Vaikai greitai auga, o kartu keičiasi ir jų poreikiai, pomėgiai bei skonis. Nors renkant drabužius atžaloms būtina atsižvelgti į jų norus, svarbu išlikti praktiškiems ir įvertinti ne tik drabužio grožį, bet ir jo kokybę bei praktiškumą. Anot Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorės dr. Virginijos Daukantienės, vaikų drabužiai turi būti komfortiški ir funkcionalūs, o renkantis aprangą svarbu vadovautis nuosaikumo principu.
Vaikiškais drabužiais laikomi tie, kurie kuriami, projektuojami ir parduodami vaikams nuo gimimo iki 14 metų amžiaus. Anot KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto mokslininkės prof. dr. Virginijos Daukantienės, renkantis vaikiškus drabužėlius tėvai pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį ne tik į jų dydį ar dizainą, bet ir į pasirinkto drabužio funkcionalumą bei patogumą. „Vaikiško drabužio konstrukcija turi nevaržyti judesių, turėti galimybę keisti apačios ar liemens plotį kibiosiomis juostomis, sagomis, virvelėmis ar elastine juosta bei garantuoti paprastą užsivilkimą ir nusivilkimą. Pavyzdžiui, vaikų iki 3 metų kelnės turėtų būti užsegamos ir atsegamos žingsnio siūlėje, o palaidinės - pečių siūlėje“, - sako V. Daukantienė.
Anot specialistės, ne ką mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, iš kokių medžiagų yra pagaminti vaikiški drabužiai. Aprangą ir jos medžiagas reikėtų rinktis atsižvelgiant į drabužio paskirtį - kokiai veiklai jis bus skirtas ir kur vaikas jį dėvės. Tiesiogiai su oda kontaktuojanti ar miegui skirta apranga neturėtų dirginti odos ar jos alergizuoti, todėl svarbu, kad tokie drabužiai būtų iš kuo natūralesnių medžiagų - organinės medvilnės, bambuko ar lino pluoštų, ar bent - iš regeneruotos celiuliozės pluoštų, pavyzdžiui, viskozės, lajocelio ir kitų, kurių savybės yra artimos natūralių pluoštų savybėms.
„Vaikiškuose drabužiuose, kurie yra arčiau odos - dėvimi nelabai aktyvioje veikloje ar miego metu - reikėtų vengti sintetinių pluoštų tekstilės medžiagų. Drabužių medžiagos turi būti tamprios, minkštos, švelnaus paviršiaus. Tvarumo prasme rekomenduojama rinktis gaminius iš organinės medvilnės ar organinės vilnos plonų pluoštų“, - patarimais dalijasi V. Daukantienė.
Tačiau kiek kitais principais reikėtų vadovautis, renkant vaikams sporto aprangą bei drabužius, kuriuos vaikas dėvės lauke, aktyviai leisdamas laiką: „Sporto ir aktyvaus laisvalaikio drabužiai turėtų būti patogūs ir komfortiški. Tuo tarpu lietingiems orams skirti vaikiški drabužėliai turėtų būti pagaminti iš dengtų ar laminuotų (daugiasluoksnių) sintetinių medžiagų: „Šių medžiagų funkcinės savybės užtikrina prakaito garų pasišalinimą iš po drabužiais esančios erdvės bei nepraleidžia lietaus ar ištirpusio sniego vandens iš išorės. Be to, daugiasluoksnės medžiagos išorinis sluoksnis nepraleidžia vėjo.
Gaminio etiketės - į ką svarbu atkreipti dėmesį?
