Naujagimių pūslelinė: virusinės ir bakterinės odos infekcijos bei jų prevencija

Ką tik gimęs kūdikis yra be galo pažeidžiamas ir atviras įvairiausioms infekcijoms. Nors tėvai stengiasi apsaugoti savo mažuosius, kartais infekcijos perduodamos dar nėštumo metu arba gimdymo metu. Šokiruojanti žinia apie naujagimiui perduotą infekciją gali sukrėsti net ir pačias atsakingiausias mamas.

„Nėštumo metu buvau sveika, nesirgau peršalimo ar kitomis ligomis, visi privalomi tyrimai buvo geri, todėl rami buvau iki tos dienos“, - savo patirtį prisimena Inga. Nenuostabu, kad po lengvai praėjusių devynių laukimo mėnesių moterį ištiko šokas, kai gydytojai pasakė, kad ji savo kūdikiui perdavė infekciją. Inga nesuprato, kaip tai galėjo įvykti ir sunkiai tuo patikėjo. Labiausiai jos širdį draskė tai, kad reikėjo ką tik gimusį vaiką matyti tokios sunkios būklės.

„Jis buvo prijungtas prie kvėpavimo aparatų, gavo antibiotikus, buvo stebimas. Lankydama savo kūdikį reanimacijoje, Inga vis mąstė, kaip galėjo jam perduoti infekciją. Tik po kurio laiko moteris prisiminė, kad artėjant nėštumo termino pabaigai nosies gleivinėje ir šalia nosies turėjo pūslelinę, kurią sukėlė herpes virusas. Inga žinojo, kad turi šį virusą, nes kartas nuo karto iškildavo pūslelinė, kurią gydydavo tepaliukais. Tačiau nėštumo metu bėrimai buvo ypač skausmingi, o ir tepaliukai nepadėjo jų išgydyti. Kaunietė neslepia, kad galvojo, jog pūslelinė kelia diskomfortą tik jai, todėl nieko apie tai nepasakojo nėštumą prižiūrinčiam gydytojui. Reanimacijoje Inga apie nėštumo metu turėtą pūslelinę užsiminė vaiką stebinčiai gydytojai, kuri pasakė, kad šis virusas yra labai pavojingas ir būtent dėl jo moteris visiškai sveikam vaikui perdavė infekciją.

„Labai gaila, bet taip nutiko, jog niekada neskaičiau, prižiūrintys gydytojai neminėjo ir neklausė apie herpes virusą. Dabar žinau - galėjau šito išvengti, nes geriau gydytis ir gerti vaistus nėštumo metu, nei pereiti visa tai ir susargdinti savo trapų kūdikį“, - sako moteris. Ji dėkinga gydytojams kurie greitai sureagavo ir išgelbėjo naujagimio gyvybę. Šiuo metu kūdikis jaučiasi gerai, tačiau kol kas neaišku, ar infekcija neturės ilgalaikių pasekmių.

Herpes Simplex Virus (HSV) - ypatingas pavojus naujagimiams

Vilniaus gimdymo namų direktorė profesorė Kornelija Mačiulienė įspėja, kad herpes virusas nėščiai moteriai yra labai pavojingas, nes vaisius dar neturi antikūnių, kurie galėtų apsaugoti nuo infekcijos. Idealiu atveju moteris, kuri turi herpes virusą, jo gydymą turėtų pradėti dar prieš nėštumą.

„Geriausias variantas, jei moteris žino, kad pas ją dažnai iškildavo tos pūslytės, tai prieš nėštumą išgerti pilną kursą antivirusinių vaistų ir po to tik pastoti ir išnešioti, nes vaistai veikia dvejus metus ir tada ji gali būti rami“, - sako profesorė K. Mačiulienė. Būna, kad pūslelinė iškyla tada, kai moteris jau yra pastojusi. Tokiu atveju gimdymo namų direktorė siūlo naudoti tepaliukus, kurie greitai veikia viruso pakenktą vietą. Jei moteris laukiasi daugiau nei 27 savaites, tada galima naudoti ir antivirusinius vaistus.

Anot profesorės, negydomas herpes virusas nėštumo metu gali turėti liūdnų pasekmių. Pavyzdžiui, pirmą nėštumo trimestrą padidėja persileidimo tikimybė ir galimi vaisiaus vystymosi sutrikimai. Trečią trimestrą herpes virusas gali pažeisti vaisiaus smegenis ir jis gali gimti negyvas.

