Nesivystantis Nėštumas: Priežastys, Valdymas ir Psichologinė Parama Planuojant Kitą Vaikelį

Nėštumas - tai džiaugsmas ir laukimas, tačiau kartais jis gali baigtis skaudžiu išgyvenimu, žinomu kaip nesivystantis nėštumas arba persileidimas. Tai yra sudėtinga ir jautri tema, paliečianti daugybę šeimų. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra nesivystantis nėštumas, kokios gali būti jo priežastys, kaip jis valdomas ir kada saugiausia planuoti kitą vaikelį, atsižvelgiant tiek į fizinę, tiek į emocinę moters būklę.

Skaudus išgyvenimas: asmeninės patirtys

Viena „Mamyčių klubo“ narė Silvijana turėjo labai skaudų išgyvenimą - neseniai jai teko patirti, kas tai yra nesivystantis nėštumas. Ji rašo: „Net nežinau nuo ko pradėti... Labai laukėme savo mažiuko, svajojome pusę metų apie tas dvi juosteles. Kai sulaukėme, buvome patys laimingiausi.“ Pradžia buvo labai lengva - beveik nepykino, tyrimai (kraujo, šlapimo) buvo puikūs, savijauta taip pat puiki. Apie 12 savaitę prasidėjo kraujingos išskyros ir vyras nuvežė į ligoninę. Jai buvo atliktas valymas.

„Bet nežinau kaip toliau gyventi, ką daryti? Gyvenime nebuvau patyrusi tokio skausmo. Buvo sunku patikėti, kad man taip nutiko, o aš taip tikėjau, kad viskas labai gerai, o ir jaučiausi labai gerai.“

Panašią patirtį išgyveno ir Sandra: „Norėčiau papasakoti savo istoriją, kuri yra ir taip nelaimingiausia mano gyvenime, bet Lietuvos daktarai ją pavertė tiesiog košmaru. (...) Skausmo nusakyti neįmanoma…“

„Aš viską perkėliau į savigraužą“, - patirtimi dalijasi Jonė, kuriai po dviejų apsilankymų pas gydytojus teko išgirsti, kad jos nėštumas nesivystys. Liūdesys, apmaudas ir pyktis ant savęs - taip ji įvardijo tuomečius jausmus. „Dar siandien pamenu, kaip jauciausi tarsi ne kaip visos, kaltinau save, kad negalejau isnesioti leliuko, ir tos nuo asaru dregnos pagalves, kai atsigulus suvokdavau, kad manyje jau jo nebera..“ - pasakoja viena moteris, patyrusi persileidimą.

Kas yra nesivystantis nėštumas ir persileidimas?

Savaiminis persileidimas - tai nėštumo nutrūkimas (abortas) iki 21 nėštumo savaitės ir 6 dienų. Persileidimas, įvykęs per pirmąsias 12 savaičių, vadinamas ankstyvuoju (jų būna 75 proc.), o po 12 savaičių - vėlyvuoju. Kai persileidimai įvyksta tris ir daugiau kartų, jie vadinami įprastiniais, kartotiniais (habitualiniais). Kartotinių persileidimų būna maždaug 1 proc. bendro gimdymų skaičiaus.

Nesivystantis nėštumas yra embriono arba vaisiaus žūtis gimdoje iki 21 savaitės. Jis skirstomas į:

• Embrioninį nesivystantį nėštumą, kuomet nėštumas nustoja vystytis pačioje pradžioje, embrionui pasiekus 5 cm ar didesnį ilgį.
• Vaisiaus nesivystantį nėštumą, kuomet nėštumas nustoja vystytis vėliau, tarp 7 ir 21 nėštumo savaitės.

Embrioninis nesivystantis nėštumas pasireiškia, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdoje, bet nevirsta į embrioną, tai yra pagrindinė ankstyvojo nėštumo nesėkmės ar persileidimo priežastis. Sutrikusi kiaušialąstė pirmąjį nėštumo trimestrą sukelia maždaug vieną iš dviejų persileidimų. Kai moteris pastoja, apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės. Maždaug nuo penkių iki šešių nėštumo savaičių turi virsti embrionu. Maždaug šiuo metu nėštumo maišelis, kuriame vystosi vaisius, yra apie 18 milimetrų pločio. Tačiau esant sutrikusiai kiaušialąstei nėštumo maišelis formuojasi ir auga, tačiau embrionas nesivysto. Štai kodėl pakitusi kiaušialąstė dar vadinama anembrioniniu nėštumu.

