Nepasterizuotų kiaušinių baltymų rizika ir saugi kiaušinių vartojimo praktika nėštumo metu

Nėštumas - ypatingas laikotarpis, kai moters mityba ir įpročiai turi didelę įtaką būsimo kūdikio sveikatai. Prasidėjus nėštumo periodui, dažna mama ima domėtis mityba, taisyklėmis, skaito knygas ir bando nepasiklysti neišsemiamos informacijos kloduose. Mityba yra labai svarbi.

Salmoneliozės pavojus ir kiaušinių pasterizavimas

Pagrindinė priežastis, kodėl reikia vengti žalių kiaušinių, yra salmonelės, tačiau šių dienų kontekste negalima pamiršti ir paukščių gripo. Salmoneliozė yra plačiai paplitusi visame pasaulyje. Nėščioms moterims tokia maistu plintanti liga gali sukelti sunkią dehidrataciją, o retais atvejais - generalizuotą infekciją.

Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje 2021 m. buvo registruota 283 susirgimai salmonelioze, 2022 m. - 240. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos bei pasaulio šalyse, salmoneliozė dažniausiai plinta per kiaušinius, vištieną ir jų produktus.

Svarbu žinoti, kad salmonelių gali būti ir visiškai nepažeisto kiaušinio baltyme bei trynyje. Todėl negalima tikėtis, kad šviežiai perskelti kiaušiniai bus saugūs. Jei nenorite rizikuoti, pasterizuoti kiaušiniai - puiki išeitis.

Kodėl svarbu pasterizuoti kiaušinius?

Pagrindinė kiaušinių keliama mikrobiologinė grėsmė yra Salmonella enteritidis ir susijusios serovarai. Užsikrėsti galima vartojant žalius arba nepakankamai termiškai apdorotus kiaušinius ir nesilaikant higienos ruošimo metu. Sveikatos rekomendacijose rekomenduojama kiaušinius virti tol, kol baltymai ir tryniai visiškai sustings, nebent kiaušiniai būtų pasterizuoti arba specialiai apdoroti.

Kai kuriose šalyse taikomos kiaušinių saugos sertifikavimo schemos (pvz., Britų liūtų kodeksas), pagal kurias kiaušiniai iš vakcinuotų ir patikrintų ūkių laikomi saugiais valgyti net ir nepakankamai termiškai apdorotus. JAV ir kitose šalyse rekomenduojama pasterizuotus kiaušinius arba produktus, kurių sudėtyje yra pasterizuotų kiaušinių, saugiai naudoti padažuose, putėsiuose, naminiuose leduose ir kituose patiekaluose, kuriuose kiaušiniai nėra iki galo išvirti. Pirkdami atkreipkite dėmesį į ženklinimą ir gamintojo rekomendacijas.

Kaip teisingai pasterizuoti kiaušinius namuose?

Vienintelis patikimas būdas pasterizuoti kiaušinius namuose - išimti juos iš lukšto. Daugelyje internete pateikiamų metodų siūloma kiaušinius su lukštais panardinti į karštą vandenį arba naudoti maisto cirkuliatorių, leidžiantį maistą gaminti „sous vide“ būdu. Tačiau maisto saugos ekspertai teigia, kad tai nėra patikimas būdas.

Jei norite namuose kiaušinius pasterizuoti teisingai, baltymus, trynius arba perskeltus pilnus kiaušinius sudėkite į puodą virš silpnos ugnies (arba, jei tai baltymai, į karščiui atsparų dubenį ant puodo su verdančiu vandeniu) su dalimi recepte nurodyto skysčio arba cukraus. Kiaušinius maišykite visą laiką, kol juos kaitinate, ir silikonine mentele gramdykite puodo ar dubens dugną. Kiaušiniams pasiekus 71 °C temperatūrą, atlikite tolimesnius recepte nurodytus žingsnius.

Kad kiaušiniai su lukštu būtų pasterizuoti, visas kiaušinis (įskaitant trynį) turi pasiekti 55 °C temperatūrą ir 60 minučių būti laikomas 55 °C temperatūroje. Jei trynio centras nukrenta žemiau 55 °C, 60 minučių laikas turi būti pradedamas skaičiuoti iš naujo.

