Naujagimio bambos polipas: priežiūra ir galimos problemos

Kūdikio gimimas - ypatingas įvykis, o vienas pirmųjų naujų tėvų laukiančių rūpestėlių - mažylio virkštelės liekanos priežiūra. Nors iš pradžių tai gali atrodyti šiek tiek bauginančiai, iš tiesų prižiūrėti džiūstančią virkštelę yra visai paprasta, svarbiausia - laikytis kelių pagrindinių principų.

Kas nutinka virkštelei po gimimo?

Nėštumo metu virkštelė buvo gyvybės linija, jungusi mažylį su placenta ir teikusi jam deguonį bei maisto medžiagas. Po gimimo ši jungtis tampa nebereikalinga, nes kūdikis pradeda kvėpuoti pats. Akušerė ar gydytojas perkerpa virkštelę ir ant jos liekanos uždeda specialų plastikinį spaustuką (kuris lieka, kol virkštelė nukris). Ši virkštelės liekana palaipsniui džiūsta, traukiasi ir galiausiai nukrenta, palikdama gražią bambutę.

Viso nėštumo metu virkštelė palaiko svarbų ryšį tarp motinos ir kūdikio. Tokiu būdu kūdikis iš mamos gauna visas reikalingas maistines medžiagas ir deguonį. Tuo pačiu metu jis šalina atliekas iš vaiko medžiagų apykaitos procesų. Nukirpus virkštelę, likusiai jos daliai paprastai nukrenta per 3-14 dienų. Bambutės likutis ilgainiui nukrenta savaime, po keletos dienų. Kai kur bambutės surišimui yra naudojami ploni siūlai. Perkirpus virkštelę, likusiai jos dalis paprastai nukrenta per 3-14 dienų.

Virkštelės funkcija - aprūpinti įsčiose esantį vaisių maisto medžiagomis ir deguonimi, tačiau kai naujagimis pradeda kvėpuoti savarankiškai, virkštelė jam tampa nebereikalinga. Todėl naujagimiui išvydus šį pasaulį, virkštelė specialiu spaustuku užspaudžiama ir nukerpama. Virkštelės liekana po truputį ima tamsėti, raukšlėtis, o galiausiai nukrenta, atidengdama kūdikio bambą.

Vaikų chirurgas yra specialistas, kuris diagnozuoja ir gydo įvairias vaikų chirurgines problemas. Tai gali būti įgimtos ligos, susirgimai arba patirtos traumos, kurioms gali reikėti operacijos. Konsultacijų metu gydytojas gali įvertinti vaiko būklę, nustatyti diagnozę ir paskirti gydymą.

Tėveliai labai išsigąsta, nes jiems atrodo, kad jų atžalėlei gali skaudėti. Virkštelė neturi nervinio tinklo ir skausmo nei kerpant, nei džiūstant, nei ją vėliau prižiūrint vaikeliui neskauda. Paprastai virkštelės galas būna paliktas gana ilgas, nes iš pradžių ji užspaudžiama dviem instrumentais, vadinamais kocheriais, nuo mamos ir vaiko pusės, o per vidurį tėvelis paprašomas perkirpti virkštelę.

Pagrindinis tikslas - švara ir sausumas

Kad virkštelės liekana nukristų greičiau ir nekiltų infekcijos pavojus, svarbiausia yra palaikyti ją švarią ir kuo sausesnę. Gera higiena yra labai svarbi, kad nepatektų infekcija. Valydami ją nebijokite - kūdikiui ji nesukelia jokio skausmo, nes bambos liekana susideda jau iš negyvų audinių.

