Muzikos poveikis nėštumo ir gimdymo metu: nauda mamai ir kūdikiui
Specialistai teigia, kad kuo anksčiau kūdikis supažindinamas su muzika, tuo geriau. Tyrimų, kurie įrodytų muzikos naudą - apstu. Tarp jų nemažai ir tokių, kuriuose buvo tirtas ankstyvasis kūdikių muzikinis lavinimas ir muzikos nauda apskritai. Vaikai mokosi muzikos jau tada, kai pradeda funkcionuoti jų girdėjimo aparatas. Klausa sėkmingai vystosi dar motinos įsčiose. Tą įrodo ne tik teigiamos pačių tėvų patirtys, stebint ir ugdant savo vaikus, bet ir rimti tyrimai.
Jau seniai buvo pastebėta, kad nuo pat mažumės vaikai reaguoja į girdimą muziką ir net parodo, kurios melodijos ar intonacija jiems labiau patinka. Jie labai anksti pradeda suvokti, kuo skiriasi tam tikra muzika, atlikti nesudėtingas muzikines užduotis ir dar labiau lavinti muzikinį suvokimą.
Muzika - neįkainojama dovana dar negimusiam kūdikiui
Daug mamų pradeda klausytis muzikos su savo atžala ar dainuoti savo vaikui dar jam tebeaugant įsčiose. Kai kurios iš jų tai daro tiesiog intuityviai, tačiau moksliniais tyrimais taip pat įrodyta, kad nėščių moterų dainavimas, klausantis tam tikrų dainų ar grojimas instrumentais yra itin naudingas.
Muzika intelektui ir vystymuisi dar įsčiose
Tyrimai rodo, jog vaikai mokosi muzikos jau tada, kai pradeda funkcionuoti jų girdėjimo aparatas. O pakankamai girdėti vaikai moka jau itin anksti, nes klausa sėkmingai vystosi dar motinos įsčiose. Jau seniai buvo įrodyta, kad prenatalinis muzikinis ugdymas tiesiogiai prisideda prie augančio vaisiaus vystymosi, padeda pasiekti aukštesnį intelektą ir teigiamai veikia ankstyvą kūdikio motorinę koordinaciją. Muzika yra stipriausias žinomas neuronų vystymąsi sužadinantis dirgiklis.
Muzikos terapijos specialistė Nadežda Kiseliova-Žukovska pabrėžia, kad muzikos terapija nėščiosioms stiprina emocinį mamos ir būsimo vaiko ryšį, skatina harmoningą vaiko vystymąsi ir augimą, teigiamai veikia kūdikio sveikatą, intelektinius, muzikinius bei kūrybinius gebėjimus. Mokslininkai nustatė, kad įsčiose kūdikis girdi muzikos instrumentų vibraciją, jis reaguoja į garsus, sklindančius iš aplinkos, geba juos įsiminti bei atpažinti, mėgautis muzika. Anot mokslininkų, muzikos klausymasis ir muzikavimas nėštumo metu skatina abiejų smegenų pusrutulių veiklą - tad vaikai tampa gabūs tiek humanitariniams, tiek tiksliesiems mokslams. Be to, jei vaiką nuolat supa ritminė aplinka, tokie vaikai dažnai gimsta turėdami absoliučią klausą.
Mitas, kad intelekto didinimas nesvarbu, yra klaidingas. Vaiko psichofiziniam vystymuisi įtakos turi smegenų sinapsinių jungčių „tinklelio“ tankumas. Jei vaikelio besilaukianti moteris dainavo savo būsimam mažyliui dainas ar lopšines, lankėsi koncertuose, grojo pati ir klausėsi muzikos, tikėtina, kad neuroninių jungčių „tinklelis“ bus tankesnis nei įprasta. Tokio mažylio smegenų žievė bus storesnė, jis bus atsparesnis įvairioms nervų sistemos ligoms (šizofrenijai, įvairioms neurozėms), taip pat epilepsijai, disleksijai.
Kaip rodo pasaulinė ir muzikinio ugdomojo sveikatinimo centro „Sveikutis“ patirtis, nėštumo metu muzika „stimuliuoti“ vaikai gimsta lengviau, nes daug judėję gimdoje turi gerai susiformavusį raumenyną. Jiems būdingas didesnis savisaugos jausmas ir gerokai didesni nei bendraamžių gabumai. Pavyzdžiui, trejų metukų vaiko išprusimas labai dažnai prilygsta penkiamečio gebėjimams abstrahuoti, klasifikuoti daiktus. 19 mėnesių vaikas jau gali pažinti raides, o 3 metų - skaičius. Dar iki gimimo ugdytiems vaikams būdinga greita reakcija ir ryškus gebėjimas greitai įsiminti bei suvokti daug įvairios informacijos. Tokie ikimokyklinukai mielai atsakinėja į suaugusiųjų klausimus, pasakoja apie save, kalbėdami vartoja girdėtas patarles, mėgsta humorą, moka daug eilėraščių, žino savo namų adresą ir kaip pasiekti namus. Jų kalbinis žodynas labai turtingas.