Žingsniai, kaip pasterizuoti kiaušinius namuose:

• Sumaišykite kiaušinius ir skystį arba cukrų: Puode storu dugnu sumaišykite tiek kiaušinių, kiek jų reikia jūsų receptui, su 1/4 puodelio vandens arba recepte nurodyto skysčio kiekvienam kiaušiniui.
• Virkite ant silpnos ugnies, kol mišinys pasieks 55 °C: Virkite ant silpnos ugnies, nuolat maišydami, kol mišinys jūsų naudojamu termometru parodys 55 °C. Visą laiką silikonine mentele braukite puodo dugnu ir šonais.
• Jei reikia, atvėsinkite ir iš karto naudokite: Kiaušinius, pasiekusius 55 °C, naudokite iš karto (karštiems receptams) arba įdėkite puodą į dubenį su lediniu vandeniu ir maišykite, kol mišinys atvės (receptams, kurie nereikalauja karščio).

Mitybos rekomendacijos nėštumo metu

Nėštumas gali būti puikus metas stiprinti sveikos mitybos įgūdžius. Nėščiosios dietą reikia papildyti papildomomis 300-450 kalorijų po pirmojo trimestro. Šiuo laikotarpiu derėtų vengti žalios žuvies, nepasterizuotų pieno produktų. Taip pat besilaukiant rekomenduojama saikingai vartoti miltinius patiekalus, riebų, gruzdintą maistą.

„Nėščiosioms patartina visu laukimo periodu atsisakyti žalios ar šaltai rūkytos mėsos, nepasterizuotų pieno produktų, termiškai neapdorotos žuvies, moliuskų, austrių. Valgant šiuos produktus kyla didelė apsinuodijimų, kurie gali pakenkti tiek besilaukiančiai moteriai, tiek vaisiui, rizika.“

Nėštumas - puikus metas atrasti sezonines sodo gėrybes, ypač naudingos ankštinės daržovės, daugiau baltymų turinčių produktų: varškė, sūris, natūralus jogurtas. Taip pat rekomenduojama vartoti grūdinės kilmės produktus, pavyzdžiui, avižas, grikius, perlines kruopas. Naudinga pasimėgauti ir juoduoju šokoladu, džiovintais vaisiais, graikiniais riešutais.

Bendrieji draudimai ir patarimai

Žalioje mėsoje gali būti kenksmingų bakterijų, tokių kaip salmonelės ar listerijos, kurios nėštumo metu yra dar pavojingesnės, nes nėštumas susilpnina imuninę sistemą. Tokiuose produktuose gali būti listerijų, galinčių sukelti persileidimą, negyvagimį ar sunkias naujagimių ligas.

Reikėtų vengti žuvies žaliavos, nepakankamai išvirtos mėsos, nepasterizuotų pieno produktų, didelio gyvsidabrio žuvų, tokių kaip ryklys, kardžuvė, karališkasis skumbrė. Mažo gyvsidabrio žuvys, tokios kaip lašiša, sardinės ir ančiuviai, yra puikus pasirinkimas, nes jos suteikia baltymų ir omega-3 riebalų rūgščių, svarbių vaisiaus smegenų vystymuisi.

Visada kruopščiai plaukite vaisius ir daržoves po tekančiu vandeniu. Nėštumo metu įtraukite gerai išvirtą žuvį, kiaušinius ir pasterizuotą jogurtą. Taip pat saugiai galima valgyti virtą vištieną, liesą jautieną ar kiaulieną, grūdus, tofu, tempeh. Šviežios ir virtos, gerai nuplautos daržovės bei vaisiai yra įvairaus raciono pagrindas nėštumo metu. Juose gausu vitaminų, skaidulų, mažai kalorijų, yra antioksidantų.

Kiaušinių maistinė vertė ir saugus vartojimas nėštumo metu

Kiaušiniai yra baltymų, vitaminų ir mikroelementų šaltinis, todėl jie yra neatsiejama daugumos žmonių mitybos dalis. Nėštumo metu padidėja baltymų ir tam tikrų mikroelementų poreikis, todėl kiaušinių saugumas ir maistinė vertė yra svarbus klausimas.

