Rimanto Antano Stankevičiaus Biografija: Lakūnas-Bandytojas ir Kosmonautas
Įžanga
Rimantas Antanas Stankevičius (1944 m. liepos 26 d. Marijampolėje - 1990 m. rugsėjo 9 d. Salgaredoje, Italijoje) buvo Lietuvos lakūnas-bandytojas ir kosmonautas Sovietų Sąjungos „Buran“ kosminio šaudyklės programoje.
Jo gyvenimo kelias atspindi svarbius Lietuvos istorijos momentus ir asmeninį indėlį į aviacijos ir kosmoso tyrimus.
Ankstyvieji metai ir karinės aviacijos karjera
Rimantas Antanas Stankevičius gimė 1944 m. liepos 26 d. Marijampolėje.
1962 m. baigė Marijampolės 2-ąją vidurinę mokyklą ir įstojo į Černigovo aukštąją aviacijos mokyklą, kurią baigė 1966 m.
Nuo tada, 1966 m., jis tarnavo lakūnu kariniuose daliniuose.
1969 m. buvo paskirtas vyresniuoju TSRS karinės grupuotės Vokietijoje naikintuvų aviacijos pulko lakūnu.
Nuo 1970 m. tarnavo vyresniuoju lakūnu, o nuo 1972 m. - naikintuvų aviacijos pulko grandies vadu Turkmėnijos Mary mieste.
Ypač svarbus jo tarnybos laikotarpis - 1971-1972 m., kai jis buvo vyresnysis atskirojo aviacijos būrio lakūnas Egipto Arabų Respublikoje, kur jam teko dalyvauti karo veiksmuose prieš Izraelį, Sovietų Sąjungos sąjungininko Egipto pusėje.
Lakūnas-bandytojas
Po karo, 1973 m., Rimantas, atsikandęs karo lakūno profesijos, pasirinko lakūno bandytojo kelią.
1975 m. jis baigė TSRS Aviacijos pramonės ministerijos skrydžių tyrimo instituto lakūnų - bandytojų mokyklą ir dirbo lakūnu-bandytoju tame pačiame centre.
Atlikdavo bandomuosius aukščiausio sudėtingumo skrydžius, dalyvavo bandant naikintuvą MiG-29 suktuko sąlygomis.
Iš viso per karjerą R. Stankevičiui teko paskraidyti 57 tipų lėktuvais ir jis buvo sukaupęs didesnį nei 4000 valandų skrydžio stažą.
Lakūno-bandytojo kvalifikacijos
| Metai | Kvalifikacija |
|---|---|
| 1975 m. | 4-os klasės lakūnas-bandytojas |
| 1976 m. | 3-ios klasės lakūnas-bandytojas |
| 1979 m. | 2-os klasės lakūnas-bandytojas |
| 1982 m. | 1-os klasės lakūnas-bandytojas |
Kosmonauto programa „Buran“
Gabų lakūną pastebėjo ir tuometinė Sovietų Sąjungos valdžia.
Dar 1977 m. liepos 12 d. Skrydžių tyrimo instituto viršininko įsakymu Nr. 360 Rimantas Stankevičius buvo paskirtas į specialaus pasirengimo grupę skrydžiui daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu „Buran“.
1979 m. sausio 19 d. tarpžinybinės komisijos sprendimu jis buvo pripažintas tinkamu skrydžiams į kosmosą.
Tų pačių metų vasario 1 d. Aviacijos pramonės ministro įsakymu Nr. 34 R. Stankevičius buvo paskirtas į pagrindinę grupę pasirengimui pagal temą 11F35 („Buran“).
Nuo 1979 m. balandžio mėn. iki 1980 m. gruodžio mėn. jis mokėsi pagal bendrą kosminės parengties programą Jurijaus Gagarino kosmonautų rengimo centre.
1980 m. liepos 30 d. buvo rekomenduotas į kosmonautų-tyrėjų grupę, o 1980 m. rugsėjo 26 d. įtrauktas į kosmonautų-tyrėjų būrį, nenurodant konkretaus būrio numerio.
1981 m. rugpjūčio 10 d. instituto viršininko įsakymu įtrauktas į Skrydžių tyrimo instituto kosmonautų-bandytojų būrį.
1982 m. vasario 12 d., išlaikęs visas bendrosios kosminės parengties įskaitas ir egzaminus, gavo kosmonauto-bandytojo kvalifikaciją.
Šiuo titulu Rimantas Stankevičius tapo vieninteliu lietuviu kosmonautu, kuriam buvo suteikta kosmonauto kvalifikacija 1982 m.
Nesėkmingi bandymai pakilti į kosmosą
Deja, pakilti į kosmosą pirmuoju bandymu R. Stankevičiui nepavyko.
Nuo 1982 m. rugsėjo iki 1983 m. gegužės mėn. jis, kartu su Viktoru Viktorenka bei Vitalijumi Sevastjanovu, grupėje rengėsi kosminiam skrydžiui kaip rezervinės įgulos narys.
Tačiau, pakeitus skrydžių į orbitinę stotį „Saliut-7“ programą, jis buvo atšauktas iš įgulos.
Nuo 1984 m. rugsėjo mėn. Rimantas Stankevičius toliau rengėsi skrydžiui daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu „Buran“ ir mokėsi valdyti jį rankiniu ir automatiniu būdu.