Savaiminiu abortu baigiasi 15-20 proc. visų nėštumų. Manoma, kad net 40-70 proc. nėštumų savaime nutrūksta nesutrikdę menstruacinio ciklo ir nediagnozuoti. Gydytojos teigimu, skaičiuojama, kad apie 31 proc. moterų, kurioms nėštumą patvirtina testas, patiria persileidimą. Viena „Mamyčių klubo“ gydytoja ginekologė Lina Rudaitienė sako, kad 80 procentų visų persileidimų įvyksta iki 12 savaitės.

Simptomai ir požymiai

Pradžioje nėštumo eiga gali būti labai lengva, su puikiais tyrimų rezultatais ir savijauta. Tačiau nesivystančio nėštumo atveju gali atsirasti tam tikrų požymių.

• Požymių išnykimas: Jei kiaušialąstė sutriko, moteris galėjo pajusti nėštumo požymius, pavyzdžiui, teigiamą nėštumo testą ar menstruacijų išnykimą. Tačiau atidžiau stebint savo savijautą galima pastebėti, kad sumažėja krūtų tempimas, gali šiek tiek nukristi svoris. Subjektyvūs nėštumo požymiai, tokie kaip pykinimas, šleikštulys, padidėjusios ir jautrios krūtys, pradeda silpnėti arba išnyksta.
• Kraujavimas ir skausmas: Apie 12 savaitę prasidėjo kraujingos išskyros. Nustojus nėštumui vystytis dažniausiai po kelių dienų prasideda kraujavimas ir įmanomas savaiminis gimdos išsivalymas. Moteris jaučia sąrėminio pobūdžio pilvo apačios skausmus. Atsivėrus tarpgaurelinėms ertmėms, prasideda gausus kraujavimas iš lytinių organų.
• Tipiški klinikiniai požymiai: Tipiški klinikiniai neišsivysčiusio nėštumo požymiai, kaip taisyklė, yra užsitęsęs kraujingų dėmių atsiradimas iš lytinių takų, skausmingi ar mėšlungiški skausmai pilvo apačioje. Šie simptomai pasireiškia praėjus 2-6 savaitėms po kiaušialąstės vystymosi nutraukimo. Iki to laiko 80% atvejų atskleidžiamas neatitikimas tarp gimdos dydžio ir numatomo nėštumo amžiaus. Gimdos dydžio sumažėjimas dažniau nustatomas vaisiaus mirties metu pirmąjį nėštumo trimestrą.
• Vėlyvi persileidimai: Vėlyvi persileidimai vyksta kaip gimdymas - prasideda sąrėmiai, atsidaro gimdos kaklelis, nuteka vaisiaus vandenys, gimsta vaisius ir placenta. Kai žuvęs vaisius lieka gimdoje, vaisiaus audiniai maceruojasi, gimda nedidėja, net mažėja, pasirodo tamsių kruvinų išskyrų, persileidimas vadinamas neįvykusiu.

Nesivystančio nėštumo priežastys

„Kyla klausimai, kodėl nesivystė, bet visi gydytojai aiškina, kad priežasčių gali būti labai daug. Dabar belieka tik klausimai.“ - teigia viena moteris. Tikslias nesivystančio nėštumo priežastis nustatyti sunku, tačiau dažniausiai tai yra natūrali gamtos atranka. Deja, ir šiuo metu dar nėra moksliniais įrodymais pagrįstų duomenų, kokius tyrimus reiktų atlikti įvykus persileidimui bei kokiais metodais gydyti gresiantį persileidimą. Kadangi dažniausiai savaiminių persileidimų priežastys lieka neaiškios, apie šios patologijos profilaktiką kalbėti sunku, tačiau ir šiuo atveju specialistai stengiasi padėti.

Prof. D. Ramašauskaitė paaiškina: „Ląstelės, kurios susilieja, mamos kiaušialąstė ir tėčio spermatozoidas, jų chromosomų rinkinys nėra visiškai normalus. Gali būti viena chromosomos dalis, genas pakitęs, bet nei pati mama, nei tėtis to kliniškai nežino.“ Kas penktas norimas nėštumas nutrūksta savaime. Tuo pačiu metu, nepaisant intensyvaus šios nėštumo tyrimo, 26-66% atvejų neišsivysčiusio nėštumo priežasčių lieka neaiškios.

Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai

Nesivystančio nėštumo priežastys yra įvairios ir dažnai derinamos. Embriono vystymąsi gali lemti tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai.

