Visapusiškas naujagimio berniuko priežiūros vadovas

Naujagimio atsiradimas šeimoje atneša ne tik džiaugsmą, bet ir daugybę naujų iššūkių, ypač jauniesiems tėvams. Rūpinimasis mažylio higiena yra labai svarbi tėvelių pareiga. Šiame vadove rasite visą reikalingą informaciją apie naujagimio berniuko priežiūrą, pradedant nuo kasdienių sauskelnių keitimo subtilybių iki sudėtingesnių lytinio vystymosi ypatumų ir galimų sutrikimų. Tai padės užtikrinti mažylio patogumą ir saugumą.

Sauskelnių keitimas ir kasdienė higiena

Sauskelnės - tai tikras išsigelbėjimas tėvams. Jos užtikrina komfortą kūdikiui, gerai sugeria drėgmę, apsaugo patalynę ir nemenkai palengvina kūdikio priežiūrą. Tačiau jauniems tėveliams dažnai kyla klausimų: kiek sauskelnių reikia naujagimiui per dieną? Kaip dažnai jas reikia keisti? Kokias sauskelnes rinktis?

Kiek sauskelnių reikia naujagimiui ir kaip dažnai jas keisti?

Pagal ką spręsti, kaip dažnai reikia keisti sauskelnes naujagimiui? Ypač reikėtų akcentuoti higieną tose vietose, kurias dengia sauskelnės, kadangi kūdikių oda yra gležna ir lengvai sudirginama. Paprastai sauskelnes reikia keisti kas 2-3 valandas, net apie 12 kartų per dieną. Neleiskite kūdikiui dėvėti sauskelnių ilgiau nei keletą valandų, kad apsaugotumėte jo jautrią odelę. O jeigu kūdikis pasituštino, sauskelnes reikia keisti nedelsiant, net jei tai padarėte vos prieš dešimt minučių. Žinoma, sauskelnių keitimo dažnis naujagimiui gali priklausyti nuo kelių veiksnių, įskaitant kūdikio amžių, jo valgymo ir gėrimo įpročius, taip pat sauskelnių tipą bei kokybę. Svarbu stebėti kūdikio elgesį ir sauskelnių būklę bei laiku jas keisti, kad būtų išvengta dirginimo ir infekcijų. Nepamirškite, kad kiekvienas kūdikis yra skirtingas, todėl reikia atsižvelgti į jo ypatybes ir poreikius, kad užtikrinti mažylio patogumą ir saugumą.

Kaip keisti sauskelnes naujagimiui?

Norint teisingai pakeisti sauskelnes, svarbu paruošti tinkamą aplinką ir visus reikalingus daiktus.

1. Paruoškite vietą. Pasirinkite lygų paviršių. Jis turi būti švarus ir be pašalinių daiktų, o pati konstrukcija turi būti patogi ir stabili. Šiems tikslams geriausia naudoti vystymo staliuką. Ant viršaus užtieskite pleduką, kad gulėdamas mažylis nesušaltų ir paklotuką, kad nesutepti vystymo stalo.
2. Pasirūpinkite priemonėmis. Prieš nuimdami nešvarias sauskelnes, įsitikinkite, kad viskas, ko jums reikia, yra ranka pasiekiama. Būtinai atsineškite visas reikalingas higienos ir kosmetikos priemones. Taip pat pasirūpinkite švariais drabužiais kūdikiui. Visgi, jei keičiant sauskelnes paaiškėja, kad kažką pamiršote, jokiu būdu nepalikite mažylio be priežiūros, kadangi jis gali apsiversti ir nukristi nuo vystymo stalo. Pasikvieskite ką nors į pagalbą arba paimkite kūdikį ant rankų ir eikite kartu su juo ieškoti pamiršto daikto.
3. Nuimkite nešvarias sauskelnes. Padėkite kūdikį ant vystymo stalo ir nurenkite. Nuimkite nešvarias sauskelnes, susukite ir užlipdykite specialia lipnia juostele. Jei prie vystymo stalo turite įrengtą specialią šiukšliadėžę su sandariu dangteliu, išmeskite nešvarias sauskelnes. Jei šiukšliadėžės šalia neturite, padėkite jas kiek atokiau.
4. Išvalykite kūdikio odą. Prieš uždedant naujas sauskelnes, atidžiai apžiūrėkite kūdikio odą. Jei ją reikia išvalyti, naudokite drėgnas servetėles arba nuprauskite kūdikį po šiltu tekančiu vandeniu. Tada drėgnas kūno vietas nusausinkite rankšluosčiu, bet netrinkite.
5. Leiskite odai pakvėpuoti ir patepkite kremu. Po plovimo patartina leisti kūdikio kūnui pakvėpuoti - tai labai naudinga norint išvengti sauskelnių bėrimo. Palaukę kelias minutes patepkite kūdikio odą specialiu kremu arba aliejumi.
6. Uždėkite naujas sauskelnes. Tuomet išimkite naujas sauskelnes iš pakuotės ir ištiesinkite ant vystymo stalo. Norint išmokti, kaip teisingai uždėti sauskelnes jums užteks vos kelių kartų. Švelniai pakelkite kūdikį laikant kojytes ir padėkite išlankstytas sauskelnes jam po sėdmenimis. Nesupainiokite jų galo ir priekio. Juos atskirti nesunku: nugaroje dažniausiai būna lipni juostelė, o priekyje gali būti piešinys arba užpildymo indikatorius. Atsargiai uždėkite naujas sauskelnes, užtikrinant, kad jos būtų tinkamai prigludusios prie kūno.
7. Atkreipkite dėmesį į virkštelę ir prigludimą. Jei naujagimio bambos žaizda dar pilnai neužgijo, sulenkite viršutinį sauskelnių kraštą, kad šios nekibtų prie žaizdos ir nesudarytų trinties. Sauskelnės neturi būti tvirtai prispaustos, kitaip po jomis gali atsirasti bėrimas. Galiausiai ištiesinkite elastines juosteles aplink kūdikio kojas.
8. Pabaiga. Baigus keisti sauskelnes, išmeskite senas sauskelnes ir išvalykite vystymo stalą. Paviršiaus valymui galite naudoti drėgną servetėlę ar skudurėlį.