Vištų kiaušiniuose yra visas nepakeičiamųjų aminorūgščių rinkinys, didelis kiekis lengvai virškinamų baltymų, riebaluose tirpių vitaminų A ir D, B grupės vitaminų, įskaitant choliną, ir nedideliais kiekiais mineralų, tokių kaip selenas ir geležis.

Nėščiosioms svarbios dvi kiaušiniuose esančios maistinės medžiagos: cholinas ir vitaminas D. Cholinas dalyvauja nervinio audinio ir vaisiaus neuromediatorių sistemų vystymesi; prenatalinis cholino trūkumas gali būti susijęs su ilgalaikiu neurokognityviniu poveikiu palikuonims. Vitaminas D yra svarbus kaulų metabolizmui ir imuninės sistemos reguliavimui.

Viename vidutinio dydžio kiaušinyje (≈50 g) yra apie 6-8 g baltymų, 5-7 g riebalų ir 70-80 kcal; cholesterolio kiekis yra maždaug 180-220 mg viename trynyje. Dėl to kiaušinis yra koncentruotas maistinių medžiagų šaltinis, turintis santykinai mažai kalorijų.

Kiek kiaušinių valgyti nėštumo metu?

Klausimas „kiek kiaušinių per savaitę yra saugu“ yra praktiškai svarbus, nes pastaraisiais metais rekomendacijos bendrajai suaugusiųjų populiacijai pasikeitė, atsiradus naujiems duomenims apie cholesterolio kiekį ir kiaušinių vartojimą. Nėščiosioms svarbu atsižvelgti tiek į mitybos naudą, tiek į galimą riziką. Šiuolaikiniai tyrimai atskleidžia sudėtingesnį vaizdą: daugumai suaugusiųjų saikingas kiaušinių vartojimas nėra susijęs su padidėjusiu širdies ir kraujagyslių ligų skaičiumi normaliame gyvenimo būde.

Vis dėlto neseniai atlikti dideli kohortos tyrimai su nėščiomis moterimis nustatė ryšį tarp labai dažno kiaušinių vartojimo (> 7 kiaušiniai per savaitę) ir padidėjusios rizikos pagimdyti didelius gestacinio amžiaus kūdikius. Praktinė išvada: nesant gretutinių rizikos veiksnių (reikšmingo antsvorio, gestacinio diabeto, dislipidemijos), 3-7 kiaušiniai per savaitę paprastai laikomi saugiu kiekiu.

Jei norite kasdien suvalgyti po kiaušinį, galite apriboti sveikų kiaušinių kiekį ir dalį baltymų pakeisti kiaušiniais be trynių arba kitais baltymų turinčiais maisto produktais, kad sumažintumėte cholesterolio kiekį. Pavyzdinis savaitės planas: du kartus per savaitę pusryčiams po 2 kiaušinius, vieną kartą omletą su daržovėmis, vieną kartą salotas su virtu kiaušiniu, o kitų valgymų metu dalį kiaušinių pakeisti kiaušinių baltymais arba varške; derinkite su daržovėmis ir neskaldytais grūdais. Šis planas užtikrina subalansuotą baltymų suvartojimą ir neviršija rekomenduojamo dažnumo.

Kiaušinių paruošimas ir laikymas

Praktinė virtuvės higiena sumažina riziką: rankų plovimas, paviršių ir virtuvės reikmenų plovimas po žalių kiaušinių tvarkymo, kiaušinių laikymas šaldytuve ≤5 °C temperatūroje ir šviežiai virtų kiaušinių valgymas.

Paruošimas: Kepkite, kol trynys sustings, išvirkite kietai, kepkite orkaitėje ir naudokite pasterizuotus kiaušinius patiekaluose, jų neperkaitindami. Jei naudojate receptą su žaliais kiaušiniais, naudokite tik pasterizuotus kiaušinius arba komerciškai prieinamus pasterizuotus produktus. Laikymas: laikyti šaldytuve ≤5 °C temperatūroje. Nenaudokite kiaušinių su įskilusiais lukštais. Laikykitės galiojimo datų ir gamintojo nurodymų. Pirkdami patikrinkite, ar nėra etiketės „pasterizuota“ arba vietinių kiaušinių saugos lentelių.

