Nistagmas ir akių judesių sutrikimai naujagimiams bei vaikams

Akių ir regėjimo problemų nustatymas, vertinant regėjimo funkcijų svarbą žmogaus gyvenime ir veikloje šiuolaikinės sąlygose, yra išskirtinai svarbus ir aktualus dalykas, ypač vaikams, vertinant ir tai, kad regėjimo funkcijų formavimasis vyksta kartu su viso organizmo brendimu ir formavimusi. Regėjimo funkcijų formavimosi pažeidimai vaikų augimo ir brendimo laikotarpyje, savo neigiamomis pasekmėmis gali juos lydėti visame jų likusiame gyvenime.

Todėl, siekiant laiku išaiškinti ir nustatyti galimas regėjimo funkcijų problemas, yra labai svarbi sisteminė akių ir regėjimo problemų ankstyvoji diagnostika, sudaranti galimybes nustatyti šios srities galimus negalavimus ir jų priežastis. Tai yra svarbu siekiant operatyviai pradėti būtiną gydymą ir imtis kitų priemonių, leidžiančių ne tik stabdyti atsiradusias regėjimo problemas, bet ir jas šalinti. Kuo anksčiau yra diagnozuojami regėjimo funkcijų pažeidimai ir operatyviai taikomos reikiamos priemonės jų pašalinimui, tuo mažiau tai neigiamai paveiks vaikų augimą ir brendimą, mokymosi galimybes, o taip pat ir jų gyvenimo bei veiklos kokybę suaugus.

Kas yra nistagmas?

Nistagmas yra akių valdymo ir judėjimo sutrikimas, sukeliantis nevalingus, sistemingai pasikartojančius akių judesius konkrečiai išreikštomis įvairiomis kryptimis, kurie gali būti greiti arba lėti. Nistagmas apibūdinamas kaip ritmiški, nevalingi, greiti akių judesiai. Akys gali judėti iš kairės į dešinę, iš viršaus į apačią ar ratu. Dėl nistagmo akys negali ilgą laiką žiūrėti į vieną objektą.

Žodis „nistagmas“ yra kilęs iš graikų kalbos žodžio νυσταγμός (nystagmos)- snaudulys, kuris reiškia svyruojančius mieguisto ar apsvaigusio žmogaus galvos judesius. Vokietijos specialistai nistagmą įvardija kaip akių drebėjimą (vok. Augenzittern) arba akių šokį (vok. Augentanzen). Anglų kalboje nistagmas yra įvardijamas kaip šokančios akys (angl. dancing eyes), drebančios akys (angl. shaking eyes) arba slenkančios akys (angl. shifting eyes). Nistagmo pasireiškimas yra įvardijamas ir kaip akių tremoras - drebėjimas, nuo lot. žodžio „tremor“.

Galimas akivaizdus nistagmo pasireiškimas, kuris matomas visą laiką, o taip pat ir mažiau pastebimos išraiškos. Atskirais atvejais, kaip rodo tyrimai, nistagmo pasireiškimas gali būti ir laikinas. Nistagmas bendroje populiacijoje pasitaiko retai, pvz. įgimtas abipusis nistagmas nustatomas apie 0,025%.

Nistagmo anatomija ir fiziologija

Nistagmas ir kiti netaisyklingi akies judesiai yra susiję su žmogaus akies anatomija, ypač su akies raumenimis ir nervų sistema. Akį judina šeši raumenys, kurie yra kontroliuojami nervų signalais. Pagrindinės struktūros, paveiktos nistagmo, yra akies raumenys, regos nervas ir smegenų dalys, atsakingos už akies judesius, tokios kaip smegenėlių ir vidurinės smegenys. Nistagmas yra neurologinė būklė, kuriai būdingi nevalingi akies judesiai. Šie judesiai gali būti nuolatiniai arba epizodiniai, o jų pobūdis gali skirtis priklausomai nuo ligos priežasties. Nistagmas nėra liga, tai yra požymis.

Nistagmo tipai ir formos

Nistagmas gali būti fiziologinis arba patologinis. Yra išskiriami šie akivaizdūs nistagmo tipai. Tai optokinetinis, tiesiogiai susijęs akių ir regėjimo funkcijų susirgimais, ir vestibuliarinis, susijęs su vidinės ausies pažeidimo problemomis. Atskiri specialistai pateikia ir labiau išplėstų nistagmo išraiškų pristatymą.