Leiskite „kvėpuoti“

Svarbiausias dalykas - užtikrinti gerą oro cirkuliaciją. Atlenkite sauskelnių viršutinį kraštą žemyn, kad jis neuždengtų virkštelės ir spaustuko. Uždengta virkštelė ne džiūsta, o šunta, o tai sudaro palankias sąlygas daugintis bakterijoms. Stenkitės nerengti kūdikio pernelyg aptemptais drabužėliais, kurie spaustų ar trintų virkštelės sritį. Kad pilnai užgytų pati bamba ir susiformuotų įprastas „mazgelis“ prireikia dar kelių dienų. Švara. Sausumas. Labai svarbu, kad virkštelės liekana būtų sausa, todėl po kiekvieno valymo vandeniu ar maudymo būtina nusausinti, vandens likučius galima sugerti popieriumi. Taip pat svarbu leisti virkštelės bigei „kvėpuoti“, todėl reikia atlenkti sauskelnių kraštelį, kad ji nešustų po sauskelnėmis. Jei namuose ir lauke pakankamai šilta, geriau rengti marškinėliais ir sauskelnėmis, o tai reiškia, kad reikia atlenkti sauskelnių kraštelį, kad ji nešustų po sauskelnėmis. Jei namuose ir lauke pakankamai šilta, geriau rengti marškinėliais ir sauskelnėmis, o ne sauskelnėmis ir smėlinuku (bodžiu), nes smėlinukas prisispaudžia prie kūno ir ir neleidžia orui gerai cirkuliuoti.

Vystant sauskelnės ar kiti vystyklai neturi dengti bambos. Atsiradusio šašo nereikia liesti. Stebėkite, ar oda apie bambą neparaudo, o jei atsirado sekreto, jį nuvalykite sterilios marlės gabalėliu švelniai braukdami (netrinkite, bambutės nespaudinėkite). Kol bambos šašas nenukritęs, maudyti galima. Prieš maudymą vonelę gerai išplaukite karštu vandeniu ir dezinfekuojančiu muilu. Kol bambos šašas nenukritęs, maudymui skirtas vandentiekio vanduo gali būti ir nevirintas. Maudykite taip, kad bamba nemirktų vandenyje.

Kaip valyti virkštelės liekaną? Žingsnis po žingsnio

Pagal naujausias rekomendacijas, sveiko, išnešioto naujagimio virkštelės priežiūrai paprastai pakanka paprasto vandens. Specialių dezinfekcinių priemonių (spirito, jodo, briliantinės žalumos) kasdien naudoti nerekomenduojama, nebent tai aiškiai nurodė gydytojas. Anksčiau buvo įprasta virkštelę valyti spiritu ar kitais antiseptikais. Tačiau tyrimai parodė, kad:

• Rutininis antiseptikų naudojimas gali prailginti virkštelės džiūvimo ir nukritimo laiką.
• Šalyse, kur higienos sąlygos geros, valymas vien vandeniu (arba tiesiog sausa priežiūra be jokio valymo, jei virkštelė švari) nepadidina infekcijų rizikos, palyginti su antiseptikų naudojimu.
• Antiseptikai gali dirginti jautrią naujagimio odą.

Todėl dabar rekomenduojama paprasta priežiūra - švara ir sausumas, naudojant tik vandenį, nebent gydytojas dėl specifinių priežasčių nurodo kitaip.

Kada valyti?

Valykite 1-2 kartus per dieną (pvz., keičiant sauskelnes ryte ir vakare) arba papildomai, jei virkštelės sritis akivaizdžiai susitepė šlapimu ar išmatomis.

Ko reikia?

Jums reikės virinto ir iki kambario temperatūros atvėsinto vandens bei švarių vatos diskelių ar vatos pagaliukų (krapštukų).

Pasiruošimas:

Prieš liesdami virkštelę, visada kruopščiai nusiplaukite rankas muilu ir vandeniu.

Valymas:

1. Sudrėkinkite vatos diskelį ar pagaliuką virintame vandenyje (jis neturi varvėti).
2. Viena ranka švelniai prilaikykite spaustuką ar pačią virkštelės liekaną.
3. Kita ranka švelniai, bet užtikrintai nuvalykite odą aplink virkštelės pagrindą - ten, kur ji jungiasi su pilvuku. Valykite sukamuoju judesiu aplink pagrindą, pašalindami bet kokias apnašas ar pridžiūvusį sekretą.
4. Kiekvienam valymo judesiui naudokite naują, švarų vatos diskelį ar pagaliuko pusę.
5. Nebijokite švelniai pakelti virkštelės, kad gerai išvalytumėte odą po ja.

Sausinimas:

Po valymo vandeniu, būtinai labai gerai nusausinkite tą pačią sritį aplink virkštelės pagrindą švariu, sausu vatos diskeliu ar pagaliuku. Labai svarbu nepalikti drėgmės.

