Vaiko Teisių Apsauga Lietuvoje: Konvencijos ir Nacionalinio Įstatymo Svarba
Kaip ir kiekvieno žmogaus teisės, vaiko teisės yra nedalomos, visuotinės ir neatimamos. Pagarba vaiko, kaip teises turinčio asmens, orumui, gyvybei, išlikimui, gerovei, sveikatai, vystymuisi, dalyvavimui visuomenės gyvenime ir nediskriminavimui privalo būti įtvirtinta ir puoselėjama kaip pagrindinis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją ratifikavusių šalių politikos vaikų atžvilgiu tikslas.
Geriausias būdas realizuoti šį tikslą yra gerbti, saugoti ir įgyvendinti visas teises, įvardytas Vaiko teisių konvencijoje bei papildomuose (fakultatyviniuose) protokoluose. Būtina atsisakyti tokio požiūrio į vaikų apsaugą, pagal kurį vaikai traktuojami vien kaip pagalbos reikalingi objektai ar aukos, ir skatinti Konvenciją atitinkantį požiūrį, kad vaikas yra savo teisių subjektas ir savininkas ir kad jis turi visas žmogaus teises, kurios privalo būti apsaugotos.
Vaiko interesai ir teisėmis grindžiamas požiūris
Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintas įpareigojimas visiems asmenims ir institucijoms, imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, pirmiausia vadovautis vaiko interesais. Tai reiškia, kad priimant sprendimus, kurie gali paveikti vaiką, jo gerovė ir teisės turi būti svarbiausias prioritetas.
Vaiko teisėmis grindžiamu požiūriu Konvencijoje laikomas toks požiūris, kuriuo padedama užtikrinti visų vaikų teises didinant atsakomybę prisiimančiųjų subjektų pajėgumą įvykdyti savo įsipareigojimus gerbti, apsaugoti ir užtikrinti teises ir teisių turėtojų pajėgumą reikalauti savo teisių. Tai visuomet vadovaujasi teisėmis į nediskriminavimą, vaiko interesais, teise gyventi, išgyventi bei vystytis ir atsižvelgimu į vaiko nuomonę. Naudodamiesi savo teisėmis vaikai taip pat turi teisę į tai, kad jiems patartų ir juos orientuotų tėvai, globėjai (globa) ir bendruomenės nariai, atsižvelgiant į vaikų gebėjimų raidą.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimas Lietuvoje
Lietuva, siekdama užtikrinti vaiko teisių apsaugą, aktyviai dalyvauja tarptautinėje vaiko teisių apsaugos sistemoje. Lietuvoje 1995 m. liepos 3 d. ratifikuota (įsigaliojo 1995 m. liepos 21 d.) Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis. Tai reiškia, kad Konvencijos nuostatos yra tiesiogiai taikomos ir privalomos Lietuvos Respublikos teritorijoje, o visi nacionaliniai teisės aktai turi atitikti jos principus.
Nacionaliniai teisės aktai: Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas
Detaliau vaiko teises reglamentuojantis nacionalinis teisės aktas yra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, priimtas 1996 metais. Šis įstatymas yra esminis dokumentas, kuris ne tik įtvirtina išsamų vaiko teisių katalogą, bet ir apibrėžia konkrečias priemones bei mechanizmus jų apsaugai užtikrinti.
Įstatymas numato:
- Vaiko apsaugą nuo neigiamos socialinės aplinkos.
- Visų rūšių smurto reglamentavimą ir prevenciją.
- Vaiko atstovų pagal įstatymą (tėvų, globėjų) teises, pareigas ir atsakomybę.
- Pagalbos vaikui ir šeimai teikimą.
Šis įstatymas sudaro teisinį pagrindą, kuriuo remiantis yra kuriami ir tobulinami kiti teisės aktai bei programos, skirtos vaiko teisių įgyvendinimui ir apsaugai kasdieniame gyvenime.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
