Musulmonų sunitų pozicija ir požiūris į abortą yra sudėtingas ir įvairiapusis klausimas, susijęs su religinėmis tradicijomis, kultūriniais skirtumais ir šiuolaikinėmis visuomenės realijomis. Kaip ir kitose tikėjimo tradicijose, musulmonų mokslininkai sukūrė skirtingus atsakymus į daugybę problemų, kilusių nuo religijos įkūrimo. Gyvybės nutraukimas įvardijamas kaip brutalus elgesys bei vis dar yra aršiai diskutuojama tema.

Islamo valstybėse aborto atlikimas prieštarauja esminėms religinėms taisyklėms, nes tik Alachas laikomas gyvybės ir mirties kūrėju. Aborto idėja nesutampa su Alacho vaidmeniu, kuris, tikima, yra gyvybės ir mirties kūrėjas. Tačiau skirtingose šalyse ir regionuose požiūris į abortą skiriasi, ir tai lemia regioniniai, etniniai ir kultūriniai skirtumai. Islamas suprantamas ir praktikuojamas skirtingai daugiau nei penkiasdešimtyje šalių, kuriose musulmonai yra dauguma, taip pat ir tose vietose, kur musulmonai yra mažuma, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose.
Rytiniuose ir centriniuose Azijos regionuose abortas konceptualizuojamas kaip „vaisiaus išstūmimas“ ir laikomas nenorimu (mekrouh), bet ne uždraustu (haram). Iš pradžių šis terminas nebuvo pakankamai išaiškintas ir klaidino tautas, jog tarp aborto ir persileidimo nėra jokio skirtumo. Šis požiūris yra ginčytinas todėl, jog būtent šiuose regionuose žmonės abortus suvokia kaip nenorimą (mekrouh), o ne uždraustą (haram) procedūrą. Jei vadovaujamasi mekrouh požiūriu, paliekama teisė pašalinti vaisių iki 120-osios nėštumo dienos. Tačiau taip pat šis požiūris palaikomas tik vyriškosios giminės ir tik vyrai gali apspręsti nėštumo nutraukimą. Moterys šios teisės neturi bei negali priimti savarankiškų sprendimų.
Požiūris į abortus skiriasi ir kituose regionuose:
Vis dėlto, dauguma regionų pateisina gyvybės nutraukimo procesiją iki 120-osios vaisiaus gyvavimo dienos. Buvusios Osmanų imperijos santvarka bei gyvavę nusistatymai suformavo Islamo išpažinėjų mentalitetą ir požiūrį. Imperijos gyvavimo laikotarpiu susimodeliavo ir šis požiūris apie gyvybės nutraukimą.

Pakistane abortai laikomi absurdu, tačiau, nepaisant tragiškų pasekmių, jie praktikuojami. Skurdas, visuomenės abejingumas, šališki įsitikinimai ir prastai išvystyta medicinos sistema ilgainiui priveda prie keblumų. Jo nutraukimas itin smerkiamas kai kuriose bendruomenėse ir šeimoms užtraukia begalinę gėdą ir kritiką.
Saugus abortas Pakistane sunkiai prieinamas net tiems, kurie finansiškai tam pasirengę. Daugelis kvalifikuotų gydytojų ir akušerių Pakistane dažnai atsisako atlikti vaisiaus pašalinimo procedūrą dėl įrangos ir lėšų trūkumo. Nėštumo prevencija ir kontraceptinės priemonės taip pat nėra lengvai prieinamos gyventojams, kas priveda prie nelaukto nėštumo. Net jei kai kurios šeimos turi labiau išvystytus ryšius su sveikatos priežiūros darbuotojais ir kitas prieigas, abortas vis vien yra itin retai vykdoma operacija, kuri net gali baigtis tragedija. Kituose regionuose abortas pateisinamas, tačiau negalimas dėl finansinių suvaržymų ir patirties trūkumo.
Vienos sveikatos priežiūros įstaigos gydytoja Mariyam Sheikh atvirauja, jog yra moterų, kurios neatvyksta į gydymo įstaigas dėl to, nes neišgali įsigyti autobuso bilieto. Kadangi kontracepciją Pakistane naudoja tik 34 procentai moterų, neretai imamasi aborto siekiant kontroliuoti savo gyvenimą ir išvengti likimo.
Pakistane 2010 m. įkurta karštoji linija, nurodyti kontaktiniai duomenys, moterims suteikiama galimybė susiekti ir pasiteirauti dėl operacijos, tačiau informacijos aborto klausimais išlieka vis dar mažai. Kadangi ligoninės Pakistane itin griežtos ir suvaržytos, įkurta ne viena organizacija, teikianti pastangas gydytojų švietimui ir treniravimui nėštumo kontroliavimo ir nutraukimo klausimais. Nuolat renkama informacija, apmokomos akušerės. Organizacijų šalininkai neslepia, jog dauguma gydytojų prieš pradėdami kursus net nenutuokia, jog abortai yra legali ir įgyvendinama procedūra. Taip pat konstatuojama, jog gydytojai nesuvokia, kokie išankstiniai nusistatymai yra susiformavę jų požiūryje ir tik vėliau susiduria su jais.