K. Mačiulienė sako, kad moterys dažnai slepia, kad turi herpes virusą. „Jeigu nepamatai, kad ji yra su pūsleline, tai dažniausiai moteris yra nelinkusi pasakoti, stengiasi į apžiūras ateiti tada, kai jau yra išsigydžiusi“, - tikina profesorė. Ji pabrėžia, kad nereikia gėdytis šio viruso, o informuoti gydytojus, kad jie galėtų suteikti tinkamą pagalbą, yra tiesiog būtina. Taip pat profesorė rekomenduoja moterims, kurioms dažnai iškyla pūslelinė, pasidaryti tyrimus ir išsiaiškinti, ar virusas yra aktyvus. Tada galima nuspręsti, ar reikia gydymo, ar pakanka bėrimus tepti tepaliuku.

Herpes viruso perdavimas ir simptomai

Herpes viruso nešiotojai yra net 90 procentų suaugusiųjų, tačiau tai nereiškia, kad žmogui būtinai iškils pūslelinė. Kai kuriems šis virusas gali pasireikšti vos kelis kartus per gyvenimą, kitiems - net kelis kartus per mėnesį.

Yra du paprastąją pūslelinę sukeliančių Herpes simplex virusų tipai: 1-ojo tipo (HSV1) ir 2-ojo tipo (HSV2). Herpes virusas yra dviejų tipų: pirmojo - kai bėrimai dažniausiai būna ant lūpų ir nosies (HSV1 sukelia pažeidimus virš liemens), ir antrojo - kai bėrimai būna ant lytinių organų (HSV2 - žemiau liemens). Burnos srities infekcija plačiau žinoma kaip paprastoji pūslelinė.

Herpes virusai labai išplitę tarp žmonių visame pasaulyje. Infekcijos šaltinis - žmogus, sergantis aktyvia infekcija ar simptomų nejaučiantys viruso nešiotojai. Užsikrečiama tiesiogiai per pažeistą odą ar gleivinę, oro lašiniu būdu, retai perpilant kraują. Praėjus ūminei ligos stadijai, virusas patenka į nervines ląsteles ir ten lieka ramybės būsenoje.

Paprastosios pūslelinės simptomai paprastai išryškėja per 2-12 dienų nuo pirmojo susidūrimo su infekcija. Po tiesioginio kontakto virusas pradeda daugintis odos ląstelėse. Oda parausta, pasidaro jautri, atsiranda deginimo jausmas, niežulys, dilgčiojimas. Greitai atsiranda viena ar daugiau nedidelių pūslelių, kurios pratrūksta ir išsiskiria skystis, kuriame yra virusų. Iš pūslelių susidaro į opeles panašios žaizdelės, užgijusios jos paprastai nepalieka rando.

Herpes viruso perdavimas naujagimiams

Naujagimiams pūslelinė atsiranda retai, nes jų kraujyje dar cirkuliuoja iš motinos gauti antikūnai. Tačiau jeigu suserga kūdikis iki 6 mėn., liga gali būti itin pavojinga. Pūslelinės virusas pavojingiausias kūdikiams pirmosiomis gyvenimo savaitėmis. Vyresniems nei 4 sav. vaikams infekcija praeina savaime, ir dažnai nereikalingas joks gydymas.

Kūdikiai virusu užsikrečia tiesioginio kontakto metu nuo kito sergančio žmogaus. Jeigu nėščia moteris serga genitalijų pūsleline, naujagiminis gali užsikrėsti virusu gimimo metu dėl sąlyčio su išskyromis (vertikalus perdavimas). Tai nutinka tais atvejais, kai motina serga lytinių organų pūsleline, ir naujagimis užsikrečia virusu slenkant gimdymo takais. Taip gali nutikti, net jei motina gimdymo metu neturi jokių pūslelinės simptomų.

Horizontalus perdavimas reiškia užsikrėtimą jau po gimimo, tiesioginio kontakto būdu. Žmonės gali būti užkrečiami net ir patys to nežinodami. Pavyzdžiui, virusas gali būti perduotas bučiuojant, dalinantis žaislu, puodeliu ar rankšluosčiu.

Kaip pasireiškia pūslelinė naujagimiams? Jaunesniems nei 6 mėn. kūdikiams pūslelinė dažniausiai pasireiškia bėrimu smulkiomis pūslelėmis prie lūpų. Prieš atsirandant bėrimui, pažeistą vietą niežti, dilgčioja, degina. Po kelių dienų pūslelės trūksta ir pasidengia šašais.

Norint išvengti pūslelinės viruso plitimo, nebūtina tėvams save izoliuoti nuo vaiko, jei šie susirgo pūsleline. Užtat reikia užtikrinti, kad vaikas neliestų išbertų vietų. Užsikrėtę žmonės turi išsiaiškinti, kokie veiksniai skatina ligą kartotis ir juos mažinti ar jų vengti. Kai liga pasikartoja, svarbu nekrapštyti pažeidimų, nes virusai gali patekti ant pirštų, o nuo jų - į kitas kūno vietas, taip pat akis; dažnai plauti rankas. Būtina vengti ligonių bendravimo su naujagimiais, nusilpusio imuniteto žmonėmis.