Anot V. Daukantienės, perkant drabužius vaikams būtina peržiūrėti pasirinkto gaminio etiketę. „Skaitant drabužių etiketės visų pirma reikia atkreipti dėmesį į drabužio sudėtį ir priežiūros taisykles. Nurodyta informacija apie gaminio pluoštinę sudėtį leis prognozuoti gaminio komfortiškumą ir eksploatacines savybes. Gaminiuose neturėtų būti pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, švino, arseno ir kitų metalų ištraukų, o medžiagos turi pasižymėti dideliu nudažymo atsparumu. Specialiais simboliais gaminio etiketėje turi būti pažymėti ir drabužių priežiūros procesai (skalbimas, cheminis valymas, lyginimas, džiovinimas) bei jų režimai. V. Daukantienė rekomenduoja atkreipti dėmesį ir į vaikiškų drabužių kilmės šalį: „Kuriamų, gaminamų Lietuvoje ar į ją tiekiamų drabužių ženklinimas yra griežtai reglamentuojamas visoje Europos Sąjungoje, todėl jei gaminys įvežtas iš Europos ekonominės erdvės valstybių, galime tikėtis tokios gaminio kokybės, kokia ji ir yra nurodyta ženklinimo etiketėse.“
„Rimi Baltic“ drabužių kategorijos vadovė Anna Eldegedi pabrėžia, kad renkantis vaikų drabužius verta nepamiršti ir pastaruoju metu itin aktualių aprangos ir tekstilės pramonės tvarumo problemų. Vaikai taip greitai auga, jog neapgalvojus pirkinių dažnai gali nutikti taip, kad rudens sezonui vasarą pirktas megztinis atėjus rugsėjui vaikui bus tiesiog per mažas. „Mažesniems vaikams, kurie labai greitai išauga drabužius, rekomenduojama parinkti drabužius, pagamintus iš nesudėtingai perdirbamų tekstilės pluoštų ar tokios konstrukcijos, kuri leidžia keisti gaminio matmenis ir drabužį pritaikyti prie augančio vaiko figūros. Vyresnio amžiaus vaikų drabužiams, kurie ilgiau dėvimi, papildomai vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jų medžiagos labai greitai nenusidėvėtų ir tarnautų ilgiau. Specialistė rekomenduoja kai kuriuos drabužius, pavyzdžiui, paltus ar lietpalčius pirkti šiek tiek didesnių dydžių, kad jie būtų tinkami nešioti ne vieną sezoną. Visgi, persistengti ir vaikams pirkti gerokai per didelių drabužių nereikėtų: „Svarbiausia apgalvoti drabužėlių paskirtį ir parinkti tinkamus pagal orą ir veiklas, kuriomis su jais užsiims vaikas. Ne ką mažiaus svarbus kriterijus - kaina.
„Rimi“ siūlo gausų vaikiškų drabužių asortimentą - „I Love Eco“ ir „My Wear“ drabužių linijas, kuriose pirkėjai ras aprangą, tinkančią tiek kūdikiams, tiek 12-14 metų amžiaus paaugliams. „I love Eco“ linijos drabužiai pagaminti tik iš sertifikuotos, bio organinės medvilnės, o „My Wear“ asortimentas pasižymi ne tik puikia kokybe, bet ir prieinamomis kainomis. Kokybė yra vienas iš esminių mūsų prioritetų“, - teigia „Rimi Baltic“ drabužių kategorijos vadovė.

Aprengti vaikus nebrangiai, bet gražiai - toks mamų, vaikštančių į dėvėtų drabužių parduotuves, tikslas. Ir jis beveik visada įgyvendinamas. Ko jau ko, o prekybos dėvėtais drabužiais vietų netrūksta nė viename Lietuvos mieste, ypač provincijoje. Šeštadieniais apsipirkti traukia su šeima, visu būriu. Ir kodėl netraukti, jei naujų drabužių parduotuvėje už tokį patį pirkinį paklotų kelis kartus daugiau, už sumą, išleistą vienam pirkiniui, dėvėtų drabužių parduotuvėje galima įsigyti keletą? Kartais mamos „nukauna“ visai naujų suknelių, megztinių ir kitokių drabužių. Net ir garsaus gamintojo.