Pamėginkime suprasti įprastinio aborto priežastis. Maždaug 50 proc. atvejų priežastys yra paaiškinamos, tačiau kitus 50 proc. atvejų jos išlieka nežinomos. Labai svarbu paminėti, kad dominuojančios priežastys, lemiančios neišsivysčiusį nėštumą, yra infekcija, genetiniai ir hormoniniai sutrikimai. Nesivystančio nėštumo išsivystymo rizika daug kartų padidėja dėl dviejų ar daugiau veiksnių derinio.

Yra atskleistas aiškus ryšys tarp vaisiaus kiaušinėlio mirties ir pastojimo periodo. Didžiausias besivystantis nėštumas tenka laikotarpiams, atitinkantiems pastojimą ovuliacijos ir anovuliacijos ciklų „susijungimo vietose“, t.y., metų sezonais (kovo, gegužės, rugsėjo, gruodžio mėn.).

Valdymas ir gydymas

Jei diagnozuojamas nesivystantis nėštumas, pasitarkite su gydytoju, ką daryti toliau. Yra kelios valdymo ir gydymo galimybės:

1. Laukimas (konservatyvus valdymas): Nesivystantis nėštumas anksčiau ar vėliau pasibaigs savaiminiu persileidimu, todėl kartais pasirenkama paprasčiausiai palaukti. Moters būklė privalo būti kruopščiai įvertinama ir periodiškai stebima, nes laukimas (ypač užsitęsęs) yra siejamas su didesne kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos rizika.
2. Medikamentinis nutraukimas: Nesivystančiam nėštumui nutraukti dažniausiai naudojamas vaistas misoprostolis. Jis paskatina gimdos kaklelio suminkštėjimą ir atsivėrimą, gimdos susitraukimus ir vaisiaus bei kitų nėštumo audinių pasišalinimą, t.y. vaistas sukelia persileidimą. Persileidimas dažniausiai įvyksta per pirmąją parą nuo vaistų vartojimo pradžios. Medikamentai gali sukelti virškinimo sistemos sutrikimus (pilvo skausmą, viduriavimą), kurie išnyksta savaime pabaigus vartoti vaistą.
3. Vakuumo aspiracija (atsiurbimas): Procedūra įprastai atliekama iki 12 (rečiau, labai patyrusių gydytojų iki 15) nėštumo savaitės. Jos metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, per jį įvedamas vamzdelis ir žuvęs vaisius bei kiti nėštumo audiniai yra atsiurbiami.
4. Abrazija (gimdos išvalymas): Procedūros metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, o gimdos sienelės išgramdomos specialiais metaliniais instrumentais. Procedūra įprastai atliekama bendrinėje nejautroje (su narkoze).

Nesivystantis nėštumas, jeigu jis užsitęsia ir nenutrūksta savaime ar nėra nutraukiamas, padidina gausaus kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos ir visų tuo susijusių komplikacijų riziką. Esant prasidėjusiam persileidimui ir žuvusiam vaisiui (ar esant nesivystančiam nėštumui), pacientė stacionarizuojama ir atliekamas chirurginis likusių nėštumo audinių pašalinimas iš gimdos. Sepsinis (infekuotas) persileidimas gydomas antibiotikų terapija ir chirurginiu būdu. Įvykus visiškam persileidimui, moteris stebima, gydyti nereikia.

Tyrimai ir prevencija

Labai svarbu dar prieš pastojant išsiaiškinti, ar partneriams nėra persileidimo rizikos veiksnių. Čia svarbūs abiejų partnerių medicininės, socialinės, psichologinės ir genetinės anamnezės duomenys, taip pat tai, kokių medikamentų buvo ar yra vartojama, ar nėra piktnaudžiaujama alkoholiu, tabaku, ar nevartojama narkotikų. Jeigu jau yra buvęs savaiminis persileidimas, reikia išsiaiškinti, kokiu nėštumo laikotarpiu jis įvyko, nes kitų persileidimų rizika tuo metu gali būti didesnė.