• Optokinetinis nistagmas pasireiškia sinchroniniais nevalingais akių judesiais vertikalia, horizontalia, rotacine ir įstriža kryptimis, vienodu greičiu judant į vieną ir kitą puses. Labiausiai paplitusiu yra laikomas optokinetinis horizontaliosios krypties nistagmas, kuris dažniausiai reiškiasi kaip įgimtas ir sukelia nevalingus akių judesius dešine bei kairiąja kryptimis. Nevalingo akių judesio kitų krypčių nistagmas pasireiškia rečiau.
• Vestibuliarinio pobūdžio nistagmo atveju, akys nevalingai lėtai juda - dreifuoja viena kryptimi, o po to padidintu greičiu grįžta atgal ir vėl keičia judėjimo kryptį. Atskiriems asmenims ši nistagmo forma gali iššaukti galvos svaigimą ir pykinimą. Vestibuliarinės išraiškos nistagmo forma gali pasireikšti ir dėl vidinės ausies pažeidimo persirgus Menjero liga.

Pagal nevalingų akių judesio amplitudę nistagmas skirstomas kaip turintis nedidelę, vidutinę ir didelę išraišką. Pagal judesių amplitudę iki 5° laikomas smulkiu - nedideliu, 5- 15° diapazone laikomas vidutiniu ir virš 15° didelio pasireiškimo nistagmu.

Nistagmoidiniai akių judesiai gali būti švytuokliniai, kai judesys abiem kryptimis vienodas, ir trūkčiojantys, kai viena kryptimi esti staigus judesys, o po jo kita kryptimi seka lėtas sugrįžimas. Trūkčiojančio nistagmo kryptį apsprendžia greitojo komponento kryptis.

Nistagmas vaikams ir naujagimiams

• Įgimtas nistagmas: Vaikų nistagmas dažniausiai išsivysto 2-3 mėn. kūdikiams. Akys įprastai juda horizontalia linija. Įgimtas nistagmas atsiranda per pirmus šešis gyvenimo mėnesius. Jis gali atsirasti dėl priežasčių, lemiančių blogą regėjimą, kaip katarakta, regimojo nervo atrofija, aniridija, arba dėl idiopatinio motorikos defekto, t.y. akių judesius kontroliuojančių elementų anomalijos. Esant įgimtam nistagmui, jis būna visose žvilgsnio kriptyse, paprastai horizontalus. Dažnai yra šeimyninė nistagmo anamnezė. Svarbu tai, jog įgimtas nistagmas neblogėja.
• Latentinis nistagmas: Dažniausiai atsiranda kūdikiams ir vaikams tarp 6 mėn. ir 3 metų. Jis taip pat būna horizontalios krypties, atsiranda dažniausiai per pirmus šešis gyvenimo mėnesius ir visada iki 1 metų amžiaus. Vaikai, turintys šio tipo nistagmą, dažnai nori pasukti ar pakreipti galvą. Jų akys gali judėti bet kuria kryptimi. Dažniausiai atsiranda sutrikus binokuliniam regėjimui, ypač esant įgimtam žvairumui (ezotropijai). Gali būti būdingas galvos pasukimas fiksuojančios akies pusėn.

Nistagmo priežastys

Nistagmas gali turėti patologinę (įgimtą) ir fiziologinę (įgyjamą) prigimtį, o taip pat gali pasireikšti ir laikinos išraiškos pagrindu.

Įgimtos nistagmo priežastys

Patologinė išraiška siejama su genetiniais poveikiais ir nukrypimais, paveldėtomis ligomis, iššaukiančiomis nistagmo pasireiškimą, albinizmu, centrinių ir atskirų smegenų funkcijų problemomis, su daline ar pilna regos nervo atrofija, žinoma kaip Lėberio optinė neuropatija. Patologinė nistagmo forma taip pat gali būti iššaukta ir akių vystymosi defektų, regėjimo funkcijų veikimo pažeidimų bei kitų priežasčių, kurios deja, dar ne visos yra žinomos medicinos mokslui ir specialistams.

Įgimtus sutrikimus gali sukelti genetinis paveldimumas, gimdymo traumos.

• Įgimti sutrikimai: Kai kurie žmonės gimsta su nistagmu, dažniausiai dėl genetinių veiksnių ar sutrikusios regėjimo sistemos raidos. Nors tiksli priežastis nėra žinoma, labiausiai tikėtina, jog nistagmą sukelia įgimtas ar ankstyvoje vaikystėje atsiradęs neurologinis sutrikimas.
• Albinizmas: Nistagmas, susijęs su akių albinizmu, yra gana dažnas.
• Regėjimo sutrikimai ankstyvame amžiuje: Regėjimo netekimas ankstyvame amžiuje ar tam tikros akių ligos (pvz., tinklainės distrofija) gali sukelti nistagmą kaip antrinį poveikį.
• Smegenų anomalijos: Retesniais atvejais, įgimtas nistagmas susijęs su centrinės nervų sistemos anomalijomis.
• Žvairumas: Atskirais atvejais nistagmo pasireiškimas vaikams siejamas ir su žvairumo negalavimu, dažniausiai į nosį.
• Kitos įgimtos ligos: Įgimtas nistagmas gali atsirasti dėl priežasčių, lemiančių blogą regėjimą, kaip katarakta, regimojo nervo atrofija, aniridija.