Mamos kartais nuogąstauja, kad tai mirusių vaikučių drabužiai. To sakyti negalima, nes parduotuvėje prekiaujama užsienyje suaukotais drabužiais, kurie į Lietuvą patenka „šeimyniniuose“ maišuose ir jau dezinfekuoti. „Vaikų apranga prekiauja ne visos dėvėtų drabužių parduotuvės, nes šių prekių kaina maža, o darbo su jomis daug. Mūsų parduotuvė drabužėlių mažiesiems gauna iš didmenininkų, todėl čia užsuka pasižvalgyti tiek nuolatinės, tiek ir atsitiktinės klientės, auginančios vaikus. Vasarą - neretai kartu ir su mažais vaikučiais. Mamos dažniausiai perka viršutinius drabužėlius kūdikiams ir darželinukams iki 5 metų (apatiniais neprekiaujame). Pastebėjau, kad ūgtelėjusios mergaitės jau pačios renkasi, kas joms labiau patinka. Tinkamos avalynės būna retai ir labai nedaug, šiuo metu neturime nė vienos, kad ir nudėvėtos, poros, nes vaikai dažniausiai batelius sudėvi. Pasak jos, vyresniems vaikams kažką gražaus ir mažai dėvėto rasti sunkiau, ypač berniukams, nes jie viską labai sunešioja. Didžiausias deficitas - sportinės kelnytės 4-5 metų berniukams. Vos tik parduotuvė gauna, mamos tuoj pat įsigyja. Nuo 7 metų vaikai tampa mokinukais ir kasdien vilki mokyklines uniformas arba uniformines liemenes, megztinius, švarkus. Todėl dėvėtų drabužių mokinukų mamos perka mažiau.
Direktorės nuomone, jau praėjo laikai, kai mamos nežinojo, kokie drabužėliai geriau tinka. Dabar net ir močiutės, kurios vaikiukus dažnai apiperka, skaito etiketes, atkreipia dėmesį į audinio sudėtį ir žino, kad tiek naują, tiek dėvėtą drabužėlį, kuris liečiasi prie vaiko kūnelio, būtina išskalbti. Dėvėtų drabužių parduotuvė atgal nieko nepriima. Nebent pirkėja iš anksto paklausia, ar galės grąžinti vaikui netikusią striukytę arba kitą viršutinį drabužėlį. Tačiau dažniausiai mamos nelabai jaudinasi, jei kas nors ir netinka, tuos kelis litus nurašo į nuostolius.
„Dėvėtų drabužių parduotuves aptikau augindama pirmą vaikį. Įpročio jose apsipirkti nepraradau iki šiol. Esminis ankstesnių ir dabartinių prekių skirtumas - kainos. Dabar jos kur kas didesnės. Deja, dviem vyresniems vaikams jau nepavyksta nieko tinkamo rasti. Be to, jiems ir pataikyti daug sunkiau, nes turi savo nuomonę ir skonį. Net ir perkant visiškai naujų drabužių parduotuvėse įtikti paaugliams sunku, jeigu jiems kas nors nepatinka, nesivilks nė už ką. O štai mažylius apiperku, tik renkuosi daug atidžiau nei anksčiau: ieškau gražių, spalvingų, nenudėvėtų, nenuskalbtų, gal vos porą kartelių vilkėtų drabužėlių. Atsižvelgiu ir į tai, ar jie madingi. Aišku, tokie turi savo kainą, ir sakyčiau, gana nemažą“, - pasakoja keturių vaikų (16 m., 11 m., 4 m. ir 3 m.) mama.
Aistė pastebėjo, jog dėvėtų drabužių parduotuvėse galima nusipirkti kur kas gražesnių apdarų už turguje pardavinėjamus naujus. Štai visai neseniai dėvėtų drabužių parduotuvėje įsigijo visiškai naują drabužį už 8 eurus, kuris vienoje firminėje parduotuvėje kainuoja per 20 eurų. Prekybos centre Aistė perka tik tada, kai aprangai taikoma 40 proc. nuolaida. Avalynės, patalynės ir žaislų neperka, yra įsigijusi tik vienas šlepetes, kurias irgi išskalbė.