Jau minėta, kad būsimo vaikelio intelektas didesne dalimi priklauso nuo gimdos garsinės apsupties, t. y. nuo moters dainavimo, muzikavimo, dalyvavimo koncertiniuose renginiuose ir muzikos klausymo, ir mažesne - nuo motinos ir tėvo genų.
Mamos balso ir aplinkos garsų reikšmė
Nustatyta, kad penkių mėnesių amžiaus vaisius mamos įsčiose jau skiria aplinkos garsus. Mamos balsas, širdies plakimas, kvėpavimas, vidaus organų skleidžiami garsai jam susilieja į vientisą ritmingą muziką. Muzikos terapijos specialistė teigia, kad kūdikiui mamos balsas turi ypatingą prasmę. Dar būdamas įsčiose jis įsimena garsus: pasisveikinimo dainelę ar lopšines, kalbinimą ar grojimą muzikos instrumentais. Šie garsai jam padeda atsipalaiduoti, nurimti ir po gimimo.
Pirmasis ir pats populiariausias mitas: „Muzika lavinti vaikelį iki gimimo gali tik gerą klausą turinti nėštukė.“ Kodėl tai netiesa? Nes po širdimi augančio mažylio ugdymo sistema yra visai kitokios prigimties! Moteriai dainuojant virpa jos balso stygos, tad vibracijos ir garsas „keliauja“ stuburu žemyn (garsas sklinda lengvai, nes žmogaus kaulai yra porėti ir atlieka garso perdavimo - stiprintuvo - funkciją), pasiekia dubens kaulus, sklinda gimdos vandenimis, kol pasiekia vaisių. Tad moteriai, norinčiai muzika sveikatinti savo mažylį, svarbu turėti sveikas balso stygas!
Juolab kad po širdimi esantis „gyventojas“ iki 16 nėštumo savaitės girdi jį pasiekiančius garsus - motinos širdies dūžius, peristaltinius garsus, kvėpavimą ir kalbą - kūnelio paviršiumi, o vėliau ir iki pat gimimo - jau susiformavusiomis ausytėmis. Tad mielos būsimos mamos, dovanokite laukiamiems mažyliams savo dainas ir didesnius gabumus!
Antrasis mitas mūsų visuomenėje yra giliai įsišaknijęs, nors jau seniai žinoma, kad dar po širdimi esantį vaisių supantys garsai, t. y. motinos dainavimas, jos širdies plakimas, žarnyno veikla ir išorėje sklindantys balsai, veikia vaisių.
Muzikos nauda būsimai mamai
Emocinė gerovė ir streso mažinimas
Patirtos teigiamos emocijos nėštumo metu yra tiesiogiai susijusios su vaisiaus elgsena ne tik nėštumo metu, bet ir jam gimus, o užsiėmimų lankymas gali užkirsti kelią dideliam stresui. Tyrėjai jau yra pastebėję, jog nuolatinis stresas skatina hormono kortizolio išsiskyrimą. Kortizolis gali sumažinti organizmo atsparumą uždegimams, autoimuniniams susirgimams, alergijoms, astmai, lėtiniams skausmo sindromams ir gali sukelti imuninės sistemos disfunkciją.
Verta paminėti ir tai, jog nėščiosios, lankančios prenatalinio muzikinio ugdymo programas, padeda ne tik kūdikiui, bet ir sau. Tiriant emocinį tokių užsiėmimų poveikį išaiškėjo, kad tai padeda nėščiosioms sumažinti padidėjusį nervingumą ir gimdymo baimę, išgyventi teigiamas, džiaugsmingas emocijas. Net ir moterys, kurios muzikavo savarankiškai, o ne tam pritaikytuose centruose, lygiai taip pat jautė reikšmingus teigiamus pojūčius, tačiau juos dažniau patyrė užsiėmimuose besilankiusios nėščiosios.
Deja, tačiau daugybė moterų nėštumo metu ir po jo patiria didelį stresą ar net klinikinio lygio depresiškumą. Norint sumažinti stresą, gimdymo ar nėštumo problemas, itin svarbu palaikyti teigiamą moters emocinę būklę, nes tai yra smarkiai susiję.