Paprastosios pūslelinės infekcijos klinikinės formos diagnozuojamos remiantis ligonio būkle ir būdingu herpinių bėrimų vaizdu. Visos formos gydomos antivirusiniais vaistais. Sunkios formos atveju taikomos gliukozės ir elektrolitų tirpalų lašinės infuzijos. Simptominis gydymas susideda iš nenarkotinių analgetikų skausmui malšinti, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, raminamųjų, askorbo rūgšties ir B grupės vitaminų vartojimo.

Impetiga - užkrečiama bakterinė odos infekcija

Impetiga (impetigo contagiosa, piodermija) - tai labai lengvai užkrečiama bakterinė odos infekcija, kurią sukelia stafilokokai ar rečiau streptokokai. Infekcijai būdingas bėrimas pūslelėmis, papulėmis ir pūliniais (vadinamosiomis pustulėmis), susiformuoja geltonos spalvos odos erozijos (šašai). Infekcija pažeidžia viršutinius odos sluoksnius. Paprastai ji perduodama tiesioginio kontakto metu.

Dažnai bėrimai plečiasi, susijungdami į įvairių formų ir dydžių infekcijos židinius, padengtus geltonais šašais. Dažniausiai išberiamas veidas - sritis aplink nosį, burną. Retesniais atvejais bėrimai gali išplisti ir po visą veidą ir galvą, jų gali atsirasti ir ant kaklo, rankų.

Impetigos formos ir simptomai

• Nepūslinė impetiga: Tai dažniausia forma. Ant odos atsiranda papulių, pūslelių, kurias supa paraudimas (eritema). Bėrimui išplitus ir progresuojant, atsiranda smulkių pūlinių, kurie staiga didėja ir galiausiai pratrūksta.
• Pūslinė impetiga: Sergant šia impetigos forma, susidaro pūslelės, užpildytos gelsvu skysčiu. Iš pradžių ant odos atsiranda raudonos dėmelės, virstančios pūslelėmis, kurios galiausiai padengia gelsvu šašu.
• Ektima: Šiai impetigos formai būdingos šašais pasidengusios žaizdelės - skausmingos opos su geltonais šašais paviršiuje, o šašų krašteliai dažniausiai būna pakilę.

Impetigos diagnostika ir gydymas

Impetiga diagnozuojama atliekant bakteriologinius tyrimus - imamas pasėlis. Infekcijai išplitus, dažnai atliekamas ir kraujo tyrimas.

Gydymui naudojami antiseptiniai vaistai. Sergant nepūsline impetiga, jie tepami 2-3 kartus per dieną maždaug savaitę ar 10 d. Taip pat skiriami antibiotikų tepalai. Geriamieji antibiotikai, pavyzdžiui, flukloksacilinas, skiriami sergant pūsline impetiga, kai antibiotikų kremai nėra efektyvūs, didėja komplikacijų rizika arba būklė blogėja. Svarbu tęsti gydymą, kol visiškai nukrenta šašai, ir vaikas nebegali užkrėsti kitų.

Galimos impetigos komplikacijos

Negydoma impetiga gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip Stafilokokinis nuplikytos odos sindromas - sunki bakterinė infekcija, sukelianti odos pažeidimus. Kitos galimos komplikacijos - Streptokokinis toksinis šoko sindromas, skarlatina, glomerulonefritas. Deja, po sunkios infekcijos gali likti randai.

Naujagimių pažeidžiamumas ir infekcijų diagnostikos iššūkiai

Įgimtos naujagimių infekcijos gali būti bakterinės ir nebakterinės. Esant kai kurioms įgimtoms infekcijoms, naujagimystės laikotarpiu nepasireiškia jokių infekcijos požymių. Ar visada moteris žino, kad gali kuo nors užkrėsti įsčiose augantį vaikelį? Daugelis moterų domisi savo ir savo vaikelio sveikata dar nėštumo metu, tačiau ne visada žino apie visas galimas rizikas.

Ar gimus naujagimiui neonatologai iškart supranta, kad jis gimė su kokia nors infekcija? „Atmesti infekuotumą“ - dažniausia užduotis neonatologijoje. Gimimo procesas yra stresas naujagimiui, kuris gali sukelti tiek klinikinių simptomų atsiradimą, tiek išprovokuoti uždegiminius kraujo pokyčius. Nėra tiesioginių rodiklių, kurie iš karto mums padėtų nustatyti, kad vaikelis gimė sergantis infekcija.