Sauskelnių naudojimo taisyklės ir galimos problemos

• Reguliarus keitimas. Sauskelnes reikia keisti kas 2-3 valandas, po miego, vaikščiojimo lauke ar iškart po tuštinimosi. Tarp keitimų mažylio užpakaliuką nuplaukite šiltu vandeniu, o jei tokios galimybės nėra - nuvalykite drėgnomis kūdikių servetėlėmis.
• Kūdikio oda turi būti sausa. Įsitikinkite, kad jūsų kūdikio oda visą laiką išlieka sausa. Jei pasirinkto prekės ženklo sauskelnes naudojate pirmą kartą, būtinai atkreipkite į tai dėmesį.
• Leiskite odai pakvėpuoti. Net geriausiai sugeriančios drėgmę sauskelnės neužtikrina pakankamos oro cirkuliacijos, todėl labai svarbu periodiškai gležnai kūdikio odelei leisti pakvėpuoti. Nuimkite sauskelnes, padėkite vienkartinį paklotėlį ir leiskite kūdikiui kurį laiką gulėti ar šliaužioti be sauskelnių.
• Atkreipkite dėmesį į paraudimus. Jei ant odos atsiranda paraudimas, bėrimas ar iššutimas nuo sauskelnių, spręsti problemą reikia tuojau pat. Odą reikia švariai nuplauti ir patepti specialiu kūdikių kremu. Pabandykite pakeisti vaiko odos priežiūrą ir išbandykite kitas sauskelnes, o jei tai nepadeda, kreipkitės patarimo į savo pediatrą.
• Drėkinkite odą. Nepamirškite po maudynių sudrėkinti kūdikio odą specialiu aliejumi ar kremu, taip pat galite naudoti specialų kremą nuo iššutimų.

Kokias problemas gali sukelti nešvarios sauskelnės?

Laiku nepakeitus sauskelnių, jautri kūdikio odelė liečiasi su šlapimu ir išmatomis ir taip yra dirginama. Dėl to pirmiausiai atsiranda paraudimas, o vėliau bėrimas. Ši būklė vadinama sauskelnių dermatitu. Jos negydant, gali atsirasti opų ir kitų odos pažeidimų. Be to, dermatitas gali atsirasti ir tuo atveju, jei kūdikiui netinka kuri nors iš sauskelnių sudedamųjų dalių.

Kaip išsirinkti tinkamas sauskelnes?