Jei ant virkštelės liekanos pateko naujagimio šlapimo ar išmatų? Tokių „avarijų“ pasitaiko ne taip jau ir retai, tad pilvuką nuplaukite po švariu tekančiu vandeniu ir apiprauskite neutralaus pH kūdikiams skirtu kūno prausikliu. Po prausimo kūdikį, o taip pat ir jo bambą gerai nušluostykite rankšluosčiu ne trinant, o švelniai tapšnojant.

Ar kūdikiui skauda?

Nesijaudinkite, virkštelės liekanoje nėra nervų galūnėlių, todėl jos valymas kūdikiui nesukelia skausmo, nors jis gali šiek tiek suirzti dėl pačios procedūros.

Kada nukris virkštelė?

Virkštelės liekana paprastai nudžiūsta ir nukrenta per pirmąsias dvi gyvenimo savaites (dažniausiai tarp 5 ir 15 dienos). Tačiau tai labai individualu - kartais ji nukrenta anksčiau (po kelių dienų), kartais vėliau (po 3 ar net 4 savaičių). Kuo virkštelė storesnė, tuo ilgiau ji gali laikytis.

Labai svarbu: Niekada nebandykite virkštelės nuplėšti ar kaip nors „padėti“ jai nukristi, net jei atrodo, kad ji laikosi „ant siūlelio“. Leiskite jai nukristi pačiai natūraliai. Priešlaikinis nuplėšimas gali sukelti kraujavimą ar infekciją.

Jei virkštelės liekana nenukrito per ilgiau nei 3 sav.

Įspėjamieji ženklai: kada kreiptis į gydytoją?

Nors nežymus kvapas džiūstant virkštelei ar minimalus pakraujavimas jai nukritus yra normalu, yra požymių, rodančių galimą infekciją (omfalitą). Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:

• Stiprų paraudimą, patinimą ar karštį ODOJE APLINK bambutės pagrindą (ne pačios virkštelės liekanos paraudimas džiūstant!).
• Pūlingas, gelsvas ar žalsvas, nemalonaus kvapo išskyras iš po virkštelės pagrindo.
• Kūdikis karščiuoja, yra neįprastai vangus, irzlus, blogai valgo.
• Kraujavimą iš virkštelės pagrindo (ne tik kelis lašelius nukritus).

Gydytojas įvertins situaciją ir paskirs reikiamą gydymą (dažniausiai vietinio poveikio antibiotikų tepalą, retais atvejais - sisteminius antibiotikus).

Jei nuo virkštelės sklinda ne itin malonus kvapas, tai normalu, tiesiog reikėtų dažniau ją pavalyti. Vis dėlto, jei kvapas itin intensyvus, atsirado pūlių, odelė aplink bambą patinusi, paraudusi, tapo skausminga, naujagimis ėmė karščiuoti, nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Netinkama virkštelės ir bambos žaizdos priežiūra gali sukelti infekciją, o ji - bambutės uždegimą omfalitą.

Jei bamba patinsta arba parausta, tai gali reikšti bambos išvaržą

Jei aplink bambą matote kraują, tai rodo infekciją.

Jei bamba nemaloniai kvepia arba atsiranda pastebima sekrecija, gali būti, kad yra infekcija.

Jei pasireiškia karščiavimas kartu su bet kuriuo iš aukščiau išvardytų požymių, reikia skubiai kreiptis į gydytoją.

Priežiūra virkštelei nukritus

Nukritus virkštelės liekanai, jos vietoje lieka nedidelė bambutės žaizdelė, kuri gali būti šiek tiek drėgna, su nedideliu šašeliu ar gelsvu sekretu. Ją reikia prižiūrėti panašiai kaip ir virkštelės liekaną:

• Valykite 1-2 kartus per dieną virintu atvėsintu vandeniu ir vatos diskeliu/pagaliuku. Švelniai praplėškite bambutės kraštus, kad išvalytumėte vidų.
• Gerai nusausinkite sausa vata.
• Laikykite sausai ir švariai. Toliau atlenkite sauskelnių kraštą, kol žaizdelė visiškai sugis ir neliks jokio šašo (paprastai per kelias dienas ar savaitę).
• Nelupinėkite šašo! Leiskite jam nukristi pačiam.