Įgytos nistagmo priežastys

Fiziologinės prigimties nistagmas gali pasireikšti vaikams praėjus šešiems mėnesiams po gimimo, o taip pat ir visose kitose žmonių amžiaus grupėse, pradedant ankstyvosios vaikystės laikotarpyje ir apimant visas suaugusiųjų amžiaus grupes.

Fiziologinio pobūdžio nistagmas gali atsirasti dėl labai daug ir įvairių priežasčių. Tai gali būti reakcijos pasekmė į tam tikrus vaistus, dėl galvos ir akių sužalojimų ar traumų, galvos smegenų susirgimų poveikio, iššaukiamas vestibuliarinio aparato (sistemos) problemų, dėl neurologinių centrinės nervų sistemos ir medžiagų apykaitos sutrikimų, dėl Menjero ligos, susijusios su vidinės ausies susirgimais, kuri turi “sukamojo” svaigimo išraišką, o taip pat ir dėl įvairių kitų ligų poveikio, tokių kaip insultas, encefalitas, išsėtinė sklerozė bei dėl kitų faktorių poveikio, iššaukiančių nistagmo negalavimą.

• Fiziologinio pobūdžio nistagmas: Tai gali būti reakcijos pasekmė į tam tikrus vaistus.
• Galvos ir akių sužalojimai ar traumos: Galvos sužalojimas ar smegenų sukrėtimas gali paveikti akių judesių kontrolę, ypač jei pažeistos smegenų ar vidinės ausies struktūros.
• Galvos smegenų susirgimų poveikis: Nistagmas gali rodyti galvos smegenų ligas. Įgytas (neurologinis) nistagmas atsiranda dėl motorinių takų pakenkimo, pvz. esant uždarai galvos traumai, išsėtinei sklerozei, smegenėlių pakenkimui.
• Vestibuliarinės sistemos sutrikimai: Vidinės ausies problemos, tokios kaip Menjero liga ar vestibulinis neuritas, gali sukelti akių judesių sutrikimus, nes vidinė ausis yra atsakinga už pusiausvyrą.
• Neurologinės ligos: Išsėtinė sklerozė, smegenų insultas, smegenų augliai ir Parkinsono liga gali paveikti smegenų ir akių raumenų nervus, todėl atsiranda nevalingi judesiai.
• Vaistų arba alkoholio poveikis: Kai kurie vaistai, ypač raminamieji, antidepresantai ar antipsichoziniai vaistai, gali sukelti nistagmą kaip šalutinį poveikį. Alkoholio vartojimas taip pat gali laikinai sukelti šiuos judesius. Fiziologinės išraiškos nistagmą gali iššaukti ir žalingi įpročiai, visų pirma tai alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas.

Vaikų atveju fiziologinis nistagmas daugiau siejamas su traumų ir vartojamų vaistų poveikiu. Mažo gimimo svorio vaikai arba tie, kurie po gimimo praleido daugiau nei 24 val. spec. priežiūros skyriuose 7 kartus dažniau turi nistagmą nei kiti vaikai. 13% cerebriniu paralyžiumi sergančių pacientų turi nistagmą. Įgimtas nistagmas, kuris pasireiškia tik vėlesniame amžiuje, gali būti kitos ligos ar sutrikimo simptomas.

Laikinas nistagmas

Laikini nistagmo požymiai gali pasireikšti ir pas sveikus žmones, kaip reakcija į tam tikrus poveikius arba dėl galvos padėties kitimo judesių. Tokius simptomus gali iššaukti temperatūriniai poveikiai arba vestibuliarinio aparato (sistemos) aktyvi stimuliacija, pvz., daugkartinis kūno sukimasis karuselėse. Ši išraiška gali pasireikšti važiuojant traukiniu ir žiūrint pro langą. Greitas matomų artimųjų vaizdų kitimas priverčia akis šokinėti, siekiant fiksuoti tuos matomus vaizdus, kas tarytum išreiškia tikrųjų nistagmo požymių pasireiškimą. Laikinus nistagmo požymius gali išreikšti ir kiti veiksniai - tokie kaip narkotinių medžiagų vartojimas, to pasekoje pažeidžiamas pusiausvyros pojūtis, o taip pat nikotinas, šviesos blyksnis prieš vieną akį.

