Mokyklų skirtumai ir iššūkiai: nuo Lietuvos aktualijų iki patirties Australijoje

Švietimo sistema dažnai tampa diskusijų objektu, ypač kai kalbama apie galimybes skirtingus poreikius turintiems mokiniams. Lietuvoje šiuo metu opi problema - neįgalių vaikų integracija ir jų ateitis po dešimtos klasės. Labiausiai nauja tvarka, kai neįgaliems vaikams neleidžiama baigti vidurinės mokyklos, išgąsdino mokinių tėvus. „Tai diskriminuojanti politika“, - sako specialistai, pabrėždami, kad nuo gimimo neįgalieji turėtų būti ugdomi individualiai.

Šiuo metu vaikai, turintys intelekto sutrikimų ar kompleksinę negalią, po dešimtos klasės teoriškai gali rinktis specialiąsias mokyklas ir įgyti profesiją. Visgi, kyla klausimas, ar pasirinkimo galimybės pakankamos. „Be to, jaunuoliai, turintys intelekto sutrikimų, gali rinktis vos iš kelių galimų profesijų - virėjo, floristo, fotografo padėjėjo“, - pastebi tėvai. Didžiausia problema ir yra ta, kad nėra profesijų pasirinkimo, o mokinys iš mokyklos turi išeiti. Reikia pasiūlyti daugiau profesijų ar vaikus suburti kažkur, kur jie dar galėtų pasimokyti, kol pasirinks tinkamą profesiją.

Pasauliniame kontekste švietimo sistemos gali labai skirtis. Pavyzdžiui, Australijos mokyklų sistema pasižymi kitokia tvarka ir tėvų įsitraukimu. Lietuvė, jau dešimt metų gyvenanti Melburne, pasakoja, kad renkantis gyvenamąją vietą tėvams itin svarbios mokyklos. „Galiu patvirtinti, kad būtent taip ir nutinka, kai pradedi rimčiau domėtis mokyklomis, jų rezultatais, aplinka ir vizija“, - teigia ji.

Mokymosi organizavimas ir tėvų įsitraukimas

Australijos valstybinės mokyklos priima tik savo rajono vaikus, todėl privalai gyventi tame rajone. Ribos yra griežtai apibrėžtos, o dokumentus, ar iš tiesų gyveni rajone, tikrina. Kita vertus, privačiose mokyklose situacija kitokia - čia tėvai renkasi mokyklą pagal jos tradicijas, reitingus ar papildomas programas, pavyzdžiui, IB studijas.

Mokyklos Australijoje dažnai akcentuoja ne tik mokomuosius dalykus, bet ir holistinį žmogaus ugdymą, suteikiant galimybę atrasti savo stiprias puses. „Nuo septintos klasės pamokos tęsiasi po 100 min. t.y. pamokos būna dvigubos“, - pasakoja lietuvė. Taip pat stebina tėvų įsitraukimas: „Tėvai aktyviai savanoriauja tiek sporto veiklose, tiek bendrame mokyklos gyvenime.“

Nors bendruomeniškumas yra svarbus, egzistuoja ir tam tikros taisyklės, kurios kai kuriems gali pasirodyti neracionalios. Pavyzdžiui, griežtai reglamentuotos uniformos, kurias vaikai privalo dėvėti net ir sporto pamokų metu, jei tai numato taisyklės. Tačiau mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas išlieka prioritetu, užtikrinančiu nuolatinę informaciją apie vaiko pasiekimus ar kilusius iššūkius.

tags: #nefer #musumazyliai #apie #mokyklas

• Šiuolaikinės ugdymo metodikos
• sužinokite daugiau apie Babyono mobilią auklę ir jos funkcijas
• Kūdikių ir suaugusiųjų kaklo raumenų skirtumai
• skaitykite daugiau apie Henriko Žustauto sportinius pasiekimus
• kam reikalingas maisto smulkintuvas