Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė: diagnostika, gydymas ir rekomendacijos

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) yra išskirtinai nėštumui būdinga būklė, kai dėl pakitusios kepenų veiklos sutrinka tulžies rūgščių apykaita. Tai dažniausia kepenų liga, diagnozuojama nėštumo metu, pasireiškianti tulžies rūgščių koncentracijos ir aminotransferazių aktyvumo padidėjimu. Sergant intrahepatine nėščiųjų cholestaze, tulžies druskos kaupiasi organizme ir sukelia niežulį, kuris yra pagrindinis šios ligos simptomas.

Kokia ligos kilmė ir rizikos veiksniai?

Tikslios priežastys, kodėl atsiranda nėščiųjų intrahepatinė cholestazė, nėra pilnai žinomos, tačiau manoma, kad ligos išsivystymui įtakos turi hormonų poveikis, paveldimumas ar aplinkos veiksniai. Padidėjęs nėštumo hormonų kiekis gali pakeisti kepenyse vykstančius procesus, todėl ši būklė dažniau pasitaiko moterims, besilaukiančioms dvynių ar trynių.

Yra nustatyti rizikos veiksniai, didinantys tikimybę moteriai susirgti INC:

• Šeimoje arba pačios moters praeityje buvę nėščiųjų cholestazės atvejai.
• Ankstesnio nėštumo metu diagnozuota cholestazė (apie 60-80 % atvejų ji pasikartoja).
• Kepenų ligos anamnezėje.
• Daugiavaisis nėštumas.
• Vyresnis nėščiosios amžius.
• Nėštumas, pradėtas dirbtinio apvaisinimo būdu.

Pagrindiniai simptomai

Būdingiausias požymis - stiprus delnų ir pėdų niežulys, kuris dažniausiai prasideda antroje nėštumo pusėje (II-III trimestrais). Svarbu atkreipti dėmesį, kad bėrimas odoje nėra būdingas, galima stebėti tik nusikasymo žymes. Niežėjimas gali būti labai intensyvus, trukdyti miegoti ir versti nuolat kasytis.

Retesni, tačiau galimi simptomai:

• Nuovargis, apetito stoka, pykinimas.
• Skausmas viršutinėje dešinėje pilvo pusėje.
• Tamsus šlapimas ir pašviesėjusios išmatos.
• Gelta (pageltusi oda ar akių baltymai), pasireiškianti apie 10-20 proc. atvejų.

Diagnostikos eiga

INC nustatoma remiantis pacientės skundais bei atlikus kraujo tyrimus. Pasireiškus skundams, ryte (nevalgius ir negėrus) atliekami šie tyrimai:

1. Tulžies rūgščių (TR) koncentracijos tyrimas - pagrindinis diagnostinis rodiklis.
2. Kepenų fermentų tyrimas (AST, ALT, GGT) - padeda įvertinti kepenų funkcijos pažeidimo laipsnį.

Ar tai pavojinga vaisiui?

Nors nėščiąjai ši būklė nėra labai pavojinga, vaisiui rizika yra. Padidėjęs tulžies rūgščių kiekis gali pereiti per placentą, slopinti vaisiaus antinksčius ir toksiškai veikti organus. Tai gali lemti mekonijaus patekimą į vaisiaus vandenis, priešlaikinį gimdymą ar vaisiaus žūtį. Būtent dėl šių priežasčių INC serganti nėščioji yra stebima kitaip, o gimdymas dažnai sužadinamas anksčiau (paprastai 37-39 savaitę, priklausomai nuo rodiklių).

Gydymo principai

Pagrindinis gydymo tikslas - sumažinti niežulį ir užkirsti kelią komplikacijoms. Pirmiausia akcentuojama mitybos korekcija: vengti gyvulinių riebalų, kavos, vartoti daugiau šviežių daržovių ir vaisių, gerti daug vandens. Pagrindinis medikamentinis gydymo metodas - ursodeoksicholio rūgštis (UDCR). Tai saugus preparatas, kuris mažina niežulį, gerina kepenų fermentų rodiklius ir neturi toksiško poveikio vaisiui.

Po gimdymo būklė greitai pagerėja: niežulys paprastai išnyksta per 48 valandas, o kepenų fermentai susinormalizuoja per kelias savaites. Visgi rekomenduojama atlikti pakartotinius kepenų tyrimus praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, siekiant įsitikinti, kad kepenų funkcija visiškai atsistatė.

tags: #nesciuju #cholestaze #metodines #rekomendacijos

• Patogumas ir stilius: šliaužtinukai su drakonais
• Apie kūdikio regėjimo raidą
• Pažintis su valstybės parlamentu
• nėštumo nutraukimas Kėdainiuose
• nuo įkūrimo iki bendruomeninės globos Obeliuose