Visų pirma, renkantis sauskelnes, svarbu pasirinkti tinkamą dydį: jei jos bus per mažos, dėl trinties gali pasireikšti odos sudirginimas, o jei per didelės - gali neapsaugoti nuo pratekėjimo. Skirtingų gamintojų dydžiai gali skirtis, tačiau ant pakuotės visada nurodoma, kokiam kūdikio kūno svoriui yra skirtos higienos priemonės. Ypač svarbu rinktis sauskelnes iš minkštų ir kvėpuojančių medžiagų, kad kūdikio oda galėtų laisvai kvėpuoti ir mažylis neperkaistų. O sauskelnės su sustiprintu sugeriančiu sluoksniu puikiai tinka naudoti naktį. Jos apsaugo nuo pratekėjimo patikimiau nei įprastos, todėl ir kūdikis, ir mama gali ramiai miegoti. O tuo atveju, jei norite pereiti prie naujo prekės ženklo sauskelnių, pirmiausia įsigykite mažą pakuotę, kad sužinotumėte, ar naujosios sauskelnės tinka jūsų mažyliui.

Moony sauskelnės

Išskirtinės japoniškos Moony sauskelnės tinka net ir jautriausiems mažyliams. Pastarosios yra pagamintos iš natūralaus pluošto, kuris nesukelia alerginių reakcijų. Jos pralaidžios orui, todėl mažylio oda gali laisvai kvėpuoti. Be to, šios sauskelnės išsiskiria ypatingu minkštumu. Moony sauskelnės yra puikus pasirinkimas, suteikiantis daugybę privalumų tiek kūdikiui, tiek tėvams. Šios sauskelnės pasižymi aukštos kokybės medžiagomis ir unikalia technologija, užtikrinančia efektyvų skysčių sugėrimą. Jų dizainas yra ne tik patogus, bet ir ergonomiškas, prisitaikantis prie kūdikio judesių. Dėl specialių medžiagų, naudojamų jų gamybai, šios sauskelnės ne tik efektyviai sugeria drėgmę, bet ir išlaiko odą sausą, taip mažindamos kūdikio odos dirginimą ir galimybę atsirasti bėrimams. Tai reiškia, kad tėvai gali būti tikri, jog jų mažylis yra saugus ir jaučiasi patogiai.

Naujagimio berniuko lytinių organų priežiūra

Kūdikio lytinių organų sritis turi būti švari, o sauskelnės keičiamos pakankamai dažnai. Bet svarbiausia taisyklė - nepersistengti. Nepamirškite, kad organizmas - taip pat ir kūdikio - sugeba apsivalyti pats, jam tereikia šiek tiek padėti.

Galimi patinimai ir prausikliai

Jei turite berniuką, galite pastebėti patinimus vienoje ar abiejose kapšelio pusėse. Jums gali atrodyti, kad ten yra skysčio. Ne visų naujagimių sėklidės nusileidžia iš karto. Tačiau tokius dalykus, kaip ir šlaplės problemas, apžiūrų metu pastebi ir įvertina gydytojas. Jei jis nieko nesako - greičiausiai viskas yra gerai.

Ar tepti kremą nuo iššutimų? Kai kurie gydytojai rekomenduoja keičiant sauskelnes patepti kūdikio užpakaliuką kremu nuo iššutimų (jis sukuria apsauginį sluoksnį). Kitų nuomone, šis sluoksnis trukdo odai kvėpuoti (net jei naudojamos aukštos kokybės orui laidžios sauskelnės).

Ar naudoti prausiklį? Vieningos nuomonės nėra: vieni sako, kad pirmaisiais gyvenimo mėnesiais prausiklio reiktų vengti (taip pat ir maudynėms). Kiti teigia, kad jį reikėtų naudoti, bet tik apsiprausiant po rimto reikalo. Rekomenduojame situaciją vertinti individualiai. SVARBU: nenaudokite suaugusiems skirtų prausiklių: dauguma jų yra per „stiprūs“ plonai kūdikio odelei. Be to, jų sudėtyje paprastai yra sintetinių kvapiklių ir dažiklių, kurie gali sudirginti mažylio šlaplės išorinę angą ir sukelti šlapimtakio infekciją. Kūdikius iki 3 metų geriausia prausti tik vandeniu ir specialiai vaikams ar kūdikiams skirtais prausikliais (jie yra švelnesni, be sintetinių dažiklių, kvapiklių).

Apyvarpės priežiūra ir apipjaustymas

Prausiant atsmaukti apyvarpės nereikia: nenaudojant jėgos, tai bus įmanoma padaryti tik tada, kai apyvarpė atsiskirs nuo varpos, o tam gali prireikti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Apipjaustymas Lietuvoje vis dar retas reiškinys, bet užsienyje tai - populiari procedūra. Jeigu berniukas buvo apipjaustytas, keletą dienų po to jo varputė gali būti labai raudona. Taip pat gali pasirodyti gelsvų išskyrų. Abi reakcijos rodo, kad varpa gyja normaliai.