„Manau, tie gąsdinimai nėra pagrįsti - nė vieno mano vaiko niekada neišbėrė, nė vienas nesusirgo alergija. Juk beveik visi prie kūnelio besiliečiantys kdikio drabužėliai būna balti arba šviesių spalvų, todėl galima virinti. Ir kas sugalvojo drausti jais prekiauti? Juk dėvėtų drabužių parduotuvėje už tą pačią sumą galima nusipirkti ne vieną drabužėlį, bet visą šūsnį. Dėvėtų drabužių parduotuvės - didžiulė finansinė paspirtis. Aš jose pirkau ir pirksiu. Tik gaila, kad kuo vaikas didyn - tuo pasiūla mažyn. Mergaitėms rasti lengviau, kabo įvairiausių sijonų, suknelių, sarafanų, megztinių, o berniukams aprangos aptinku daug rečiau. „Mamos, eikite į dėvėtų drabužių parduotuves ir ieškokite. Jose tikrai būna labai puikių, stilingų ir gražių drabužių, kuriais vaikus galite aprengti gražiau nei pirkdamos įprastose parduotuvėse. Net ir suderinti jų spalvas, stilių įmanoma, vieną kartą nuperkant vieną, o paskui prie jo derinant kitus. Būkite apdairios! Vaikai greitai auga, o nauji drabužėliai brangūs, ne visos šeimos gali įpirkti. Todėl Lietuvoje dėvėtų drabužių parduotuvės yra paklausios.
Dabar reikalavimai dėvėtų tekstilės gaminių ir avalynės prekybai yra paprastesni: prekybos patalpoms nereikia leidimo-higienos paso ir etiketėje nereikalaujama rašyti, kur, kada ir kokiomis cheminėmis medžiagomis dėvėtos prekės buvo apdorotos, siekiant pašalinti augalinės, gyvūninės kilmės kenkėjus ir ligų sukėlėjus. Tik būtina turėti dėvėtų drabužių (avalynės) siuntos dezinfekcijos (dezinsekcijos) pažymėjimą. Ar gali parduotuvių darbuotojai pardavinėti savo vaikų išskalbtus drabužėlius? „Galbūt ir nieko nenutiktų, tačiau taip daryti nevalia, nes nėra teisės aktų, kurie tai reglamentuoja. Be to neišspręstas dėvėtų drabužių (avalynės) dezinfekcijos klausimas Lietuvoje“, - sako inspektorė N. Jurgelienė.
Dažniausi jos ir kolegų randami pažeidimai - tai, kad dėvėtų drabužių parduotuvėse prekiaujama dėvėtu apatiniu trikotažu kūdikiams ir vaikams iki 3 m. (iki 56 dydžio), dėvėta vaikiška avalyne, dėvėtais minkštais žaislais. Verslininkai, kurie tiekia dėvėtus drabužius (avalynę), išrūšiuoja gautą siuntą, draudžiamas prekes išima ir persiunčia į šalis, kuriose tokiomis prekėmis prekiauti nedraudžiama, arba priima kitokius sprendimus. Kiti didmenininkai visą nerūšiuotą turtą parduoda mažmenininkams.

Mažyliai maždaug iki 7 m. (ir vaikai iki 164 cm) įsipainioja į gobtuvo, taip pat ties kaklu esančias virveles, kai žaidžia žaidimų aikštelių įrenginiuose, supasi. Todėl Suomijos vartotojų institucija pasiekė, kad šalyje nebūtų ne tik gaminami, bet ir įvežami drabužiai su įveriamomis virvelėmis gobtuvo ir kaklo srityje nors vaikams iki 120 cm ūgio. Vyresniems vaikams maždaug iki 14 m. (134-182 cm ūgio berniukams ir 134-176 cm mergaitėms) yra labai pavojingos virvelės ties juosmeniu bei kelnių apatinėmis palankomis, nes jos įsipainioja į dviračius, priveria autobusų durys ar pan.