Kaip rodo ilgametė muzikinio ugdomojo sveikatinimo centro „Sveikutis“ patirtis, nėščiosios dainavimas normalizuoja moters kvėpavimo dažnį ir kvėpavimo minutinį tūrį, t. y. jai tampa lengviau kvėpuoti, dingsta dusulys, normalizuojasi širdies darbas (retėja pulsas), ji tampa ramesnė ir labiau pasitiki savimi, mažėja gimdymo baimė.
Bendravimas ir ryšio stiprinimas
Be to, dėl gautos informacijos, išgirstų teigiamų nėščiųjų atsiliepimų, tokia muzikinė veikla skatina į nėštumą bei bendravimą su įsčiose tebeaugančiu vaiku įsitraukti ir vyrus. Bendravimas su laukiamu vaikeliu pasitelkus specialias daineles padeda būsimiems tėvams „susidraugauti“ su kūdikiu dar iki jo gimimo, o pačiai moteriai - labiau suvokti nėštumo reikšmę ir jo teikiamas galimybes. Taip formuojasi pozityvi tėvystė, padedanti susilaukti visapusiškai sveikų vaikų.
Įvairių tautų tradicijos rodo, kad moteriai bendrauti su dar po širdimi esančiu mažyliu yra natūralu ir sava. Lopšinių dainavimas, pasakų skaitymas, priekinės pilvo sienelės lytėjimas, glostymas - tarsi pasiruošimas būsimai motinystei.
Šiems siekiams gali padėti bendravimo su būsimu mažyliu „mokykla“ arba euritminiai lytėjimo pratimai nėščiosioms. Iš pirmo žvilgsnio tai yra paprastų ir nesudėtingų melodijų lydimi, specialiai sukurti, gerą ateitį ir teigiamus vaizdus projektuojantys tekstai, kurių paskirtis - padėti būsimai mamai suvokti, kad po jos širdimi besivystantis vaisius yra ne tik tolydžio augantis ir ją storinantis vaikas, bet girdintis, jaučiantis ir jau turintis atmintį mažas žmogutis, labai trokštantis dėmesio, švelnių prisilietimų, meilės ir jautriai reaguojantis į visus moters nuotaikų pasikeitimus.
Kaip rodo praktinė darbo „Sveikutyje“ patirtis, žmogaus organizmas geba padėti šiems judesiams „pasiekti“ adresatą, tačiau tam būtina svarbi sąlyga: keturių veiksnių - aiškaus, mintyse suformuoto vaizdinio; nuoširdaus jausmo įsitikinus, kad regimi vaizdai ir svajonės netrukus taps realybe; švelnaus judesio ir dainuojamo žodžio - vienovė. Euritminiai lytėjimo pratimai nėščiosioms - tai kasdienis mažylio kalbinimas, bendravimo su po širdimi augančiu vaikeliu mokykla, viso spektro švelnių jausmų perdavimas ir laukiamos puikios ateities programavimas, todėl patartina šiose „pratybose“ dalyvauti ir būsimiems tėčiams.
Tyrimai rodo, kad 24 savaitę susiformavusi vaisiaus vidinė ausis padeda artimųjų balsus atskirti nuo svetimų. Vyro ranka ant nėščiosios pilvo, švelnūs lytėjimo judesiai padės vaikeliui „susidraugauti“ su savo tėčiu dar iki gimimo, priprasti prie jo balso ir biolauko, o būsimam tėčiui - įsisąmoninti tėvystę.
SVARBIAUSI PRATIMAI NĖŠTUMO METU, kasdieninė mankšta nėščiosioms
Praktiniai muzikos pritaikymo būdai
Muzikinis lavinimas namuose ir specialistų pagalba
Jei visgi šalia nėra jokių panašių užsiėmimų ar tiesiog nėščioji neturi galimybės jų lankyti, rekomenduojama stengtis klausytis su vaisiumi muzikos tiesiog namuose. Muzikos studijos „Grock“ vadovas Linas Švirinas sako: „Muzika yra ne tik puiki bendravimo su kūdikiu priemonė, bet ir stiprus ryšio ir geros nuotaikos tarp mamos ir vaiko palaikymas.“ Plačiausiai paplitusi ir sėkmingiausiai mamų naudojama priemonė - lopšinių dainavimas. „Nutraukti ryšį tarp vaiko ir motinos labai paprasta, bet jį atkurti kartais gali būti labai sunku. Ir būna labai apmaudu, kai jo pasigendama kritinėse situacijose. Muzika yra puiki ir emociškai turtinga priemonė, tad ja naudotis reikia jau ir nėštumo metu“, - sako L. Švirinas.