Naujagimio pojūčiai ir vystymasis

Naujagimiai - tai mažytės būtybės, kurios, nors ir gimsta su tam tikru pojūčių spektru, pasaulį pradeda pažinti tik palengva. Naujagimio pojūčių sistema yra iš dalies neišsivysčiusi, tačiau kai kurie pojūčiai yra gerokai labiau išvystyti nei kiti. Šie pirmieji pojūčiai, įskaitant regą, klausą, lytėjimą, skonį ir kvapą, leidžia kūdikiui pradėti interakciją su aplinka ir pirmuosius žingsnius link pasaulio pažinimo. Tačiau, kuris iš šių pojūčių yra labiausiai išsivystęs kūdikio gyvenimo pradžioje? Atsakymas į šį klausimą gali padėti geriau suprasti, kaip naujagimiai reaguoja į savo aplinką ir kokie yra jų pirmieji patyrimai.

• Uoslė. Ar galėtumėte šiandien jūs užmerktomis akimis tarp daugybės žmonių tik iš kvapo atpažinti savo artimiausius žmones? Būtų sunkoka, ar ne? Tačiau kūdikis tai gali! Kūdikis, paguldytas ant mamos krūtinės, jaučia mamos pieno kvapą, siekia jos krūties, kad pavalgytų. Uoslės receptoriai vaikui vystosi dar tada, kai jis gyvena mamos pilve. Maždaug nuo šešto nėštumo mėnesio kūdikis gali uosti, ir jis turi mėgstamus ir nemėgstamus kvapus. Todėl natūralu, kad paimtas mamos ant rankų ir priglaustas verkiantis mažylis nusiramina. Mamos kvapas jam reiškia saugumą, patikimumą.
• Skonis. Panašiai išsivystęs naujagimių ir skonio pojūtis. Jau gyvendamas mamos pilve jis „dirbo” įvairių mamos suvalgytų patiekalų degustatoriumi. Jam skaniausia yra tai, kas… saldu! Nustatyta, kad jau kelios valandos po gimimo vaikas skiria įvairius saldumo skonius ir jam skaniausias yra mamos pienas. Jeigu duotumėte tokiam mažyliui suvalgyti kažką rūgštaus ar kartaus, suprastumėte iš jo mimikos ar verksmo, ką jis apie tai mano.
• Rega. Gimęs naujagimis mato ne taip, kaip mes. Jo regėjimo laukas dar labai mažas, apie 20 cm, ir neryškus. Tik maždaug dviejų savaičių jis pradeda atpažinti mamos ir tėčio veidus, tačiau iki tol jau atskiria juos iš kvapo. Mažyliai labai mėgsta žiūrėti į veidus, o aiškiau sufokusuoti regėjimą į daiktus ima kelių mėnesių.
• Klausa. Naujagimiai atpažįsta mamos balsą, nes jį nuolat girdėjo jau gyvendami pilve. Nereikia stengtis gyventi visiškoje tyloje, juk mamos gimdoje mažylis irgi negyveno tylumoje, jį nuolat supo tam tikri garsai - širdies plakimas, žarnyno garsai, triukšmas iš išorinio pasaulio. Mažyliams patinka harmoninga klasikinė muzika, kai kurie tėvai pastebi, kad jų naujagimius ramina veikiančios skalbyklės ar įjungto feno garsai.
• Lytėjimas. Prireiks kelių mėnesių, kad naujagimis „atrastų” savo rankytes, imtų jomis domėtis, o po to - kontroliuoti - sąmoningai imti žaislą, siekti norimo daikto. Lytėjimas yra labai svarbus mažyliui - juk ne veltui jis viską deda į burną, paragauja, pačiupinėja.

Naujagimio virškinimo sistema ir maitinimas

Maitinimas

Pagrindinė sėkmingo žindymo pirmosiomis dienomis taisyklė yra žindymas pagal poreikį: ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą. Žįsdamas kūdikis ne tik pats pasisotina (o taip pat ir nurimsta, mezga glaudų ryšį su mama), bet ir „užsako“ pieno gamybą krūtyse. Pirmąsias valandas po gimdymo iš krūties teka gelsvas priešpienis, jis yra labai kaloringas, todėl mažylis pasisotina jau nedideliu jo kiekiu. Naujagimio maitinimas mišinėliu pirmosiomis dienomis yra panašus į žindymą. Pirmosiomis paromis naujagimiui reikėtų pasiūlyti po 30-60 ml mišinėlio kas 2-3 valandas. Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties.