Kiaušinių alergija ir specialūs atvejai

Kiaušinių alergija yra viena iš labiausiai paplitusių maisto alergijų vaikystėje; suaugusioms nėščioms moterims kiaušinių alergija yra arba žinoma iš anksto, arba pasireiškia ūmiu išskyrimu. Jei alergija dokumentuojama, vartojimo vengiama.

Jei motina turi alergiją, reikia atsižvelgti į vaiko sensibilizacijos riziką vėliau, tačiau kiaušinių vengimas nėštumo metu negarantuoja maisto alergijų prevencijos vaikui. Dabartinės rekomendacijos dėl vaikų alergijų prevencijos labiau orientuotos į optimalią motinos mitybą ir ankstyvą maisto produktų įtraukimą į vaikų mitybą pagal pediatrų rekomendacijas.

Yra kiaušinių, praturtintų omega-3 rūgštimis ir vitaminais (iš papildytų vištų pašarų), kuriuose yra daugiau polinesočiųjų riebalų rūgščių, įskaitant DHR. Nėščiosioms DHR yra naudinga vaisiaus smegenų vystymuisi; tačiau DHR iš praturtintų kiaušinių lygiavertiškumas žuvies ar maisto papildų turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į sudėtį ir kainą. Jei tikslas yra gauti nesočiųjų riebalų rūgščių, geriau rinktis patikrintus DHR šaltinius.

Jei svarstoma vartoti maisto papildus, kurių pagrindą sudaro kiaušinių baltymai ar ekstraktai, nėštumo metu juos vartojant būtina pasitarti su gydytoju, nes tokiuose koncentratuose gali būti aktyvių baltymų frakcijų ir jie gali sukelti alergines reakcijas.

Baltymų poreikio supratimas nėštumo metu

Baltymai yra itin svarbūs nėštumo metu - jie yra pagrindinė statybinė medžiaga greitai besivystančioms jūsų kūdikio audiniams, organams ir raumenims. Taip pat palaiko motinos audinių, tokių kaip placenta, gimda ir krūties audinys, augimą bei prisideda prie padidėjusio kraujo tūrio, kurio reikia nėštumui išlaikyti.

Dabartinė nėščioms moterims rekomenduojama paros baltymų norma (RDA) yra 1,1 g/kg/dieną, arba apie 71 gramą per dieną. Tačiau 2016 m. paskelbti tyrimai, naudodami Indikatoriaus aminorūgščių oksidacijos (IAAO) metodą, parodė, kad tikrieji baltymų poreikiai nėštumo metu yra reikšmingai didesni nei šios senos rekomendacijos, ypač antrame ir trečiame trimestre.

2016 m. Elango ir Ball atliktas IAAO tyrimas nustatė, kad baltymų poreikis didėja progresyviai per visus tris nėštumo trimestrus. Pirmąjį trimestrą poreikiai išlieka arti ne nėščios moters lygio - apie 0,88 g/kg/dieną. Tačiau antrąjį trimestrą poreikis padidėja iki maždaug 1,2 g/kg/dieną, o trečiąjį trimestrą - iki maždaug 1,52 g/kg/dieną. Tai reiškia 39 %-73 % padidėjimą lyginant su dabartine RDA, o tai pabrėžia, kad vienodos rekomendacijos visoms nėščiosioms yra nepakankamos.

Dauguma klinikų dabar rekomenduoja praktinį baltymų kiekį nuo 75 iki 100 gramų per dieną, koreguojamą pagal kūno svorį ir nėštumo trimestrą.

