Naujagimių hipoglikemija: priežastys, simptomai ir gydymas
Naujagimių kraujyje gliukozės (cukraus) turėtų būti ne mažiau kaip 2,6 mmol/l ir daugiau. Vis dėlto, net ir sveikiems vaikučiams po gimimo gali pasireikšti gliukozės stoka. Ši būklė, žinoma kaip hipoglikemija, gali būti pavojinga, ypač neišnešiotiems kūdikiams. Hipoglikemija - tai gliukozės (cukraus) kraujyje sumažėjimas mažiau 3.9mmol/l, lydimas hipoglikemijai būdingų simptomų. Smegenims tinkamai funkcionuoti reikalingas nuolatinis gliukozės tiekimas. Kai cukraus kiekis kraujyje per daug sumažėja, tai gali paveikti tiek protinius, tiek fizinius gebėjimus. Jei hipoglikemija negydoma, ji gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant užsitęsusią hipoglikeminę komą, kuri sukelia smegenų pakenkimą.
Kas yra hipoglikemija ir kodėl ji pasireiškia naujagimiams?
Hipoglikemija yra būklė, pažymėta neįprastai mažu cukraus (gliukozės) kiekiu kraujyje, paprastai apibrėžiamu kaip gliukozės kiekis kraujyje žemiau normos. Nors tai dažniausiai siejama su diabetu, hipoglikemija gali paveikti ir žmones, nesergančius diabetu, o naujagimiams ji pasireiškia dėl įvairių adaptacijos prie naujos aplinkos ypatumų. Net sveikiems vaikučiams dvi valandas po gimimo gali būti trumpalaikė, praeinanti hipoglikemija, kai gliukozės aptinkama vos 1,7 milimolio. Ši būklė įprastai trunka tol, kol kūdikiai prisitaiko prie aplinkos. Dažniau maitinant maždaug per pusę paros gliukozė pasiekia normą.
Rizikos veiksniai: kodėl kai kurie naujagimiai patenka į „nesaldaus“ gyvenimo grupę?
Ne visi naujagimiai vienodai gerai prisitaiko prie gliukozės kiekio reguliavimo po gimimo. Yra keletas rizikos grupių, kurioms kyla didesnė hipoglikemijos išsivystymo tikimybė.
Neišnešiotumas - pagrindinė priežastis
Neišnešiotukų kraujas taip pat per mažai saldus, nes jų kepenų, kasos ir kitų organų funkcijos dar nebrandžios. Gliukozės skirti tenka ir neišnešiotukui, kuris nesuvalgo viso skirto maisto. Didesnės medikų pagalbos prireikia neišnešiotukams, kuriems nėra 32 savaičių, jie negali suvalgyti reikiamo kiekio maisto. O tie, kurių gestacinis amžius yra 32-36 sav., bėdų dėl cukraus kraujyje dažniausiai neturi, nes labai greitai pradeda valgyti.
Gestacinis diabetas - mamos įtaka
Gestacinis diabetas, kitaip - nėščiųjų diabetas - tai sutrikimas, kurį nulemia didelis cukraus (gliukozės) kiekis besilaukiančios moters kraujyje sutrikus angliavandenių apykaitai. Gestaciniu diabetu susergama, kai nėštumo hormonai sutrikdo insulino (hormono, padedančio kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje) veiklą, tad pats organizmas negali pagaminti pakankamai insulino. „Cukrinių“ mamų naujagimiai priskiriami rizikos grupei. Būnant pas mamą, jų organizmui cukraus reikėjo gamintis mažiau, jo gamybą slopino saldus mamos kraujas. O kai jau gimsta, gali būti priešingai - gliukozės gali reikėti daugiau. Įpratęs prie saldesnio mamos kraujo, organizmas pradeda kelti maištą. Vaisiaus, kuris gamina daugiau insulino, kraujyje po gimimo gali būti mažas gliukozės kiekis ir yra didesnė tikimybė, kad naujagimiui reikės papildomos priežiūros. Jei laiku neskiriamas insulinas, gliukozė iš mamos kraujo per placentą patenka į vaisiaus kraują ir stimuliuoja jo kasą. Kasa ima sparčiai gaminti insuliną, kuris vaisiaus organizmą veikia kaip augimo hormonas ir skatina tiek jo paties bendro svorio augimą, tiek tam tikrų organų didėjimą. Šios komplikacijos dažnai matomos ir ultragarsu. Dėl per didelio vaisiaus svorio gali būti apsunkintas gimdymas, dažniau atliekama cezario pjūvio operacija.