Pakistane įvyko tragiškas 27-erių Rabios mirties atvejis, kurios mirties priežastimi tapo komplikacijos po kriminalinio aborto. Jos sugyventinis bei kiti artimieji iš pradžių buvo įsitikinę, jog Rabija žuvo autoavarijoje. Tačiau merginos teta, pradėjusi atidžiau apžiūrinėti kūną, pastebėjo keistas žymes. Atliktas skrodimas, kurio rezultatai pribloškė visko mačiusius. Pasirodo, Rabijos mirties priežastis yra visai ne autoavarija, bet komplikacijos, įvykusios po kriminalinio aborto. Nė vienas iš artimųjų anksčiau nebuvo informuotas, jog Rabija laukiasi. Mirties ataskaitoje buvo rašoma, jog ištiktas abortas baigėsi nesėkmingai bei išvardinti vidiniai kūno sužalojimai. Liūdna tai, kad tai paplitę Pakistane. Pakistane gyvybės nutraukimo operacijas neretai atlieka nesitreniravę gydytojai ir nepaiso įstatymo, ginančio žmogaus gyvybę ir užtikrinančio pilnavertišką rūpybą ir gydymą nėštumo metu. Būtent čia į operacijas žiūrima liberaliau nei daugumoje kitų Islamo valstybių.
Rabijos ir panašios istorijos yra ganėtinai plačiai žinomos visame Pakistane, tačiau jų gausos nepakanka norint sudaryti aiškią ir svarią statistinę suvestinę. Daugelį neramina tai, jog šios istorijos nėra pakankamai tiriamos specialistų ir neprieinama prie konkrečių išvadų, kurios visuomenę privestų prie problemų sprendimo, kontracepcijos priemonių platinimo bei kokybiškesnės sveikatos apsaugos. Velionės Rabijos šeima teigia, jog turi labai daug abejonių ir nebaigtų klausimų. Tyrimai Pakistane gali būti ilgas procesas, neužtikrinantis produktyvumo ir aiškių rezultatų. Rabija buvo viena iš maitintojų šeimoje, kurioje vyrauja neturtas ir artimiesiems gali būti itin sudėtinga finansuoti advokato ar kito tyrėjo teikiamas paslaugas. Tačiau tikimasi, jog atliekami tyrimai vyks sklandžiai ir pavyks susisteminti konkrečius atsakymus apie aborto sukeltas traumas ir avarijos eigą.
Jungtinėse Valstijose ir kitur musulmonai susiduria su naujomis realijomis ir problemomis, būdingomis jų laikui ir vietai. Religinė laisvė - tai ne tik lankymasis mečetėje ar privalomų veiksmų atlikimas. Tai taip pat galimybė rinktis tai, ką leidžia jūsų religija, ir nebūti už tai baudžiamam.
JAV religinės laisvės įstatymai, tokie kaip Pirmoji pataisa ir Religinės laisvės atkūrimo įstatymas (RFRA), gina ne tik veiksmus, kurie yra būtini religijos sumetimais, bet ir bet kokius veiksmus, kuriuos žmogus atlieka nuoširdžiai išpažindamas savo tikėjimą. Kai kurie islamo mokslininkai leidžia abortus iki 120 dienų, tačiau kyla diskusija, ar vien leidimas reiškia religinę teisę.
Musulmonai į tai žvelgia kitaip: jei vyriausybė atima šią galimybę - arba, dar blogiau, grasina kalėjimu ar baudomis, - tai verčia juos elgtis prieš savo sąžinę ir religinį supratimą. Jei po apgalvotos maldos ir patikimo religijos mokslininko bei gydytojo patarimo musulmonas nusprendžia nutraukti nėštumą anksčiau nei po 120 dienų, ir jei toks pasirinkimas leidžiamas islame, vyriausybė neturėtų už tai bausti, nesvarbu, ar pasirinkimas yra privalomas, ar tiesiog leidžiamas.
Amerika yra šalis, sudaryta iš žmonių, turinčių daug skirtingų religijų ir požiūrių. Tai reiškia, kad įstatymai turėtų sudaryti erdvę skirtingiems religiniams požiūriams, o ne tik atspindėti vieną. Kai abortų įstatymai yra pagrįsti vienos grupės įsitikinimais ir ignoruoja tai, ką islamas sako esant įmanoma, tai ištrina musulmonų balsus ir patirtis. Sprendžiama stengiamasi tradiciniu, bet kartu ir su dabartine realybe suderinamu būdu.