Darbdavys nepraneša apie atostogas: ką daryti ir kokios teisės?

Už lango vasara, tad dalis ruošiasi atostogoms arba jau jomis mėgaujasi. Tačiau yra tokių, kurie visai neatostogauja ir turi prikaupę po du mėnesius laisvų dienų ar net daugiau. Kasmetinių atostogų tikriausiai laukia kiekvienas dirbantis asmuo, nes ateina laikas, kai norisi pailsėti ir atsipūsti nuo darbų. Tačiau kartais darbuotojai neišnaudoja viso atostogų laiko, tad per keletą metų jų susikaupia. Ką daryti su sukauptomis atostogomis ir kaip nepanaudotos atostogos bus apmokamos išeinant iš darbo - skaitykite šiame straipsnyje. Jame bus aptariami ir atostoginiai.

Kiek kasmet priklauso atostogų?

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 126 straipsnio 2 dalis numato, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos. Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per metus, o bent viena kasmetinių atostogų dalis negali būti trumpesnė nei 10 darbo dienų, jeigu žmogus dirba 5 dienų darbo savaitę, arba trumpesnė nei 12 darbo dienų (jei dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Kai dirbama kintančiu grafiku, darbuotojams turi būti suteikiamos 4 savaitės atostogų per metus. Nepanaudotų atostogų dienos taip pat turi būti įtrauktos į metinį atostogų skaičiavimą.

Ilgesnėmis, 25 darbo dienų atostogomis, gali džiaugtis negalią turintys darbuotojai ir vienišos mamos ar tėčiai, auginantys vaiką iki 14 metų ar, negalią turintį, vaiką iki 18 metų. Jei darbuotojo profesija yra traktuojama, kaip sukelianti didelę emocinę įtampą, pvz., medikas, lakūnas ir kt., jam priklauso pailgintos atostogos. Daugiau apie tai skaitykite straipsnyje Kas gali gauti papildomų atostogų?

Darbo kodekse yra numatyta kaupiamų atostogų trukmė. Jame nurodyta, kad asmuo, įgijęs teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, privalo jas išnaudoti per trejus metus. Taigi, verta suklusti tiems, kas dar neišnaudojo dalies 2022 metų atostogų, nes pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo teisės atsiradimo dienos išnaudoti sukauptas dienas ir gauti už jas kompensaciją. Taigi, prarandama teisė į piniginę kompensaciją, bet ne pati teisė į poilsį. VDI primena, kad sukauptos atostogos galioja trejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais įgyta teisė, pabaigos - vėliau jos gali būti prarandamos. VDI aiškiai pažymi išimtį: jeigu darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti atostogomis, įskaitant atvejus dėl darbdavio veiksmų, šis terminas turi būti pratęstas.

Ar darbdavys gali priversti atostogauti?

Pasak darbo teisės ekspertų, priversti darbuotoją atostogauti teisinių argumentų nėra. Darbo teisės normose ar darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu nustato Darbo kodeksas. VDI pažymėjo, kad darbdavys lokaliniais (vietiniais) įmonės, įstaigos ar organizacijos teisės aktais vienašališkai negali nustatyti kasmetinių atostogų naudojimosi tvarkos, ribojant darbuotojų galimybę pasinaudoti jiems priimtinos trukmės kasmetinėmis atostogomis. Anot VDI, Darbo kodeksas nenumato darbdaviui teisės keisti darbuotojo prašyme nurodytą kasmetinių atostogų laiką ir trukmę. Taigi, darbdavio vietinių norminių teisės aktų nuostatos negali pabloginti darbuotojų padėties, palyginti su ta, kurią nustato Darbo kodeksas. Jeigu darbdavio vietinis norminis teisės aktas prieštarauja Darbo kodeksui, turėtų būti taikomos Darbo kodekso normos.

Darbo teisiniuose santykiuose ypač svarbus susitarimas tarp darbo santykių šalių. Paprastai darbuotojų atostogų laikotarpiai iš anksto nustatomi atostogų suteikimo eilėje (grafike), o darbuotojui pageidaujant pakeisti šią eilę ir atostogauti kitu metu, atostogos suteikiamos darbuotojo prašymu. Taigi atsižvelgiama į kiekvieną konkrečią situaciją: darbuotojo teisė į kasmetines atostogas ir darbdavio pareiga jas suteikti įgyvendinamos šalių susitarimu, t. y. siekiama maksimaliai suderinti skirtingus darbo sutarties šalių interesus. Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą dėl kasmetinių atostogų konkrečiu laikotarpiu, sprendžia dėl jų suteikimo darbuotojo pasiūlyta tvarka. Kadangi iniciatyvos teisė dėl suteiktinų atostogų datos, jų trukmės arba skaidymo priskirta darbuotojui, darbdavys vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos negali, t. y. Darbuotojų antraisiais ir paskesniais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Tokia eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje arba darbdavio ir darbo tarybos susitarime, arba kitose darbo teisės normose numatyta tvarka nuo birželio 1 d.

