybė
Pasak E. Kosaitės-Čypienės, „Nuo 1985 metų Vokietijoje vykdomo ilgamečio vaisingumo tyrimo duomenimis, tik 27 proc. lytinių santykių vaisingiausiu metu turėjusių moterų pastoja jau pirmame cikle. Maždaug 60 proc. moterų pasiseka per pirmus šešis mėnesius. Kitos užtrunka dar ilgiau. Todėl nėra jokios priežasties jaudintis, jei pastoti nepavyksta jau keletą ciklų.“
Pasak B. Ramanauskienės, paprastai tinkamiausias amžius moteriai pastoti yra nuo dvidešimties iki trisdešimties metų, mat tuomet yra mažiausia apsigimimų rizika, kuri bėgant metams pradeda šiek tiek didėti.
Mityba ir papildai
Pasak BENU vaistininkės Loretos Tamošauskienės, tiek moters, tiek vyro sveikata yra labai svarbi norint pastoti bei susilaukti sveiko kūdikio. „Jei iki nėštumo planavimo nei vyras, nei moteris nesirūpino savo lėkštės turiniu ir proporcijomis, jei šaldytuve buvo sunku rasti vaisių ar daržovių, nusprendus susilaukti vaikelio reikėtų išsiugdyti įprotį savo mitybą praturtinti šviežiu, sveiku, vitaminais praturtintu maistu.“
Ruošiantis nėštumui ir jau pastojus iš esmės galioja įprastos sveikos mitybos taisyklės. Subalansuota mityba - valgykite įvairius vaisius, daržoves, pilno grūdo produktus, liesus baltymus ir sveikus riebalus. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
Būtini vitaminai ir maisto papildai
Vaistininkės teigimu, moterims prieš bandant pastoti rekomenduojama pradėti vartoti vitaminus su folio rūgštimi. Svarbu, kad kasdien būtų gaunama 400-600 mg folio rūgšties. Ją rekomenduojama pradėti vartoti tris mėnesius iki planuojamo pastojimo ir tai daryti iki 12-13 nėštumo savaitės. Mažiausiai tris mėnesius iki pastojimo būsimai mamai būtina vartoti folio rūgštį arba kompleksinius vitaminus, padedančius sukaupti reikalingas organizmo atsargas sveikam pastojimui. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.
„Prieš planuojant pastoti ir nėštumo metu turėtų būti patikrintos moters geležies atsargos, nes raudonųjų kraujo kūnelių kiekis besilaukiant padidėja apie 20 proc., o geležis yra svarbi placentai, vaisiaus augimui.“ Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai.
Taip pat nėščia moteris turėtų kasdien gauti ne mažiau nei 200 mg omega 3 riebiosiose rūgštyse esančios DHA (dokosaheksaeno) rūgšties, kuri yra svarbi būsimo vaisiaus smegenų ir regos organų vystymuisi ir turi įtakos vėlesnei galimų alergijų prevencijai. Omega-3 riebalų rūgštys, riebalų rūšis, natūraliai randama daugelio rūšių žuvyse, padeda skatinti kūdikio smegenų vystymąsi. Jei nevalgote žuvies ar kito maisto, kuriame yra daug omega-3 riebalų rūgščių, rekomenduojama vartoti omega-3 riebalų rūgščių papildus. Valgykite dvi ar tris porcijas žuvies ar vėžiagyvių per savaitę prieš pastojant.
Vitamino D papildai, jeigu yra nustatytas jo trūkumas. Vitaminas D reguliuoja kalcio ir fosfatų kiekį organizme. Šios maistinės medžiagos palaiko jūsų kaulus, dantis ir raumenis sveikus. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža.
Nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. „Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S. Neverauskienė.