Gimimo svoris ir kitos būklės
Ar vaikutį įtraukti į rizikos grupę, turi įtakos gimimo svoris. Naujagimiai, kurie gimsta stambūs, mamos įsčiose buvo gerai pamaitinti, o po gimimo negauna pakankamai maisto organizmo poreikiams tenkinti. Kad nereikėtų išnaudoti kitų papildomų šaltinių, jų organizmas sumažina cukraus kiekį, kurį vėliau pamažu vėl padidina. Nors laiku, bet per mažo svorio gimusių vaikučių kraujyje cukraus taip pat gali būti per mažai. Didesni naujagimiai, turintys 10 ‰ (procentilių) svorio deficitą, nepatenka į rizikos grupę. Tačiau dar mažesnių (5-3 ‰) naujagimių kraujas būtinai tiriamas. Gliukozės stinga ir pernešiotiems kūdikiams, nes dėl nėštumo pabaigoje senka placentos galimybės aprūpinti vaisių svarbiausiomis maisto medžiagomis. Kraujas per mažai saldus gali būti naujagimio, jei jis per tirštas, gimė pridusęs, serga endokrinine, užkrečiamąja liga, turi tam tikrų endokrininės sistemos sutrikimų.
Gliukozės kiekiui kraujyje turi įtakos ir tai, ar vos tik gimęs vaikutis neatvėso. Kūnelis atvėsta tada, kai per šalta gimdykla arba netikėtai mama pagimdo namuose ir aplinkiniai nesumoja naujagimio priglausti prie mamos krūtinės ir užkloti. Neišnešiotų kūdikių oda yra labai gležna. Ji turi gerokai plonesnį poodį, nei išnešiotų kūdikių. Ankstuko oda gali būti nebrandi, tačiau ji greitai auga. Kad ankstukui nebūtų šalta, tinkamos visos kasdienės atsargumo priemonės. Visi daiktai, kurie bus naudojami, turi būti pašildyti - rankos, inkubatorius, apklotai, patalynė, drabužiai, čiužinys, vanduo prausti, rankšluosčiai džiovinti, inkubatorius arba vaikiška lovelė, net papildomas deguonis. Prieš guldant vaikutį ant vėsių paviršių (svarstyklės, rentgeno aparatas ir pan.) būtina patiesti šiltą apklotą. Kuo patogiau vaikas jaučiasi, tuo daugiau kalorijų sutaupo augti.
Atpažįstant hipoglikemijos simptomus
Požymių, kad vaikučiui negera - daugybė, bet nė vienas jų nėra būdingas tik hipoglikemijai. Dažni simptomai yra drebulys, sumišimas, prakaitavimas, padažnėjęs širdies plakimas, o sunkiais atvejais - traukuliai ar sąmonės netekimas. Naujagimis būna dirglus, nes jam trūksta maisto ir neturi kaip to parodyti. Gali drebėti smakriukas, rankytės, kartais atsiranda traukulių, pamėlsta aplink lūpytes (cianozė), gali net sustoti kvėpavimas (apnėja). Arba, priešingai, kūdikis kvėpuoja labai dažnai. Jei hipoglikemija užsitęsia, tada vaikelis verkia silpnu, spigiu balseliu (kaip sirgdamas meningitu). Kai kurie vaikučiai, priešingai, būna vangūs, mieguisti, nenori valgyti, „verčia“ akytes į viršų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiuos simptomus gali sukelti ir kitos sveikatos būklės.
Diagnostika ir gydymas: kaip padėti naujagimiui?