Negalinti dainuoti mama nerimauti neturėtų, nes gamta tuo pasirūpino: širdies dūžiai, peristaltikos garsai bei gimdos apsupties garsai (greta esančių žmonių kalba, jų balsai, baltas triukšmas, skambanti muzika) pilnai kompensuoja motinos dainavimo stoką. Klausos negalią turinčiai mamai patartina kuo dažniau būti skambančios muzikos apsuptyje, nors ir pati moteris to negirdi. Po širdimi esantis mažylis girdės išorės garsus (pradžioje - vibracijas kūnelio paviršiumi, vėliau - ausytėmis) ir jo klausos nervai bus dirginami, kas stimuliuos smegenų sinapsinių jungčių vystymąsi.
Lietuvoje kol kas nėra daug užsiėmimų, kuriuose profesionalai vestų muzikines pamokas nėščiosioms, nors tokia ugdymo praktika yra labai naudinga tiek mamai, tiek vaisiui. Įprastai per užsiėmimus mamos mokosi kaip atsipalaiduoti su muzikos pagalba, joms parodomi įvairūs kvėpavimo ir relaksacijos pratimai, o tik po to, kai nuo pečių nusirita visas stresas, pereinama prie muzikos instrumentų.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras organizuoja grupinius užsiėmimus nėščiosioms. Dalyvių palyginti nedaug: 10-12 moterų vienoje grupėje. Moterys ne tik muzikuoja, bet ir dalinasi savo patirtimi, jausmais, patiria bendrumo jausmą. Muzikinių improvizacijų metu ateina sprendimai, suvokimas, kaip gali būti išspręsta ir kitaip suprasta viena ar kita problema. Tai veikia santykį su vaikučiu ir aplinkiniais.
Svarbų atradimą padarė amerikiečių mokslininkas Brantas Loganas (1986), įrodęs, kad embriono širdies plakimas yra pirmasis garsinis generatorius, stimuliuojantis tiek būsimo kūdikio smegenų neuronų, tiek bendrą jo psichofiziologinį vystymąsi. Šie ir kiti atradimai paskatino mokslininkus kurti įvairias nėščiųjų muzikavimui skirtas programas:
| Tyrėjas/Metodas | Rekomendacija |
|---|---|
| R. Montemurro | Dainuoti liaudies dainas ir lopšines |
| D. Campbellas | Klausyti akademinio žanro muzikos, ypač Mocarto kūrybos |
| A. Tomatis | Gamtos ir atskirų dažnių garsų klausymasis |
| M. Lazarevas („Sonatal“ metodas) | Dainuoti specialiai sukurtas dainas, bendrauti su būsimu vaikeliu ir judėti pagal muziką |
| B. Loganas („Baby plus“ metodas) | Su ausinėmis klausytis specializuotos dainų ir muzikos programos |
Rekomenduojama muzika ir ko vengti
Rekomenduojama rinktis klasikinę muziką, ypač - nėštumo metu. Wolfgango Amadeus Mozarto muzika daro poveikį smegenų vystymuisi ir netgi kūdikio psichofiziniam išsivystymui. Tyrimai rodo, kad, pirmaisiais nėštumo mėnesiais klausant tokios muzikos, gerėja vaiko fiziologinis ir psichinis išsivystymas, nes tarp neuronų tai daro junginius. Kaip ir moteris atsipalaiduoja, taip ir per tą moters būseną kūdikis jaučia atsipalaidavimą ir pats atsipalaiduoja. Daryti tyrimai rodo, kad širdies ritmas lėtėja ir vaikui. Iš klasikinės muzikos būsimoms mamos rekomenduojama klausyti W. A. Mozarto, Antonio Vivaldi, Georgo Friedricho Handelio - tiesiog atpalaiduojantis poveikis. Beveik nė vienas kitas kompozitorius nesugebėjo kurti tokios tobulos formos, džiaugsmo ir saulėtumo kupinos melodijos, turtingos harmonijos, puikios polifonijos bei orkestruotės kūrinių.
Tik svarbu žinoti, kad būsimos mamos turi vengti triukšmingos muzikos ar garsų, viršijančių 115 dBA. Tokiu garsumu dažnai vyksta populiariosios muzikos koncertai, dirba grandininiai pjūklai, lėktuvų varikliai, aidi šūviai ir t. t.
Muzika gimdymo metu
Būsimos mamytės žino ne vieną būdą, kaip palengvinti gimdymą be vaistų. Nors tai atrodo neįtikėtina, tačiau mokslininkai ištyrė fiziologines organizmo reakcijas, kylančias klausantis muzikos, ir pastebėjo teigiamą jos poveikį - muzika sumažina stresą, nuovargį, pagerina bendrą organizmo tonusą, sustiprina imunitetą.