Tuštinimasis ir šlapinimasis

Pirmosios naujagimio išmatos, vadinamos mekonijumi, dažnai išgąsdina nepatyrusius tėvus. Jos yra tamsiai žalios arba juodos spalvos, lipnios, tąsios, beveik bekvapės. Pirmąją parą po gimimo naujagimio organizmas šalina žarnyne susikaupusias gleives, mažylis gausiai seilėjasi, gleives išvemia, pasituština tamsiai žalios spalvos lipnios konsistencijos išmatomis - mekonijumi. Jei tai neįvyksta, ieškoma priežasties: žarnyne gali būti susidaręs mekonijaus kamštis, kurį mėginama pašalinti švelnia klizma.

Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimiai šlapinasi retai. Normalu, jeigu pirmą kartą naujagimis pasišlapina per 12-24 val. Pirmasis naujagimio šlapimas dažniausiai yra tamsus, gelsvai rausvas, drumstas, ant vystyklo lieka oranžinių nuosėdų - šlapimo rūgšties kristalų (kartais galima supainioti su krauju).

Atsirūgimas, atpylimas ir žagsulys

Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti. Atsirūgimas (natūralus arba padedant tėvams) ir atpylimas yra būdingas daugeliui naujagimių ir kūdikių iki 6 mėn. Žagsulys yra normalus procesas ir būdingas dar gimdoje besivystančiam vaisiui. Žagsulį lemia spazmiški diafragmos susitraukimai, kuriuos, manoma, sukelia diafragmos sudirginimas arba stimuliacija žindymo ar maitinimo metu. Žagsulys naujagimiui nėra pavojingas ar žalingas ir praeina savaime. Norint, kad žagsulys pasitaikytų rečiau reikėtų stengtis naujagimį maitinti taisyklingai, stebėti, kad maitinimo metu jis neprisirytų oro, po maitinimo padėti atsirūgti.

Viduriavimas ir vidurių užkietėjimas

Naujagimiai paprastai tuštinasi 4-6 kartus per parą košės konsistencijos išmatomis. Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami mišiniais, skiriasi ir jų išmatų spalva. Visi kūdikį prižiūrintys namiškiai privalo kruopščiai ir dažnai plautis bei dezinfekuoti rankas. Viduriuojančiam mažam vaikui greitai gali sutrikti elektrolitų balansas (netenka skysčių, natrio ir kalio druskų), vaikas tampa irzlus, o vėliau vangus. Tokiu atveju maitinimo krūtimi nutraukti nereikia. Gydytojas nuspręs, ar mišinukais maitinamam kūdikiui turėtų būti skiriamas mišinys be laktozės. Kūdikių tuštinimosi ritmas gali žymiai svyruoti, nuo tuštinimosi kartą per savaitę iki tuštinimosi po kiekvieno maitinimosi, ir būti normos ribose. Dėl šios priežasties kūdikių vidurių užkietėjimą nėra paprasta atpažinti. Linkusiems rečiau tuštintis kūdikiams papildomą maitinimą pradėkite nuo vaisių tyrelės, pvz. slyvų, obuolių, vėliau į racioną įtraukite kriaušių, abrikosų, pasiūlykite saldžiųjų bulvių (batatų). Iš daržovių tiktų brokoliai, špinatai. Jei tuštinimosi dažnis ženkliai suretėja, pvz. Jei kūdikis ima neįprastai elgtis, norėdamas išvengti tuštinimosi, pvz.

Kūdikių diegliai (kolikos)