Baltymų vartojimo paskirstymas tolygiai per dieną - per valgymus ir užkandžius - yra efektyvesnis baltymų panaudojimui nei jų koncentravimas viename ar dviejuose valgymuose. Tyrimai apie raumenų baltymų sintezę ir azoto balansą rodo, kad organizmas optimaliai apdoroja apie 20-30 gramų baltymų vienu valgymu. Praktinis paskirstymas nėščioms moterims būtų 20-25 gramai pusryčiams, 25-30 gramų pietums ir vakarienei, bei 10-15 gramų kiekvienam užkandžiui. Šis būdas užtikrina pastovų aminorūgščių tiekimą tiek motinos, tiek vaisiaus poreikiams ir padeda valdyti dažnus nėštumo simptomus, tokius kaip pykinimas, derinant baltymus su mažesniais ir dažnesniais valgiais.

Baltymų šaltiniai nėštumo metu

Renkantis baltymų šaltinius nėštumo metu, saugumas yra toks pat svarbus kaip ir kiekis. Puikūs nėštumui saugūs pasirinkimai yra gerai išvirti kiaušiniai, graikiškas jogurtas, pasterizuoti pieno produktai, gerai iškepta paukštiena ir liesa mėsa, pupelės, lęšiai, tofu ir riešutai.

Venkite žalių ar nepakankamai išvirtų mėsos produktų, nepasterizuotų pieno produktų, didelio gyvsidabrio žuvų, tokių kaip ryklys, kardžuvė, karališkasis skumbrė ir tilapija, taip pat mėsos gaminių, nebent jie būtų gerai įkaitinti. Mažo gyvsidabrio žuvys, tokios kaip lašiša, sardinės ir ančiuviai, yra puikus pasirinkimas, nes jos suteikia baltymų ir omega-3 riebalų rūgščių, svarbių vaisiaus smegenų vystymuisi. Visada aptarkite individualius baltymų poreikius su savo gydytoju, ypač jei turite gestacinį diabetą, preeklampsiją ar inkstų problemas.

Vitaminai ir mineralai nėštumo metu

Be pagrindinių patiekalų, gydytoja dažnai rekomenduoja tam tikrus vitaminus ar mineralus papildomai. Kadangi vaisiaus poreikiai auga, ne visada pasiseka viską gauti su maistu. Svarbu žinoti, kad suaktyvėjus vaisiaus bei placentos augimui reikalingas didesnis folio rūgšties kiekis, nei įprastai.

Svarbiausi vitaminai ir mineralai:

• Folio rūgštis: būtina dėl nervinio vamzdelio defektų prevencijos (pvz., spina bifida). Šis mikroelementas turi teigiamos įtakos vaisiaus nervinio vamzdelio susidarymo procesui, taip pat saugo vaisiaus nervų sistemą nuo žalingų aplinkos veiksnių ir mažina apsigimimų riziką. Esant jos trūkumui gali sutrikti leukocitų, eritrocitų bei epitelinių ląstelių dauginimasis, o tai gali lemti priešlaikinį nėštumo nutrūkimą, placentos atsiskyrimą, mažą naujagimio svorį. Folio rūgštis taip pat mažina preeklampsijos - nėštumo sukeltos hipertenzijos kartu su proteinurija (baltymo šlapime) riziką.
• Geležis: Nėštumo metu smarkiai padidėja geležies poreikis. Šis mineralas būtinas didesniam kraujo tūriui ir vaisiaus bei placentos vystymuisi.
• Kalcis: reikalingas nuo nėštumo pradžios iki žindymo nutraukimo, nes jo reikia vaisiaus kaulams ir dantims formuotis.
• Omega-3: būtinos smegenų ir akių vystymuisi. Jos taip pat mažina priešlaikinio gimdymo ir mažo kūdikio svorio riziką.
• Vitaminas D: užtikrina tinkamą vaiko augimą, taisyklingą laikyseną, sveikus dantis. Vitaminas D ir kalcis kartu stiprina kaulus ir dantis.

Kova su nėščiųjų pykinimu

Viena nemaloniausių nėštumo pusių - rytinis pykinimas. Apie 70 % nėščiųjų patiria pykinimą, dažniausiai per pirmą trimestrą. Neretai nemalonūs simptomai gali kilti iš karto pabudus ir trukti visą rytą ar kamuoti ir dienos metu.