Taip pat rekomenduojama vartoti inositolį, moterims sergančioms policistinių kiaušidžių sindromu (PKS). Mio-inozitolis + D-chiro-inozitolis santykiu (40:1) padeda mažinti policistinių kiaušidžių sindromo simptomus, gerina medžiagų apykaitą, mažina organizmo atsparumą insulinui, palaiko hormoninę pusiausvyrą, skatina ovuliaciją ir prisideda prie reguliaraus menstruacijų ciklo. Šis santykis yra labai svarbus, nes jis atspindi natūralų šių dviejų formų santykį sveikų moterų organizme, ypač kiaušidžių audinyje. Maisto papildas sukurtas specialiai moterims, planuojančioms nėštumą ir turinčioms policistinių kiaušidžių sindromą.
Jei planuojate pastoti ir esate vyresnė nei 35-erių, „Fertilovit® F 35 plus“ gali būti kaip tik Jums! Šis vitaminų ir mineralų kompleksas sukurtas specialiai brandesnio amžiaus moterims, norinčioms palaikyti savo vaisingumą. Cinkas svarbus normaliai DNR sintezei, vaisingumui ir reprodukcijai. Antioksidantai (cinkas, vitaminai B2, C ir E) apsaugo ląsteles nuo pažeidimų. Vitaminai C, B grupės, niacinas, biotinas, pantoteno rūgštis, magnis, jodas ir geležis suteikia energijos. Vitaminai B12, D, folio rūgštis, cinkas, magnis ir geležis yra svarbūs ląstelių dalijimuisi. Vitaminas B6 padeda reguliuoti hormonų veiklą. Geležis yra svarbi raudonųjų kraujo kūnelių gamybai ir deguonies pernešimui organizme. Vitaminas C pagerina geležies įsisavinimą. Jodas būtinas normaliai skydliaukės veiklai ir hormonų gamybai.
Maisto papildas, kurio sudėtyje yra mio-inozitolis + D-chiro-inozitolis, biologiškai aktyvi folio rūgštis, antioksidantai, vitaminai ir mineralai. Šių medžiagų derinys padeda reguliuoti hormonų pusiausvyrą, gerina ovuliaciją, didina pastojimo tikimybę, apsaugo kiaušialąstes nuo oksidacinio streso ir užtikrina tinkamą vaisiaus vystymąsi ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Skirtas moterims, siekiančioms pastoti, ypač toms, kurios susiduria su vaisingumo iššūkiais, tokias kaip ovuliacijos sutrikimai, policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), nereguliarūs ciklai ar vyresnis amžius. Tyrimai parodė, kad Ovosicare® Fertility vartojimas gali 3 kartus padidinti pastojimo tikimybę (65,5 % vs. 25,9 % kontrolinėje grupėje), 4 kartus padidinti sėkmingų gimdymų skaičių, 5 kartus sumažinti kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo riziką.
Ką vengti mityboje
Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.
Venkite daug gyvsidabrio turinčių žuvų, nepasterizuotų pieno produktų ir žalių ar nepakankamai paruoštų mėsų. Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.
AVOID THESE FOODS + EAT THESE 7 FERTILITY BOOSTING FOODS
Gyvenimo būdo pokyčiai
„Tas pats ir su fiziniu aktyvumu. Jis būtinas visiems - reguliarus ir pakankamas palaikyti sveikai organizmo sistemų veiklai. Taigi sprendimas susilaukti vaikų yra puiki proga įgyti ir išsiugdyti sveikus, naudingus gyvenimo įpročius“, - sako L. Tamošauskienė. Reguliariai mankštinkitės (bent 150 minučių per savaitę), kad palaikytumėte sveiką kūną ir sumažintumėte stresą.
Siekite sveiko svorio, nes per mažas arba per didelis svoris gali paveikti vaisingumą ir nėštumo eigą. Pasak vaistininkės, prieš pastodamos moterys turėtų atkreipti dėmesį ir į savo kūno svorį: tiek antsvorio turinčios, tiek pernelyg lieknos gali susidurti su sunkumais pastoti.
Žalingų įpročių atsisakymas ir vaistų vartojimas
Nėštumo planavimas (o ypač - nėštumas) yra visiškai nesuderinamas su žalingais įpročiais, t.y. rūkymu, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimu. „Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Jai antrina ir V. Uzelienė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.
Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
Fizinis aktyvumas ir poilsis
Pasak V. Uzelienės, „Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui.“
S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. V. Uzelienė pritaria, kad jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.
„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija.“
Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. „Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą“, - atkreipia dėmesį S. Neverauskienė.
Psichologinis pasiruošimas ir emocinė gerovė
„Būsimiems tėveliams geriausia visiškai atsisakyti alkoholio, nerūkyti. Dažniausia klaida - apsilankymas pas ginekologą jau pastojus, mat organizmą nėštumui būtina ruošti iš anksto, tuomet ir baimių dėl būsimo vaikelio sveikatos bus kur kas mažiau“, - sako gydytoja B. Ramanauskienė. Be to, pasiruošimas turėtų būti ir psichologinis - pozityvus nusiteikimas ir laukimas yra ramaus nėštumo pagrindas. Nėštumas baimina kone kiekvieną būsimą mamą. Vis dėlto nėščiųjų baimės keičiasi. Anksčiau daugiau nerimo keldavo išvaizdos pokyčiai, dabar baiminamasi dėl darbo vietos praradimo, karjeros sunkumų, moterys yra linkusios atidėti nėštumą, kol baigs mokslus, pasieks norimų karjeros aukštumų.
Pozityvus nusiteikimas ir ramus laukimas yra saugaus nėštumo pagrindas. „Jei nuolat sau kartosite: „Man viskas gerai, aš jaučiuosi gerai“, tai iš tiesų suveiks. Optimistinis nusiteikimas padeda išgyventi pirmojo trimestro negalavimus, kai net ir tai, ką anksčiau ypatingai mėgote, dabar kelia pykinimą ir vėmimą. Taip organizmas pats parodo, ko jam reikia ir ko ne - jei, pavyzdžiui, nuo kavos kvapo pykina, tiesiog venkite jos“, - sako B. Ramanauskienė.
Emociniai svyravimai ir streso valdymas
V. Uzelienė sako, kad labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. „Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.“
Pasak V. Uzelienės, nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. „Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo.“
Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis. 2019 m. žurnale „Obstetrics & Gynecology” paskelbtas tyrimas parodė, kad nuo 2000 iki 2015 m. motinos nerimas nėštumo metu gali paveikti jos kūdikį. Emociniai pokyčiai, savivertės pasikeitimas siejami su smegenų struktūros pasikeitimu. Praktikuokite streso mažinimo technikas, tokias kaip meditacija, joga ar giluminio kvėpavimo pratimai.
Pasak V. Uzelienės, nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz., tapyba ar mezgimas. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą.
Miego kokybė
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. „Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“, - pataria S. Neverauskienė.
Finansinis ir praktinis pasiruošimas
Įvertinkite savo finansinę situaciją ir planuokite išlaidas, susijusias su nėštumu, gimdymu ir vaiko auginimu. Supraskite savo darbo vietos politiką dėl tėvystės atostogų ir atlikite reikiamus pasiruošimus.
Informacijos šaltiniai ir pagalba
Dabar itin populiarėja nėščiųjų mokyklėlės. „Pasiruošimas nėštumui“ yra video seminaras, kurį galėsite žiūrėti sau patogiu metu. Visos reikalingos žinios pateikiamos vienoje vietoje. Tai leidžia sutaupyti daug laiko, nes nereikia ieškoti informacijos iš skirtingų šaltinių. Labai nuoširdžiai rekomenduoju šį seminarą išklausyti KIEKVIENAI pastoti planuojančiai moteriai! Viskas pasidarys daug aiškiau ir ramiau! „Noriu vaikelio. Tai ne šiaip skaičius - tai 2000 moterų, kurios išklausė mūsų kursus ir žengė į šį didžiulį naują gyvenimo etapą ramios ir užtikrintos.“
„Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime“, - baigdamos pokalbį pataria gydytojos V. Uzelienė ir S. Neverauskienė.
tags: #nestumo #planavimas #supermama
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