Kūdikių diegliai arba kolikos - tai būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Kiekvienas verksmo epizodas turi aiškią pradžią ir pabaigą, nepriklausomai nuo to, kas vyko iki tol - kūdikis galėjo juoktis, niurzgėti, valgyti ar net miegoti. Kūdikis verkti pradeda staiga, dažniausiai vakare. Verksmas kolikos metu yra garsesnis, intensyvesnis, aukštesnių tonų, lyginant su įprastu kūdikio verksmu; jį galima pavadinti rėkimu. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Verksmo metu pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo ar ištiestos, pėdos šaltos, sugniaužti kumščiai, įtemptos ištiestos rankos. Ką tėvai bedarytų, nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku ar net neįmanoma. Paprastai dėl kolikos kenčiantys smarkiai verkiantys kūdikiai yra sveiki, jie gerai valgo ir auga, atrodo vis išalkę, prašo valgyti. Kitos stipraus verksmo priežastys, apie kurias reikėtų pagalvoti, gali būti alkis, skausmas dėl mechaninio dirginimo ar sužeidimo, sušalimas ar perkaitimas, nuovargis ar per didelis įsijaudrinimas, padidėjęs jautrumas maistui; šiuo atveju turi būti dar ir kiti simptomai. Tai periodas, keliantis didelį stresą tiek kūdikiui, tiek namiškiams. Patarimai: pamėginkite kūdikį migdyti netoli monotoniškus, lygaus intensyvumo dažnius skleidžiančių buities prietaisų, pvz. švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę pamasažuokite kūdikio pilvelį, ant pilvuko uždėkite šiltą sausą daiktą. Maitinant krūtimi, mama gali pamėginti laikinai atsisakyti tam tikrų produktų, kurie įtakoja didesnę dujų gamybą žarnyne (kopūstai, ankštiniai). Neramiems mažyliams nuo mažumės galima naudoti kai kurių augalų arbatas. Neramiems 1-5 mėn. Jei nenumaldomas verksmo priežastis gali būti kūdikio sužeidimas, pvz. Jei keletą valandų kūdikis atsisako valgyti ir gerti, vemia, viduriuoja, pakinta jo elgesys, pvz. Kai pernelyg daug verkia vyresnis nei 4 mėn.

Naujagimio galvos apimties matavimas

Naujagimio galvos apimties matavimas - viena pirmųjų procedūrų, kurią gydytojai ar slaugės atliks jūsų gimusiam vaikeliui. Kaip ir kada matuojama kūdikio galvytė? Vidutinė naujagimio galvos apimtis yra apie 34 cm. 1 mėn. sulaukusio kūdikio galvytės apimtis yra apie 37 cm. Berniukų galvos (kaip ir kūno) apimtis gali būti kiek didesnė, tačiau skirtumas nėra akivaizdus. Diagramose pateikiama ir vidutinė tam tikro amžiaus berniukų ar mergaičių galvos apimtis, o kūdikio gydytojas gali palyginti jūsų kūdikio galvos apimtį su vidurkiu. Pavyzdžiui, jei kūdikio galvos apimtis yra 50 procentilėje, tai reiškia, kad ji vidutinė ir visiškai atitinka standartus. Jei nurodoma 30 procentilė, tai reiškia, kad 30 proc. Gimimo metu kūdikio galva - labai smulki, jos dydis sudaro tik apie 25 proc. suaugusio žmogaus galvos dydžio. O iki 3-iojo vaiko gimtadienio smegenys pasieks 80 proc. Kadangi nuo gimimo iki 3 m. yra spartaus smegenų augimo laikotarpis, gydytojas galvos apimtį turėtų pamatuoti kiekvieno apsilankymo metu mažiausiai iki antrojo vaiko gimtadienio (t. y. iki 24 mėn.).

Kaip matuoti galvos apimtį namuose ir ką rodo rezultatai?

Jeigu norite, kūdikio galvos apimtį galite išmatuoti ir namuose. Tvirtai apvyniokite matavimo juostelę, stengdamiesi apimti kuo didesnį perimetrą nuo iškiliausios galvos vietos (1-2 jūsų pirštai virš vaikelio antakio) iki plačiausios pakaušio dalies. Lentelėje pateikiami duomenys yra kūdikių galvos apimties medianos - matematiškai tai nėra vidurkis, o vidurinė duomenų reikšmė.

Jeigu kūdikio galvos apimtis yra daug mažesnė nei vidutinė, tai gali rodyti, jog kūdikio smegenys nustojo augti arba auga netinkamai. Tai galėjo nulemti infekcija arba genetinis sutrikimas. Jeigu kūdikio galvos apimtis yra didesnė nei vidutinė, tai gali būti smegenų vandenės, arba kitaip - hidrocefalijos (skysčių kaupimosi smegenyse ir aplink jas) požymis.

Lytinio vystymosi sutrikimai naujagimiams berniukams

Kiekvienais metais Lietuvoje 4-5 naujagimių susilaukusios poros negali iš karto pranešti giminėms, ar jiems gimė berniukas, ar mergaitė. Išsiaiškinti naujagimio lytį padeda objektyvūs tyrimai, o kartais po jų medikams tenka net gelbėti kūdikio gyvybę.

