Nėštumas: viskas, ką reikia žinoti

Nėštumas - tai laikotarpis, kai gimdoje vystosi vaisius (kartais - daugiau nei vienas), jis dažniausiai trunka apie 40 savaičių ir yra suskirstytas į tris trimestrus, kiekvienas trunka apie 13 savaičių. Moters nėštumas prasideda nuo apvaisinto kiaušinėlio implantacijos gimdoje ir baigiasi naujagimiui gimus (gimdymas). Normalus nėštumas trunka 9 kalendorinius mėnesius arba 10 mėnesių (po 28 dienas), arba 280 dienų nuo paskutiniųjų mėnesinių pirmosios dienos. Nėštumo laikas nustatomas pagal anamnezės duomenis (paskutinių mėnesinių datą, pastojimo datą), klinikinius tyrimus ir ultragarsinį tyrimą. Gydytojas įprastai nustato, kiek laiko esate nėščia, remdamasis paskutinio menstruacinio ciklo data. Jei pastojote dirbtinio apvaisinimo būdu, nėštumo savaitės lieka tos pačios, bet gydytojas gali jas skaičiuoti kitaip. Svarbu atsiminti, kad tai tik apytikslis skaičiavimas. Gydytojas patvirtins arba pakoreguos gimdymo datą vizito metu, dažniausiai atlikdamas ultragarsinį tyrimą. Reguliarūs nėštumo priežiūros vizitai padeda tiksliau stebėti nėštumo eigą. Nėštumas yra potencialiai gyvenimą keičiantis įvykis suteikiantis moterims naujų pareigų, džiaugsmų ir rūpesčių. Laukimosi metu moters kūnas išgyvena didžiulius pokyčius, o kiekviena savaitė atneša vis naujų potyrių. Moters sveikata nėštumo metu gali tiesiogiai paveikti vaisiaus sveikatą. Nėštumas keičia motinos fizinę ir psichinę pusiausvyrą, taip pat jos sveikatos elgesį ir gyvenimo būdą.

Nėštumas skirstomas į tris laikotarpius: ikigemalinis, gemalo ir vaisiaus. Ikigemaliniu laikotarpiu vyksta lytinių ląstelių (gametų) raida ir apvaisinimas, susidaro diploidinis chromosomų rinkinys, užtikrinama genetinė įvairovė ir nulemiama lytis, užbaigiamas kiaušinėlio brendimas, prasideda tolesnė ląstelių medžiagų apykaita ir dalijimasis. Gemalo laikotarpis trunka nuo apvaisinimo iki aštuntosios nėštumo savaitės. Nuo trečiosios savaitės vyksta embriogenezė - susidaro trys gemaliniai lapeliai iš kurių vystosi audiniai ir organai. Kiekvienas organas turi savo vadinamąją jautriausią savaitę, kada vyksta intensyviausias konkretaus organo vystymasis ir jis yra labai jautrus teratogenų poveikiui, todėl tuo metu gali susidaryti įvairių sklaidos trūkumų. Nuo 9 savaitės gemalas vadinamas vaisiumi, o jo raida - fetogeneze. Šis laikotarpis trunka iki gimdymo. Vaisiaus audiniai ir organai, užsimezgę dar gemalo laikotarpiu, auga ir bręsta per visą nėštumą. 16-24 savaitę sparčiai auga vaisiaus kūnas, svorio daugiausia priaugama paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais.

Nėštumo požymiai

Pirmi nėštumo požymiai gali būti painiojami su artėjančių mėnesinių simptomais (PMS), tačiau atidžiau įsiklausius į savo kūną, vis tik galima pastebėti ir specifinių skirtumų. Ankstyvas nėštumas: kaip atpažinti pirmuosius pokyčius? Sėkmingai užsimezgęs ankstyvas nėštumas iš karto pradeda keisti moters organizmo hormonų pusiausvyrą. Kiekvienos moters kūnas į pastojimą reaguoja labai individualiai - vienoms pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti itin greitai, o kitos nepajaus jokių ypatingų pokyčių net iki pat vėluojančių menstruacijų.