Kovojant su pykinimu teigiamai veikia mėtiniai ledinukai arba pipirmėčių arbata. Esant pykinimui galima naudoti imbiero turinčius preparatus arba pakramsnoti šviežios šaknies gabaliuką, gerti šio prieskonio arbatą.

Pabudus rekomenduojama iš karto nesikelti, o dar kurį laiką pagulėti, pagurkšnoti vandens, lengvai užkąsti. Dažnas valgymas (kas 2 val.) ir atsigėrimas 30 min. prieš ar po valgio padeda nuo šleikštulio ir vėmimo.

Esant šleikštuliui ir vėmimui nėščiosios būna labai jautrios kvapams. Blogas kvapas skatina pasišlykštėjimą maistu, ypač vitamininiai preparatai, valymo priemonės, kvepalai, kambarių oro gaivinimo aerozoliai, cigaretės, cigarai, nešvarūs rūbai, dujos ir kt. Reikėtų, kad maistą gamintų kitas asmuo arba valgykite maistą, kuris yra greitai pagaminamas. Vėsesnis ar šaltas maistas ir gėrimai geriau tinka. Daugumai nėščiųjų šleikštulį sukelia dantų valymas šepetėliu. Patartina dantis valyti po pietų. Patartina būti vėsiame, išvėdintame kambaryje.

Saugus vaistų, kosmetikos priemonių ir aplinkos veiksnių pasirinkimas

Jeigu vargina stiprūs pykinimo priepuoliai ar kankina kiti nemalonūs simptomai, vertėtų pasikonsultuoti su prižiūrinčiu mediku ir tik tada griebtis medikamentų. Nėštumo metu vaistininkė nerekomenduoja užsiimti savigyda.

Net jei besilaukianti moteris jaučiasi puikiai, kai kurių grožio procedūrų ar kosmetikos priemonių ingredientų taip pat rekomenduojama vengti. Nėštumo metu geriau nenaudoti kremų, kuriuose yra sintetinio vitamino A, hormonų ar priemonių, turinčių daugiau nei 2 proc. salicilo rūgšties. Taip pat patariama kol kas atsisakyti soliariumų, garinių pirčių, karštų vonių. Vaistininkė pataria cheminius plaukų dažus keisti natūraliais.

Įvairios toksiškos medžiagos ir pavojingi aplinkos veiksniai nėščiąsias gali paveikti skirtingai. Tai priklauso nuo to, kiek laiko nėščioji buvo veikiama tų medžiagų, koks jų kiekis pateko į organizmą. Nėščiosioms reikėtų rinktis ekologiškus arba netoksiškus natūralius valiklius, pavyzdžiui, valgomąją sodą ar actą.

Aplinkos veiksnių rizika:

• Nitratai: Apsinuodijimas nitratais įvyksta gaunant šių medžiagų su vandeniu arba maistu. Ilgainiui jie virsta nitritais ir sukelia vidinį deguonies trūkumą. Jis pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėn. Rekomenduojama, visų pirma, įsitikinti, kad geriamasis vanduo yra saugus vartoti, t.y. atlikti jo tyrimus.
• Pesticidai: (herbicidai, arboricidai, fungicidai ir kt.) - cheminės medžiagos, naudojamos naikinti įvairius kenkėjus. Nėštumo metu reikėtų vengti naudoti šias priemones tiek namuose, tiek ir kieme, sode.
• Švinas: Rūpinantis žmonių sveikata, pastaraisiais metais švino kiekis dažuose smarkiai sumažintas, tačiau vis dar galima įsigyti dažų, kuriuose yra švino. Nėščiajai prireikus dažyti, tai daryti būtina gerai vėdinamoje patalpoje, būtina ir dėvėti apsauginę kaukę.
• Gyvsidabris: Gyvsidabris yra aplinkoje nesuyranti toksiška medžiaga. Maisto grandinėje plėšriosios žuvys sukaupia didesnius jo kiekius. Mažo gyvsidabrio žuvys yra saugesnis pasirinkimas.
• Asbestas: Asbestas - pluoštinis mineralas, pasižymintis neblogomis izoliacinėmis savybėmis. Nėščiosioms moterims nerekomenduojama atlikti remonto darbų, šalinti senų apdailos medžiagų.
• Ftalatai ir bisfenolis A (BPA): tai endokrininę sistemą ardančios ir neigiamai hormonų balansą galinčios paveikti medžiagos. Nors ftalatų ir BPA naudojimas vis griežčiau kontroliuojamas, šių medžiagų vis dar aptinkama namų apyvokos reikmenyse ir induose, plastikiniuose buteliukuose.