Simptomai ir poveikis

Nistagmo neigiamas poveikis tai ne vien tik nevalingų akių judesių pasireiškimas. Yra ir kitos šio negalavimo pasekmės, kurios yra siejamos su akių ir regėjimo funkcijų problemomis, pasireiškiančiomis silpnesniu regėjimu ir neryškiu matymu, padidėjusiu jautrumu šviesai, susilpnėjusiu matymu tamsoje, stereopsijos (gylio suvokimo) sutrikimais. Be akių judesių, nistagmas gali sukelti ir kitus simptomus, kurie gali turėti įtakos kasdieniam gyvenimui:

• Neryškus regėjimas: Nevalingi akių judesiai gali trukdyti aiškiai matyti, ypač fokusuoti vaizdą. Sutrinka gylio suvokimas.
• Galvos svaigimas ir disbalansas: Vestibuliarinės sistemos pažeidimai gali sukelti nestabilumo jausmą arba pusiausvyros praradimą.
• Šviesos jautrumas: Akių jautrumas ryškiai šviesai gali būti lydimas nevalingų akių judesių, ypač esant neurologinėms ligoms.
• Akių nuovargis: Dėl nuolatinių judesių akių raumenys gali pavargti, sukeldami diskomfortą ar akių skausmą.

Kartu nistagmas gali neigiamai veikti ir į žmonių bendrą fizinę bei psichologinę būseną, iššaukti socialinio ir dalykinio bendravimo problemas, pasitikėjimo savimi problemas, riboti informacijos ir žinių įsisavinimą, riboti galimybes siekti kokybiško išsilavinimo ir profesinio tobulėjimo.

Ypatingai svarbu laiku diagnozuoti ir imtis reikiamų priemonių šalinant nistagmo poveikį yra vaikams, vertinant tai, kad šis negalavimas neigiamai veikia ne tik į regėjimo funkcijų kokybę, bet ir silpnina kognityvinius gebėjimus, žinių ir informacijos įsisavinimą, ypač gaunamų vizualinėje formoje, riboja galimybes aktyviai sportuoti tam tikrose sporto šakose.

Diagnostika

Todėl yra išskirtinai svarbu laiku diagnozuoti nistagmo pasireiškimą, tuo pačiu ir imtis visų įmanomų priemonių stabdant jo neigiamą išraišką ir galimas kitas jo poveikio neigiamas pasekmes. Nistagmo diagnozė paprastai pradedama nuo išsamaus paciento istorijos ir fizinio tyrimo.

Nistagmą gali diagnozuoti tik akių gydytojas, atlikęs išsamų akių tyrimą. Norint nustatyti nistagmą, tiriamas akių judėjimas. Kaip akys fokusuoja vaizdą bei juda kartu. Oftalmologai gali atlikti regos tyrimus, kad įvertintų akies judesius ir regos aštrumą. Taip pat gali būti naudojami specializuoti testai, tokie kaip vestibuliniai tyrimai, kurie padeda įvertinti pusiausvyros sistemą.

Gydytojas gali atlikti išsamius regos ir neurologinius tyrimus, pvz., akių judesių vertinimą, MRT arba pusiausvyros testus, kad nustatytų priežastį ir parinktų tinkamą gydymą. Jei pastebite nevalingus akių judesius, reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Specialistai rekomenduoja, kad vaikams, kuriems yra diagnozuotas nistagmas, aktyvi jų sveikatos kompleksinė priežiūra turi būti vykdoma ne trumpiau, kaip iki 15 metų amžiaus, o esant būtinybei turi būti tęsiama ir toliau. Vaikams, pereinant į vyresnį amžių, nistagmo pasireiškimas gali susilpnėti, tačiau kartu gali ir suaktyvėti, veikiant nuovargiui ir stresui.

Gydymas ir valdymas

Nistagmas nėra išgydoma liga. Gydymo tikslas - nustatyti pirminę priežastį ir, jei įmanoma, gydyti pirminę ligą. Gydymo galimybės apima vaistus, specializuotus akinius ir retesniais atvejais chirurginę intervenciją. Šios priemonės padeda sumažinti simptomus ir pagerinti regėjimo kokybę, tačiau nistagmas dažnai nėra visiškai išgydomas.