Dažniausi ankstyvieji nėštumo požymiai:

• Krūtų pokyčiai: tai vienas pirmųjų signalų, kurį lemia staiga išaugęs estrogeno ir progesterono kiekis. Krūtinė tampa pilnesne, paburkusia, itin jautria, gali išryškėti po oda esančios kraujagyslės ar patamsėti krūtų spenelių aureolės.
• Uoslės ir skonio receptorių jautrumas: nėščiosioms itin dažnai paaštrėja uoslė. Pavyzdžiui, pradeda erzinti kvepalų, gaminamo maisto, skalbiklio ar kiti kvapai. Taip pat gali pakisti ir skonio receptoriai - moteris atsisako anksčiau mėgiamų patiekalų, kavos ir kt.
• Lėtinis nuovargis ir mieguistumas: sparčiai besigaminantis hormonas progesteronas sukelia ne tik nuovargį, bet ir mieguistumą.
• Dažnas šlapinimasis: dėl besilaukiančios moters organizme padidėjusio kraujo tūrio, inkstai ima sparčiau filtruoti skysčius, o auganti gimda pamažu spaudžia šlapimo pūslę, todėl dažniau šlapinamasi.
• Implantacinis kraujavimas: tai normalus, praėjus ~10-14 dienų po pastojimo dieną ar dvi trunkantis procesas, kurio metu, kuomet apvaisintas kiaušinėlis tvirtinasi prie gimdos sienelės, gali pasirodyti negausios, rusvos ar šviesiai rausvos išskyros.
• "Rytinis" pykinimas: nors dažniausiai nėščiasias pykina rytais, tačiau vadinamas “rytinis” pykinimas kai kurias besilaukiančias gali kankinti net ir ištisą parą. Tai vyksta dėl pakitusios hormonų pusiausvyros.

Nėštumo požymiai: kada laikas atlikti tyrimą iš kraujo? Nors namuose atliekami nėštumo testai yra iš tiesų patogūs, tačiau jie neturi pačioms pirmosioms dienoms po pastojimo nustatyti pakankamo jautrumo ir gali parodyti klaidingus rezultatus. Jei jaučiate nėštumo požymius ir norite įsitikinti, ar tikrai laukiatės, pats tiksliausias ir ankstyviausias būdas patvirtinti pastojimą yra HCG (žmogaus chorioninio gonadotropino) kraujo tyrimas. HCG hormonas, kurio kiekis pirmosiomis savaitėmis dvigubėja kas 48-72 valandas, moters organizme pradeda gamintis vos tik kiaušinėlis yra apvaisinamas! Šios biologiškai aktyvios medžiagos koncentracijos kitimai svarbūs įtariant negimdinį ar nesivystantį nėštumą.

Nėštumo trimestrai

Nėštumas trunka ~ 40 savaičių ir yra dalijamas į tris trimestrus, kas padeda nėščiajai lengviau suprasti laukimosi ypatumus, aiškiau suvokti vaisiaus raidos procesus. Pirmasis nėštumo trimestras trunka iki 13 nėštumo savaičių. Pirmojo nėštumo trimestro metu formuojasi visi gyvybiškai svarbūs kūdikio organai, todėl šis etapas reikalauja ypatingo atidumo moters sveikatai. Per šį laikotarpį dažnai pasireiškia ankstyvieji laukimosi požymiai: pykinimas, nuovargis, silpnumas ir kt. Antrasis nėštumo trimestras dažnai vadinamas ramesniu periodu, nes moters savijauta iš tiesų pastebimai pagerėja. Nėščioji ima jausti pirmuosius vaisiaus judesius, aktyviai auga kūdikio svoris. Trečiasis nėštumo trimestras apima baigiamąjį pasiruošimo gimdymui etapą. Per šiuos tris mėnesius pilnai subręsta vaisius, o dėl pasireiškiančių fizinių pokyčių moteris gali jausti tam tikrą diskomfortą: energijos stoką, dažnesnį norą pailsėti, mieguistumą, nugaros skausmus ir kt.

Kūno pokyčiai ir svorio prieaugis

Per visą nėštumą moters kūno masė padidėja 10-12 kg. Svorio augimas nėštumo metu yra visiškai natūralus, gyvybiškai būtinas, sklandų kūdikio vystymąsi užtikrinantis, procesas. Laukimosi periodu svarbiau maisto kokybė, o ne kiekybė. Todėl „valgyti už du“ tikrai nereikia! Nė vienas maisto produktas neturi visų reikiamų maistinių medžiagų ir pakankamo jų kiekio, todėl didesnė tikimybė, kad gausite visko, ko reikia, ir pakankamais kiekiais, jeigu valgysite įvairų maistą. Spartus svorio augimas didina gestacinio diabeto, aukšto arterinio kraujo spaudimo ir sunkesnio gimdymo riziką.