Tikriausiai nė nereikia priminti, kad nėščiosioms pavojų kelia ir alkoholis, rūkymas (taip pat ir pasyvus), tam tikri vaistai bei narkotikai. Rentgeno tyrimas nėštumo metu nėra laikomas saugiu. Rentgeno primygtinai reikėtų vengti pirmosiomis nėštumo savaitėmis, tačiau ir vėlesniu nėštumo laikotarpiu jis gali būti pavojingas. Nėštumo metu reikėtų atidžiai pasverti spinduliuotės naudą ir galimą žalą.

Veganinė ir vegetarinė mityba nėštumo metu

Dauguma veganų ir vegetarų mamų gali turėti visiškai sveiką ir nerūpestingą nėštumą. Tačiau gali būti sunkiau užtikrinti pakankamą maistingųjų medžiagų kiekį.

Subalansuota, skaidulomis turtinga augalinė dieta su mažu riebalų kiekiu laikoma apsaugančia nuo tokių nėštumo komplikacijų kaip PE, DG bei priešlaikinis gimdymas. Tačiau ši apsauga išnyksta, jei atsiranda mikroelementų trūkumas. Dietos, kuriose trūksta tiek makro-, tiek mikroelementų (baltymų, vitamino B12, D, kalcio, DHR, geležies), labiau rizikuoja vaisiaus pažeidimais (mažu svoriu, neurologiniais sutrikimais, apsigimimais). Nepakankama mityba gali keisti vaisiaus vystymąsi dėl pablogėjusio placentos veikimo. Tačiau veganiška ar vegetariška dieta nėštumo metu reikalauja reguliarios stebėsenos.

Veganė nėščioji ir žindyvė privalo vartoti maisto papildų ir nuolatos stebėti vitaminų B12, B2, A ir D kiekius. Vitamino B12 trūkumas neleidžia normaliai augti kūdikiui, trukdo vystytis smegenims ir gali baigtis mirtimi. Veganinės dietos nėra rekomenduojamos vaikams, ypač įvedant papildomą, naują maistą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei atsiranda sunkių apsinuodijimo maistu požymių: aukšta temperatūra, stiprus viduriavimas ar vėmimas su dehidratacija, kraujavimas ar didelis silpnumas, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tai svarbu nėščioms moterims, nes dehidratacija ir sisteminė infekcija gali paveikti vaisių.

Jei anksčiau buvo diagnozuota alergija kiaušiniams arba jei po kiaušinių valgymo atsiranda alerginių reakcijų, turite nutraukti produkto vartojimą ir pasikonsultuoti su alergologu arba akušeriu.

Jei nėščia moteris vartoja specifinius vaistus, tokius kaip antikoaguliantai, tokie kaip varfarinas, ar kitus vaistus, kurių terapinis indeksas yra siauras, būtina aptarti mitybą ir galimą bioaktyvių maisto komponentų poveikį su gydytoju. Nors nėra tiesioginių, plačiai paplitusių duomenų apie kiaušinių sąveikos su varfarinu pavojų, atliekant bet kokius drastiškus mitybos pokyčius, būtina būti atsargiems.

tags: #nepasterizuoti #kiausiniu #baltymai #nestumas

• kaip išsirinkti tinkamiausią dziudo kimono vaikui
• sužinokite daugiau apie edukaciją ir pagalbą beglobiams
• Patarimai nėščioms dėl svorio
• Kaip parengti individualų globos planą
• Darželio žaidimai: Paukščių pasaulis