Nėštumo nutraukimo prieinamumas Lietuvoje: tarp reglamentavimo spragų ir praktinių iššūkių

BENDRA.lt tęsia temą apie nėštumo nutraukimo ne dėl medicininių indikacijų prieinamumą Lietuvoje. Lietuvoje nėštumo nutraukimas nedraudžiamas. Vis dėlto, teisinės nuostatos nebūtinai lemia geresnį paslaugų prieinamumą.

Šiais metais paskelbta Lygių galimybių kontrolieriaus apklausa parodė, kad net aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko žmogaus teisę nutraukti nepageidaujamą nėštumą. Sprendimas nutraukti nėštumą gali kilti dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti netinkama finansinė padėtis, netinkamas laikas gyvenime, smurtas namuose ar tiesiog nenoras turėti vaikų.

Jūs turite teisę laisvai nuspręsti, ar tęsti, ar nutraukti nėštumą. Jūsų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apima teisę laisvai pasirinkti, ar tapti tėvais. Priežastys dėl nėštumo nutraukimo gali būti skirtingos. Galite nenorėti tam tikru laiku tapti tėvais arba turėti vaiką su tam tikru asmeniu. Galimos nėštumo nutraukimo priežastys gali būti neigiamos medicininės indikacijos jums, vaisiaus sveikatai arba nėštumas, atsiradęs dėl išžaginimo.

Vis dėlto, analizuojant situaciją Lietuvoje matyti, kad ši paslauga mūsų šalyje prieinama sunkiai, priėmus sprendimą savo noru nutraukti nėštumą. Galimybė nutraukti nėštumą yra ribota laiko atžvilgiu, todėl laiko faktorius yra labai svarbus. Būtini medicininiai tyrimai turėtų būti atliekami laiku, kad nedelsiant galėtumėte nuspręsti, ar nutraukti nėštumą.

Teisinis reglamentavimas ir paslaugų prieinamumas

Tarptautinės teisės ekspertė dr. Laima Vaigė pabrėžė, kad Lietuvoje „teisėtas abortas nesureguliuotas įstatymu, tik ministro įsakymu“. Anot jos, vienintelis įstatymu įtvirtintas aspektas - Baudžiamojo kodekso straipsnis apie „neteisėtą abortą“, kuriame minimos tik „operacijos“, tad net nėra aišku, ar jis apima ir medikamentinį abortą.

Lietuvoje visi dirbtiniai abortai - tiek atliekami dėl medicininių indikacijų, tiek pacienčių pageidavimu - yra fiksuojami bendrai. Medicininių abortų statistika nėra renkama atskirai, nes jiems nėra numatyto atskiro kodo. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovė Ugnė Gadžijeva paaiškina: „Abortų, atliktų dėl medicininių indikacijų, atskirai neskaičiuojame. Pacientės pageidavimu atlikti abortai yra įtraukiami į bendrą statistiką kartu su visais kitais dirbtiniais abortais.“ Dėl šios priežasties statistikoje neskiriama, kokiu pagrindu buvo atlikta procedūra, nors jų prieinamumas ir teikimo sąlygos gali skirtis.

Pacientų sprendimu atliekamo aborto atveju, jo pasiekiamumas yra sudėtingesnis ir turi mažiau saugiklių. Nėštumo nutraukimas „moters sprendimu“ yra mokama paslauga, o dėl sveikatos problemų nutrauktas nėštumas dengiamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. vaistiniu būdu moters noru leidžiama nutraukti ne didesnį kaip 9 sav. (8 savaitės ir 6 dienos) nėštumą. Chirurginiu būdu nėštumą galima nutraukti tik iki dvyliktos nėštumo savaitės.

Prieinamumo iššūkiai ir duomenų trūkumas

Nefinansuojama procedūra neturi tokio pat reglamentavimo ir nesulaukia tokio paties institucijų dėmesio stebėsenos lygmeniu kaip privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokamos paslaugos. Kadangi procedūra neturi savo kodo, jo atskirai neseka ir Higienos institutas. Be to, kadangi paslaugos nedengia ligonių kasos, nėra centralizuotos sistemos, kuri žymėtų paslaugos pasiskirstymą šalyje.

Higienos institutas turi duomenų apie gydymo įstaigas, kurios techniškai atitinka reikalavimus teikti nėštumo nutraukimo paslaugas - tiek dėl medicininių indikacijų, tiek pacientės pageidavimu. Tačiau nėra centralizuoto informacijos rinkinio, kuris tiksliai identifikuotų, kurios įstaigos realiai šias paslaugas teikia. Higienos institutas - Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinė įstaiga, pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).

SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Aimė Dumšienė BENDRA.lt sakė, kad SAM pati statistinių duomenų nerenka, tai nėra jos funkcija. Vis dėlto Higienos institutas yra pavaldus šiai ministerijai.

Kilus klausimui, kiek realiai gydymo įstaigų teikia nėštumo nutraukimo paslaugas, atsakymas buvo fragmentiškas. Kaip nurodė A. Dumšienė, „nėštumo nutraukimo paslauga yra nustatoma įstaigos vadovo nustatyta tvarka“, o duomenys renkami tik apie tas įstaigas, kurios faktiškai suteikė šią paslaugą.