Kaip žinoti, kiek priaugti svorio per nėštumą yra sveika?

Standartinė nėštumo svorio skaičiuoklė remiasi moters kūno masės indeksu (KMI) prieš pastojant.

Moksliniai tyrimai nurodo, kad nėštumo laikotarpis išskiriamas kaip motyvacinis periodas moteriai keisti savo kasdienius gyvensenos įpročius, gerinant savo ir kūdikio sveikatą. Nėščių moterų organizme vyksta dideli fiziologiniai, medžiagų apykaitos, hemodinamikos pokyčiai. Per nėštumą moteriai rekomenduojama priaugti 12-16 kg.

Dažniausi nėščiųjų negalavimai

Besikeičiantis moters kūnas, augantis vaisius ir hormonų audros gali sukelti kasdienių rūpesčių bei nesklandumų. Jei yra galimybė su negalavimais susitvarkyti taikant natūralius bei patikimus metodus, laukimosi periodas bus daug lengvesnis ir ramesnis.

Rūgštys nėštumo metu

Nėštumo metu - ypač antrajame ir trečiajame trimestre, rėmuo (kylančios rūgštys) ir deginimo jausmas krūtinėje vargina daugelį moterų. Dėl ko randasi šis nemalonus pojūtis? Palaipsniuianti gimda stumia skrandžio turinį aukštyn; nėštumo metu padidėjęs progesterono kiekis atpalaiduoja apatinį stemplės rauką, kas sukelia skrandžio sulčių kilimą į viršų.

Saugūs sprendimai ir pagalba sau:

• Mitybos korekcija: rekomenduojama valgyti dažniau, rinktis mažesnes porcijas, vengti aštrių, keptų, sūrių, riebių, termiškai neapdorotų patiekalų bei produktų, kurie didina rėmenį ( kavos, citrusinių vaisių, šokolado, pomidorų ir kt.).
• Teisingai vartojami skysčiai: kad neperpildytumėte skrandžio, patartina negazuotą vandenį gerti tarp valgymų, o ne paties užkandžiavimo metu. Kylančias rūgštis padeda neutralizuoti avižų nuoviras, šiltas pienas ir kt.
• Elgsena po valgio: po maisto vartojimo siūloma bent dvi valandas pasistengti negulėti ir nesilankstyti.
• Tinkama miego poza: anatomiškai rūgščių kilimą stemplėje sumažina miegojimas ant kairiojo šono, aukštesne pagalve pakeliant viršutinę kūno dalį.

Jei anksčiau išvardintos priemonės nepadeda, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Sveika gyvensena moters gyvenime yra svarbus veiksnys, paveikiantis ne tik moters, bet ir jos būsimo vaiko bei kitų kartų sveikatą. Nėštumas suteikia unikalią galimybę išnaudoti moters motyvaciją turėti sveiką kūdikį ir pakeisti savo elgseną teigiama linkme.

Užkietėję viduriai ir viduriavimas

Nėštumo metu moters virškinimo traktas tampa itin jautrus. Dėl fizinių ar hormoninių pokyčių nėščiąją gali varginti tiek vidurių užkietėjimas, tiek ir viduriavimas. Jei užkietėję viduriai (konstipacija), rekomenduojama gerti daug vandens, būti fiziškai aktyviai bei padidinti vartojamų skaidulų - sėklų, grūdų, vaisių ir daržovių - kiekį. Jei viduriuojate, siūloma vengti pieno produktų, riebaus maisto, saldumynų, patartina vartoti bananus, ryžių nuovirą ar ekologiškus trapučius. Norint išvengti dehidratacijos rizikos, ypač svarbu atstatyti elektrolitų ir skysčių balansą.

Ypatingos nėštumo situacijos

Ne visi nėštumai yra sklandūs, harmoningi bei tikėtini - kai kurioms pastojusioms moterims tenka išgyventi ypatingą laukimąsi. Daugiavaisis nėštumas ar motinystė brandžiame amžiuje reikalauja išskirtinės priežiūros ir atidumo.