Kai kurie specifiniai verslai tam tikrais laikotarpiais veiklą sustabdo, nes, pavyzdžiui, paslaugos tuo metu neaktualios. Toks laikas dažnai būna vasarą. Galima būtų įrašyti, kad pavyzdžiui, tuo laiku visiems darbuotojams suteikiama tam tikra atostogų dalis. Tačiau, anot R. Joskaudienės, darbdavys gali derėtis dėl konkrečios datos, jei prašymas kertasi su grafiku ar objektyviai griauna darbo organizavimą (bet tada turi būti realiai derinama ir pasiūlomas sprendimas). Be to, anot jos, darbdavys negali „numarinti“ atostogų, t. y. nuolat atidėlioti taip, kad darbuotojas faktiškai nebegalėtų pasinaudoti teise į poilsį.

Švenčių dienomis - gruodžio 24-26 d. ir sausio 1 d. Metų pabaigoje darbuotojai dažnai peržiūri savo tikslus ir atliktus darbus. Biudžetinių įstaigų darbuotojams metinis veiklos vertinimas yra privalomas ir reglamentuotas atskiruose teisės aktuose. Vertinimo terminai išlieka tie patys: nuo sausio 1 d. iki sausio 15 d. darbuotojai turi atlikti savęs vertinimą, iki vasario 25 d.

Ką daryti, jei darbdavys neišleidžia atostogų?

Jei darbdavys nenori išleisti atostogų, svarbu tinkamai užfiksuoti visus veiksmus. Pirmiausia, patikrinkite atostogų grafiką (eilę): ar jame jūsų atostogos numatytos? Jei grafikas yra, paprastai papildomas prašymas net nebūtinas (bet įrodymams - naudinga turėti raštu). Pateikite prašymą raštu (el. paštu / personalo sistemoje), nurodydami tikslias datas ir trukmę. Jei atsakymas žodinis („vėliau“, „dabar negalima“) - užfiksuokite raštu: po pokalbio nusiųskite el. laišką „patvirtinu, kad šiandien…“ ir paprašykite patvirtinti / pateikti alternatyvą. Jei atsisakoma - paprašykite motyvuoto raštiško atsakymo ir pasiūlykite 1-2 alternatyvias datas (parodote bendradarbiavimą, bet neatsisakote teisės). Jei situacija nesprendžiama - kreipkitės į Darbo ginčų komisiją (DGK). Dėl individualaus darbo ginčo (įskaitant nesuteiktas atostogas) į DGK privaloma kreiptis per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojote ar turėjote sužinoti apie pažeidimą.

Anot R. Joskaudienės, įrodymų „auksas“ - dokumentai ir pėdsakas: atostogų grafikas / eilė (jei yra); jūsų prašymai (el. laiškai, HR sistemos registrai); darbdavio atsakymai (atsisakymas, „perkelsim“, „negalima“, ignoravimas); „po pokalbio patvirtinantis“ laiškas (kai atsisakymas buvo žodžiu); kolegų liudijimai (jei reikia); bet kokie darbdavio vidiniai pranešimai apie „draudimą atostogauti“ ir pan. Svarbi detalė, anot R. Joskaudienės, yra tai, kad teisė į atostogas nėra „amžina“, todėl įrodymai svarbūs ne tik ginčui, bet ir tam, kad darbdavys vėliau nesakytų „pats nesinaudojai“.

Kada kompensacija už nepanaudotas atostogas nemokama?

Nepanaudotų atostogų kompensacija nemokama, jei darbuotojas nenutraukia darbo sutarties. Nepanaudotas dienų skaičius perkeliamas į kitus metus. Taigi, jei asmuo atostogavo 10 darbo dienų 2023 metais, o jam priklauso 20 darbo dienų kasmetinių atostogų, tai likusios dienos bus priskaičiuotos 2024 metais. Nutraukiant darbo sutartį darbdavys privalo išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas išeina į darbo savo noru, ar yra atleidžiamas. Atleidimo iš darbo atveju, kompensacija apskaičiuojama pagal teisės aktus ir vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką. Teisę į piniginę kompensaciją darbuotojas įgyja tada, kai jam priklauso bent 1 dienos trukmės nepanaudotos kasmetinės atostogos. Tačiau, jis praranda teisę į kompensaciją už daugiau nei trejus metus nepanaudotų atostogų.

