Rekomendacijos dėl skiepijimo nėštumo metu pagal PSO ir Lietuvos specialistų

Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis, kai moters organizmas rūpinasi ne tik ja pačia, bet ir augančiu vaisiumi. Šiuo metu imuninė sistema gali veikti šiek tiek kitaip, todėl nėščiosios tampa labiau imlios įvairioms užkrečiamosioms ligoms, kurias galima kontroliuoti skiepijant. Siekiant užtikrinti tiek motinos, tiek naujagimio sveikatą, svarbu žinoti apie rekomenduojamus skiepus nėštumo metu.

Skiepai nėštumo metu: saugumas ir nauda

Skiepai nėštumo metu yra vienas veiksmingiausių būdų apsisaugoti nuo pavojingų infekcinių ligų. Nors kai kurios moterys gali nerimauti dėl skiepų poveikio vaisiui, klinikiniai tyrimai, ypač atlikti su gripo vakcina (kuri naudojama jau apie 30 metų), rodo, kad šiam nerimui nėra pagrindo. Visos vakcinų reakcijos yra registruojamos Europos vaistų agentūros stebėsenos centre.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) besilaukiančias moteris įvardija kaip prioritetinę grupę skiepyti nuo sezoninio gripo dėl didesnio imlumo infekcijai nėštumo ir ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu. Lietuvoje nėščiosios, priklausančios rizikos grupei, skiepijamos valstybės lėšomis.

Nėštumo metu moters imuninė sistema saugo dvi gyvybes - mamą ir būsimą naujagimį. Dėl šios priežasties ji gali būti mažiau efektyvi kovojant su infekcijomis. Todėl svarbu pasirūpinti savo sveikata ir apsisaugoti nuo ligų, kurias valdo skiepai.

Rekomenduojami skiepai nėštumo metu

Lietuvos akušerių ginekologų draugija (LAGD) ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pateikia šias rekomendacijas:

• Skiepai nuo gripo: Nėščiosios gali skiepytis nuo gripo bet kuriame nėštumo trimestre. Svarbu žinoti, kad imunitetas susidaro maždaug per dvi savaites po skiepo. Aukšta temperatūra, būdinga gripo infekcijai, gali neigiamai paveikti vaisiaus raidą.
• Skiepai nuo stabligės, difterijos ir kokliušo (Tdap ar dTpa vakcina): Šie skiepai rekomenduojami 27-36 nėštumo savaitę. Kokliušas yra ypač pavojingas naujagimiams, todėl skiepai nėštumo metu padeda perduoti apsaugą kūdikiui. Paskiepyta nėščioji perduos apsaugą naujagimiui jį žindydama, tačiau taip pat svarbu pasiskiepyti ir kitiems šeimos nariams.

Valstybės biudžetas Lietuvoje finansuoja du skiepus nėščiosioms - nuo gripo ir kokliušo. Tačiau, remiantis statistika, ne visos nėščiosios pasinaudoja šia galimybe. Pavyzdžiui, praėjusį gripo sezoną šia galimybe pasinaudojo tik 5,6 proc. visų nėščiųjų.

Pavyzdys: Viena moteris, susirgusi gripu septintą nėštumo mėnesį, patyrė sunkią ligos formą ir stipriai išsigando dėl kūdikio. Po šios patirties ji nusprendė skiepytis nuo gripo viena pirmųjų kitą sezoną.

Skiepai nuo COVID-19 nėštumo metu

Nėštumo metu skiepytis COVID-19 vakcina yra saugu ir netgi naudinga, remiantis atliktų klinikinių tyrimų duomenimis. Nors planuojančioms pastoti ar vaisingumo gydymo procedūras planuojančioms moterims skiepytis yra saugu ir nerekomenduojama atidėti nėštumo planavimo, visuotinis nėščiųjų skiepijimas nebuvo rekomenduojamas dėl ribotų žinių apie vakcinų veiksmingumą ir saugumą vaisiui bei naujagimiui. Tačiau vėlesni tyrimai patvirtino šių vakcinų saugumą.

Kiti skiepai ir svarbi informacija

• Gyvos susilpnintos vakcinos (pvz., nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės): Nėščiosioms skiepytis šiomis vakcinomis negalima, nes nėra pakankamai duomenų apie jų poveikį. Apsaugą nuo šių infekcijų reikėtų pasirūpinti dar iki nėštumo.
• Skiepai nuo erkinio encefalito: Jei moteris gyvena endeminėje zonoje ir jai gresia didelė rizika užsikrėsti, gydytojas gali nuspręsti leisti jai pasiskiepyti.
• Pneumokokinė infekcija: Nėščiosioms paprastai nerekomenduojama skiepytis pneumokokine vakcina, nebent jos priklauso didelės rizikos grupei (sergančios lėtinėmis ligomis, pvz., diabetu, širdies, plaučių ar inkstų ligomis). Sprendimą dėl skiepijimo turėtų priimti gydytojas individualiai.

Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvus ar teisėtus globėjus būtina informuoti apie vakcinų skyrimą ir galimas nepageidaujamas reakcijas.

Prevencija ir rizikos grupės

Nėštumo metu moters organizmas yra šiek tiek susilpnėjęs, todėl ji tampa jautresnė infekcijoms. Papildomai svarbu laikytis bendrųjų prevencinių priemonių, tokių kaip:

• Dažnas rankų plovimas.
• Kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymasis.
• Vengimas kontakto su sergančiais žmonėmis.
• Sveikas gyvenimo būdas (subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas miegas).

Didžiausią riziką susirgti tam tikromis infekcijomis, įskaitant pneumokokinę, turi:

• Kūdikiai ir maži vaikai.
• Vyresni nei 65 metų asmenys.
• Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis.
• Žmonės, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi.
• Rūkantys žmonės.

Pneumokokinė infekcija vaikams Lietuvoje yra valdoma skiepijant pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių. Yra keletas vakcinų tipų, pavyzdžiui, konjuguota vakcina (PCV13) ir polisacharidinė vakcina (PPSV23). Svarbu žinoti, kad vakcinų apsauga nėra absoliuti, nes egzistuoja daugybė pneumokokų serotipų.

Jei po vakcinacijos pasireiškia šalutinis poveikis, svarbu kreiptis į gydytoją ir informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą.

Vilnelės šeimos klinika yra viena iš vietų, kur atliekama tiek vaikų, tiek suaugusiųjų vakcinacija pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas. Nors skiepai vaikams pagal oficialų kalendorių nėra teisiškai privalomi, jie yra labai rekomenduojami specialistų.

tags: #nesciuju #skiepijimas #pagal #psao #rekomendacija

• „Linelio“ ugdymo tradicijos
• Kaip susirasti pirmąjį darbą nuo 14 metų
• Paulius Motiejūnas: Krepšinio vadybos lyderis
• Kaip gauti elektroninę sveikatos pažymą vaikui?
• Meilės ir likimo kortos: jūsų gimimo datos paslaptys