Kai žaizdelė visiškai sugyja, pasimato galutinė jūsų mažylio bambutės forma, kuri priklauso nuo genetikos, o ne nuo virkštelės priežiūros ar spaustuko padėties.

Nukritus virkštelei rūpinimas mažylio bambtės priežiūra turi būti tęsiama. Dažnai bambos būna įdubusios į vidų, tad joje gali kauptis nešvarumų. Todėl maudydami kūdikį įsitikinkite, kad bamba yra kruopščiai išvalyta, o po maudynių būtinai ją kruopščiai nusausinkite. Bet kokia likusi drėgmė gali sukelti uždegimą.

Nukritus virkštelei, gali pasirodyti šiek tiek išskyrų. Tai normalus sekretas, kuris gali būti ir su kraujo priemaiša. Kartą per dieną ar dažniau valykite bambos žiedą virintu vandeniu ir vata, nepamirškite švariai nusiplauti rankų. Pirštais praplėskite bambos žaizdą ir šlapia vata išvalykite bei nusausinkite. Lenkite sauskelnių kraštą, kol nenukris šašas ir pasimatys graži bambytė.

Bambos polipas (granuloma)

Virkštelės liekanai nudžiūvus ir nukritus ant odos gali likti dar šiek tiek audinio sankaupų: šis maždaug 3-10 mm dydžio darinys ir yra vadinamas granuloma. Granuloma susiformuoja per pirmąsias kelias savaites po gimimo. Svarbu žinoti, kad šis darinys nesukelia jokio skausmo ar diskomforto ir įprastai kūdikiui netrukdo.

Kaip atpažinti bambos granulomą?

Granuloma atrodo kaip randelis ar guzelis, yra rausvos arba raudonos spalvos. Bambos granuloma yra mažas, drėgnas mazgelis, kurio išvaizda nekinta ir nepriklauso nuo kūdikio judesių. Virkštelės liekanai nukritus kartais ant odos lieka dar šiek tiek audinio. Ši sankaupa vadinama granuloma. Ji atrodo kaip randelis ar guzelis. Iš granulomos gali tekėti skaidrus arba gelsvas skystis.

Dažniausiai gydymui naudojama medžiaga - sidabro nitratas. Jis nudegina audinių sankaupą. Ant granulomos dedami druskos kompresai: druskos tirpale galima išmirkyti marlę, taip pat ant šio darinio druskos pilti tiesiogiai ir palaikyti 30 min. Tam, kad druska nenubyrėtų, bambutę galima pridengti marle, pleistru ar užklijuoti lipnios plėvelės. Tokią procedūrą reikia kartoti 5 dienas po 2 kartus kasdien.

Chirurginis granulomos gydymas. Būtina laikyti pediatro ar chirurgo nurodymų ir neužsiimti savigyda, nes kūdikiui galite labiau pakenkti nei padėti. Bent kartą per dieną nuvalykite sritį aplink naujagimio bambutę. Medvilninį tamponėlį pavilgykite šiltame vandenyje, galite naudoti truputį švelnaus specialiai kūdikiams skirto kūno prausiklio. Po to švelniai nusausinkite bambą švaria minkšta šluoste ar vystyklu. Pasistenkite užtikrinti, kad po procedūros oda aplink bambą liktų sausa. Kol granuloma užgis, kūdikio sauskelnes atlenkite, kad jų kraštelis nedirgintų jautrios srities. Jeigu atlenkti sauskelnių nepavyksta ar jos nesilaiko, vietą ties bamba sauskelnių priekyje iškirpkite. Daugeliu atvejų bambos granuloma yra išgydoma be komplikacijų.

Bambos išvarža

Bambos išvarža - mažas guzelis ar iškilimas po kūdikio bamba. Išvarža diagnozuojama, kai dalis kūdikio žarnyno įstringa pilvo sienos angoje. Dažniausiai išvarža pastebima kūdikiui verkiant. Paprastai ji savaime išnyksta per pirmuosius 18 gyvenimo mėnesių.

tags: #naujagimio #bambos #polipas

• Kūdikių lytinių organų bėrimų priežastys
• Vaiko pinigai užsienyje
• Patarimai ir etika fotografuojant vaikus darželyje
• kodėl šliaužtinukai yra būtini kūdikio garderobe
• Ugdyti Vaikų Įgūdžius