Kaip apskaičiuojama atostogų trukmė ir atostoginiai?

Darbuotojui, dirbusiam vienerius metus, priklauso 20 ar 24 darbo dienos (d. d.) atostogų, o už pusės metų laikotarpį jam priklausytų 10 ar 12 dienų. Suskaičiuoti, kiek darbuotojui priklauso atostogų dienų ypač svarbu, kai jis nori išeiti iš darbo, nes už kiekvieną nepanaudotų atostogų dieną turi būti mokamos kompensacijos. Už atostogų dienas mokamas vidutinis darbo užmokestis, kurį darbuotojas gavo per paskutinius tris mėnesius, įskaitant nepanaudotų atostogų kompensaciją. Suma apskaičiuojama pagal trijų mėnesių darbo dienų skaičių ir atlyginimą, tuomet išvedamas vidutinis darbo užmokestis (VDU) už 1 darbo dieną ir padauginamas iš atostogų dienų. Jeigu darbuotojo darbo savaitė yra ne fiksuota 5-6 d. d. ir darbo dienos trukmė skiriasi, jo VDU vienai atostogų dienai gali būti skaičiuojamas pagal darbo laiko valandos įkainį.

Kompensacija už nepanaudotas atostogas priklauso asmeniui, dirbusiam vieną mėnesį, per kurį jis sukaupė 1-2 d. d. atostogų. Jam išeinant iš darbo turėtų būti sumokėtas apie 1,65-2 darbo dienų darbo užmokestis. Jeigu darbuotojas dirbo visus darbo metus ir nesinaudojo atostogomis, jam išeinant, priklausytų nuo 20 darbo dienų iki 1 mėnesio VDU. Pavyzdys - darbuotojas panaudojo visas atostogas 2024 metais, o 2025 metų vasario 1 d. nusprendė išeiti iš darbo, tuomet jam priklausytų kompensacija už 1.67-2 d. d. nepanaudotų atostogų. Jeigu darbuotojas nutrauktų darbo sutartį 2025 liepos 1 d., t. y. po 6 mėnesių, jam priklausytų 10-12 d. d. darbo dienų darbo užmokestis už nepanaudotas atostogas.

Kada darbdavys privalo tenkinti prašymą?

Yra situacijų, kai darbdavys privalo patenkinti darbuotojo prašymą dėl kasmetinių atostogų (pvz., nėštumo ir gimdymo atostogų kontekste, tėvystės atostogų kontekste, mokymosi derinimui, slaugantiems šeimos narius / esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai ir kt.). Taip pat grafiko sudaryme numatyti prioritetai (nėščios, auginantys mažus vaikus, auginantys 2+ vaikus, pernai atostogavę <10 d., turintys likučių už praėjusius metus ir pan.).

Ką daryti, jei darbdavys reguliariai trukdo atostogų metu?

Kai kuriose įmonėse yra įprasta, kad vadovas drąsiai skambintų ar rašytų atostogaujančiam darbuotojui, jei tik kažko prisireikia. Tad jeigu darbdavys reguliariai darbuotojams rašo elektroninius laiškus per atostogas ir reikalauja atsakymo, ginčo metu jie tampa įrodymais. Iš tikrųjų darbuotojas turėtų būti vadovo ir kolegų „pamirštas“ atostogų metu. Tai yra, pats laiškų siuntimas nėra problema, tačiau neturi būti lūkesčio/nurodymo, kad tie laiškai bus skaitomi atostogų metu. Todėl tvarkoje taip pat reiktų aiškiai aprašyti darbų perdavimo procesą, už kurį atsakingos abi pusės. Darbdavys turėtų užtikrinti, kad būtų kam darbus perduoti, o darbuotojas turėtų tinkamai paruošti darbus perdavimui.

Dažniausios darbuotojų klaidos, prašant atostogų:

• Prašoma „žodžiu“ ir nėra jokio įrodymo.
• Leidžiama „stumdyti“ datas mėnesiais, nerenkant rašytinių atsakymų.
• Tikimasi „išsimokėti“ atostogas dirbant (praktikoje tai dažnai tampa konfliktu).
• Pamirštama apie 3 metų ribą ir nepradedama veikti laiku.

Visus nesklandumus su darbdaviu galima spręsti susitarimo būdu arba kreipiantis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI).

tags: #motinystes #atostogos #darbdavys #nepranesa

• Ikimokyklinis ugdymas Švedijoje
• Širšės įgėlimas ir nėštumas
• Sužinokite, kokios praeinančios būklės būdingos naujagimiams
• Gairės tėvų ir darželio bendradarbiavimui
• sužinokite daugiau apie Užvenčio Šatrijos Raganos gimnaziją