Sutrikimus lemia genai ir hormonai

Neaiškios lyties kūdikio tėvai patiria didžiulį psichologinį stresą. Žinomas ne vienas atvejis, kai tokios šeimos, trokšdamos nuslėpti vaiko problemą, turėjo pakeisti gyvenamąją vietą. Ir pačiam vaikui dėl lytinio vystymosi sutrikimo augant iškildavo vis naujų fizinių ir moralinių sunkumų, diskomforto, bendravimo su bendraamžiais problemų. Šiuolaikinė medicina suteikia galimybę viso to išvengti, nes dažniausiai jau galima patikimai diagnozuoti tikrąją vaiko lytį, suformuoti arba koreguoti išorinius lytinius organus dar visai mažam. Beveik visi endokrinologiniai tyrimai ir operacijos atliekami Lietuvoje. Tik esant ypač retoms anomalijoms, kai reikalingi molekulinės genetikos tyrimai, mėginiai siunčiami į specializuotus užsienio centrus.

Iki 7 vystymosi savaičių mergaičių ir berniukų embrionai morfologiškai yra vienodi. Tik vėliau, kai pradeda veikti hormonai, kūno dalys pradeda diferencijuotis pagal vyrišką ar moterišką „scenarijų“. Jei dėl genų mutacijų normaliai neveikia embriono lytinės liaukos, išskiriančios įvairius hormonus, arba sutrinka audinių jautrumas hormonams, sutrinka ir kūno dalių diferenciacija. Toks naujagimis gali gimti su nevisaverčiais vyriškais ir moteriškais išoriniais lyties organais. Pavyzdžiui, berniukui išsivysto nevisavertės sėklidės ir negamina pakankamai sėklidžių hormonų - testosterono ir antimiulerinio hormono. Pastarajam hormonui veikiant, embrionui atrofuojasi latakai, iš kurių vystosi gimda ir tubos, kadangi vyrui šie organai nereikalingi. Kai sėklidėse šio hormono gaminama per mažai, berniukas gali turėti ir vyriškus, ir moteriškus lyties organus.

Pavojinga gyvybei

Lytinio vystymosi sutrikimo priežasčių yra daug. Gimus neaiškios lyties kūdikiui, reikia nedelsiant atlikti būtinus tyrimus ir išsiaiškinti, ar tai berniukas, ar mergaitė, nes kartais nuo to priklauso mažylio gyvybė.

Jei nustatoma, kad neaiškios lyties kūdikis yra berniukas su nenusileidusiomis sėklidėmis, jį galima operuoti ir vėliau, bet būtina skubiai išsiaiškinti, ar sėklidės apskritai yra. Jei iš tiesų toks kūdikis yra mergaitė, turinti klitorio hipertrofiją, jos gyvybei gali grėsti rimtas pavojus. Klitorio hipertrofija dažniausiai atsiranda mergaitėms, sergančioms įgimta liga - antinksčių hiperplazija. Dėl genų sutrikimo jų organizmas negamina hidrokortizono - vadinamojo streso hormono, dalyvaujančio daugybėje metabolizmo ir imuniteto procesų. Trūkstant hidrokortizono, dėl autoreguliacijos mechanizmo smegenų pagumburio srityje ir hipofizyje padidėja antinksčius stimuliuojančių hormonų išsiskyrimas. Stimuliuojami antinksčiai vis tiek nepradeda gaminti hidrokortizono, bet padidėja vyriško hormono testosterono gamyba, todėl mergaitei užauga varputė ir ji atrodo kaip berniukas, tik be sėklidžių. Laiku neišsiaiškinus tokio naujagimio lyties ir neskyrus pakaitinio gydymo hormonais, įgimta antinksčių hiperplazija serganti mergaitė gali greitai mirti. Hidrokortizoną, kartais ir kitus antinksčių skiriamus hormonus pacientės turi vartoti visą gyvenimą. Taip gydant, suaugusios jos yra normalios moterys, gali susilaukti vaikų.

Apsispręsti padeda tyrimai ir gydymas

Kokia iš tiesų yra naujagimio lytis, atskleidžia objektyvūs tyrimai. Pirmiausia nustatomas vaiko kariotipas - kokios chromosomos yra kraujo ląstelėse. Jei esama Y chromosomų, spręsti, kad tai berniukas, galima ne visada. Būtina išsiaiškinti, ar iš išorės nematomos ir neužčiuopiamos lytinės liaukos yra pilvo viduje. Atliekant šį tyrimą paimamas mikroskopinis liaukos gabaliukas ir tiriama, ar tai kiaušidės, ar sėklidės. Taip pat tiriama hormonų koncentracija kraujo serume, kartais net suleidžiant lytines liaukas stimuliuojančių hormonų. Tik turėdamas visų tyrimų atsakymus, vaikų endokrinologo, urologo, ginekologo, genetiko ir psichologo konsiliumas drauge su naujagimio šeima sprendžia, kokios jis lyties ir ką daryti toliau.