Planuota, kad R. Stankevičius turėjo būti pirmojo „Buran“ skrydžio antruoju pilotu pagrindinės įgulos, kurios vadu buvo paskirtas Igoris Volkas.
Tačiau Mokslinis gamybinis susivienijimas „Energija“ manė, kad kosmose bus reikalingi borto inžinieriai, o ne antrieji pilotai, todėl planavo ir rengė jį „Buran“ vadu skrydžiui kartu su kosmonautu A. Balandinu, o nuo 1988 m. - su V. Afanasjevu.
Jis atliko šešis riedėjimo bandymus ir 14 skrydžių specialiu erdvėlaivio „Buran“ egzemplioriumi OK-GLI (lėktuvas - analogas BTS-02) tiek įgulos vado, tiek antrojo piloto pareigose.
1987 m. vasario mėn. R. Stankevičius buvo paskirtas Ryšių skrydžių instituto kosmonautų būrio vadu.
1988 m. rugpjūčio mėn. jis tapo Skrydžių tyrimo instituto kosmonautų-bandytojų komplekso viršininko pavaduotoju, ir po septynerių metų pertraukos jam vėl sužibo viltis pakilti į kosmosą.
1989 m. vasario mėn. kartu su Viktoru Afanasjevu ir Vitalijumi Sevastjanovu vėl rengėsi kosminiam skrydžiui į orbitinę stotį „Mir“.
Deja, trečio šanso pakilti tarp žvaigždžių kosmonautas nesulaukė.
Vėl pakeitus „Mir“ eksploatacijos planus, 1989 m. rugsėjo mėn. pasirengimas buvo laikinai nutrauktas, o vėliau ir nebebuvo atnaujintas, tad R. Stankevičius paliko kosmonautų būrį.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Stankevičius, kartu su Sovietų Sąjungos kosmonautais Igoriu Volku ir Sergejumi Tresviatskiu, glaudžiai bendradarbiavo su amerikiečiais devintojo dešimtmečio pabaigoje, siekdami pagerinti santykius Šaltojo karo metu.
Šis trejetas dalyvavo, kaip manoma, pirmajame istorijoje Sovietų SU-27 naikintuvų ir Amerikos F-16 lėktuvų formaciniame skrydyje 1990 m. liepos mėn. (prieš SSRS žlugimą) Sietle vykusiose Geros valios žaidynėse.
Be to, 1989 m. jie skrido su pirmaisiais amerikiečiais (8 Geros valios žaidynių organizacinio komiteto nariais) po Antrojo pasaulinio karo, skrisdami lėktuvu „Ilyushin Il-62“ iš Sietlo į Petropavlovską-Kamčatskį, SSRS.
Tragiška mirtis
Po metų, Lietuvos nepriklausomybės atgavimo priešaušryje, įvyko tragedija.
1990 m. R. Stankevičius dalyvavo kasmetinėje aviacijos šventėje JAV Evereto mieste, kur pilotavo lėktuvą Su-27.
Grįžęs iš JAV, netrukus vėl išvyko į Italiją.
1990 m. rugsėjo 9 d. Trevizo provincijos Salgareda aerodrome, aviacijos šou metu, vykdydamas eilinį parodomąjį skrydį naikintuvu Su-27 ir darydamas vertikalią pilotažo figūrą, kilpą pradėjo aukščiausiame jos taške, kuris buvo kiek žemiau apskaičiuotojo.
Nors beveik išlygino lėktuvą prie žemės, tačiau nesugebėjo sulaikyti jo žemėjimo.
Lėktuvo masė tapo nepavaldi patyrusio piloto rankai - lėktuvas palietė žemę „pilvu“ ir sprogo.
Katastrofa nusinešė puikaus piloto ir vienintelio Lietuvos kosmonauto gyvybę. Katastrofos vietoje atsidūrė ir žuvo vienas iš aerodromo apsaugos darbuotojų Moretto C.
Rimantas Stankevičius palaidotas Kaune, o Žukovskio miesto kapinėse pastatytas memorialinis paminklas.
Atminimo įamžinimas ir palikimas
Tačiau Rimanto Antano Stankevičiaus asmuo neliko pamirštas ir po mirties.
2002 metais Marijampolės 2-ajai vidurinei mokyklai, kurią kosmonautas baigė, suteiktas Rimanto Stankevičiaus vardas.
Garsus lakūnas - bandytojas neliko užmirštas ir Rusijoje. Nors politinė šios šalies valdžia dažnai ignoruoja lietuvišką palikimą, tačiau Rimantui vis tik buvo padaryta išimtis Žukovskio mieste, kuriame lakūnas praleido dalį savo gyvenimo metų.
Tame pačiame mieste lakūno vardu pavadinta nedidelė gatvė (проезд Станкявичюса).
Nors Rimantas Stankevičius buvo pirmasis lietuvių kosmonautas istorijoje, tačiau pikta lemtis ir sovietinės valdžios politinis nusistatymas lėmė, kad Žemės orbitos gabus lakūnas taip ir nepaliko.
Visgi vėl užgimstantys kosmoso užkariavimo planai suteikia vilties. Vilties jog vieną dieną kitam lietuviui pasiseks įgyvendinti Rimanto Stankevičiaus svajonę.
tags: #narimantas #stankevicius #gim
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