P.S. Pasirinkti tinkamus drabužėlius vaikui - mokslas. Įveikiamas, tačiau reikia skirti dėmesio smulkmenoms. Ypač, kai perkami patys pirmi drabužiai kūdikiui. Tuomet dažniausiai kyla labai daug klausimų dėl tipų. Juk rinkoje drabužių vaikams yra labai daug. Ar tikrai visi reikalingi? Kuo skiriasi romperis nuo kombinezono? Ar verta pirkti unisex drabužius, kad juos galėtų dėvėti ir mergaitės, ir berniukai? Visgi, tikimės, kad šis trumpas gidas padės kur kas paprasčiau susikomponuoti patį pirmą komplektą kūdikiui ir augančiam vaikui.
1. Tikrai ne. Dažniausiai natūralumas svarbus pirmais kūdikio mėnesiais. Tuomet įvairūs romperiai, bodžiukai bei kiti drabužėliai yra pagaminti iš medvilnės. Ji ne tik labai maloniai glunda prie mažylio odos, tačiau itin patogu, kad plauti tokius drabužius galima skalbyklėje, tačiau dėl to audinio kokybė neprastės.
2. Vėlgi, ne. Juolab, tikrai ne visada verta daug investuoti į vaikiškus drabužius. Mažyliai jų nesaugo taip, kaip suaugusieji. Jie daug juda, purvina juos, bando pažinti pasaulį. Dėl to drabužiai už kelis eurus - puikus pasirinkimas.
3. Dažniausiai pirmus pusę metų - neverta. Juk susilieja tiek miego, tiek žaidimo drabužiai. Geriausia turėti kuo daugiau komplektų, kad visada būtų ką apsirengti. Taip, galima vieną kitą komplektą palikti šventėms, tačiau apskritai toks kūdikių drabužių klasifikavimas dažniausiai nėra reikalingas.
4. Pirmus kelis mėnesius geriausia vaikiškus drabužius skalbti atskirai. Taip pat naudoti ūkiško muilo skalbiklį, kuris yra be jokių pridėtinių priedų. Tai leis išvengti odos sudirginimo. Vėliau drabužėliai tikrai gali būti plaunami kartu.
5. Visada geriausia žiūrėti ne tik raidinį žymėjimą, tačiau taip pat ir konkrečius matmenis.
6. Gali ir tokius rinktis, kai šeimoje yra skirtingo amžiaus bei lyties vaikai - visada verta. Vaikai greitai auga, tad jie dažniausiai jie nespėja sunešioti drabužių iki tiek, kad juos būtų galima išmesti. Patogu, kad vienas ir tas pats drabužis puikiai tinka skirtingos lyties vaikučiams.
7. Labai apsimoka. Tai patraukli galimybė ne tik kur kas paprasčiau rasti tinkamus drabužius, kadangi yra filtrų, tačiau taip pat ir įsigyti per akcijas.
8. Daugelis drabužių yra klasifikuojami pagal sezoną. Nusipirkus gražią, mielą aprangą vaikams, svarbu žinoti, kaip teisingai prižiūrėti, skalbti, lyginti, džiovinti drabužius. Ant kiekvienos aprangos elemento yra papildomos etiketės, skirtos suteikti rūbo nešiotojui informaciją apie priežiūrą.