Daugelis moterų prieš gimdymą labiausiai bijosi skausmų, kuriuos joms gali tekti patirti, bet nenori ar negali vartoti skausmą lengvinančių vaistų. Tačiau naujo tyrimo duomenimis ir joms galima bent šiek tiek padėti iškęsti sunkius gimdymus - tereikia, kad patalpoje grotų muzika. „Pain Management Nursing“ žurnale buvo išspausdinti naujausio tyrimo rezultatai, kuriuose tvirtinama, kad muzika gali susilpninti skausmo pojūtį ir sutrumpinti sąrėmius sekančias emocines kančias.
Tyrimas, atliktas JAV Case Western Reserve universiteto Frances Payne Bolton slaugos mokykloje, parodė, kad lengva muzika per pirmas tris gimdymo valandas sumažino skausmo pojūtį ir kančias po sąrėmių. Mažiau skausmo teikiantis gimdymas gali pagreitinti motinos reabilitaciją po gimdymo bei pagerinti motinos ir vaiko santykius.
Gimdymas, ypač pirmasis - ilgai užtrunkantis procesas. Daugiausiai jėgų prireiks pačioje pabaigoje, kai prasideda intensyvus darbas kvėpuojant ir stanginantis. Ilsėtis tarp sąrėmių gali padėti būtent muzika. Be to, muzika padės susitelkti jausmuose, susikoncentruoti kvėpuojant, o taip pat paskatins „laimės hormonų“ - endorfinų išsiskyrimą. Muzikos specialistė Nadežda Kiseliova-Žukovska sako: „Kai klausomės muzikos, stresą imame įveikti: mūsų kvėpavimas, širdies plakimas sulėtėja, kraujyje vyksta pokyčiai. Streso hormonas yra kortizolis. Jei tuo metu, kai klausoma muzikos, būtų atliekamas tyrimas, kortizolio žmogaus organizme sumažėtų.“
Šiais laikais moterys gali pasirinkti, kaip norėtų gimdyti. Gimdymo palatose ir operacinėse yra galimybė atsivežti savo muzikos, jei to pageidauja nėščioji, sutuoktinis. Net ir gimdymo namuose pasirinktinai yra galimybė klausytis muzikos. Tai būtų terapinis poveikis, kuris gimdymo metu moteriai sumažintų baimę, padėtų nusiraminti, atgauti fizines jėgas per sąrėmių pauzes, kai neskauda.
Operuojant poveikis - tas pats tiek moteriai, tiek, sakyčiau, gydytojų komandai, nes kartais tenka operuoti neplanuotai, todėl gydytojams neabejotinai kyla stresas. Manau, kad jiems muzika taip pat padeda nukreipti dėmesį nuo tokios jaudinančios aplinkos, labiau susikaupti ir efektyviau dirbti komandoje. Moteriai poveikis - irgi labai geras. Jei nori, kad gimdymo metu grotų muzika, apie tai iš anksto pakalbėk su klinikos ar ligoninės, kurioje ruošiesi gimdyti, personalu. Paklausk, ar čia jau yra magnetola ar kita aparatūra, kuria būtų galima pasiklausyti muzikos. Belieka išsirinkti tinkamą muziką (pavyzdžiui, su gamtos garsais). Muzikos įtaka gimdymo metu bus efektyvesnė, jei ji tau asocijuosis su kokiu nors maloniu įvykiu.
Ankstyvasis muzikinis lavinimas po gimimo
Vaikui gimus taip pat svarbu neužmiršti ankstyvojo muzikinio lavinimo. Galima rasti daug skirtingų užsiėmimų, kuriuos galima lankyti su mažais vaikais nuo pat pirmųjų jų gyvenimo metų ir stengtis kuo daugiau užsiimti su kūdikiu namuose. Tyrimai rodo, jog besimokantis groti kokiu nors instrumentu vaikas drauge gali patobulinti savo matematinius gebėjimus ir netgi akivaizdžiai pagerinti mokymosi rezultatus. Iš tiesų, siekiant, kad vaikas greičiau ir lengviau pasiruoštų mokyklai, muzikinis lavinimas taip pat yra itin svarbus.
Tad jei vis dar abejojate ar verta užsiimti ankstyvuoju ar net prenataliniu muzikiniu vaiko ugdymu - nebedvejokite. Muzika atneš ne tik teigiamas emocijas visai šeimai, bet ir padės jūsų vaikui dar sparčiau ir užtikrinčiau tobulėti bei kurti tarpusavio ryšį su šeima bei aplinkiniais.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