Rekomenduojami tyrimai po persileidimo

1. Bendrieji tyrimai: Moteris sveriama, matuojamas jos ūgis, kraujo spaudimas, kryptingai tiriama, ar ji neserga endokrininės sistemos arba infekcinėmis ligomis. Ieškant galimų hormonų pusiausvyros sutrikimų stebima, ar nėra hirsutizmo arba kitų hiperandrogenijos požymių, krūtys tiriamos, ar neišsivystė galaktorėja. Ginekologinio tyrimo metu kreipiamas dėmesys į genitalijų išsivystymą, paslankumą, skausmingumą.
2. Genetiniai tyrimai: Įtarus, kad galima persileidimo priežastis susijusi su chromosomų pakitimais, rekomenduojama ištirti tėvų kariotipą, persileidimo metu paimtų nėštumo audinių genetinį kariotipą. Nustatyti, ar persileidimas įvyko dėl chromosominės patologijos, galima tik atlikus kariotipo tyrimą iš savaime abortavusios medžiagos. Molekulinis (genetinis) savaiminio persileidimo medžiagos tyrimas padeda nustatyti nesubalansuotus chromosomų pokyčius ir gauti aiškų atsakymą į klausimą, ar nutrūkusio nėštumo priežastis yra vaisiaus chromosomų anomalijos. Vaisiaus kariotipo tyrimas būtinas, jeigu: pacientė vyresnė nei 35 metai; ankstesnis vaikas gimė su chromosomų patologijomis; anamnezėje gimęs negyvas vaikas; tėvai turi chromosomų pokyčių; atrankos metu nustatytos rizikos; nenormalus vaisiaus ultragarsinis tyrimas.
3. Hormoniniai tyrimai: Hormoniniai sutrikimai nustatomi ištyrus T3, T4, TTH ir progesterono kiekį serume; atlikus endometriumo biopsiją liuteininės fazės metu, nustatomas glikuotas Hb.
4. Anatominiai tyrimai: Atliekami detalesni tyrimai (pvz., histerosalpingografija, histeroskopija ar laparoskopija), siūlomos įvairios gimdos koreguojamosios operacijos, miomektomijos, gimdos kaklelio apsiuvimas.
5. Imunologiniai tyrimai: Ištyrus abiejų tėvų HLA-A ir HLA-B ir nustačius pakitimus, atliekama plazmaferezė motinai, vyro limfocitų injekcija prieš nėštumą. Aptikus antinuklearinių antikūnų (antikardiolipidinių bei lupus antikoagulianto), taikomas specifinis ligos gydymas.

Laboratorinių tyrimų, kuriais remiantis būtų galima numatyti galimą savaiminį persileidimą, nėra, tačiau įtariant genetinę ar infekcinę ligą galima atlikti specifinius kiekvienam tyrimus. Deja, šiuo metu dar nėra moksliniais įrodymais pagrįstų duomenų, kokius tyrimus reiktų atlikti įvykus persileidimui bei kokiais metodais gydyti gresiantį persileidimą. Kai kurioms moterims, patyrus vieną ar kelis nesivystančius nėštumus, siunčiama į Kauno medicinos universiteto klinikas į Nevaisingumo kabinetą.

Pasaulyje tokiais atvejais porai siūloma atlikti inseminaciją ar IVF donoro sperma, embriono perkėlimą. Liuteininės fazės nepakankamumas gydomas progesteronu, hCG. Didrogesteronas (Duphaston) užtikrina pakankamą P receptorių aktyvumą ir baltymo, reikalingo embriono apsaugos imunomoduliacijai, gamybą, koreguoja liuteininės fazės nepakankamumą ir indukuoja apsauginę imunomoduliaciją, tai užtikrina sėkmingą tolesnę nėštumo eigą. Esant infekciniams sukėlėjams gydoma antibiotikais.

Kada planuoti kitą vaikelį po nesivystančio nėštumo?

„Bet ką daryti toliau, kaip ir kada planuoti kitą vaikelį?“ - klausia moterys po šio skaudaus išgyvenimo. Nuomonės dėl kito nėštumo planavimo gali skirtis. Viena gydytoja sakė, jog galima planuoti vaikelį po mėnesio, kita - kad tik po pusės metų.

Anot ginekologės L. Rudaitienės, pastoti rekomenduotų, kai atsistatys kiaušidžių, gimdos gleivinės funkcija - tai rodys normalus mėnesinių ciklas. Po persileidimo reikia sulaukti, kol hCG hormono koncentracija moters kraujyje bus lygi rodikliui tarp 2 ir 5 (kiek žinoma, 0 nebūna, nes net menopauzės periodu pas moteris kraujyje jos koncentracija gali siekti 5 ir tai yra normalu) ir po to reikia sulaukti bent 1 mėnesinių. Po jų galima vėl pradėti planuoti vaikelį, nes tuomet yra didžiulė tikimybė, kad neįvyks dar vienas persileidimas, nėštumas bus sklandus, o vaikelis sveikas. Kai kam šis laukimas užtrunka net 20 savaičių, bet laukti tikrai verta.

Pirmą persileidimo dieną galite skaičiuoti kaip pirmą mėnesinių dieną. Gydytojas, atsižvelgęs į moters fizinės ir psichinės sveikatos būklę, patars, kada galima vėl bandyti pastoti. Įprastai rekomenduojama būtinai palaukti, kol vėl prasidės ir normalizuosis mėnesinių ciklas.