Ne visų naujagimių cukraus kiekį kraujyje medikai tiria. Per pirmas 4 valandas po gimimo tiria tik tuos, kurie patenka į rizikos grupę arba išryškėja kokios nors ligos požymių, yra nenumaldomai dirglūs, stoja kvėpavimas, o gydytojai neranda jokios priežasties. Tiria ir atsisakiusius valgyti, ir tuos, kurių mamos išsako savo nerimą dėl vaikučių būklės. Šiems naujagimiams duriama į kulniuką ir imama kapiliarinio kraujo cukraus kiekiui kraujyje nustatyti. Mamos tų dūrių į kūdikio kulniuką labai bijo, tačiau jie daromi siekiant ištirti ir palaikyti cukraus normą kraujyje, kad vaikelio smegenys nebadautų.
Gydymo būdas - duoti pavalgyti. Tada duodama pavalgyti ir maždaug po 30-60 min. vėl tiriama pakartotinai. Jei jame gliukozės dar per mažai, vis tiek neskubama lašinti vaistų. Naujagimis dar kartą pamaitinamas ir po valandos tyrimas kartojamas. Tik tada, jei gliukozė nesiekia normos, jos lašinama į veną. O jei cukraus kiekis yra arčiau normos, kūdikį bandoma dar kartą maitinti arba skiriama lašelinė. Docentė J. Buinauskienė pabrėžia: „Dabar stengiamės nesikišti į naujagimio adaptacijos procesą (prisitaikymą gyventi naujomis sąlygomis - atskirai nuo mamos), jei tai nėra būtina. Tik prašome mamų tokius vaikučius dažniau, kas 1-2 val., pamaitinti, jokiu būdu nedaryti 3 val. pertraukos. Ypač svarbu žindyti tuos, kurie tarsi ne valgo, o užkandžiauja, pienuką žinda po truputėlį.“
Tačiau gydytojai kartais pakliūva tarsi į užburtą ratą, nes susitvarkęs cukraus kiekis kraujyje vėl ir vėl nukrenta, niekaip nesiseka išlaikyti normos. Tada naujagimių būklę atidžiai stebi ir tariasi su vaikų endokrinologu dėl papildomų tyrimų, kurie galėtų atskleisti endokrinines vaikučio ligas. Kartais į Kauno klinikas atvežama vaikučių iš rajoninės ligoninės, kurioje jiems negalėjo suteikti tinkamos pagalbos, nes kai kuriems būtinas stipresnis gliukozės tirpalas, net hormonai. Tačiau iš ligoninės į namus kūdikiai visada išleidžiami tik tada, kai cukraus kraujyje yra užtektinai.
Ilgalaikės perspektyvos ir tėvų vaidmuo
Cukrus - svarbiausias smegenų maistas. Jei gliukozės atsargų lieka nepakankamai ilgiau nei 3 dienas, vėliau gali sutrikti raida. Tačiau jei per 24 valandas kraujyje cukraus padaugėja iki normos savaime arba gliukozės lašelinės užteko pusę dienos, vaikučiai nuo sveikatos bėdų išsisuka. Jiems ir jokių raidos sutrikimų neturėtų būti. Docentė J. Buinauskienė džiaugiasi geresniais, nei rašo vadovėliai, naujagimių hipoglikemijos gydymo rezultatais: „Per porą metų neturėjome nė vieno „blogo“ vaiko!“
Labai svarbu kuo skubiau suteikti pagalbą, kol žmogus neprarado sąmonės. Net ir didelių naujagimių organizmo pokyčiai dėl gliukozės stokos būna pereinamieji, atsiradę pritaikant prie aplinkos. Tačiau jei prisitaikymas užtrunka, net ir po kurio laiko kraujyje yra per mažai gliukozės, ją reikia papildyti, nes tai gali atsiliepti sveikatos būklei. Tinkamai gydant, koreguojant gyvenimo būdą ir teikiant nuolatinę medicininę pagalbą, daugumą hipoglikemijos epizodų galima veiksmingai suvaldyti arba net jų išvengti.
tags: #neisnesiotu #kudikiu #cukraus #kiekio #mazejimas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