Vykdant tyrimą, BENDRA.lt išsiuntė apklausas visoms Lietuvos savivaldybėms. Dalis administracijos darbuotojų buvo kooperatyvūs, bet nemaža dalis atsakė, kad informacijos apie mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą savo teritorijoje neturi, nerenka ir iki BENDRA.lt užklausos tokių duomenų neturėjo. Tai rodo didelę informacijos spragą ir centralizuoto koordinavimo trūkumą.

Gydytojų ir institucijų sąžinės išimtis bei nukreipimo sistema

Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teisiškai galėtų teikti mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą, tokios paslaugos visgi neteikia. Kai kur gydytojai naudojasi teise atsisakyti procedūros dėl savo įsitikinimų, kitur paslauga neprieinama dėl budinčio gydytojo trūkumo.

Oksfordo universiteto filosofas dr. Alberto Giubilini, 2025 m. išleidęs knygą apie sąžinės išimtis ir moralinę pareigą sveikatos apsaugos srityje, pažymi: „Jei valstybė legalizuoja abortą, kyla klausimas, ar tai tik teisė nebūti baudžiamam (negatyvi teisė), ar pareiga valstybei užtikrinti šią paslaugą (pozityvi teisė)“.

Analizuodamas gydytojų teisę atsisakyti atlikti tam tikras procedūras, A. Giubilini siūlo ją vertinti profesinio pasirinkimo kontekste: „Sąžinės išimtis kilo iš karo tarnybos, kur žmonės buvo įpareigoti dalyvauti. Medicinoje gi niekas neverčia rinktis profesijos - todėl čia tokia teisė yra silpnesnė.“ Jis taip pat pabrėžia, kad gydytojai veikia tam tikroje privilegijuotoje sistemoje: „Gydytojai veikia monopolinėje sistemoje - tik jie, turėdami licenciją ir mokymus, gali teikti tam tikras paslaugas. Visuomenė suteikia šią privilegiją mainais už tai, kad tie specialistai teiktų paslaugas, kurių visuomenė tikisi. Abortas - viena iš tokių paslaugų, kai jis yra teisėtas.“

Kalbėdamas apie situacijas, kai gydymo įstaiga kaip institucija atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugas, A. Giubilini aiškiai pažymi: „Institucija neturi sąžinės - tai žmogiška savybė.“

Griežta nukreipimų sistema, kai nesant galimybės suteikti paslaugos pacientui, gydytojai įpareigojami nukreipti į tris kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, yra taikoma ligonių kasų dengiamoms procedūroms, bet ne mokamų procedūrų atžvilgiu. Jeigu gydytojas atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugą pacienčių pageidavimu (kai ši yra mokama), formalaus mechanizmo, užtikrinančio, kad pacientė bus nukreipta į kitą įstaigą, nėra. Nors pati paslauga teisėta, jos praktinis prieinamumas priklauso nuo gydytojo asmeninių įsitikinimų, gydymo įstaigos vidaus politikos ir paslaugos apmokėjimo formos.

Pavyzdžiui, Jonavos ligoninė šiuo metu neteikia nė vienos savanoriško nėštumo nutraukimo formos - nei medikamentinės, nei chirurginės. Panašią poziciją išreiškė ir Tauragės ligoninė. Jos atstovas Danas Masiulionis komentavo: „Turime Naujagimiams palankios ligoninės statusą, kuris siejasi su nacionaline gimstamumo skatinimo politika.“ Šilutės ligoninė teigia, kad „iki šiol poreikio nebuvo“.

Medikamentinis versus chirurginis abortas ir reglamentavimo spragos

Nors Lietuvoje jau daugiau nei dvejus metus teisėtai galima atlikti medikamentinį nėštumo nutraukimą, daugelyje įstaigų vis dar dominuoja chirurginė intervencija. Net 17 gydymo įstaigų BENDRA.lt nurodė, kad teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą pagal pacienčių pageidavimą.

Lietuvos teisės aktuose medikamentiniam nėštumo nutraukimui taikomi tokie pat infrastruktūros ir specialistų reikalavimai kaip ir chirurginiam nėštumo nutraukimui. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, tiek medikamentinis, tiek chirurginis nėštumo nutraukimas iki šeštos nėštumo savaitės gali būti atliekami tik gydymo įstaigose, turinčiose licenciją teikti antrinio ar tretinio lygio akušerijos ir ginekologijos paslaugas. Tai reiškia, kad dvi iš esmės skirtingos procedūros - savo pobūdžiu, sudėtingumu ir rizikos lygiu - yra traktuojamos vienodai pagal techninius reikalavimus.

Priešingai nei Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri rekomenduoja paprastinti medikamentinio aborto prieinamumą ir leisti šią paslaugą teikti ir žemesnio lygio gydymo įstaigoms, Lietuvoje galiojantis apribojimas sukuria perteklinius barjerus. Dėl šių reikalavimų mažesnėse savivaldybėse procedūra dažnai negali būti atlikta, nes vietinės gydymo įstaigos neturi reikiamos licencijos.