Tik įvertinus mamos rizikos veiksnius (karščiavimą gimdymo metu, priešlaikinį gimdymą, ilgą bevandenį periodą), klinikinius požymius (kurie dažnai yra nespecifiniai, būna iš karto keliose organų sistemose), laboratorinių tyrimų duomenis bei bakteriologinių pasėlių rezultatus, galime nustatyti, kad naujagimis gimė sergantis kokia nors infekcija. Galbūt vaikučiai išleidžiami namo iš gimdymo stacionarų net nežinant, kad jie turi įgimtų infekcijų.

Sepsis naujagimiams

Ankstyvasis naujagimių sepsis pasireiškia per pirmąsias tris paras po gimimo. Dažniausi šios ligos sukėlėjai yra B grupės β hemolizinis streptokokas, žarnyno lazdelė, listerija, hemofilus. Vėlyvasis naujagimių sepsis pasireiškia vėliau nei po trijų parų (dažniausiai antrą-trečią gyvenimo savaitę), kada naujagimis dažniausiai jau būna namuose.

Vėlyvajam sepsiui dažniau būdingi nervų sistemos ir sąnarių pažeidimai. Dažniausiai požymius pastebi mama, ir vėl jie yra nespecifiniai: naujagimis gali tapti apatiškas, atsisakyti žįsti krūtį, atpylinėti arba atvirkščiai - tapti dirglus, neramus. Jam gali pakilti temperatūra, pasikeisti odos spalva - pamėlti arba labai pagelsti, atsirasti įvairių bėrimų, vangiai augti svoris. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) tyrimai rodo, kad vidutiniškai 8,7 proc. naujagimių miršta nuo ankstyvojo sepsio. Mokslinės literatūros duomenimis, mirštamumas nuo ankstyvojo naujagimių sepsio tarp išnešiotų naujagimių svyruoja nuo 2 iki 8 proc., o tarp neišnešiotų naujagimių - nuo 25 iki 30 proc. Kartu esantis meningitas mirštamumą dar labiau padidina. Persirgus naujagimiui meningitu, apie 30 proc. gali likti ilgalaikė negalia.

Ką turi žinoti ir pastebėti mama? Kalbant apie odos pūlinukus, dažniausias bėrimas naujagimiams, kuris labiausiai neramina mamas, yra vadinamoji toksinė naujagimio eritema. Šie balti bėrimo elementai, kurie panašūs į pūlinukus, aplink apsupti raudonu žiedeliu, yra pereinamoji naujagimio būklė, kuri naujagimiui visai nekenksminga.

Naujagimių infekcijų gydymas

Ar gimęs su infekcija vaikelis yra pasmerktas ilgam gydymui? Jei pasėlyje iš kraujo arba smegenų skysčio auga bakterijos, naujagimio gydymas antibiotikais dažniausiai užtrunka 10-21 dieną. Jei kraujo pasėlyje bakterijos neauga, gali pakakti ir 7 parų gydymo. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl tik gydytojas, įvertinęs klinikinius simptomus bei laboratorinių tyrimų duomenis, gali nuspręsti, kiek laiko reikės gydyti naujagimį. Visi naujagimiai, sergantys įgimta ar įgyta infekcija, yra gydomi stacionare. Jiems antibiotikai skiriami į veną, dozuojant pagal svorį ir išnešiotumo amžių.

Prevencija - raktas į sveiko naujagimio ateitį

Būsimoji mama arba planuojanti pastoti moteris turėtų laikytis asmens higienos taisyklių, grūdinti savo organizmą, kruopščiai gydytis visas infekcijas, kuriomis ji susirgo (tikrintis dantis, gydyti šlapimo takų infekcijas), pastojusi reguliariai lankytis moterų konsultacijoje, kad ją nuolat galėtų stebėti ginekologas. Kiekvienai nėščiai moteriai 35-37 nėštumo savaitę turėtų būti paimtas pasėlis iš makšties apatinio trečdalio ir išangės dėl B grupės β hemolizinio streptokoko nešiojimo. Aplinka, kurioje mes gyvename, nėra sterili, joje gyvena bakterijos, todėl prevencinės priemonės yra itin svarbios.

Pūslelinės ligų apžvalga

tags: #naujagimiu #epidemine #pusline

• Raskite pigiausias ir kokybiškiausias norvegiškas prekes kūdikiams
• kaip padėti mažyliui augti ir stiprėti
• Vadovas renkantis vaikų pūkinius paltus
• Svarbi informacija apie Akmenės gimnazijos veiklą
• Kaip fizinis aktyvumas veikia vaiko raidą?