Svarbu įvertinti individualią situaciją. Pavyzdžiui, viena moteris pasakoja, kad po pirmo persileidimo laukė 3 mėnesius ir pastojo iškart. Po antro ir trečio karto pradėjo planuoti iškart, bet pastojo iš trečio ciklo. „4tas kartas irgi užkibo is 3to karto ir jis buvo mūsų sėkmingasis ir gimė mūsų dukryte ... 🙏 Po dukrytes turėjau dar viena praradimą, bet aciu D siuo metu sėkmingai laukiames natūralaus pastojimo dvynukų.“

Tačiau psichologė M. Kukulskienė atskleidžia, kad nors ši moterų grupė yra pažeidžiama, moksliniai tyrimai rodo, kad po 6-9 mėnesių emocinė savijauta dažniausiai ima silpnėti, didžioji dalis porų šią patirtį sugeba integruoti į savo gyvenimą ir su ja susitaiko. „Normalu, kad gali nesinorėti iškart galvoti apie kitą nėštumą. Reikia laiko, kad suvoktum, kas čia įvyko ir kas tebevyksta. Paprastai tai nėra akimirka, tai yra procesas.“

Psichologinė parama ir emocinis atsistatymas

„Tyrimai rodo, kad iš tikrųjų objektyvi persileidimo priežastis yra labai kompleksinė, dažniausiai ji nėra moters atsakomybė ar kaltė.“ Vis dėlto moterys didelę dalį atsakomybės yra linkusios priskirti tik sau. Tyrimas parodė, kad emocinė savijauta po persileidimo pasižymi itin ryškiais simptomais - moterys pasidalijo išgyvenusios tokius jausmus, kaip liūdesį, kaltę, prislėgtumą, gėdą, vienišumą, bejėgiškumą, savęs nuvertinimą ir netgi žeminimą.

Psichologė M. Kukulskienė paminėjo, kad net 15 proc. moterų po persileidimo pasireiškia postnatalinės depresijos požymių net praėjus ilgam laikui. Dažnai moterys patiria sunkumų santykyje su savo kūnu: „Moterys kalba apie konfliktą su savo kūnu, lyg jis būtų neatidirbęs darbo, kurį turėtų „natūraliai“ padaryti.“ Šią skaudžią patirtį moterys yra linkusios nukreipti į save.

„Svarbiausia - parama, nes fiziškai dažniausiai didelių problemų nėra, jų dažniau atsiranda tik per patį persileidimo procesą, kada kraujavimas stiprėja, skausmai didėja, tuomet fizinės pagalbos reikia daugiau. O šiaip tuo atveju daugiau kalbame apie emocinę paramą“, - teigia prof. D. Ramašauskaitė.

Jonė pabrėžia, kad tokio skaudaus išgyvenimo moterims reikėtų stengtis nenukreipti į save. „Nesigėdėti to įvykio ir atvirkščiai - priimti kaip patirtį. Jokiu būdu nenusiteikti prieš save, savo kūną ar save pačią.“

Tarp veiklų, kuriomis psichologė pataria užsiimti moterims, patyrusioms persileidimą, yra fizinė veikla - tai gali būti namų tvarkymas, vaikščiojimas ar sportas. „Tai padeda atkurti santykį su savo kūnu. Rasti, kaip susidraugauti iš naujo, kaip priimti savo vienintelį tokį kūną. Su atjauta sau.“ Taip pat labai naudinga edukacinė ir kūrybinė veikla, padėti gali ir įvairios terapijos, pavyzdžiui, meno, grupinės. Visgi svarbiausia - neužsidaryti savyje. „Labai svarbu rasti erdvę su kuo nors kalbėtis. Kas yra ta saugi erdvė?“ O padėti norintiems artimiesiems, anot M. Kukulskienės, būtina suprasti, kad psichologinį sukrėtimą patyrusioms moterims svarbu būti išgirstoms.

Daugeliui moterų, patyrusių nesivystantį nėštumą, reikia laiko atsigauti. Tai procesas, o ne momentas. „Visa laime mane guode musu sunelis, jo sypsena, žodis mama.. Jis neleido palužti ir eiti pirmyn.“ - dalijasi savo patirtimi viena mama.

tags: #nesivystantis #nestumas #kada #galima #planuoti #kita

• pasiruošimas gimdymui
• Daugiavaikių motinų pašalpų išmokėjimo tvarkaraštis
• Algirdas Ramanauskas: karjeros vingiai ir asmeninis gyvenimas
• Darbo laikas vaikų gydytojų Antanavicienės klinikoje
• Aviečių lapų nauda nėštumo metu