Dvynių nėštumas

Kai pirmojo echoskopinio tyrimo metu patvirtinama, jog moteris laukiasi dvynių, dažnai tai sukelia ir didelį džiaugsmą, ir nė kiek nemažesnį nerimą. Daugiavaisis nėštumas visada priskiriamas didesnės rizikos grupei, todėl jo priežiūros planas keičiasi. Stipresni simptomai: besilaukiančios dvynių moters organizmas gamina kur kas daugiau hormono HCG, todėl ankstyvieji nėštumo simptomai (nuovargis, mieguistumas, pykinimas ir kt.) gali būti daug stipresni ir išraiškingesni. Dažnesnė echoskopija: siekiant išvengti priešlaikinio gimdymo rizikos, echoskopija, kurios metu tikrinamas vaisiaus augimo tolygumas ir matuojamas gimdos kaklelio ilgis, bus atliekama dažniau. Kūno apkrova: dėl dvigubo svorio moters organizmui tenka ir daug didesnė nugaros ir kraujotakos sistemos apkrova. Norint išvengti anemijos, rekomenduojama atidžiau ir dažniau stebėti hemoglobino (geležies) kiekį kraujyje.

Nėštumas vyresniame amžiuje

Šiandieninėje visuomenėje besilaukiančios padėtis patiria esmines transformacijas - vis daugiau moterų siekia pastoti vėliau, sulaukusios 35-ių ar net ir 40-ies metų. Nors nėštumas vyresniame amžiuje yra atitinkantis normas reiškinys, tačiau vis tik statistiškai susijęs su didesnėmis tam tikrų sveikatos būklių (pavyzdžiui, nėščiųjų hipertenzija, gestacinis diabetas, genetinės anomalijos ir kt.) rizikomis.

Komplikuotas nėštumas

Komplikuotu arba didelės rizikos nėštumu vadinamas toks nėštumas, kurio metu besilaukiančiai moteriai, vaisiui arba abiejų sveikatai kyla didesnė nei įprastai rizika. Norint išvengti grėsmių, reikalinga atidesnė ir dažnesnė apžiūra, savalaikis apsilankymas pas gydytoją akušerį ginekologą. Svarbiausia - žinoti pavojų keliančius simptomus ir laiku kreiptis pagalbos, neatidėliojant vizito rytojui.

Nesivystantis nėštumas

Nesivystantis nėštumas diagnozuojamas tada, kai embrionas ar vaisius gimdoje nebesivysto ir jo širdelė nustoja plakti, tačiau natūralus persileidimas neįvyksta, nes moters organizmas to iškart neatpažįsta. Tai viena skaudžiausių patirčių moteriai. Šią būklę charakterizuoja staiga atsiradę simptomai: Nugaros apačios tempimas, spazminis, maudžiantis pilvo skausmas; Prasidėjęs negausus kraujavimas ar tepliojimas rusvomis išskyromis; Pradingęs rytinis pykinimas, krūtinės jautrumas. Pastebėjus šiuos organizmo pakitimus, būtina kuo skubiau atvykti pas gydytoją akušerį ginekologą.

Nėštumas ne gimdoje (negimdinis)

Nėštumas ne gimdoje (ektopinis nėštumas) - tai moters gyvybei itin pavojinga būklė, kai iki gimdos ertmės nespėjęs nukeliauti apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina ir ima augti kitose vietose. Zigota, po apvaisinimo turinti genetinės informacijos iš tėvo ir motinos, ima dalintis. Gemalas gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz., kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo ertmėje. Tai negimdinis nėštumas. Gemalas negali normaliai augti, gali prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas. Nėštumas diagnozuojamas remiantis tam tikrais požymiais ar laboratoriniais tyrimais.

tags: #nestumas #kitaip #buvo #vadinamas

• Sužinokite daugiau apie priešmokyklinio ugdymo gaires
• Ar reikia teikti prašymą dėl NPD motinystės atostogų metu?
• Idėjos Velykinių kiaušinių dekoravimui
• Kaip išlaikyti aštrų protą
• Vežimėliai kūdikiams: išsamus vadovas