Skalbimo ciklas - dažniausiai skalbimo mašinos turi po kelis skalbimo ciklus, skirtus skirtingo tipo audiniams - medvilnei tiks vienas skalbimo ciklas, poliesteriui ar poliamidui tik kitas skalbimo ciklas, vilnai bus reikalingas trečias, švelnus ciklas, renkantis ciklą svarbu atkreipti dėmesį į drabužių vaikams apipavidalinimą - rūbai, apranga vaikams dažnai puošiama įvairiomis aplikacijomis, lipdukais su vaikų mėgstamais herojais, įvairiais siuvinėtais karoliukais, kurie ypač patrauklūs mergaitėms. Antra drbužių priežiūros grupė yra susijusi su galimybe balinti rūbus. Drabužių balinimas yra procesas, kurio metu pašalinamos dėmės ir spalvos iš drabužių, siekiant atkurti pradinę baltą spalvą, tačiau ne visus audinius galima balinti, tai yra naudoti baliklius. Norint balinti rūbus ypač svarbu išsinagrinėti drabužių priežiūros etiketes, ar balinimas yra leidžiamas ir kokius baliklius galima naudoti. Taip svarbu suprasti, kad šie ženklai skirti tik balinimo veiksmui, bet ne dėmių valikliui. Dėmių valikliai skiriasi nuo baliklių, dėmių valikliai dažniausiai yra švelnesni, skirti spalvotiems audiniams. Jeigu drabužio etiketė neleidžia balinimo, tai nereiškia, kad rūbui negali būti naudojamas dėmių valiklis.
Žemiau pateikti rūbų, aprangos džiovinimo simboliai. Dauguma šiandien naudoja džiovinimo mašinas dėl jų teikiamo greičio ir patogumo. Tačiau prieš apsisprendžiant džiovinti išskalbtus drabužius džiovinimo mašinoje, labai svarbu atkreipti dėmesį, ar galima džiovinti vaikiškus rūbus džiovyklėje ir jeigu galima, kokia temperatūra yra optimaliausia, norint nesugadinti ar nepažeisti audinio. Aukšta džiovinimo temperatūra gali ne tik sugadinti audinį, bet taip pat labai dažnai "sumažina" drabužius. Tai ypač aktualu natūraliems audiniams, pvz. medvilnei. Todėl renkantis džiovinimą džiovyklėje svarbu tinkamai nustatyti temperatūrą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tam tikrų rūbų džiovinti džiovyklėje negalima, apie tai informacija bus pateikta drabužio priežiūros etiketėje. Džiovinant aprangą vaikams ne džiovinimo mašinoje, rekomenduojama ją tinkamai išpurtyti, ištampyti, tai padės išlaikyti drabužio formą jam išdžiūvus ir tuo pačiu nepakeisti pločio, dydžio.
Išdžiovinus rūbus vaikams, svarbu juos tinkamai išlyginti. Žemiau matome rūbų priežiūros etiketėse pateiktus galimus lyginimo simbolius, kurie nurodys tinkamą lyginimo temperatūrą ir būdą - ar galima lyginti su garu, ar be jo. Tėveliai, turintys kelis vaikus, visada vertina drabužius, kuriuos dėl šiuolaikinio gyvenimo tempo galima dėvėti nelygintus. Čia pravers rūbų džiovinimo taisyklė - jeigu išskalbtą rūbą gerai ištampysite ir išfasonuosite, išdžiuvus jį užteks sulankstyti, lyginti jo nebereikės. Daugiausia tai liečia trikotažinio audinio tipo drabužius. Visgi daugumą drabužių iš kartūninio tipo audinių lyginti reikės norint, kad mergaitės ar berniuko drabužėliai neatrodyti susiglamžę. Lyginant svarbu žiūrėti ne tik į temperatūrą ir garo naudojimą, bet ir tinkamą lyginimo pusę. Jeigu apranga vaikams puošta lipdukais, aplikacijomis, žvyneliais - būtina drabužius lyginti išverstus. Norint lyginti neišverstus tokio tipo rūbus, reikia nenaudoti lygintuvo ant etikečių, aplikacijų, žvynelių ar lipdukų. Paskutinė drabužių ir rūbų priežiūros ženklų grupė yra susijusi su cheminiu valymu. Cheminis valymas gali būti sausas arba šlapias. Bet kokiu atvėju tai yra profesionalus darbas, kurio namų sąlygomis atlikti nepavyks.

tags: #naudoti #drabuzeliai #kudikiams