• Medikamentinis gydymas: Gydymo metu, jei įmanoma, gydoma pagrindinė liga. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, kurie padeda kontroliuoti akies judesius, tačiau jų efektyvumas gali skirtis.
• Optinė korekcija: Nors akiniai ar kontaktiniai lęšiai nistagmo negydo, dažnu atveju jie pagerina patį regėjimą. Skaitymui ir smulkių daiktų apžiūrai rekomenduojama naudoti didinamuosius stiklus (loupes skaitymui, naudojant gerą apšvietimą).
• Chirurginė intervencija: Retais atvejais, atliekama operacija, kurios metu pakeičiama akies raumens, atsakingo už judėjimą, pozicija. Viena iš galimų nistagmo gydymo būdų - akių raumenų operacijos. Jų metu operuojami abiejų akių raumenys. Tai padeda pagerinti regėjimo aštrumą bei sumažinti polinkį kreipti galvą.
• Aplinkos pritaikymas ir vengimas: Ramios aplinkos sąlygos, aplinka be staigių šviesos pokyčių ir triukšmo gali sumažinti diskomfortą. Alkoholis ir narkotikai gali pabloginti nistagmo simptomus, todėl jų vartojimą reikėtų riboti.

Naujausi tyrimai taip pat nagrinėja naujas terapijas, tokias kaip neurostimuliacija, siekiant pagerinti nistagmo valdymą.

Nistagmo paplitimas

Tikslių ir vieningai apjungtų statistinių duomenų apie nistagmo pasireiškimą ir paplitimą nėra, nors kai kurios šalys tokius duomenis ir pateikia. Tačiau, kaip rodo palyginamoji analizė, jie atskirose šalyse, matomai dėl duomenų analizės ir pateikimo metodikų skirtumų, ženkliai skiriasi. Kartu galima daryti prielaidą, kad tam turi įtakos ir šio negalavimo pasireiškimo formų gausa, atskirų jo išraiškų nustatymo sudėtingumas ir jo pasireiškimo priežasčių objektyvaus vertinimo subtilybės, naudojamų diagnozavimo metodikų skirtumai, o taip pat galbūt ir tokių duomenų detalus neskelbimas.

Kai kurie specialistai teigia, kad gimsta maždaug vienas iš 5 000 kūdikių su nistagmo simptomų pasireiškimais, kurie gali turėti įvairias išraiškas, apimančias įgimtas bei vėliau įgyjamas fiziologiniu pagrindu, o taip pat ir laikinai pasireiškiančias formas. Kiti specialistai teigia, kad nistagmas Europos šalyse pasireiškia tik vienam žmogui iš 1000.

Didžiojoje Britanijoje nistagmas, vienoje ar kitoje formoje, kaip parodė atlikti tyrimai, visumoje pasireiškia 24 atvejais 10 000 žmonių. 18 metų ar jaunesnio amžiaus grupėje nistagmo pasireiškimas yra 16,6 atvejų iš 10 000 žmonių. Kartu teigiama, kad nistagmo pasireiškimas yra labiau paplitęs baltųjų žmonių tarpe, nei Indijos, Pakistano, kitų Azijos šalių gyventojų tarpe.

Vokietijoje 2019 metais buvo užregistruota 1000 nistagmo atvejų. 2020 metais jau fiksuoti 1123 atvejai, o 2023 metai prognozuojama, kad gali pasireikšti 1149 atvejai. Lietuvoje nistagmo atvejų, kuris yra klasifikuojamas „H55 Nistagmas ir kiti netaisyklingi akies judesiai“ kodu, Higienos instituto sveikatos informacijos centro sveikatos statistikos specialistų duomenimis, 2022 metais buvo užfiksuota 679, tačiau detaliau nekonkretizuojant galimas nistagmo išraiškas.

Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje nistagmas pasireiškia 24 atvejais 10 000 žmonių, tuo tarpu Vokietijoje, vertinant galimų 2023 m. pasireiškimo atvejų 1149 ir šios šalies gyventojų skaičių, kuris yra artimas 84 mln., nistagmas 2023 metais gali pasireikšti tik apie 0,14 atvejų 10 000 gyventojų. Lietuvoje, 2022 metais, vertinant fiksuotus 679 atvejus ir bendrą gyventojų skaičių, kuris 2022 m pabaigoje buvo apie 2,8 mln. žmonių, nistagmas pasireiškė apie 2,4 atvejų 10 000 gyventojų.

tags: #naujagimiu #akytes #laksto

• Kaip išrinkti tobulą dovaną vaikui
• Kaip sutvarkyti gimimo liudijimą
• Sužinokite, kokios yra dažniausios vaikų krūtinės skausmo priežastys
• Braunų šeimos gyvenimą pakeitusi Auklė Makfi
• Kaip naudoti antspenius žindymui