Gelbsti plastinės operacijos

Kartais operuoti mažylį būtina iš karto, kai reikia išsiaiškinti lytinių liaukų ir vidinių lytinių organų prigimtį. Tai diagnostinės, dažnai endoskopinės operacijos. Pavyzdžiui, paėmę biopsiją sužinome, kad naujagimis turi ne sėklides, o kiaušides. Tėvai gali ramiau jį auginti kaip mergaitę, o paaugus planuoti lytinių organų rekonstrukcinę operaciją - sumažinti varputę, atlikti makšties plastiką. Anksčiau hipertrofuotas klitoris būdavo tik amputuojamas, o dabar išsaugomas jo jautrumas, pasikeitė makšties formavimo operacijų technika.

Jei iš tyrimų maždaug 90 proc. galima spręsti, kad neaiškios lyties kūdikis yra berniukas, tėvams siūloma apsispręsti dėl kitokios operacijos - varputės formavimo ir sėklidžių nuleidimo. Plastinės lyties organų operacijos atliekamos 1-1,5 m. vaikams, iki to meto, kai mažyliai pradeda domėtis savo genitalijomis. Be to, ūgtelėjęs vaikas lengviau pakelia 3 valandų operaciją, per kurią taikoma bendra narkozė. Ankstyvoje vaikystėje sėkmingai išoperuoti pacientai dažniausiai to nė neprisimena. Tačiau ne vienam, ypač berniukams, prireikia papildomų koreguojančių operacijų dėl nemažo ir neišvengiamo komplikacijų skaičiaus.

Kiti naujagimio ypatumai

Verkimas ir miegas

Vos gimę naujagimiai yra gan ramūs, mieguisti, jie niurzga ar skleidžia kitus, kiek prislopintus garsus, o vis dažniau verkti ima tik po poros dienų. Normalu, jeigu 2 savaičių naujagimis verkia apie 2 valandas per dieną. Verkimas neturėtų gąsdinti, jį reikėtų vertinti kaip (kol kas) vienintelę kūdikio bendravimo formą. Ilgainiui pagal verkimo garsumą, toną, laiką ir kt.

Naujagimiai miega didžiąją paros dalį - 6-18 valandų per parą. Bendrą naujagimio miegą sudaro 6-7 trumpi vienodi miego tarpsniai, kurie tolygiai pasiskirstę per parą. Svarbu, naujagimį migdyti paguldytą nugaros, ant kietesnio čiužinuko, kūdikio lovelėje neturėtų būti pagalvių, minkštų žaislų ir pan., kambaryje neturėtų būti per karšta, į jį neturėtų patekti tabako dūmai.

Kvėpavimas ir refleksai

Naujagimiai kvėpuoja labai tankiai, nes jų medžiagų apykaita labai greita ir jiems reikia daug deguonies. Kita vertus, naujagimiams yra būdingi miegojimo metu pasikartojantys, trumpi, 10-20 sekundžių trunkantys kvėpavimo sustojimai, vadinami miego apnėja. Miego apnėja yra siejama su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu, todėl ji dažniau pasitaiko neišnešiotiems naujagimiams. Naujagimiai gimsta turėdami daug nesąlyginių refleksų, kurie padeda jiems prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Pavyzdžiui, jeigu pirštu paliesite naujagimio skruostą, jis pasuks galvą ir ims pūsti lūpas, iškiš liežuvį, tarsi ieškodamas spenelio, pasiruošęs žįsti.

Parsivežus naujagimį namo kyla daug baimių (ypač, jeigu tai pirmagimis). Viena pirmųjų savarankiškų tėvų užduočių yra saugus naujagimio parsivežimas namo. Gimusį kūdikį privaloma įregistruoti per 3 mėnesius nuo gimimo. Patogiausia įregistruoti vaiko gimimą internetu. Svarbiausia taisyklė yra tvirtai prilaikyti ir nejudinamoje padėtyje fiksuoti naujagimio galvytę.

tags: #naujagimio #berniuko #juostele

• Išsami informacija apie linų sėmenis besilaukiančioms
• Nėštumas ir DŽS: svarbi informacija
• Šarūno Barto biografija
• kūdikio raida ir užpakaliuko priežiūros patarimai
• sužinokite daugiau apie Vytarą Radzevičių