Rekomendacijos dėl šlapimo tyrimų dažnumo nėštumo metu
Nėštumas - tai ypatingas ir atsakingas laikotarpis moters gyvenime, reikalaujantis nuolatinės medicininės priežiūros, siekiant užtikrinti tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatą. Viena iš svarbiausių diagnostikos priemonių nėštumo metu yra reguliarūs medicininiai tyrimai, tarp kurių svarbią vietą užima šlapimo tyrimai. Jie padeda laiku diagnozuoti įvairias patologijas, kurios gali kilti nėštumo metu, ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms.
Šlapimo tyrimų svarba nėštumo metu
Šlapimo tyrimas yra vienas iš pagrindinių ir dažniausiai atliekamų tyrimų nėštumo metu. Jo dėka galima įvertinti daugelį organizmo funkcijų ir laiku pastebėti pokyčius, kurie gali signalizuoti apie prasidedančias problemas. Šis tyrimas vertina šlapimo lyginamąjį svorį, baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų ir nitritų buvimą.
Atliekant šlapimo tyrimą nėštumo pradžioje, jis padeda nustatyti inkstų ligas. Vėliau, nėštumo eigoje, šis tyrimas tampa itin svarbus siekiant laiku nustatyti preeklampsiją - vieną pavojingiausių nėštumo komplikacijų. Preeklampsijos simptomai gali pasireikšti aukštu kraujospūdžiu, baltymų buvimu šlapime, patinimais. Laiku nustatyti pokyčiai šlapimo tyrime leidžia pradėti gydymą ir užkirsti kelią ligos progresavimui.
Taip pat šlapimo tyrimas padeda diagnozuoti besimptomę bakteriuriją, kuri nustatoma iki 10 proc. nėščiųjų. Ši būklė neturi jokių klinikinių simptomų, tačiau gali sukelti rimtų komplikacijų. Negydoma besimptomė bakteriurija gali peraugti į cistitą (pusėje atvejų) arba pielonefritą (30 proc. atvejų). Jei nustatoma bakteriurija, skiriamas gydymas ir tyrimas kartojamas po gydymo.
Dažniausios nėštumo metu pasitaikančios komplikacijos, kurių žymenys aptinkami šlapime, yra gestacinis diabetas, preeklampsija, šlapimo takų infekcija ir šlapimo pūslės uždegimas. Nėštumo metu šlapime esantis nedidelis cukraus (gliukozės) kiekis yra visiškai normalus. Tačiau jei kelis kartus iš eilės fiksuojamas padidėjęs cukraus lygis arba vieno tyrimo metu buvo nustatytas labai didelis cukraus kiekis kraujyje, tai gali reikšti, kad nėščioji serga gestaciniu diabetu. Baltymų perteklius šlapime gali būti šlapimo takų infekcijos, inkstų pažeidimo ar kitų sutrikimų požymis. Jeigu šlapime fiksuojamas baltymų perteklius, o nėščiosios kraujospūdis yra aukštas, tai gali būti ir preeklampsijos požymis. Jeigu šlapimo mėginyje aptinkama baltymų, bet kraujospūdis normalus, galima įtarti šlapimo takų infekciją. Ketonų kiekis padidėja, kai negaunama pakankamai angliavandenių. Jeigu nėščioji kenčia nuo stipraus pykinimo ar vėmimo arba nėštumo metu numetė nemažai svorio, skubiai atliekamas šlapimo tyrimas ir prioritetas skiriamas ištirti, ar šlapime nėra ketonų.
Kada atliekami šlapimo tyrimai?
Šlapimo tyrimas yra atliekamas pirmo apsilankymo metu ir 32 nėštumo savaitę. Taip pat, atsižvelgiant į individualią situaciją ir galimus rizikos veiksnius, gydytojas gali skirti papildomus šlapimo tyrimus dažniau.
Kiti svarbūs tyrimai nėštumo metu
Be šlapimo tyrimų, nėštumo metu atliekami ir kiti svarbūs tyrimai, padedantys užtikrinti optimalią motinos ir vaisiaus sveikatą.
Kraujo tyrimai
- Bendras kraujo tyrimas (Hb, leukocitai, trombocitai, Ht): Atliekamas pirmo apsilankymo metu. Nėštumo eigoje atliekamas pagal poreikį (jei moteris serga anemija, atliekamas gydymo korekcijai ir kontrolei). Taip pat atliekamas 32 savaitę.