Net ir tose savivaldybėse, kur tokios įstaigos veikia, paslaugos prieinamumas priklauso nuo jų vidinių sprendimų ir gydytojų asmeninių pozicijų. Pavyzdžiui, Trakų, Švenčionių, Palangos, Šakių, Joniškio, Molėtų ir Ignalinos gydymo įstaigos medikamentinio nėštumo nutraukimo paslaugų neteikia, nepaisant turimų galimybių. Be to, dalis įstaigų siūlo tik chirurginį nėštumo nutraukimą, nors galėtų teikti ir medikamentinį. Tarp jų - Ukmergės, Šalčininkų, Prienų, Alytaus, Šilutės, Kelmės, Šiaulių ligoninės bei kai kurios „Affidea“ tinklo klinikos.

Anykščių ligoninė išrašo receptus medikamentiniam nėštumo nutraukimui, bet chirurginės procedūros neatlieka dėl gydytojų moralinės pozicijos. Tuo metu kiekviena delsimo diena lemia, ar paslauga dar galės būti suteikta - ypač svarbu tai medikamentinio aborto atveju, kuriam taikomas terminas iki 9 nėštumo savaitės.

Paslaugų kainos ir finansiniai aspektai

Abortų paslaugų kainos Lietuvoje labai skiriasi priklausomai nuo gydymo įstaigos tipo ir pasirinktos procedūros. Privačiose klinikose užfiksuoti reikšmingi kainų svyravimai tiek medikamentinio, tiek chirurginio nėštumo nutraukimo atvejais. Be bazinės paslaugų kainos, galutinę sumą dažnai didina papildomi vizitai, tyrimai.

BENDRA.lt gavo pacienčių atsiliepimų, kad tam tikrais atvejais buvo rekomenduota įsigyti didesnį vaistų kiekį, dėl ko bendra procedūros kaina išaugo iki daugiau nei 300 eurų.

Žemiau pateikiamos orientacinės nėštumo nutraukimo paslaugų kainos, kurias skelbia viešosios ir privačios gydymo įstaigos:

„Paskambinau į kelias privačias klinikas, deja, niekur negalėjo manęs priimti. Tai - tik maža dalis patirčių, tačiau analizuojant situaciją Lietuvoje matyti, kad ši paslauga mūsų šalyje prieinama sunkiai priėmus sprendimą savo noru nutraukti nėštumą.“

Žmogaus teisės ir paslaugų užtikrinimas

Sveikatos priežiūra, užtikrinanti žmogaus teises, reikalauja, kad visi asmenys turėtų prieigą prie savalaikių ir kokybiškų nėštumo nutraukimo paslaugų. Nesant galimybės gauti saugios, savalaikės, prieinamos ir pagarbios nėštumo nutraukimo procedūros, kyla pavojus ne tik fizinei, bet ir psichinei bei socialinei moterų ir mergaičių gerovei.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais beveik pusė visų nėštumų - 121 mln. - būna netyčiniai; 6 iš 10 neplanuotų nėštumų ir 3 iš 10 visų nėštumų baigiasi nėštumo nutraukimu. Abortas yra saugus, kai jis atliekamas naudojant PSO rekomenduojamą metodą, atsižvelgiantį į nėštumo trukmę ir reikiamus nėštumo nutraukimo įgūdžius.

Jūsų teisė į sveikatą gali būti pažeista, jei atsisakoma nutraukti nėštumą, net jei įvykdytos visos sąlygos. Jei jums buvo atsisakyta leisti susipažinti su informacija apie jūsų ir jūsų vaisiaus sveikatą, arba jums informacija buvo pateikta netinkamai ar pavėluotai, tai galėjo neigiamai paveikti jūsų privatų gyvenimą ir taip pažeisti jūsų teisę į privatų gyvenimą.

SAM atstovė A. Dumšienė pabrėžė paciento teisę rinktis: „Jeigu tų paslaugų neteikia, tada reikia rinktis įstaigą, kuri tas paslaugas teikia.“ Visgi, aiški informacija, kurios įstaigos realiai teikia paslaugą, dažnai nėra viešai prieinama.

„Visos gydymo įstaigos turi internetinius puslapius ir juose naršant [...], bent jau mano žiniomis, skelbia, kokias paslaugas teikia“, - teigia ji. Tačiau realybėje viešosios įstaigos neskelbia informacijos apie medikamentinį nėštumo nutraukimą. Situacija dar sudėtingesnė, kai gydymo įstaigos savo paslaugų sąraše deklaruoja chirurginio nėštumo nutraukimo paslaugą, tačiau jos neteikia. Tai reiškia, kad pacientė be tiesioginio kontakto su įstaiga negali žinoti, ar procedūra bus atlikta.

tags: #nestumo #nutraukima #reglamentuojamas #dokumentas #1994

• Patarimai renkantis triratuką mažyliui
• globos įstaigų iššūkiai ir gyventojų apatija
• Originalios gimtadienio idėjos
• Išsamus gidas tėvams: teisės ir garantijos
• išsamus vadovas nėščiosioms ir diabetui