- Kraujo grupės ir Rh nustatymas: Atliekamas pirmo apsilankymo metu (iki 12 nėštumo sav.). Tyrimas kartojamas 27-28 savaitę, jeigu moters Rh D neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+). Jei moters Rh (D) faktorius neigiamas, tai 12 sav. ir 27+0-28+6 sav. paimamas kraujo tyrimas Rh (D) antikūnams nustatyti.
Infekcijų patikra
Nėštumo metu itin svarbu atlikti tyrimus, siekiant nustatyti galimas infekcijas, kurios gali kelti pavojų vaisiui.
- Sifilis: Tyrimas atliekamas pirmo apsilankymo metu ir 29-40 sav. Sifilis - gana lengvai lytiškai plintanti liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos dar negimusiam kūdikiui. Į vaisiaus organizmą ši infekcija patenka per kraują nėštumo ar gimdymo metu.
- ŽIV: Tyrimas atliekamas pirmo apsilankymo metu ir 29-40 sav. ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi.
- Virusinis hepatitas B: Jei nėščiosios patikros metu jos kraujyje rasta HBsAg, būtina nedelsiant ją siųsti gydytojo infektologo konsultacijai. Jei nėščioji užsikrečia I nėštumo trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10 proc. atvejų, jei III trimestre arba nėščioji yra viruso nešiotoja - iki 70 proc.
- B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS): Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę. BGS yra pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas. Makštyje randamas apie 20 % nėščiųjų.
- Herpes simplex virusas (HSV): Rekomenduojama tirtis simptomų turinčioms nėščiosioms ir toms, kurių partneris serga. HSV ypač pavojingas nėščiosioms, nes gali pakenkti naujagimio odą, gleivines, akis, vidaus organus.
- Raudonukė: Nors tiesioginis tyrimas nėra visoms rekomenduojamas, raudonukės virusas pasižymi stipriu teratogeniniu poveikiu ir yra pavojingas vaisiui, ypač pirmuosius tris nėštumo mėnesius.
- Toksoplazmozė ir Citomegalo virusas (CMV): Nors tiesioginis tyrimas visoms nėščiosioms nėra rekomenduojamas, šios infekcijos vaisiui yra pavojingos. Svarbu laikytis profilaktinių priemonių.
Genetiniai tyrimai
Genetiniai tyrimai nėštumo metu leidžia įvertinti vaisiaus riziką susirgti tam tikromis genetinėmis ar chromosominėmis ligomis.
- PRISCA I arba II (neinvazinis prenatalinis tyrimas): Atliekamas 11-13 sav. ir 14-22 sav. Pirmojo tyrimo metu įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais, antrojo - nervinio vamzdelio pažeidimu.
- Laisvos vaisiaus DNR tyrimas (NIPT): Atliekamas nuo 10 nėštumo savaitės. Tai naujos kartos tyrimas, nustatantis kūdikio Dauno, Edvardso, Patau sindromų ir lytinių chromosomų pakitimų riziką iki 99 % tikslumu.
- Choriono gaurelių biopsija (CGB) ir amniocentezė: Tai invaziniai tyrimai, atliekami, jei chromosomų patologijos rizika padidėjusi. CGB atliekama nuo 10-11 iki 13 sav., o amniocentezė - 14-22 sav.
Kiti svarbūs aspektai
Nėštumo metu svarbu stebėti vaisiaus augimą ir vystymąsi. Nuo 24 savaitės atliekamas gimdos dugno aukščio matavimas, klausomas vaisiaus širdies ritmas. Rekomenduojama judesius pradėti vertinti nuo 26 savaitės.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į skydliaukės veiklą, nes jos sutrikimai gali turėti neigiamos įtakos nėštumo eigai ir vaisiaus vystymuisi. Skydliaukės funkcijos tyrimai atliekami, įvertinant laisvų FT4 ir FT3 kiekį kraujyje.
Apsilankymų metu vertinami moters nusiskundimai, nėštumui įtaką darantys rizikos veiksniai, matuojamas kūno svoris ir kraujospūdis. Jei nėštumas yra mažos rizikos, nėščiąją gali prižiūrėti akušerė, šeimos gydytojas ar gydytojas akušeris ginekologas.
Kokie tyrimai galimi nėštumo metu? „Medicinos" skiltyje - viskas apie moterų nėštumą
Svarbu suprasti, kad nėštumas - tai ne tik džiugūs lūkesčiai, bet ir didelė atsakomybė. Reguliarus medicininės priežiūros ir atliekamų tyrimų laikymasis yra geriausia garantija, kad kūdikis gimtų sveikas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
